Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Archive for August 2010

Aug/10

30

Kodėl šis straipsnis yra mūsų?

Naujajame IQ. The Economist  numeryje (Rugsėjis 06) skelbiamas straipsnis “Ligos kaina, arba kaip įsigyti “Mini Cooper”? Autoriumi nurodomas Audrius Šimaitis.

Tai  yra mūsų straipsnis, nes jo idėjiniai bendraautoriai  –   Martynas Andrijevskis ir   Nomeda Repšytė.

Kartas nuo karto paskelbdavau vieną kitą straipsnį apie sveikatos apsaugą Lietuvoje. Prieš metus prasidėjusi 3R reforma davė daug peno mintims, norėjosi rašyti dažniau.  Mąsčiau, ką daryti, kad straipsniai būtų įdomesni ir geresni.

Supratau, kad būtina kritinė nuomonės iš šalies – reikėjo recenzento. Nuo to laiko pradėjau glaudžiai bendradarbiauti su Dr. Martynu Andrijevskiu,  po kurio kritinių pastabų retsykiais trumpam praeidavo noras rašyti. Tačiau kiekvieną kartą stengdavausi įsiklausyti, suprasti, ką nori pasakyti Martynas. Dar iki šiol kompiuterio archyvuose yra keli straipsnių juodraščiai – perskaitęs Martyno komentarus, jų skelbti neišdrįsau.

Po 2009 m. lapkričio mėn. vizito į Lietuvą , kai pristačiau “Vertybėmis pagrįstą reformą”, pradėjau susirašinėti su Nomeda. Mūsų diskusijos dažnai būdavo labai karštos, intensyvios. Vienas kitą tiesiog bombarduodavome įvairiomis nuomonėmis ir pasisakymais. Kartais tos nuomonės būdavo tokios aštrios, kad pagalvodavau: ar dar ilgai tversime? Gal jau greit praeis noras susirašinėti?  Noras nepraėjo, ir jis buvo abipusis.

Gmail elektroninio pašto dėžutę pradėjau  maždaug tuo pat metu. Šiuo metu joje yra 1432 gauti  laiškai. 525 laiškai iš Nomedos – daugiau nei trečdalis.  Diskutuojame ir diskutavom apie viską: sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, emigraciją, apie Lietuvą, įvairius moralinius/psichologinius  klausimus.

Kritinė nuomonė iš šalies ir diskusijos  skatina mąstyti plačiau, atsižvelgti į įvairius niuansus, kurių vienas niekada nepastebėsi,  suteikia platesnį horizontą, padeda lengviau išsikristalizuoti besimezgančioms  idėjoms, mintims, netvirtas nuostatas paverčia įsitikinimais, pašalina abejones. Jų dėka lengviau atrandi kelią, sugebi giliau pažvelgti ir geriau suprasti.

Pats svarbiausias rezultatas – gimsta nauja kokybinė mintis, kurios autorius nėra nė vienas iš mūsų. Tai yra bendras kūrybos produktas.

Todėl šis straipsnis yra mūsų …  Martynui ir Nomedai norėčiau nuoširdžiai padėkoti už nuostabų bendradarbiavimą, kuris dar tik prasidėjo.

PrintFriendly

No tags

Šimaitis.lt: tęsiame Dr.Ramūno Liko straipsnių ciklą “Sveikatos apsaugos vadybos pradžiamokslis”. Ankstesnius straipsnius galima peržiūrėti skyrelyje “Vadyba”, kuris yra viršutiniame menu.

