Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Archive for October 2010

Oct/10

31

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. VI dalis

VI

Toks atsakymas galėtų būti tiesiog naujas požiūris į gydytojo darbą.

Iš ko gi susideda gydytojo darbas?

Ar tai  vien tik buvimas prie paciento lovos arba vien tik poliklinikoje priiminėjant pacientus?

Pagal dabartinę numatytą 38 valandų  darbo trukmę ministerija ar gydymo įstaiga tikisi, kad gydytojas prie ligonio lovos arba poliklinikos priimamajame praleis 38 valandas.

Tai ir yra senas požiūris, neatitinkantis šių dienų realijų.

Gydytojo darbas šiandien susideda (arba turėtų susidėti) iš kelių itin svarbių  dalių: klinikinio darbo, darbo su dokumentacija, organizacinio darbo, dalyvavimo ivairių organizacijų veikloje, mokomojo darbo, akademinio darbo.

Priklausomai nuo to, kokią poziciją ar postą gydytojas užima, šių sudedamųjų dalių gali būti daugiau arba mažiau.Esmė yra tai, kad reikalinga  pusiausvyra tarp visų šių dalių.

Jei gydytojas dirbs tik klinikinį darbą, bus užmirštos visos kitos sritys. Jis negalvos apie organizacinį darbo aspektą, jam nerūpės sistemos efektyvumas, galų gale tai neigiamai paveiks pačią sistemą, nes ji tamps neefektyvi, vangi ir nenorinti įgyvendinti naujų pokyčių.

Kita vertus, jei bus akcentuojama tik akademinė pusė, bus užmirštami praktiniai įgūdžiai, klinikinis darbas.

Lietuvos atveju tai labiausiai atsispindi dar iš sovietinių laikų paveldėtoje tradicijoje, kad profesoriai nedalyvauja budėjimų grafikuose. Pasaulyje taip yra tik keliose valstybėse.

Nejaugi profesoriams nereikia nuolat tobulėti?

Tiesiog užmirškime tą senąją sovietinį žodį – etatą.

Atsisėskime prie stalo visi ir sukurkime pavyzdinį gydytojo kontraktą, kuriame atsispindėtų šiuolaikiniai gydytojo darbo principai, jo dabartinės darbo ypatybės ir dabartiniai poreikiai. Tai galima padaryti ministerijos lygmeniu.

Sukūrę bendrąjį pavyzdinį kontraktą ir bendruosius principus, paskirkime kiekvienai specialistų draugijai sukurti jų specialybės kontraktą.

Vėliau kiekviena ligoninė, įdarbindama gydytoją, pagal pavyzdinį ir pagal specialybės draugijos rekomenduojamą kontraktą kiekvienam besidarbinančiam gydytojui indivualiai paruoštų jo sąlygas atitinkantį kontraktą.

Tokiu būdu sprendžiant problemą dalyvautų visos suinteresuotos pusės: valstybė (ministerija ir vyriausybė), gydytojų organizacijos, profsąjunginės organizacijos, specialistų draugijos, ligoninės ir pats gydytojas. Tokiu būdu būtų pasiektas visuotinis susitarimas.

Atrišus šį Gordijaus mazgą, bus galima pradėti galvoti, ką daryti toliau ir koks opiausias kitas mūsų klausimas.

PrintFriendly

· ·

Nijolė dirba Klaipėdos Respublikinėje ligoninės Psichiatrijos filiale, psichikos sveikatos slaugytoja. Studijuoja KU Tęstinių studijų institute III – iame kurse. Darbo stažas 35 metai. Su Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus direktore Vaida Lebedeva  2008m buvo įkūrė iniciatyvinę grupę dėl savarankiškos Klaipėdos psichiatrinės ligoninės išlikimo. Anot Nijolės nuo ” tada ir supratome, kad visur kišasi politikai”.

____

Laba diena, gerb. Daktare!

Malonu, kad atsiliepėte, o pradžioje trūko drąsos kreiptis į Jus.

