Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Archive for September 2010

Sep/10

30

Ar įvyko suokalbis prieš mus visus?

Vakarykščiame alfa.lt straipsnyje žurnalistė Saulė Pauliuvienė iškelia hipotezę, kad dabartinė ant fiasko ribos atsidūrusi reforma yra didžiųjų Lietuvos ligoninių vyr. gydytojų suokalbis prieš visą likusią medicinos visuomenę. Žinant daugybę neatsakytų klausimų, reformos vykdomus metodus, nacionalinius elgsenos ir veikimo metodų ypatumus, atrodo, kad ši versija pateikia patį išsamiausią atsakymą į klausimą, kodėl prasidėjo reforma ir kas ją vykdo.

Saulė Pauliuvienė rašo :

Tačiau yra ir kita versija, kuri, anksčiau skambėjusi neįtikinamai, dabar atrodo vis realesnė. Būtent didžiųjų Lietuvos ligoninių – Santariškių universitetinės, Kauno klinikų, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos universitetinės bei Klaipėdos – vyriausieji gydytojai ar direktoriai pritarė reformai. Su sąlyga – jie liks vadovauti ligoninėms kaip iki šiol. Nepaisant visko.

Visas  alfa.lt straipsnis   “Sveikatos reforma: medikai pasiskirstė įtaką”

*****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Sep/10

28

Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

1. Ar prieš pradedant sveikatos apsaugos reformą buvo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama reformos eiga, sėkmė ir efektyvumas? Jei tokie kriterijai buvo nustatyti, gal galėtumėte juos pateikti ir atskleisti kaip jie kito reformos metu?

2. 2009 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras p. A. Čaplikas tvirtino, kad reformos efektyvumas pagal pesimistinį scenarijų bus 369,9 mln. litų, o pagal optimistinį –  443 mln.? Gal galėtumėte pakomentuoti, ar buvo pasiektas šis rezultatas? Jei šis rezultatas nebuvo pasiektas, kodėl? Pastaruoju metu du kartus buvo didinamas apmokėjimo už paslaugas balas. Ar tai reiškia, kad nebuvo pasiekti A. Čapliko prognozuoti efektyvumo kriterijai ir iš anksto numatyti reformos tikslai?

3. Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą?

4. Š.m. rugpjūčio mėn. „Veido“  publikacijoje „Sveikatos reforma galingiems negalioja“ skelbiama informacija, kad vienas iš pagrindinių reformą vykdančių pareigūnų viceministras Martynas  Marcinkevičius tuo pačiu metu eina ir vyr. gydytojo pareigas Vilniaus klinikinėje Vasaros ligoninėje. Ar reformos vykdymo prasme tai nėra akivaizdus interesų konfliktas, diskredituojantis reformos vykdymo metodus?

5. Kokie struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai buvo padaryti didžiosiose ligoninėse, kad jos efektyviai susidorotų su padidėjusiu pacientų srautu?

6. Kaip buvo vykdoma stebėsena bei kontroliuojama ir užtikrinama, kad nesumažėtų paslaugų kokybė, nemažą dalį paslaugų perkeliant į didesnes ligonines? Kokiu būdu didžiosios (respublikinės, universiteto) ligoninės pasiruošė padidėjusiam pacientų srautui? Ar yra žinoma, kiek pacientų laiku negavo pagalbos didžiosiose ligoninėse, nes dėl organizacinių priežasčių jie atvyko pavėluotai arba dėl lovų trūkumo didžiosiose ligoninėse?

7. Kaip su padidėjusiais krūviais susidorojo didžiųjų ligoninių gydytojai? Kokiu būdu tai yra vertinama?

8. Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad dabartiniais laikais neįmanoma reformų įgyvendinti „iš viršaus“. Lygiai taip pat jie teigia, kad reformos negali įvykti vien tik „iš apačios“. Reikalingas abiejų pusių bendradarbiavimas, ieškant bendrų sprendimų ir į reformos rėmėjus įtraukiant vis platesnį medicinos darbuotojų ratą. Gal galėtumėte pateikti tokius pavyzdžius iš Lietuvos sveikatos apsaugos reformos?

9. Pasaulyje slaugytojų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje yra labiau vertinamas ir skatinamas, jos atlieka daug įvairiapusiškesnes funkcijas tiek stacionaruose, tiek bendruomenėje. Sveikatos apsaugos ministerija tai pripažįsta, reformos metmenų pristatyme teigiama: „Daugiau atsakomybės bei funkcijų perduoti slaugos personalui“. Kokių konkrečių priemonių imamasi, kad Lietuvoje prasidėtų šis procesas?

10. Tarptautiniai ekspertai prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus dauguma Vakarų Europos valstybių neturės galimybių padidinti finansinių lėšų apimties sveikatos apsaugai ir rekomenduoja pagrindinį dėmesį sutelkti sveikatos apsaugos efektyvumui gerinti. Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvumas yra vienas žemiausių Europoje. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija taip pat teigia: „Buvęs kasmet didėjantis finansavimas nebepajėgė pagerinti situacijos; šiuo metu nebedidėjantis, o netgi mažėjantis finansavimas sukėlė visišką sumaištį sistemoje ir apnuogino jos neefektyvumą“. Gal galite pateikti sąrašą priemonių, kurių imasi ministerija, kad pagerintų sveikatos lėšų panaudojimo efektyvumą?