*****

Lyderio savybės

  • Valingas, sugebantis įveikti kliūtis siekiant tikslo
  • Užsispyręs, gali apgalvotai rizikuoti. Kantrus (pasiruošęs ilgai ir gerai atlikti vienodą, neįdomų darbą)
  • Iniciatyvus ir linkęs dirbti smulkmeniškai neprižiūrimas. Nepriklausomas
  • Psichiškai stabilus ir nesileidžia sužavimas nerealiais pasiūlymais
  • Gerai prisitaiko prie naujų sąlygų ir reikalavimų
  • Savikritiškas, blaiviai vertina ne tik savo pasiekimus, bet ir nesėkmes
  • Reiklus sau ir kitiems, sugeba pareikalauti atsiskaityti už pavestą darbą
  • Kritiškas, viliojančiuose pasiūlymuose mato silpnąsias vietas
  • Patikimas, laikosi žodžio, juo galima pasikliauti
  • Ištvermingas, gali dirbti esant perkrautam darbo grafikui
  • Imlus naujovėms, linkęs spręsti netradicinius uždavinius originaliais būdais
  • Atsparus stresams, ekstremaliose sąlygose nepraranda savitvardos ir darbingumo
  • Optimistiškas, į sunkumus žiūri kaip į būtinas ir įveikiamas kliūtis
  • Ryžtingas, gali savarankiškai ir laiku priimti sprendimus, kritiškoje situacijoje prisiimti atsakomybę
  • Sugeba keisti elgseną atsižvelgiant į sąlygas, gali ir pareikalauti, ir paskatinti

Turi derinti savyje skirtingas savybes

  • Plačiai mąstyti kartu tiksliai žinodamas sritį
  • Suprasti ir panaudoti skirtingus požiūrius, liekant ištikimam savo principams
  • Nepasiduoti svetimai įtakai ir tuo pačiu neprarasti savo šalininkų
  • Nesutikti, bet su oponentais išlaikyti gerus santykius
  • Priimti naujas idėjas, bet neužsiimti bevaisiais ieškojimais
  • Rizikuoti ir kaip galima mažiau suklysti
  • Būti mandagiu ir taktišku, išlaikant reiklumą
  • Bendravimo laipsnis – sugebėti palaikyti dalykinius santykius su žmonėmis, nepriklausomai nuo jų charakterio
  • Elgesio maniera, kad tam tikru laipsniu galima būtų prognozuoti jo poelgius
  • Dalykinės ir profesinės savybės
  • Jo potencialios galimybės ir kokiomis sąlygomis jos gali atsiskleisti

Reikalavimai bendrų (Vokietijos su kitų šalių) įmonių Vadovams

PrintFriendly

No tags

Aug/10

26

Kodėl buvo įžeista Marijampolė? II dalis

http://dryicons.com/

VAKARŲ LIETUVOS PACIENTŲ, VISUOMENĖS IR MEDIKŲ INICIATYVINĖ GRUPĖ SVEIKATOS APSAUGOS REFORMAI REMTI

Sveikatos sistemos pertvarkos Klaipėdoje nematyti

Pranešimas žiniasklaidai

2010-08-27

Nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas turėjo būti įgyvendintas iki liepos, šiandien uostamiestyje nėra jokių numatytos pertvarkos ženklų.

Sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija “Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos”. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų organizacijų atstovai. Priimta rezoliucija, kuria buvo siūloma Klaipėdoje įkurti trečią šalyje universiteto gydymo ir diagnostikos centrą, apjungiant visas didžiąsias Klaipėdos ligonines į vieną struktūrą – Klaipėdos ligoninių asociaciją. Jai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba, kurią sudarytų Vakarų Lietuvos specialistai, bendrosios praktikos gydytojai, administratoriai, slaugytojų atstovai. Taryba būtų atsakinga už regiono sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.

Rezoliucija išsiųsta Prezidentei, Seimo pirmininkei, Sveikatos apsaugos ministerijai. Įvyko grupės atstovų susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuri palaikė trečiojo universiteto centro idėją. Susitikimo metu gimė siūlymas organizuoti atvirą forumą šioms idėjoms viešai ir atvirai aptarti.

Iniciatyvos organizuoti tokį forumą ėmėsi parlamentarė Agnė Bilotaitė, kuri su keliais kitais Seimo nariais kreipėsi į Klaipėdos miesto merą bei į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Tačiau iki šiol forumas neįvyko, nes nei ministerija, nei Savivaldybė nesiėmė rengti viešos diskusijos.

Ministerija, ignoruodama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vakarų Lietuvos medikų nuomonę, užsispyrusi bandė įgyvendinti savo planą. Formaliai ministerija pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimui, tačiau tik pagal Vilniaus ir Kauno įtakingų veikėjų siūlomą modelį. Pagal jį trečiasis centras būtų turėjęs tapti Vilniaus ar Kauno universitetų filialu.