Juk, kaip žinote,  mus slaugytojas gydytojai dar tebelaiko savo tarnaitėmis. Kaip Jums ir rašiau, slaugos reformoje niekas nesikeičia, dirbame tiesiog mechaninį darbą.

Slaugytojai tereikia žinoti, kokio procento turi būti dezinfekuojantys skiediniai, kur ir kokius instrumentus reikia laikyti, ekspozicija, maisto išdalinimas.

Ryte stacionaro slaugytojos darbas dažniausiai prasideda nuo virtuvėlėje esančių puodų tarškesio, omleto dalinimo ir t.t.

Prie paciento vis mažiau laiko belieka, o kur dar sveikatos visuomenės centrai, pasėlių ėmimas, o tuo tarpu kur pacientas?

Kaip jau minėjau,  daug slaugytojų įgijo universitetinį išsilavinimą, o kas iš to? Lietuvos SAM apie slaugytojų gradaciją žiūri labai konservatyviai.

Pati esu LSSO Klaipėdos skyriaus narystės plėtros komiteto pirmininkė, mūsų LSSO Klaipėdos krašto direktorė Vaida Lebedeva.

Suorganizavome praeitais metais slaugytojos dienai paminėti šventinę konferenciją ir ką? Nė vienos Klaipėdos mieste esančių ligoninių vyr. gydytojai nedalyvavo, atsiuntė savo slaugos administratores.

Apie tai buvo rašoma dienraštyje   ” Vakarų ekspresas” (2009.05.08).

Rengiant konferencijas aiškiai matyti, kad salėje daugiausiai buvo vidutinio amžiaus slaugytojos, dauguma kitų emigravo.

Dėl skurdaus slaugytojo darbo užmokesčio, blėstant slaugytojos profesijos prestižui, į kolegijas įstojo tik tos, kur nepraėjo konkurso kitose aukštosiose kolegijose.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Oct/10

29

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. V dalis

V

Tad koks galėtų būti atsakymas?

Koks galėtų būti naujasis požiūris į šį  Gordijaus mazgą,  padėsiantis išpainioti  giliai susipainiojusias emocijas bei išgyvenimus ir patenkintų visų interesus.

Reikia sukurti naujas vertybes.

Kas tai yra nauja vertybė?

Nauja vertybė  tai,  kad nebesielgiama taip, kaip buvo elgiamasi vakar, kadangi vakarykščiai problemų sprendimo būdai šiandien nėra veiksmingi.

Nauja vertybė tai gebėjimas nebekartoti praeities klaidų.

Nauja vertybė  tai naujas mąstymo būdas, kada  pasiūlomas veiksmingas sprendimas, kurio dėka nugalima problema, net ir tokia, kuri atrodo sunkiai įveikiama, pavyzdžiui, kilusi dėl ekonominės krizės.

Naujas mąstymo būdas ir naujai sukurtos vertybės sukuria  naują požiūrį, kurio dėka gimsta naujos struktūros.

Susikūrus naujoms struktūroms, kitaip sakant, sistemai pradėjus naują gyvenimą, visada iškils naujų iššūkių ir pats svarbiausias dalykas yra tai, kad sukūrę naujas struktūras negalvotume, jog problemos išsisprendė.

Atsiradus naujai struktūrai,  naujas mąstymo būdas jau tampa nebenauju ir reikia vėl  naujo mąstymo  ir naujų sprendimų.

Toks nuolatinis atsinaujinimas, nuolatinis galvojimas  ir ‘neužmigimas ant laurų’ vadinamas kūrybingumu.

Kūrybingumas -  tai  gebėjimas spręsti problemas naujoviškai, originaliai, netikėtai.

Kūrybiškas sprendimas pateikia atsakymus į daugumą klausimų, padeda išspręsti daugelį egzistuojančių problemų, nesukelia neigiamų pasekmių, nereikalauja didelių materialinių ar finansinių išteklių.

Tai tarsi Gordijaus mazgo išnarpliojimas  arba sniego pajudėjimas kalno viršūnėje, kuris papėdėje baigiasi  lavina.