11. Viena iš  pagrindinių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos  neefektyvumo priežasčių yra labai silpnai ir mažai plėtojama ambulatorinė grandis. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija teigia, jog reikalinga ambulatorinės pagalbos ir slaugos plėtra. Prieš prasidedant reformai, buvo teigiama, kad pinigai, sutaupyti iš stacionarinės medicinos, bus skiriami  pirminės priežiūros grandžiai. Gal galite pateikti tokiu būdu sutaupytų finansinių lėšų sumą ir kiek iš tos sumos buvo skirta pirminei ambulatorinei grandžiai? Kokie kiti konkretūs žingsniai buvo žengti, stiprinant ambulatorinę grandį?

12. Pristatant reformą, SAM teigė, kad rajoninėse ligoninėse trūksta specialistų. Taip pat buvo teigiama, kad reikėtų sveikatos priežiūros specialistus nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį. Gal galite pateikti konkrečius skaičius, kiek tokių specialistų buvo nukreipta į ambulatorinę grandį ir kokiais metodais bus (ar jau yra) įgyvendinamas šis procesas?

13. Didžiosiose Lietuvos ligoninėse yra specialistų perteklius. Dėl to kenčia Lietuvos jaunųjų gydytojų rengimas, nes jie negali gauti pakankamai klinikinio darbo patirties. Kokių priemonių ministerija imasi, kad būtų sprendžiamas šis klausimas?

14. Kokiu procentiniu dydžiu buvo sumažinti gydytojų, slaugytojų ir ligoninių administratorių atlyginimai? Ar mažinant šioms medicinos darbuotojų grupėms atlyginimus buvo išlaikytas socialinio teisingumo principas?

15. Kodėl atsitiko taip, kad jaunųjų  gydytojų (rezidentų) algos mažėjo labiausiai (25 proc.) iš visų medicinos darbutotojų tarpo? SAM duomenimis  vyresniųjų gydytojų algos mažėjo 13,6 proc.

16. 2009 metų Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Kaip jau minėjome, korupcija yra akivaizdi problema. Daugelis sveikatos priežiūros pareigūnų taip pat įsitikinę, kad būtina stiprinti ligoninių vadybos sugebėjimus ir profesionalumą. Jie mano, kad ligoninės (kaip spaudimą daranti grupė) daro pernelyg didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai bei valdymui vietos ir respublikiniu lygiu. Esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas“. Šį faktą pripažįsta ir pati ministerija reformos metmenyse pažymėdama, kad Lietuvoje yra „neefektyvus valdymas visuose lygmenyse“.  Kas yra atlikta per pastaruosius  metus tam, kad situacija keistųsi?

17. SAM praėjusiais metais teigė, kad bus atlikta mokslinė analizė, kiek ir kokių paslaugų artimiausiais metais reikės kiekviename regione. Gal galite pateikti šios analizės rezultatus?

18. Ar Lietuvoje yra fiksuojamas išvengiamų mirčių rodiklis, kuris laikomas vienu geriausiu rodiklių vertinant sveikatos apsaugos efektyvumą? Jei taip, kaip jis pakito nuo reformos vykdymo pradžios?

19. 2009 m. Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Nėra sukurtos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos, kuri užtikrintų, kad sprendimai investuoti priimami atsižvelgiant į poreikius (įskaitant fizinį prieinamumą) ir ekonomiškumą, arba leistų stebėti brangios įrangos saugumą ir tinkamą naudojimą.“ Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu taip pat buvo parodyti iškalbingi skaičiai apie neefektyvų aparatūros panaudojimą ir neekonomišką aparatūros pirkimą. Ar sukurta Pasaulio banko minima technologijų vertinimo sistema?

20. Pasaulio banko ekspertai teigia: „Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia įstatymus, kuriuose aprašomi paslaugų standartai ir vaistų skyrimo gairės, o Valstybinė ligonių kasa atlieka auditą ir stebi, kaip laikomasi standartų, tačiau nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje.“ Kokių žingsnių ministerija ėmėsi, kad pagerintų paslaugų kokybės stebėseną ir diegtų kokybės užtikrinimo kultūrą?

21. SAM reformos metmenų pristatyme buvo teigiama: „Įdiegus ligoninių valdybų ar kitą kolektyvinio valdymo modelį, kuris kontroliuotų  ligoninių vadovų vienasmeninius sprendimus, prisidėtų prie efektyvesnio įstaigų valdymo“. Kokie kolektyvinio valdymo modeliai įdiegti arba kokius modelius ruošiamasi įdiegti artimiausiu metu?

22. Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu buvo teigiama, jog yra netikslinga finansuoti visos eilės atskirų ligoninių. Citata iš A. Čapliko pristatymo: „Valstybės investicijų 2010-2012 metų programai pateiktų paraiškų (nuo 18,8 mln. Lt. iki 38,3 mln. Lt.). Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities ligoninės projekto Onkologinių susirgimų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir gydymo užtikrinimas lėšų poreikis – 8 mln. Lt. Netikslinga pradėti šio naujo projekto įgyvendinimo, nes šio tipo paslaugos plėtojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“ Ar tai buvo įgyvendinta?

23. Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu buvo teigiama, kad sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus, nebebus tikslinga pradėti kai kurių naujų objektų (nuo 24,6 mln. Lt. iki 34,6 mln. Lt.). Citata iš A. Čapliko pristatymo: „Pavyzdžiui, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatų atnaujinimas ir medicinos paslaugų plėtra bei energetinio ūkio rekonstravimas –  8,8 mln. Lt.“ Ar tai buvo įgyvendinta?