Savivaldybė sutiko, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (buvusi Jūrininkų ligoninė) būtų jungiamos, tačiau nesutiko KUL dalininko teisių perduoti ministerijai.

Tarybos posėdžio, kurio metu ir buvo pritarta ligoninių jungimui, išvakarėse į Klaipėdą atvyko sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kuris Savivaldybės tarybai pareiškė, jog jeigu ši nevykdys SAM nutarimų, Klaipėdoje liks dvi Marijampolės lygio ligoninės.

Ministerijos pozicija, o ypač viceministro retorika kelia klausimą – ar tikrai ministerijai pirmiausiai rūpi pacientai?

Klaipėdoje kaip buvo, taip ir tebėra trys didžiosios ligoninės. Statistika byloja, kad Vakarų Lietuva – labiausiai problemiškas regionas šalyje. Visos trys Klaipėdos ligoninės turi po kardiologijos, neurologijos, ginekologijos ir bendrosios chirurgijos skyrius bei intensyviosios medicinos, radiologijos, laboratorinės medicinos ir radiologijos tarnybas. Taip pat turi savo administraciją, buhalteriją.

Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę, kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Kaip įvertinti tokius ketinimus, kai ministerija, kuri skyrė lėšų didžiosioms šalies ligoninėms III lygio traumų centrams įkurti, tokiam centrui Klaipėdos universitetinei ligoninei pinigų pritrūko? Ši įstaiga atitinka visus reikalavimus ir teikia visų reikalingų profilių paslaugas.

Tad ar tai nėra akivaizdus ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas? O gal bandymas nubausti už iniciatyvą ir diskusiją dėl reformos įgyvendinimo priemonių?

Mechaninis lovų mažinimas neįdiegiant naujų darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodų teigiamų rezultatų neduos. Todėl sausio 15 dienos konferencijoje ir buvo siūloma, kad viena iš Klaipėdos ligoninių asociacijos ir Vakarų Lietuvos medikų tarybos darbo krypčių būtų racionalus esamų išteklių panaudojimas, taikant naujus vadybos metodus. Palaipsninis perėjimas prie jų įgalintų gerokai sumažinti lovų ir aukščiau nurodytų tarnybų skaičių, išsaugant darbo vietas ir racionaliai jas paskirstant regione.

Kita būtina sėkmingai veikiančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sąlyga – geras ir regionais paremtas šiuolaikinis gydytojų rengimas. Sunkiai suvokiamas SAM, Vilniaus ir Kauno centrų noras rezidentų rengimą išlaikyti tik savo rankose. Jaunųjų gydytojų rengimas turėtų tapti vienu iš pirmųjų siūlomos Asociacijos uždavinių. Tai patvirtina ir neseniai atlikta Kauno rezidentų apklausa, kurioje net 50 proc. rezidentų nurodė, jog rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines. Klaipėdos universitetas ėmėsi iniciatyvos rengti podiplominio gydytojų tobulinimosi kursus, tačiau ir šiai iniciatyvai SAM užkirto kelią.

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti kviečia ministeriją, didžiąsias Klaipėdos ligonines ir Klaipėdos miesto savivaldybę bei kitas suinteresuotas puses surengti viešą forumą, kuriame būtų apsvarstyta, kokiu būdu įkurti trečią universiteto centrą Lietuvoje. To gyvybiškai reikia visai Lietuvos medicinai ir ypač siekiant pagrindinio visų reformų tikslo – gerovės Lietuvos žmonėms ir Vakarų Lietuvos pacientams.

Kontaktiniai asmenys:

Docentas Artūras Razbadauskas

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai narys

Tel.: +360 698 01423

Dr. Audrius Šimaitis

Karališkoji Kornvalio ligoninė, kardiologas – konsultantas

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai narys

El.p. nemanius99@gmail.com, www.simaitis.lt

PrintFriendly

· ·

Aug/10

25

Kodėl buvo įžeista Marijampolė? I dalis

********

Naujausiame “Veido” numeryje skelbiamas išsamus Aušros Lėkos straipsnis apie stringančią reformą pavadinimu  “Sveikatos reforma galingiems negalioja”. Jame skelbiamos kelios mūsų ir Neringos Jasaitytės mintys.