Viena iš svarbiausių kūrybingo sprendimo sąlygų yra nestandartinis mąstymas, kuomet tarsi atsiribojama nuo visų egzistuojančių nuomonių, ekspertų patarimų, netgi moksliškai pagrįstų žinių ir bandoma į problemą pažvelgti iš šalies.

Tai įgalina pamatyti problemos esmę ir suformuluoti naujus sprendimo variantus.

Strateginio mąstymo specialistai teigia, kad prieš pradedant konkrečius reformos veiksmus, reikalingas platus ir išsamus naujojo strateginio plano aptarimas, visų sistemos narių principinis pritarimas, nes tik tada reforma bus efektyvi: duos naujų rezultatų ir sukurs naujas vertybes.

Tik tada sistemos sudedamosios dalys (ministerija, organizacijos, ligoninės, pacientai, visuomenė) jaus, kad vyksta pažanga.

Tik tada, kai  žmonės jaus, kad vyksta pažanga, jiems gims noras remti  pokyčius. Tik tada kiekvienas  suvoks, kad siekiant naujo reikia atsisakyti seno.

Tik atsisakę senų įpročių, senų mąstymo šablonų bei veikimo trafaretų galėsime sukurti ką nors naujo ir vertingo.

Todėl jokia pažanga, jokia reforma, kad ir kokia gera ji atrodo tiems, kurie ją sugalvojo,  neįmanoma be visų sistemos narių principinio pritarimo.

Tai galima pasiekti veikiant visiškai atvirai, skaidriai ir viešai.

Kalbant paprasčiau, žmonės  pavargo nuo melo, apgaulės, apsimetinėjimo, uždarumo.

Todėl strateginio planavimo specialistai ir teigia vieną labai paprastą pokyčių bei reformų principą: labai svarbu, kas daroma, bet dar svarbiau, kaip tai daroma.

PrintFriendly

· ·

Oct/10

28

Raktas į Lietuvos medicinos sėkmę

Nejučia imi ir pagalvoji: nejaugi mūsų slaugytojos ir jų vaidmuo šalies medicinoje yra dar viena Pelenės istorija? Diskusija Facebook’e

Vilija Biržinienė … Iš tiesų, atrodo, kad tie mažieji mūsų visuomenės sraigteliai tarsi visai nereikšmingi, nors be jų nesisuktų ir didysis ratas. Aš noriu tikėti laiminga Pelenės istorijos pabaiga. O kol ir mažieji sraigteliai sulauks tinkamo dėmesio ir pagarbos, linkiu šioms pelenėms išsaugoti pamatines žmogiškąsias vertybes – sąžiningumą, atjautą, geranoriškumą, kurio nenusipirksi nei už litus, nei už eurus. Ligos ir nelaimės prislėgtiems žmonėms to ypatingai reikia. Kaip, beje, ir sveikuoliams…:)

Nijole Paršeliūnienė Ačiū :) )

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Iš tiesų manau, kad raktas į Lietuvos medicinos sėkmę glūdi gydytojų požiūryje į slaugytojas ir į gydytojų rengimą. Pasikeitus šiam požiūriui gydytojai ne tik kitomis žiūrėtų į slaugytojas ir jaunuosius gydytojus, bet ir į visus kitus klausimus, kurie šiandien aštriai keliami. Tada jie ras būdų, kaip tas problemas spręsti, nes vertybėmis pagrįstoje sistemoje glūdi milžiniškas potencialas, apie kurį mes dar mažai net įsivaizduojame.