24. Kuo baigėsi istorija dėl pozitronų emisijos tomografo? A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Vien ketinimas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms ir Vilniaus universiteto onkologijos institutui įsigyti po pozitronų emisijos tomografą sutaupo ne mažiau nei 17 mln. litų.“

25. A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Sujungus VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (VULSK) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutu (VUOI), tikslinga svarstyti pagal tą pačią priemonę numatomų įsigyti 2 SPECT/CT poreikio pagrįstumą (po vieną VULSK ir VUOI); magnetinio rezonanso įsigijimo pagrįstumą VUOI, kadangi VULSK turimi magnetinio rezonanso aparatai nėra galutinai užimti (pagal VULSK atstovo informaciją); kompiuterinio tomografo pritaikyto spindulinės terapijos planavimui poreikio pagrįstumą. Galima sutaupymų suma – apie 13 mln. Lt.“ Šios įstaigos nebuvo sujungtos. Tačiau net jei jos nėra sujungtos juridine prasme, ar nebūtų galima tos aparatūros panaudoti ekonomiškai bet kuriuo atveju? Ar nebuvo per tą laiką nupirkta visa minėta aparatūra ir tokiu būdu iššvaistyta milijonai valstybės lėšų?

26. A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Vilniaus miesto savivaldybės ligoninę sujungus su VšĮ Vilniaus miesto universiteto (VMUL) ir Vilniaus universiteto Antakalnio (VUAL) ligoninėmis, būtų galima svarstyti galimybę dienos chirurgijos paslaugų teikimą koncentruoti kurioje nors vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, taip siekiant efektyviau naudoti lėšas: VMUL medicininės įrangos įsigijimui ir dienos chirurgijos operacinių patalpų rekonstrukcijai planuojama skirti iki 1,919 mln. Lt; VUAL dienos chirurgijos skyriaus įrangai įsigyti skirta – iki 0,56 mln. Lt.“ Kokia pažanga šia linkme?

27. Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė), kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Ar tai nėra akivaizdus Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų neefektyvus panaudojimas ir švaistymas? Įdomiausia tai, kad šis klausimas svarstomas tuo metu, kai vyksta teismo procesas dėl galimos didelio masto korupcijos Klaipėdos ligoninėje (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Įtariama, kad Klaipėdos ligoninės juristė Raminta Petkutė dalyvavo korupciniuose sandoriuose, kurių vertė galėjo siekti iki pusės milijono litų. Ar planuojami 12 milijonų litų nėra prizas šiai ligoninei už galimai įvykdytus ankstesnius sandėrius?

28. Pagal Lietuvoje egzistuojančią tvarką, kuri  ypač gaji sveikatos apsaugos sistemoje, visiems yra žinoma, kad ligoninėse ir plaukas nuo galvos nenukris be vyr. gydytojo žinios. Todėl net ir visiškai naiviam pašaliečiui yra aišku, kad galimi Ramintos Petkutės veiksmai buvo derinami su ligoninės administracija. Kokių priemonių Sveikatos apsaugos ministerija bei joje egzistuojantis Kovos su korupcija skyrius imasi, kad būtų tinkamai įvertinta Klaipėdos ligoninėje susiklosčiusi situacija? Šios ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga jau kelintą kartą įsipainioja į itin neaiškias istorijas, kurioms tik prasidėjus, jos stebuklingu būdu pasibaigia. 1999 m. Valstybės kontrolė nustatė galimus didelius pažeidimus, susijusius su laivuose dirbančių gydytojų finansavimu. 2004 metais Jonas Sąlyga kartu su eksministru Konstantinu Dobrovolskiu įsipainiojo į angiografo istoriją. Abi šios istorijos užgeso. Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Daug kalbame apie korupciją. Piktinamės, analizuojame šaknis, prognozuojame pasekmes. Tačiau pernai už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Teismą pasiekė vos kas antra byla. Laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas. Už kyšininkavimą – nė vienas.“ Ar Jono Sąlygos atvejis nėra vienas iš jų? Nejaugi Ramintos Petkutės ir Klaipėdos ligoninės (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė) byla taps dar viena iš tokių?

29. Gerai ir tinkamai ištyrus šią bylą, nustačius visą suinteresuotų ir susijusių asmenų voratinklį bei išmokus šios bylos pamokas, jos išvadas būtų galima pritaikyti ir kitoms Lietuvos ligoninėms. Siūlau Ramintai Petkutei iš anksto suteikti pilną indulgenciją su sąlyga, kad ji išsamiai atskleis visas šios aferos aplinkybes. Argi to nereikia mums visiems ir Lietuvai?

*******

Šis tekstas taip pat skelbiamas  svetainėje “lrytas.lt”

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Sovietų Sąjungoje žmonės, išdrįsę kritikuoti valdžios pa­reigūnus, būdavo sušaudomi arba tremiami į Sibirą. Vaka­ruose geri kritikai yra kviečiami į vakarienę, kur jiems įtei­kiamas čekis nemažai pinigų sumai. Vakarų verslo pasau­lyje gerų kritikų yra ieškoma. Juos vadina konsultantais. Komunistiniame pasaulyje opozicinės partijos užsidaro sa­vo tvirtovėje, ir tik tankų šūviai gali juos iš ten iškrapštyti. Demokratiniame pasaulyje vadovai su opozicija ieško kom­promisų, nes pažanga įmanoma tik suradus bendrus kelius.

Lietuva dabar kuria demokratiją ir mokosi jos principų. „Praėjusi daugybę sukrėtimų, Lietuva tampa valstybe – sim­boliu, kuris ragina derybų keliu ieškoti išeities iš visus žemy­nus draskančių konfliktų”, – kalbėjo popiežius Jonas Paulius II Vilniuje. Siūlau, kad buvę Lietuvos komunistai ir lietuvių išeivija dirbtų kartu. Įvykdykime bendrą projektą. Siekime kartu gelbėti tą gražųjį Lietuvos kampelį Žemaitiją.