Šis straipsnis kol kas nėra skelbiamas veidas.lt

Tačiau svetainėje galima įsigyti žurnalo PDF versiją.

**********

Kelios citatos iš šio “Veido” straipsnio

Gydytojas Audrius Šimaitis iš Didžiosios Britanijos prisimena, kaip sausį per konferenciją Klaipėdoje daugiau kaip šimtas jos dalyvių, atstovavusių gydytojų ir pacientų organizacijoms, priėmė rezoliuciją, siūlančią Klaipėdoje įkurti trečią universitetinio gydymo ir diagnostikos centrą, sujungiant visas tris Klaipėdos ligonines į vieną. Ministerija ignoravo tiek Klaipėdos savivaldybės, tiek medikų nuomonę.

“Prieš pat lemiamą posėdį į Klaipėdą atvykęs viceministras Gintaras Valiukonis savivaldybės tarybai grasino nepaklusnumo pasekmėmis, esą Klaipėdoje būsiančios dvi Marijampolės lygio ligoninės. Tai ne tik Marijampolės įžeidimas – tokia aukšto pareigūno retorika kelia klausimą, ar tikrai ministerijai visų pirma rūpi pacientai. Ar jiems svarbiau, kad A būtų prijungta prie B? O jei savivaldybė mano, kad B prie A, tai tada turi būti nubausti pacientai ir neteikiamos universitetinio lygio paslaugos?” – piktinasi A.Šimaitis.

****

“Informacijos apie tikrąją padėtį labai mažai. Neturime duomenų ar sumažėjo lovų skaičius. Nėra duomenų, kaip su padidėjusiais srautais susitvarko didžiosios ligoninės ir ar nenukenčia nuo to ligoniai”, – stebisi aktyviai sveikatos apsaugos reikalais Lietuvoje besidomintis gydytojas A.Šimaitis. Jį stebina, kad visai neseniai ministerija sudarė darbo grupę sveikatos sistemos plėtros metmenims parengti, nors tai turėjo būti padaryti prieš pradedant reformą, o reformos valdymo grupės apskritai nėra.

****

O štai ISM vadybos ir ekonomikos universiteto finansų ekonomikos magistrantūros absolventė Neringa Jasaitytė tyrime apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir efektyvumą, taikydama ekonominių modelių formules, suskaičiavo, kad Lietuva, palyginti su jos tirtomis 20 Europos šalių, pagal sveikatos sistemai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą – paskutinėje vietoje. Mūsų sveikatos sistemos efektyvumas, palyginti su Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Danijos, Portugalijos, Graikijos ir Lenkijos, siekia tik 60 proc. Vadinasi, jei ir esamas lėšas panaudotume kaip prancūzai ar danai, turėtume 40 proc. efektyvesnę sveikatos apsaugą. Arba netgi tais 40 proc. sumažinus finansavimą neturėtume justi skirtumo, jei tik lėšas naudotume efektyviai. Dar pridūrę, kad šalia oficialaus sistemos finansavimo gydymo įstaigose tebeegzistuoja papildomų dovanų ar kyšių  sistema, gautume visai pakenčiamai finansuojamą sritį.

PrintFriendly

· · ·

1. Kodėl neišvykote iš Lietuvos?Dr. G. Kundrotas

2. Ką galetumėte patarti geriausiam savo draugui gydytojui, kuris mintyse vis dvejoja – grįžti į Lietuvą ar ne?

3. Jei Jus paskirtų Sveikatos apsaugos ministru, nuo ko pradėtumėte reformą?

4. Kaip jūs vertinate rezidentūrą Lietuvoje ir ką Jūsų manymu reiktų tobulinti?
5. Kas kaltas, kad taip plačiai paplitę kyšiai medicinoje?