Kristina Grybauskaitė-Rusakovienė. Tik klausimas, kada tai ivyks, nes tikrai ne maža dalis pačių slaugytojų priešinsis kažkokiam pokyčiui. Kiek pačiai teko kalbėti su slaugytojom, spjaudėsi per petį, kad mano mintys niekada netaptų tikrove (nes tad reiks dirbti labai labai)…. Nekalbu apie ligoninės slaugytojas (jos ir taip daug dirba, tik gydytojų požiūris į jas, kaip daktaras minėjo, lyg į pelenę, lyg į žemesnio sluoksnio), kalbu apie poliklinikines med.seseris (kol kas perspektyvių su teigiamu požiūriu į permainas ir geru potencialu sutikau tik kelias). Iš dalies joms patogu, jokių atsakomybių, jokių pareigų realių, daugiau formalumai. Sistema kalta, slaugytojų normos ir pareigybės yra labai apribotos.Gyd. Šimaitis labai taikliai ir labai aiškiai parašė šį straipsnį, tikiuosi daug slaugytojų ir gydytojų, daug valdininkų jį perskaitys. Iš šono, iš kitos šalies geriau matosi visi trūkumai, ne tik gimtinės pliusai. Nu nežinau, daktare, tiesiog žodis žodin, lyg savo pačios rašytas straipsnis, tik logiškiau, aiškiau sudėliotos mintys ir sakiniai :D . Ačiū

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Globaliai ir vienu metu – taip kaip daroma dabar Lietuvoje neįmanoma pakeisti. Net jei ir tai būtų bandoma -  būtų nesėkmė, Kristina, dėl tų priežasčių, kaip jūs rašėte. Todėl pokyčius reiktų pradėti nuo mažų pilotinių projektų ir su slaugytojomis turėtų dirbti tokie gydytojai, kurie tikrai jas vertina. Pradiniame etape joms reikės labai daug palaikymo … nes visos kitos slaugytojos, pacientai ir net nemaža dalis gydytojų iš pradžių į tai žiūrės kreivai. Tik tada, kai atsiras nedidelis ratas kitaip dirbančių slaugytojų, tokią patirtį galima bandyti vystyti toliau. Pačios imliausios slaugytojos padėtų naujoms – taip iš lėto ir metodiškai būtų galima atsiekti gerų rezultatų. Tik taip įsivaizduoju realų pokytį.

PrintFriendly

· · · ·

Oct/10

27

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. IV dalis

IV

Dabartinei vykdomai reformai tinkamai nepasiruošta, todėl jau dabar verda aistros – kas bus toliau?

Kas nutiks, jei sumažinsime ligoninių skaičių, kartu  nereformuodami ligoninių priėmimo skyrių pagal naujovišką tvarką?

Jau dabar priėmimo skyriuose kunkuliuoja nepasitenkinimo aistros, bręsta  nesusipratimai.

Jei nieko nebus keičiama priėmimo skyriuose, garsiai nuskambėjusią Artūro Laurinavičiaus  istoriją girdėsime mažiausiai vieną kartą per dieną.

Tačiau pats svarbiausias ir labiausiai įkaitęs nesantaikos židinys yra gydytojo darbo sąlygos.

Gydytojų darbo trukmės klausimas viešojoje erdvėje “kabo”  nuo birželio mėnesio.

Gydytojų organizacijos rengia piketus, grasina streikais, premjeras A. Kubilius kategoriškai atsisako bet kokių derybų.

Sovietmečiu buvo tam tikrų sričių, į kurias to meto sveikatos apsaugos sistemos vadovams sunkiai sekėsi pritraukti specialistų.

Dėl to radiologams, laboratorinės medicinos specialistams  sudarytos palankesnės darbo sąlygos siekiant  pritraukti naujų specialistų į šias darbo vietas.

Tokia buvo laikmečio politika, padėjusi spręsti kai kurias opias problemas.

Sukurta “specialių sąlygų” teorija, pagal kurią kai kuriems specialistams  net nemokamai dalintas pienas.

Ši tradicija nutrūko tik pirmaisiais nepriklausomybės metais.

____

PrintFriendly

· ·

Oct/10

26

Piramidinio mąstymo per trumpą laiką nepakeisi?

Prieš kelis mėnesius simaitis.lt skelbė  Genovaitės Privedienės parengtą interviu “Kaip išardyti klaipėdietišką Bermudų trikampį” (“Vakarų ekspresas”, 2009 m. rugsėjo  1 d.).

Ką daryti toliau, kad visuomenės ir mokesčių mokėtojų pinigai neprasmegtų šiame Bermudų trikampyje?

Keisti mąstymą? Kurti naujas struktūras? Ardyti trikampį?