Žemaičius labai vertinu ir juos gerbiu. Iš istorijos žinau, kad jie nepasidavė kryžiuočiams. Girdėjau, kad jie nenustojo gerbti savo krašto ir būti solidarūs. Tai tikrai mane sukrė­tė žinia, kad Žemaitijoje niekas nemoka ir nedaro lašiuko sodinimo kataraktos operacijų. Visame civilizuotame pasau­lyje ši operacija seniai daroma, o Žemaitijoje dar ne. Prieš šešerius metus mano kolega Aras Zlioba iš Čikagos skrido į Afrikos tamsiausius užkampius ir ten darė lęšio sodinimo operacijų. Tačiau Žemaitijoje tai neįmanoma padaryti, nes akių chirurgijos srityje Žemaitija labiau atsilikusi negu Afri­kos giluma. Keikiantiems šios operacijos žemaičiams tenka važiuoti į Kauną. Kauno akių klinikos nemoko žemaičių oku­listų šios operacijos, nes nenori prarasti uždarbio.

Šių metų kovo mėnesį Lietuvos Sveikatos apsaugos mi­nisterijai pasiūliau sudaryti sąlygas okulistui iš Žemaitijos atvykti į Amerikos oftalmologų metinį suvažiavimą. Tai di­džiausias ir svarbiausias oftalmologų susirinkimas pasau­lyje. Ministras J. Brėdikis atsakė laišku, kad kandidatas bus parinktas ir man bus pranešta faksu. Iki šiol to fakso nesu gavęs. Suvažiavimas prasideda lapkričio 14 d. Siūlyčiau mi­nistrui J. Brėdikiui pasamdyti konsultantą, kuris ištirtų Svei­katos apsaugos ministerijos sekretorių darbo kokybę, nes laiškai iš ministerijos eina 5 mėnesius, o faksai dar ilgiau.

Spalio mėnesį Mercy International suruošė Detroite Lie­tuvos gydytojams savaitės kursus apie medicinos sistemos organizavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos parinktame kolektyve nebuvo gydytojo iš Žemaitijos. Grupėje buvo mo­teris (ne gydytoja), kuri nemokėjo anglų kalbos. Žemaitijos gydytojai turėtų susirūpinti, ar centras jų nediskriminuoja.

Daug kas mano, kad pertvarkyti Lietuvoje mediciną yra nežmoniškai sudėtingas reikalas. Tai neteisybė. Jei savano­riai pajėgia sukurti akių operacinę Afrikos džiunglėse, tai ma­nau, kad Lietuvos pareigūnai turėtų įstengti paruošti akių operacinę Žemaitijoje. Tai neturėtų užtrukti 5 metus, net ne5 mėnesius, užtektų tik 5 savaičių! Amerikos lietuvių kata­likų labdarių sąjunga šiai operacinei pristatys 10 000 dolerių vertės lęšių, siūlų, peiliukų, vaistų ir kitų reikmenų. Labda­rių sąjunga suorganizuos kompaniją surinkti 2 000 dolerių ir nupirkti šiai operacinei mikrochirurginių instrumentų.

Žemaitijos gydytojai akių chirurgijai turi paskirti operacinę, pagalbinį personalą ir butą chirurgui, kuris atvyktų iš Vil­niaus ar Kauno įsteigti šį akių centrą. Sveikatos apsaugos mi­nisterija turėtų tokiai operacinei parūpinti mikroskopą. Kaip žinome iš Rasos Bagdonienės straipsnio „Lietuvos ryte”, Santariškių ligoninė turi tris mikroskopus: rusišką, šveica­rišką ir vokišką. Net nustebau, kad komunistai elgiasi kaip „supuvę kapitalistai”, turi tris mikroskopus, o Žemaitijai nepasiūlo nė vieno.Įsteigtą Žemaitijos akių chirurgijos skyrių galės aplan­kyti, kurie, materialiai paremti, mokyti vietinius okulistus išeivijos oftalmologai.

Akių chirurginis centras bus visos Lie­tuvos ir lietuvių išeivijos kalėdinė dovana Žemaitijai. Tai bus įrodymas, kad visi gali kartu dirbti žmonių gerovei, tiesti kelią į šviesesnį rytojų.

„Draugas”, 1993, lapkričio 13

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Konferencijos „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“

R E ZO L I U C I J A

LR Prezidentei D. Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei

LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui

SAM Ministrui A. Čaplikui

2010 m. sausio 15 dieną vyko Klaipėdos universiteto ir Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti* (toliau – VL iniciatyvinė grupė) organizuota konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“. Konferencijoje dalyvavo visuomeninių ir pacientų organizacijų atstovai, Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. V. Žulkus, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. A. Razbadauskas ir fakulteto dėstytojai, gydytojų specialistų  organizacijų atstovai, gydytojai,  slaugytojai  ir visų pagrindinių Klaipėdos ligoninių vadovai.

Konferencijoje konstatuota, kad Lietuvos sveikatos sistemoje pokyčiai yra būtini. Sveikintina Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro A.Čapliko iniciatyva reformuoti sveikatos sistemą. Tačiau Vakarų Lietuvos pacientams ir gydytojams didelį susirūpinimą kelia ministerijos ketinimai dirbtinai apriboti sudėtingesnes paslaugas, operacijas ir procedūras Klaipėdos ligoninėse. Tokiu būdu būtų išardytos daugelį metų kurtos struktūros, o blogiausia šio apribojimo pasekmė – sumažėtų aukštos kokybės paslaugų prieinamumas Vakarų Lietuvos gyventojams. Toks prieinamumo ribojimas prieštarauja ir Europos Sąjungos direktyvoms.