Pirmas klausimas man truputėlį keistas. Išeitų, kad visi turėtume norėti išvykti iš Lietuvos. Išeitų, kad jeigu neišvykai, tai tam turi labai svarių priežasčių. Manau, kad yra priešingai. Dauguma gydytojų neišvyko iš Lietuvos, o išvykusieji gal būt turėjo kokių nors labai svarbių motyvų. Paskutinį kartą rimtai apie išvykimą svarsčiau  prieš keliolika metų. Tada nusprendžiau niekur nevykti, o likti Lietuvoje ir čia stengtis įgyvendinti savo planus ir svajones. Nesigailiu. Daug kartų teko tobulintis užsienyje, teko matyti mano kolegų,pasirinkusių emigraciją, likimus. Nevilioja manęs emigracija. Man stigtų darbo prasmės, visada jausčiausi atvykusiu iš svetur. Pastaruoju metu emigracija pasidomiu daugiau iš smalsumo.Šios mintys yra atsakymas ir į antrąjį klausimą. Tiems, kurie išvykę ir dvejoja, patarčiau grįžti. Tiems, kurie dirba Lietuvoje patariu neemigruoti.(gal pameni, kad apie tai kalbėjomės ir su Tavimi prieš Tau išvykstant iš Lietuvos). Trečiasis klausimas sunkiai atsakomas “dviem sakiniais”. Patarinėti be jokios atsakomybės už pasekmes nesunku. Todėl geriau trumpai pasakysiu, kas man patinka, o kas ne šiuo metu Ministerijos siūlomoje reformoje.Visų pirma sveikintina, kad kažkas ėmėsi kokios nors veiklos. Visi paburbėdavome, tarpusavyje pakeiksnodavome ministrų ir vyriausybių neveiklumą ir tuo viskas baigdavosi. Dabar jaučiame, kad daug kas gali keistis. Bendrieji reformos principai gana aiškūs ir geri. Tačiau pasigendame konkrečios vizijos, kaip atrodys po reformos viena ar kita ligoninė, kokie skyriai bus sukurti, kiek turės lovų, gydytojų, slaugytojų  ir t.t. Tik žinant tokią informaciją galima būtų pritarti arba ne konkrečioms permainoms. Natūralu, kad reformai nepritars įstaiga, kurią reformoje numatyta panaikinti arba jos veiklą susiaurinti, todėl būtų naudingas kiekvienos reformos sudedamosios dalies matymas valstybės kontekste. Šį kontekstą ir reformuotos įstaigos vietą jame ir norėtų matyti daugelis medikų. Beje, iš pradžių tikėjau, kad reforma pavadinta RRR todėl, kad visos Lietuvos ligoninės bus suskirstytos į 3 lygmenis. Greitai paaiškėjo, kad ne. Vilniaus ir Kauno ligoninės neįeina į tuos “3R”. Tai ar jos ne Lietuvoje, ar ne ligoninės? Neaišku reformoje ir kas numatyta rezidentūros klausimu. Rezidentų ruošimas daugiausiai laimėtų iš jos decentralizacijos. Jaunas gydytojas labiausiai laimėtų, jei dirbtų ten, kur jo rankų labai reikia, kur jam patikimas konkretus atsakingas darbas. Žinoma šis darbas turi atitikti rezidento sugebėjimus ir ligtolinį išsilavinimą. Stambesnių ligoninių sukūrimas apskrityse (kiek jų bebūtų) sudarytų geresnes sąlygas rezidentams tobulėti. O dabar pabandysiu atsakyti į paskutinį klausimą. Kyšininkavimas Lietuvos medicinoje turi gilias šaknis. Juk visą sovietmetį daugeliui žmonių “reikėjo” ką nors parsinešti iš darbo. Šaunuoliu buvo ir tebėra laikomas asmuo sugebantis “susitarti”, “prilįsti”, “gauti”.  Šis požiūris net viešai deklaruojamas per rinkimus, kai siūloma rinkti “gerus vyrus”. Nesvarbu, kam jie atstovauja.Kiekvienas prisiminkime, pavyzdžiui, remontą savo, savo tėvų ar kaimynų bute. Ar visada buvo samdoma legaliai? O kaip su senesniais automobiliais? Ar juos visus ir visada remontuojame legaliai? O auklės vaikučiams, korepetitoriai, namų tvarkytojos … Aš jau nekalbu apie advokato paslaugas, “atkatus”, algas vokeliuse, verslo struktūrų finansuojamas atostogas… Ar daug kas dėl to jaučia diskomfortą? Ne! Juk yra tikrų, “žymiai stambesnio kalibro” sukčių. Juos tai reikia sutvarkyti! Kalbėdamas su kolegomis iš savo ir kitų ligoninių, bendraudamas su pacientais, įsitikinau, kad nei vieni nei kiti atsilygindami medikui nemato didelės blogybės. Kol kas trūksta supratimo, kad tai ta pati “šešėlinė” ekonomika, apie kurią tiek daug kalbama žiniasklaidoje. Taigi, šioje srityje greitos sėkmės sunku tikėtis. Iš esmės tai reiškia, kad dauguma medikų, o ir visa visuomenė, reformos  nenori.  Radikalų būdą problemai spręsti siūlė kažkas iš Laisvosios rinkos instituto – legalizuoti tai, kas nelegalu ir nelegalumas dings?!