Apie tai Facebook’e diskutavom su Dr. Algimantu Šimkaičiu, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoju. Algimanto specialybė – intervencinis radiologas.

Algimantas Šimkaitis Gal neardant suteikti kitą dimensiją? Trikampis pataptų piramide. Liktų tik “nereikšmingas” Faraono klausimėlis.

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Gera mintis, Algimantai. Pritariu. Tik svarbu užtikrinti, kad toje piramidėje neliktų piramidinio mąstymo. Kaip tą būtų galima padaryti?

Algimantas Šimkaitis Piramidinio mąstymo per trumpą laiką nepakeisti. Šiuo momentu svarbu nesubyrėti, priimti iššūkius, vis pasidairant į šviesą tunelio gale, tikintis kitokios ateities savo vaikams. Fataliai mąstant – visi biosantykiai žemėje – (maisto) piramidė. Mes galime tą piramidę surafinuoti, žiūrėti į ją intelektualiai ir mandagiai, bet esmė išliks ta pati – apačios maitins viršūnes. Kiekvieno problema – rasti tą aukštį, kuriame nesvaigs galva ir galės išlikti nesuvalgytas.

Mūsų piramidė turi būti tvirta, gerai subalansuota, gyvybinga, išdidžiai stovinti šalia kitų. Jei ne – tada tampame didžiųjų piramidžių pamatų plytomis, arba išvis subyram į pakelės dulkes. Nepiramidinis mąstymas – prabanga, kurią leistų sau vidutiniai piramidės sluoksniai – išsilavinę profesionalai, intelektualai – vienodu atstumu stebintys (kontroliuojantys?) tiek nedideles viršūnėles, tiek fundamentus. >> visos šios mintys – šiek tiek provokacija, noras dar kartą neįpareigojančiai pamąstyti.

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Tik vienas kitą ‘provokuojant’ ir galima diskusija. O diskusija yra būtina tam, kad bediskutuojant patys suieškotume tam momentui tinkamiausią sprendimą. Kol neįvyksta diskusija, mes kiekvienas turime savo asmeninius pamąstymus, įdirbį, kurie, kad ir kiek yra įdomūs, nebūtinai gali reikšti sprendimą. Tinkamoje diskusijoje rastas sprendimas pasižymi dar ir kitu dalyku – jis dažniausiai būna kažkas naujo ir šiek tiek netikėto visoms diskutuojančioms pusėms, todėl nė viena iš jų negali pasakyti – tai mano sprendimas. Tuomet visų pusių parama naujam sprendimui yra tvirtesnė.
Dėl piramidinės struktūros – taip tai yra neišvengiama. Ir tai yra neišgyvendinama – nes tai yra evoliucijos pasekmė. Tačiau intelektuali piramidė turi būti tarp struktūrų. Tokiu atveju – taip, apatinės struktūros sudaro organinį pagrindą aukštesnėms struktūroms. Problema Lietuvoje yra kita. Kad žmonės dirbantys aukštesnėse struktūrose pradeda galvoti, kad jie yra ‘aukštesni’ už tuos, kurie dirba žemiau esančiose struktūrose. Tą aš ir vadinu piramidiniu mąstymu. Tai yra rytietiško mentaliteto dalis, kai manoma, kad viršininkui žemiau esantys tarnauja. Vakarietiško mantaliteto siekiamybė yra tokia, kad viršininkas tarnauja savo pavaldiniams – jo rolė yra užtikrinti sklandų ir kokybišką žemesnės grandies darbą. Uždavinys, kurį aš matau Lietuvoje medicinos atveju – sukurti tokias struktūras ir taip paskirstyti vadovaujančiųjų roles, kad vietos rytietiško tipo psichologijai reikštis būtų kuo mažiau.

Algimantas Šimkaitis Puiki diskusija. Ir jau ne apie klaipėdietišką bermudą, o apie vakarietišką piramidę ant Baltijos kranto.

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Šia tema yra įdomiai rašęs dr. Linas Sidrys*.  Jo straipsnį** apie tai galima rasti  www.simaitis.lt

—-

* Knygoje “Ar laukti stebuklo?”