2002 m. švedų ekspertai LR Sveikatos ministerijos užsakymu atliko studiją „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas Lietuvoje“. Kaip vieną iš keturių pagrindinių sąlygų reformai įgyvendinti jie siūlė Vakarų Lietuvoje steigti universiteto ligoninę su atskira moksline baze. Išsamioje 60 psl. analizėje jie teigė: „<…> yra svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms. (Reikia) įkurti tinkamą tretinio lygmens sveikatos priežiūros įstaigą Klaipėdoje, taip pat apjungiant netoliese esančias ligonines.“ Tiek šioje studijoje,  tiek 2009 metų Pasaulio banko ataskaitose kaip viena iš svarbiausių reformos krypčių minimas vadybos įgūdžių ir sveikatos apsaugos paslaugų administravimo  gerinimas. Vien tik mažinant ligoninių skaičių ir lygiagrečiai nereformuojant šios srities, sunku pasiekti pagrindinį reformos tikslą – geras, savalaikes ir saugias paslaugas pacientui.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir išanalizavus sveikatos apsaugos problematiką Vakarų Lietuvoje, konferencijoje buvo priimta ši rezoliucija:

  1. Pagal gyventojų skaičių Vakarų Lietuva atitinka šiuolaikinius standartus, keliamus universiteto lygio medicinos  paslaugoms teikti.
  2. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją (KLA), susidedančią iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių,  KLA suteikti universiteto ligoninės statusą.
  3. KLA turėtų vadovauti KLA taryba, kurią sudarytų  visų asociacijos ligoninių vadovai, Vakarų Lietuvos gydytojai ir slaugos specialistai, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovai.
  4. KLA veikla būtų grindžiama naujais vadybos ir darbo organizavimo principais, kurie vėliau galėtų būti taikomi ir kituose Lietuvos regionuose.
  5. Į sveikatos priežiūros valdymą būtina įtraukti pacientus, – tai leistų įgyvendinti vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos rekomenduojamų vertybių – paciento ir gydytojo partnerystę.
  6. Klaipėdos universitete tikslinga įkurti podiplominio gydytojų  rengimo struktūrinį padalinį.
  7. Rekomenduojama Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete intensyviau vystyti biomedicinos mokslinius tyrimus, siekti glaudesnio bendradarbiavimo  su klinikinėmis bazėmis bei mokslinių tyrimų taikymo medicinos praktikoje.
  8. Klaipėdos ligoninėse turi būti teikiamos aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos,  vykti universiteto lygio pedagoginis darbas ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Siektina medicinos praktikos ir mokslo vienovės, kuri turėtų didelės reikšmės Vakarų Lietuvos regiono socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.

Siūlomas veiksmų  planas pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų  prieinamumą, savalaikiškumą, saugumą  ir kokybę Vakarų Lietuvos  žmonėms.

******Pasirašo:

Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti*

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius

Klaipėdos universiteto Rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Jonas Korsakas

Šilutės rajono moterų,sergančių onkologinėmis ligomis draugija “Viva femina”  draugijos pirmininkė Dana Butkienė

Bechteriovo liga sergančiųjų ligonių draugijos “Judesys” pirmininkas Gintautas Paltanavičius

Retomis onkologinėmis ligomis sergančiųjų ligonių draugijos “Rolld” pirmininkė Kristina Andrėkutė

Všį „Išeivijos idėjų centras“ vadovas Rimantas Dailidonis

* R. Taraškevičius (grupės pirmininkas),  Klaipėdos  miesto meras;  J. Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, V. Sutkus, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos Prezidentas, doc. E. Acienė, Sveikatos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė; doc. A. Razbadauskas Klaipėdos Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas; Prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas; R. Sakalauskas Klaipėdos apskrities ligoninės vyr. gydytojas;  dr. M. Kundrotas,  Klaipėdos apskrities vyr. gydytojo  pavaduotojas; Prof. A. Kirkutis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų klinikos vadovas; Dr. G. Kundrotas, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kardiochirurgijos skyriaus vedėjas; Dr. Audrius Šimaitis, Karališkoji Kornvalio ligoninė (Jungtinė Karalystė), Kardiologas konsultantas; Dr. Jonas Korsakas, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

*****

Plačiau apie konferenciją galima paskaityti “Vakarų Ekspreso” žurnalistės Genovaitės Privedienės reportažuose

Klaipėdos ligoninės priešinasi Vilniui

Klaipėdiečiai už universitetinį medicinos centrą

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Visa ši problema dėl Klaipėdos regiono centro sukūrimo velkasi nuo sovietinių laikų sveikatos sistemos. Juk viskas kas geriausia buvo sukoncentruota Vilniuje ir Kaune-vietoje gydytojų ruošimo centrai, čia pat po ranka gydymo įstaigos, leidžiančios profesoriams ir docentams papildomai uždarbiauti ir, ne paslaptis, gerokai pasipelnyti, įmant iš ligonių papildomus nemažus užmokesčius, t.y.kyšius.

O kaip žmogelis neduos-juk tai Lietuvos medicinos elitas. Tvyravo toks nusistatymas-kad čia ta provincija Klaipėda, geresnių už mus vis tiek ten nėra. Tačiau juk visi puikiai žinome, kad į Klaipėdos ligonines per pastaruosius dešimtmečius dirbti atvyko nemažai aukštos kvalifikacijos medikų iš Vilniaus ir Kauno klinikų, ne vienas turintis mokslinį laipsnį ir vardą. Atvyko, nes Klaipėdoje įžvelgė dideles perspektyvas ir potencialą.