Į klausimus atsakė Dr. Gediminas Kundrotas

PrintFriendly

· · ·

Aug/10

19

Ramūno Liko vadybos pradžiamokslis. Parkinsono liga

Šimaitis.lt: tęsiame Dr.Ramūno Liko straipsnių ciklą “Sveikatos apsaugos vadybos pradžiamokslis”. Ramūnas yra vaikų psichiatras, daug metų dirbęs įvairiose verslo įmonėse ir įgijęs medikui neįkainuojamos vadybininko patirties. Šį straipsnį bei būsimus straipsnius skelbiame ir skelbsime ne tik kaip dienos įrašus, bet ir skyrelyje “Vadyba”, kuris yra viršutiniame menu.

*****

PARKINSONO LIGA

Pirmasis pavojaus požymis pasireiškia tuo, kad hierarchiškoje darbuotojų sistemoje atsiranda žmogus, kurio visiškas nekompetentingumas pasirinktam darbui puikiai dera su didžiausiu pavydu kitų sėkmei. Mažas kiekis nei vieno, nei kito visiškai nepavojingas, šiek tiek šių savybių turi dauguma.

Tačiau pasiekus tam tikrą koncentraciją prasideda cheminė reakcija. Dviem medžiagoms susiliejus, susidaro nauja substancija, kuri vadinasi “nekompavydžiu”. Nekompavydis pasireiškia išorės veiksmais, kai koks nors asmuo, nesusidorodamas su savo darbais, nuolat kiša nosį į svetimus reikalus ir mėgina pralįsti į vadovaujantį postą. Išvydęs šį nesėkmės ir ambicijų hibridą, specialistas palinguos galva ir tyliai tars: “Pirminė nekompavydozė”, jos simptomai visiškai akivaizdūs.

Antroji ligos stadija prasideda, kai užkrato nešiotojas šiokiu ar tokiu mastu prasiveržia į valdžią. Neretai viskas prasideda kaip tik nuo šios stadijos, nes nešiotojas išsyk įkopia į vadovaujantį postą. Sergantį nekompavydoze lengva atpažinti iš to, kaip užsispyrusiai jis pašalina gabesnius už save ir užkerta kelią tiems, kurie ateityje gali pasirodyti esą gabesni. Nesiryždamas pasakyti: “Šitas Šriftas pernelyg protingas”, jis aiškina: “Protingumo misteris Šriftas protingas, bet va, ar jis pakankamai blaiviai galvoja? Man labiau prie širdies misteris Šifras”. Nedrįsdamas tiesiai iškloti: Šitas Šriftas mane užjodė” , jis sako: “Man rodos, misteris Šifras turi daugiau sveiko proto”.

Sveikas protas – įdomi sąvoka, šiuo atveju priešinga protui; iš tikrųjų ji reiškia prielankumą rutinai. Tad m-ris Šifras nukreipiamas aukščiau, m-is Šriftas – į kokią nors prastesnę kontorą, ir pamažu administracijos etatus užima žmonės, bukesni už viršininką, direktorių ar pirmininką. Jeigu vadovas antrarūšis, jis pasitelks trečiarūšius pavaduotojus ir pasirūpins, kad, kad jų pavaldiniai būtų ketvirtos rūšies. Veikiai jie ims rimtu veidu lenktyniauti, kas bukesnis, ir žmonės dėsis dar didesni besmegeniai, negu yra iš tikrųjų.