** Straipsnis “Lietuvoje vyksta grumtynės tarp rytų ir vakarų”

—-

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · ·

Oct/10

25

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. III dalis

III

5R3R2V reformos principai yra naujoviškas senųjų mąstymo stereotipų įsikūnijimas.

5R principas – tai yra tiesiog administacinio mąstymo pritaikymas medicinai.

Pagal administracinį padalijimą Lietuvoje yra  5 regionai: Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Todėl nuspręsta turėti ir penkis medicininius regionus, sudarytus pagal tą patį  principą.

Vadinasi, administracinis principas tiesiog mechaniškai perkeliamas į mediciną. Kodėl? Ar tai veiksminga? Kokia nauda bus pacientui, gydytojui, slaugytojai?

Argumentas, kad taip istoriškai susiklostė neveiksmingas, nes tai yra netiesa.

Kai skirstomi pinigai,  kažkodėl Lietuva padalijama į Rytų Lietuvą, kuriai, atseit, priklausąs ir Panevėžys  bei  į Vidurio Lietuvą, kurios sudėtyje esanti ir Vakarų Lietuva.

Taigi, kai reikia, toks principas yra pripažįstamas, o kai nereikia  -  jis užmirštamas.

3 R principas yra sovietinis principas, atgimęs naujomis salygomis.Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo logiškai.

Yra respublikinės, regioninės ir rajoninės ligoninės. Kiekvienoje ligoninėje gali gydytis tik pacientai, sergantys  tam tikromis  ligomis, kiekvienoje ligoninėje ir išlaidų apmokėjimas  skirtingas. Tam reikės šūsnies bereikalingų direktyvų, paslaugų aprašymų, instrukcijų, kokios ligoninės ką turi daryti ir ko nedaryti. Bus eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai, gaišinamas gydytojų ir ligoninių  administratorių laikas.

2V principas paprasčiausiai yra nauja universiteto ligoninių pastanga įteisinti savo perdėtą dominavimą  ir už tai dar  gauti gerokai daugiau pinigų.  Vilniaus ir Kauno universiteto ligoninės nuo pat nepriklausomybės laikų pradžios  buvo finansuojamos neproporcingai.

2V schema buvo kuriama nuo pat nepriklausomybės laikų pradžios, tik šiandien ji įgavo konkrečią ir aiškią formą, pavadintą valstybiniu finansavimu.

Kokį finansavimą gaus kitos ligoninės- nevalstybinį? Nejaugi jos valstybinio nenusipelnė?

Universiteto ligoninėse sąlygos yra daug geresnės nei kitose.

Lietuvoje regionuose specialistų trūksta, nes universiteto ligoninės per dvidešimt metų savo ligoninėse sukūrė tokias darbo sąlygas, kad niekas kitur važiuoti nenori.

Įgyvendinus 2V principą bus pažeista viena iš pagrindinių Europos Sąjungos puoselėjamų  vertybių – solidarumas.

Pagrindinis reformos tikslas yra padėti pacientui- sukurti tokią sistemą, kurioje kiekvienas Lietuvos gyventojas įgytų galimybę gauti vienodai  kokybiškas medicinos paslaugas.

Tokį principą Europos Sąjungos direktyvos medicininėms paslaugoms įvardija kaip lygybę.

Pagal kuriamą 5R3R2V schemą šio principo įgyvendinti bus neįmanoma  dėl to, kad sukuriamos iš esmės dvi skirtingo lygio zonos. 3 zonos su 3R principu (Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių) ir dvi zonos su 3R2V principu (Vilniaus ir Kauno).

3R zonos pacientams gauti tokio pat lygio pagalbą kaip 3R2V pacientams bus neįmanoma.

3R zonoje gyvena 60 procentų Lietuvos gyventojų.

Vadinasi, ši  gyventojų dalis neturės tokių sąlygų, kokias turės žmonės, gyvenantys 3R2V zonoje.

Taip  vėl sukuriamas amžinai rusenantis nepasitikėjimo  ir nelygybės židinys.

PrintFriendly

· ·

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me