Kai kurie pabėgo nuo “nepakeičiamųjų” sovietinio raugo arba “naujalietuvių” profesorių administratorių arogancijos, pasipūtimo ir savivaliavimo…O kur dar SAM “šiltas sparnelis” su pinigais ir užtarimu, iškilus problemoms ar net apsikiaulinus…Visiems seniai yra aišku, kad visos Vilniaus ir Kauno klinikos, ir SAM -yra tvirtas ir nedalomas trikampis,kurį jau seniai riebiomis linijomis nusibrėžė Lietuvos medicinos “viešpačiai”, tiksliau-klanas. Ne vienas ministerijos šulų vieną koją laiko ministerijos kabinetuose, o kita trina klinikų ar mokymo įstaigų grindis. Aišku, ne už dyką.

O kas sudaro pagrindinį SAM klerkų branduolį? O gi tų pačių klinikų profesorių ir docentų giminės, artimieji ir geri draugai. Juk Lietuva -  dėdžių, švogerių, sūnėnų ir dukterėčių kraštas. Labai abejoju ar bent trečdalis tų ministerijos “specialistų” turi medicininį išsilavinimą, ar nors bent įsigilina į eilinių gydytojų (neretai labai talentingų, gabių,perspektyviųir pasiaukojusių savo kilniai misijai) ir ligonių problemas. Aišku,kad ne.

Kaip gi galima dalintis savo prioritetais ir leisti tobulėti kažkokiai Klaipėdai, kad ji pasijustų lygiaverte su išgarbintomis Vilniaus ir Kauno klinikomis? Jokiu būdu-kiek gi “honoraro”neteksim iš Žemaitijos ligonių-niekas  į Vilnių nebevažiuos. Iškėlėm tiems klaipėdiečiams savo sąlygas, sudarėm dirbtinų problemų-tegu jie jose ir murdosi. Ir dar mat prisigalvojo rezidentus globoti ir tobulinti. Nesvarbu, kad to rezidento šeima su dviem mažais vaikais Klaipėdoje, Gargžduose ar Kretingoje gyvena, nesvarbu, kad Klaipėdos ligoninėse yra daug puikių specialistų, galinčių toliau tobulinti jauną mediką. Ne, ir dar kartą, ne. Juk netekus dalies jų-algelės Vilniaus ir Kauno profesoriams apmažėtų.

Taip kad,mieli žemiečiai klaipėdiečiai daktarai, prieš visagalę SAM ir jos parankinių klaną sunku, kaip ir prieš vėją,papūsti. Bet visiems vieningai įkvėpus-galima. Nenuleiskit rankų! Mes juk žemaičiai-kieti ir užsispyrę padarai.

****

Šis komentaras skelbtas    “Vakarų eksprese” ties straipsniu “Sveikatos sistemos pertvarkos nematyti”. Komentaro autorius – Gydytojas.

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Sep/10

21

Drįsti, mylėti ar tiesiog būti moterišku?

Ko šiandien labiausiai reikia Lietuvai? Publicistas Valdemaras Kukulas sako, žmonės nusivylę valdžia ir akivaizdžiai jos tarpe klestinčia korupcija. Jis teigia, kad valdžia visų pirma turi vėl atsigręžti į žmones ir bendražmogiškąsias vertybes.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat mano, kad valdžia paprasčiausiai užmiršo žmogų.

Tačiau ko reikia žmonėms, kuriuos valdo valdžioje esantys? Ir ko trūksta valdžios žmonėms, kad jie pradėtų gyventi pagal vertybes?

Siūlydamas vienam iš ligoninės vadovų projektą,  atvirai pasakiau, kad  projektas turėtų būti įgyvendinamas absoliučiai skaidriai. Jei tai būčiau pasakęs Anglijoje, į mane būtų pasižiūrėta labai keistai (kaip tau apskritai toks klausimas galėtų kilti?).

Ligoninės vadovo akyse išvydau didelę baimę. Tik tada suvokiau, kad gyvenantys korupcinėje aplinkoje ir besielgiantys pagal tuos principus, gyvena nuolatinėje baimėje. Baimė yra jų gyvenimo variklis.

O kas tai yra baimė, ir ko reikia, kad žmogus nebijotų? Rugsėjo 15 dieną ties šimaitis.lt skelbtu straipsniu “Laiškai iš dvasinio pogrindžio. Ministerijos pareigūnas” išsvystė įdomi diskusija apie drąsą ir ko reikia, kad išdrįstume būti drąsiais.

Nomeda Repšytė, aktyviai dalyvavusi diskusijoje,  teigia, kad turėtume tapti labiau moteriškais. Ką tai reiškia?

Giedrė Paunksnienė, kita diskusijos dalyvė, savo Facebook’o logo pasirinko frazę “Moterys gali viską. Moterys-mamos gali absoliučiai viską:)”.

Kaip nebūtų keista, isškyrus mane, šioje diskusijoje dalyvavo tik moterys. Beje, kaip ir paskutiniųjų dviejų šimaitis.lt skelbtų sėkmės istorijų herojės.

Tai vis dėlto kas ta drąsa?

Nomeda Repšytė Drąsa šiuo metu yra nemadinga

Audrius Šimaitis Bet juk Lietuva – tai drąsi šalis?

Nomeda Repšytė Bet dar ir šalis, kur žodis, veiksmas ir mintis nesusitinka.