Trečioji stadija prasideda, kai per visą įstaigą, nuo viršaus lig apačios, neaptiksi anei krislo proto. Tai ir bus komos būklė. Dabar įstaigą drąsiai galime laikyti mirusia. Ji gali ištrūnyti tokioje būklėje kokius dvidešimt metų. Ji gali tyliai subyrėti. Ji gali ir išgyti, nors tokių atvejų reta. Manytume, neįmanoma pasveikti nesigydant. Tačiau pasitaiko, ir tai visai natūralu, panašiai kaip daugelis gyvų organizmų įgyja imunitetą nuodams. Įsivaizduokime, kad įstaigą apipurškė dusto skysčiu. Kažkiek metų tikrai visa, kas gyva žūsta, tačiau galiausiai kai kurie individai įgyja imunitetą. Jie slepia savo sugebėjimus po bukiausio nerūpestingumo kauke, ir purškėjai pradeda nebepažinti gabiųjų.

Talentingas individas įveikia išorės gynybą ir pradeda kopti aukštyn. Jis šlaistosi po kambarius, plepa apie golfą, kvaišai kikena, nujoja reikalingus popierius, neatsimena vardų ir niekuo neišsiskiria iš kitų. Tik atsidūręs pačiose viršūnėse, jis nusimeta kaukę ir apsireiškia pasauliui. Viršininkai cypia iš baimės: nekenčiamos veiklos pajėgos prasiskverbė pas juos, į dramblio kaulo tvirtovę. Smūgis suduotas, liga traukiasi,  ir galimas daiktas,  kad įstaiga pasveiks per kokius dešimt metų. Tokių savaiminio pagijimo atvejų labai reta. Dažniausiai liga pereina visas stadijas ir tampa nepagydoma.

ATPAŽINIMAS

Vienas dalykas – aprašyti įsivaizduojamą židinį užkrato, apie kurį iš anksto žinome, ir visai kitas – atskleisti jį gamykloje, kareivinėse, kontoroje ar mokymo įstaigoje. Specialistas pažins nekompavydozės požymius pačioje pradinėje stadijoje. Kaip jis perprato? Jeigu tuokart yra užkrato nešiotojas, diagnozę nustatyti lengviau, bet juk jis gali atostogauti, būti komandiruotėje, bet jo kvapas sklando atmosferoje. O svarbiausia jis paliko pėdsakus vartodamas tokius posakius, kuriuos kartoja kiti. Bent kiek aukštesnės kompetencijos žmonės nepageidaujami, nes viršininkas negalėtų suvaldyti gerai dirbančios įstaigos.

Antros ligos stadijos pagrindinis simptomas, pagal kurį ji atskiriama, – tai pasitenkinimas savimi. Uždaviniai keliami nesudėtingi, ir todėl beveik viską pasiseka įvykdyti. Ligi taikinio – viso labo dešimt metrų, tad dažnai pataikoma. Direktoratas pasiekė viską, ką numatė. Panorėta – padaryta.

Trečioje stadijoje atsiranda apatija. Darbuotojai nebesilygina su kitais, jie išviso pamiršo esant kitas įstaigas.

GYDYMO PRINCIPAI

Pirmasis skelbia: serganti institucija negali pati reformuotis. Retsykiais liga išnyksta pati, kaip pati ir buvo atsiradusi, bet tai labai retas ir, specialisto akimis žiūrint, nepageidautinas atvejis. Kad ir koks būtų gydymas, jis taikomas iš išorės. Nors žmogus fiziškai ir sugeba sau pašalinti apendiksą pasinaudodamas vietine narkoze, bet gydytojai šito nemėgsta ir turi daug argumentų prieš. Juolab nerekomenduojama pačiam darytis kitokių operacijų. Negalima būti pačiam ir pacientu ir chirurgu. Reikalingas specialistas. Žinoma teks brangiai mokėti, bet šiuo atveju taupyti neapsimoka, nes tai gyvybės ar mirties klausimas.

