Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Nov/10

22

“Akademinės fikcijos” apraiškos

2007 metais 11 dieną dienraštis “Lietuvos žinios” paskelbė mano straipsnį “Nacionaliniai medicinos fenomenai”. Vakar skelbėme pirmąją šio straipsnio dalį “Dvigubas standartas – gyvenimo ir išgyvenimo dalis”. Šiandien – antroji “Nacionalinių medicinos fenomenų” dalis.

****

“Akademinės fikcijos” apraiškos

Kyla naturalus klausimas:  o ką turėtų daryti žmonės, kurie turi daug pajamų ir nėra nusiteikę stoviniuoti ilgose eilėse pas gydytojus ar laukti planinėje eilėje planinės procedūros?

Šiuo atveju būtų du keliai. Pirmas, privati medicina. Tačiau Lietuvoje privačios medicinos paslaugos nėra dar gerai išvystytos ir negali suteikti visų paslaugų, ypač sudėtingų technologijų srityje.

Antras. Jungtinėje Karalystėje šis klausimas sprendžiamas paprastai. Privatiems pacientams gydytojo konsultacijos, įvairūs tyrimai, procedūros gali būti atliekamos nevalstybinio darbo laiku.

Tuo atveju pacientas arba jam atstovaujanti draudimo bendrovė atsiskaito su ligoninė, gydytoju ir visu personalu, kuris suteikė paslaugas pacientui. Šis metodas būtų ypač tinkamas Lietuvai.

Gydytojai jaustųsi oriai uždirbantys pinigus, mažėtų egzistuojanti įtampa tarp gydytojų ir slaugytojų, o ligoninės taip pat gautų nemažai papildomų pajamų. Tai yra nemažos pajamos ligoninei. Ir kas svarbiausia, tai yra civilizuotas būdas gydytojui, slaugytojoms ir kitam personalui užsidirbti papildomų pinigų.

Medicinos visuomenei taipogi atėjo laikas suvokti, kad papildomi mokėjimai nėra išeitis iš situacijos. Iš vienos pusės, jie pagerina tam tikro gydytojo finansinę situaciją.

Iš kitos pusės, jie užmuša bet kokį norą kažką keisti ir daryti. Dažnas širdyje pagalvoja: o kam man kažką keisti ir daryti, aš vis tiek gerai gyvenu.

Tokioje situacijoje dažniausiai atsiranda geri specialistai, skyriaus vedėjai, tai yra žmonės, kurie turi didžiausią įtaką ir galėtų būti reformų priešakyje.

Tačiau, kaip nebūtų paradoksalu, dėl aukščiau nurodytų priežasčių dažniausiai būtent jie ir yra tie žmonės, kurie mažiausiai suinterensuoti bet kokiomis reformomis.

Dažnai jie tampa bet kokių pokyčių ar reformų stabdžiu. O labiausiai suinteresuoti ir labiausiai to nori, kurie mažiausiai gali (rezidentai, jaunesni gydytojai, slaugytojos).

Susiklosto paradoksali situacija, kai reformos norėjimas atvirkščiai proporcingas užimamam postui.

Tas fenomenas yra persunkęs ne tik medicinos, bet ir visa kitą akademinę visuomenę – fenomenas Leonido Donskio įvardintas “akademine fikcija”.

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

·

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me