Audrius Šimaitis Ką daryti?

Giedrė Paunksnienė išdrįsti :)

Audrius Šimaitis Ką reikia daryti, kad išdrįsti?

Nomeda Repšytė Drįst? (Koks liuks lietuviškas žodis.)

Audrius Šimaitis Jis reiškia: drįsti. drįsti, ~ta, ~o nebijoti, turėti drąsos. Ir vis dėlto, ko reikia, kad žmogus drįstų (neturėtų baimės)?

Nomeda Repšytė Kaip suprantu, tas žmogus – kaip iki dabar sako Dzūkijoj – turi būti moteriškas.

Audrius Šimaitis Labai įdomus atsakymas. Tuomet klausimas kitas: o kas žmogų daro moterišku?

Nomeda Repšytė Tai pagal tautologinę logiką: tas, kuris nebijo.

Giedrė Paunksnienė Susitaikyt su blogiausiom galimom pasekmėm ir drįst.

Nomeda Repšytė Gulaguose ir aušvicuose muziejai, kišenėj – praktiškai visas pasaulio sienas atidarantis lietuviškas ES pasas. Kokios pasekmės tokiu atveju gali pretenduoti į blogiausių galimų pasekmių statusą?

Giedrė Paunksnienė Paprastam žmogui, paprastos ir asmeninės pasekmės: atsakymas “ne”, vieša gėda, darbo netekimas, grėsmė asmeniniam saugumui…

Nomeda Repšytė Ar mes vis dar feodalizme, kad yra kažkokie paprastųjų ir nepaprastųjų luomai? ;) Darbą susirasi ar dar geriau – susikursi, į Rymo katalikų čiauškėjimą apie gėdas, nuodėmes ir whatever else esi pagal Konstituciją visiškai laisvas nekreipt jokio dėmesio, į savigynos kursus užsirašysi. Giedre, širdele, galvojam toliau, kokios čia tos rimtosios pasekmės gali būt šiais laikais, nes išvardintos yra per slabnos.

Giedrė Paunksnienė Kiekvienam žmogui, sava baimė, savos pasekmės. Beje, o dėl ko reikia drįst?

Audrius Šimaitis priežastis man rodos yra dar kita – psichologinė. Žmonės nemoka/nenori/neišmokinti autentiškai mąstyti. Tai yra matyti įvykius, procesus, reiškinius savo akimis. Jie juos vertina taip, kaip vertina jų draugas. Jų draugas vertina, kaip vertina jo bičiulis. O bičiulis vertina taip, kaip vertina jo tėvai/broliai/seserys. Ir gaunasi tokia grandinė, kurioje niekas nesupranta, kodėl jie vienaip ar kitaip elgiasi. Būtent taip yra su čia svarstoma baime. Visi bijo, tačiau nežino, kodėl. Tiesiog bijoti reikia, nes bijo draugas/bičiulis/giminės. Nė vienas nusimąsto, kas būtų, jei  jis/ji nebijotų …. Jie net neįsivaizduoja, kad tokiu elgesiu/mąstymo stereotipu jie patys sau prieš akis užveria duris prieš nuostabų dvasinio/moralinio/psichologinio tobulėjimo pasaulį. O po to sako – mane kankina nerimas/ man niekas neįdomu/nematau perspektyvos/pasaulis/Lietuva be ateities …. Paprasčiausiai jie nežino/nenori žinoti, kad psichologiniame pasaulyje taip pat galioja fizikos dėsniai – jei pasirinkai baimę – teks pasirinkti ir jos pasekmes.

Audrius Šimaitis Giedre, tam, kad atsakyti į klausimą ” o dėl ko reikia drįsti” visų pirma reikia atsakyti į klausimą “o kodėl žmogus sutvertas mylėti?”. Atsakius šį klausimą, galima nesunkiai rasti atsakymą į Jūsų klausimą ….atsakius į šį klausimą, taip pat pradeda aiškėti ir Nomedos mintis apie tai, kad “drąsus žmogus – kaip iki dabar sako Dzūkijoj – turi būti moteriškas. :)

Giedrė Paunksnienė kalbėjau ne apie priežastį, o apie objektą. Dėl ko nors geriau ir nedrįsti. :)

Nomeda Repšytė Nes objektas gali turėt ne tą reakciją, kurios norėjosi? Ta prasme, Giedre?

Audrius Šimaitis Ką Jūs turėjote omenyje objektu, klausdama “o dėl ko reikia drįsti”? Nejaugi šiame Jūsų klausime gali būti kažkas materialaus? Jei nieko materialaus šiame klausime nėra, tuomet reiktų klausti “o kaip neįmanoma išdrįsti?”

Nomeda Repšytė Gali būt materialaus irgi – vairuot gi pradėjau mokytis į senatvę, tai šviesoforai ir sankabos dabar bauginančiai išrodo. :)

Giedrė Paunksnienė Audriau, tuo klausimu norėjau pasitikslinti apie ką mes diskutuojam: “dėl ko reikia drįst?”. Vis galvodama apie tą ministerijos pareigūną ir apie ką jis kalbėjo sakydamas, kad reikia tik drąsos.