Pagal antrąjį principą pradinę ligos stadiją galima gydyti injekcijomis, antroje kartais padeda chirurginė intervencija, o trečioji kol kas laikytina nepagydoma.

PrintFriendly

· ·

Šimaitis.lt: tęsiame Dr.Ramūno Liko straipsnių ciklą “Sveikatos apsaugos vadybos pradžiamokslis”. Ramūnas yra vaikų psichiatras, daug metų dirbęs įvairiose verslo įmonėse ir įgijęs medikui neįkainuojamos vadybininko patirties. Šį straipsnį bei būsimus straipsnius skelbiame ir skelbsime ne tik kaip dienos įrašus, bet ir skyrelyje “Vadyba”, kuris yra viršutiniame menu.

*****

Motyvacija, kompetencija ir darbo organizavimas (I)

Manoma, kad visi šie trys faktoriai yra vienodai svarbūs, nes žemo efektyvumo (produktyvumo) priežastys retai būna vienoje iš šių sričių,  kadangi jos sąlygoja viena kitą. Jeigu yra nepakankama kompetencija, tai būtinai nukentės ir darbo organizavimas. Blogas darbo organizavimas visada mažina motyvaciją.

Gydytojų atveju darbo organizavimas apima ne tik jų darbo grafikus ir gydymą. Pavyzdžiu galėtų būti profilaktinės profesinės apžiūros. Statybose dirbantis žmogus pavasarį prasidedant sezonui praeina medicininę apžiūrą, įsidarbindamas vienoje įmonėje. Per mėnesį ar du jis toje įmonėje atlieka savo darbą ir ieško darbo kitur. Jam pavyksta darbą gauti ir jis vėl mina gydymo įstaigos slenkstį, nes jį siunčia pasitikrinti sveikatą kitas darbdavys. Taigi toks darbininkas gydymo įstaigoje apsilanko kelis kartus per metus.

Kitas pavyzdys ta pačia tema. Žmogus praėjo sveikatos patikrinimą, kad galėtų laikyti ginklą, o po kelių mėnesių pasibaigė sveikatos pažyma, kuri leidžia jam vairuoti ir jis vėl mina sveikatos priežiūros įstaigos slenkstį. Panašių atvejų galima būtų pateikti daugiau.

Kyla klausimas ar kas kada nors vertino, kiek tai trukdo pačios įstaigos darbui ir kaip tai veikia gydytojo darbą ir jo motyvaciją? Ar kas nors užduoda klausimą, kokia gydytojų motyvacijos sistema yra Lietuvoje? Ar kas lygino ją su tuo, kas yra siūloma kitose šalyse?

Taip pat neatsakyta į klausimą,  kokie darbo organizavimo principai taikomi mūsų sveikatos apsaugos sistemoje ir atskirose įstaigose. Ar jie yra efektyvūs? Gal galėtų būti kažkas daroma ir kiek kitaip?

Esu įsitikinęs, kad ši neišskiriama trijulė yra viso valdymo pagrindas. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo čia labai paprasta, tačiau tikrai neužteks kelių eilučių šią temą atskleisti. Taip pat labai sunku kiekvieną temą išnagrinėti visiškai atskirai todėl pateikiama medžiaga bus persipynusi, tačiau nukreipta į šiuos tris faktorius.

Pradžiai bene labiausiai tiktų gero vadybos meistro Parkinsono aprašoma įmonės liga, o tuo pačiu logiška būtų toliau panagrinėti lyderių savybes. Toliau didesnis akcentas bus skiriamas patiems darbo organizavimo principams, o po jų galima bus kiek apsistoti ties motyvacija.

******

Šimaitis.lt. Kuo baigiasi, kai valdinga asmenybė, jausdama savo nekompentenciją ir maskuodama pavydą kompetentingiems žmonėms, užkopia karjeros laiptais ir sugeba daryti įtaką organizacijai? Ramūnas Likas mano, kad tokia organizacija iš tikrųjų tampa visiškai negyvybinga – ji pereina į komos būseną. Ar įmanoma tai pagydyti? Apie tai  sekančiame Ramūno straipsnyje  ”Parkinsono liga”.

PrintFriendly

· · ·

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me