Audrius Šimaitis Gerai, tada aš išdėstysiu savo nuomonę “dėl ko reikia drįsti”, kad elgtis pagal vertybinius principus.
1. Jei tu matai, kad yra elgiamasi ne pagal vertybes, o tiksliau matai, kad yra akivaizdi korupcija, ir tyli, vadinasi, tu esi tos sistemos dalis. Arba tu turi išeiti iš tos sistemos, ir pasakyti – vokite ir toliau, bet aš nedalyvausiu tame. Arba turi ieškoti būdų, kaip kovoti su tuo. Nebūtinai iš karto ir atvirai, tačiau sistemingai, nuosekliai ir pastoviai. Kad ir šis pareigūno laiškas – tai yra konkretus veiksmas. Tikiuosi, kad šis pareigūnas tik ties tuo laišku neapsistos. Jei tu nedarai nė vieno iš šių variantų, vadinasi tu esi toks pat, kaip ir tie, kurie dalyvauja korupcinėje veikloje (net ir jei tu pats tiesiogiai tuo neužsiimi). Kitaip tariant tu esi veidmainis pats sau. Nejaugi mes tokiais norime būti? Ir dėl to verta drįsti.
2. Drįsti verta taip pat dėl to, kad toks veiksmas yra užkrečiamas lygiai taip pat, kaip ir korupcija.Išdrįsus vienam, atsiras ir daugiau. Ratas tokių plėsis. Tol, kol yra daug neišdrįstančių, tol drįstančių ir toliau vogti vis daugėja. Socialinė neteisybė vis gilėja, žmonės bėga iš Lietuvos. Argi tai nėra geras argumentas išdrįsti?
3. Drįsti taip pat verta, nes tik vertybiniai veiksmai atneša laimę ir tikrą džiaugsmą ne tik tau, bet ir aplinkiniams.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Du tūkstantųjų lapkričio tryliktoji. Ryte viename iš dienraščių pasirodė didžiulis straipsnis apie pacientų pamėgtas gydytojas. Jų tarpe buvau ir aš. Džiugiai prasidėjusi diena, deja, nebuvo tokia laiminga.

Porą mėnesių rytais pakostintį vyrą vos ne jėga priverčiau atlikti tyrimus. Kraujo tyrimas mus pribloškė. Tą pačią dieną hematologai patvirtino lėtinės mieloleukemijos diagnozę.

“Gyvensi penkis metus”, – drėbtelėjo pagyvenusi hematologė, duodama suprasti, kad dar kokius du, tris metus pridėjo. Tuo metu vyrui buvo keturiasdešimt ketveri. Turėjome keturis vaikus, iš kurių mažoji buvo tik ketverių. Būdami gydytojais puikiai supratome padėties sudėtingumą.  Juolab, kad vyras neturėjo brolių nei seserų, todėl vienintelis radikalus gydymas – kaulų čiulpų transplantacija jam nebuvo įmanoma. Meldžiau Dievo stebuklo, meldžiau jėgų viską ištverti, meldžiau teisingų sprendimų. Į mano maldą Dievas atsakė greitai. Tą pačią savaitę spaudoje pasirodė straipsnis apie naujus vaistus nuo leukemijos – imatinibą, kurio pirmieji bandymai jau atlikti JAV, davė puikius rezultatus. Supratau, kad informacija skirta man, kad turiu vyrui gauti šiuos vaistus. Imatinibo kaina penkiolika tūkstančių litų mėnesiui. Tokią pinigų sumą mes su vyru dirbdami gydytojais galėjome uždirbti per metus laiko. Juolab, kad dar reikėjo išmaitinti keturis savo vaikus.

Kaip baisu yra žinoti, jog yra galimybė padėti mano brangiausiam žmogui, bet ji nepasiekiama. Mes nekalti, kad mūsų tokie žeminančiai maži atlyginimai, jog negalime leisti sau tinkamai gydytis. Tuomet ryžausi kovoti, kad gydymas imatinibu būtų pirmiausia įteisintas, o po to ir kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Mano argumentus sustiprino hematologijos klinikos Bazelyje profesorių konsultacija. Jie patvirtino, kad mano vyrui imatinibas būtų vienintelė galimybė išgyventi.

Tada prasidėjo grumtynės su didžiuliu biurokratijos kalnu Lietuvoje. Po ilgai trukusių įvairaus lygmens atsirašinėjimų, įtikinėjimo, netgi grasinimų. Buvau pasiryžusi su visais vaikais badauti prie Seimo, paskelbusi visam pasauliui, kaip Lietuvoje pasmerkiamas mirčiai gydytojas, atidavęs medicinai gražiausių dvidešimt savo gyvenimo metų, keturių nepilnamečių vaikų tėvas.

Vaistą gauti pavyko. Iš pradžių pati farmacinė kompanija Novartis teikė labdarą, vėliau patekome į laimingųjų, kuriems valstybė apmokėjo gydymą, sąrašą. Rezultatai buvo stulbinantys. Kraujo tyrimas normalizavosi per porą mėnesių, savijauta sparčiai taisėsi. Taip mes jau sulaukėme dešimto nuostabaus rudens.

Rašydama šį straipsnį, regiu pro langą laimingą vyrą, skinantį obuolius nuo savo skiepytų obelų. Iki šiol dirba, sportuoja. Jau sulaukėme trijų anūkų iš vyresniosios dukters. Vidurinieji studijuoja mediciną. Dukra nori pasišvęsti hematologijai. Mažylė, tėvelio numylėtinė, nenueina miegoti, nesulaukusi tėvelio bučinių į galvytę. Tėvelis bučiuoja tiek kartų, kiek ji turi metų. Šiais metais jau keturiolika bučinukų,

Gal Dievas duos sulaukti aštuoniolikos ar dar daugiau.

*****

Birutė Jankuvienė dirba šeimos gydytoja UAB “Birutės šeimos medicinos praktikoje”. Ji taip pat yra šios UAB direktorė.

PrintFriendly

· ·

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me