Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Archive for October 2010

Trumpai nupasakoti sunku.

Tiesiog stengiamės, kiek galime.

Kaip supranti, Klaipėdoj niekas nevyksta.

Situacija identiška, kaip ir buvo sausio mėnesį.

Mes juokaujame, kad praėjo devyni mėnesiai, o niekas negimė…

Darbas atima didelę dalį asmeninio laiko, bet visada perskaitau, seku, kas pas tave  naujo, visus straipsnius, komentarus, taip pat ir kolegų.

Mus visus – medikus, pacientus – ši “revoliucinė” įtampa kankina ir sekina.

…ir niekaip neapleidžia jausmas, kad vis tik kažkas turės pasikeisti.
…nes blogiau gali būti tik karas arba maras.

Palaikau ir pritariu Agnės *, Artūro ** ir tavo iniciatyvoms,
ir linkiu sėkmės.

—-

* Parlamentarė Agnė Bilotaitė

** Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas

—-

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · ·

Oct/10

23

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. II dalis

II

Tik puoselėdami esamas vertybes, tokias kaip vienybė, solidarumas, lygybė, bendradarbiavimas, atviras ir pastovus dialogas, mediko* – paciento partnerystė, arba kurdami jas iš naujo, galime tikėtis reformos sėkmės.

Tie principai turi būti įgyvendinami nuosekliai, palaipsniui, moksliškai pagrįstais metodais, taip pat greitai ir efektyviai.

Tik tokiu atveju reforma gali būti sėkminga  ir rezultatyvi.

Tam, kad įgyvendintumėme  vertybėmis pagrįstą reformą, negalime vadovautis senojo mąstymo principais bei stereotipais.

Prieš aptardami naujosios siūlomos reformos principus ir  planą, aptarkime kai kuriuos esamos reformos principus ir jų įgyvendinimo būdus.

Ar įgyvendintas viešumo principas? Reformos metmenys ir jos principai buvo paskelbti gegužės mėnesį. Ministras teigia, kad ši reforma prasidėjo dėl to, jog Pasaulinis bankas išplatino naują ataskaitą, kurioje rekomendavo mažinti ligoninių skaičių. Tačiau kodėl jis nepaskelbė šios Pasaulinio banko ataskaitos, nors žadėjo tai dar balandžio mėnesį?

Rugsėjo 8 dieną paskelbta ligoninių sujungimo schema.  Ligoninėms duota   savaitė laiko svarstymams. Visa medicinos bendruomenė reformos laukė 19 metų ir 7 mėnesius (1019 savaičių). Ir staiga, prasidėjus reformai, nustatomas terminas – 1 savaitė. Po beveik  20 metų laukimo ir bergždžių vilčių, nepasitenkinimo ir nusivylimų – 7 dienos naujam reformos planui apsvarstyti.

Svarbiausia  tai, kad po plano paskelbimo niekas nepasikeitė. Galima manyti, kad nebuvo jokių pasiūlymų, kadangi  medicinos bendruomenė yra abejinga ir apatiška. Bet  pasiūlymų tikrai buvo, vadinasi,  į juos  neatsižvelgta.

Tai reiškia, jog, kas ir kaip vykdys reformą,  žinota iš anksto. Akivaizdu, kad ši reforma – klasikinis reformos “iš viršaus” variantas.

Tokių reformų laikai jau praėjo.

Žmonės pasikeitė: visi nori tapti pokyčių dalyviais- ir jų jausmų, norų, pageidavimų  ignoruoti negalima.

—-

* Medikas – slaugytojas arba gydytojas

PrintFriendly

· ·

Gerb. Daktare!

Kiekvienai jaunai merginai patariu nesirinkti slaugytojos profesijos, jeigu nesiruošia emigruoti.

Nė vienas specialistas jokioje srityje nėra taip nuvertintas, kaip slaugytojas!

Sveikatos sistemoje jų tarsi išvis nėra.

Tarybinių laikų sesutės įvaizdis dominuoja-baigta med.mokykla ir paruošta tarnaitė visiems-gydytojui, pacientui ir jo artimiesiems, ligoninės administracijai, vyr.slaugos administratorei, skyriaus vedėjui, skyriaus slaugos administratorei.

Tačiau viskas taip ir liko, nors šiuolaikinė slaugytoja tai specialistas su koleginiu arba universitetiniu išsilavinimu.

Slaugos ligoninėms vadovauja tik gydytojai, apylinkėse slaugą koordinuoja gydytojas, privačiuose kabinetuose specialistės ir grindis plauna ir krosnis kaimo ambulatorijose kūrena.

Ar yra kita profesija, kur darbinantis pravartu nuslėpti savo išsilavinimą, kad neatrodytum pernelyg protinga?

Taip, tai apie mus slaugytojas.

Giliai esu įsitikinusi, kad vykdant slaugos reformą, privalo visais lygiais dalyvauti ir slaugytojos, juk jos neatsiejama sveikatos priežiūros dalis.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

I

Medicinos bendruomenė verda ir kunkuliuoja  būsimosios reformos nuotaikomis. Nuomonės apie reformą prieštaringos.

Vieni sako, kad reformuoti būtina, kiti teigia, kad reforma neapgalvota, jai tinkamai nepasirengta.

Tretieji  pasiruošę išvesti gydytojus ir kitus  medicinos darbuotojus į gatves, nes nepatenkinti darbo sąlygomis bei ministro sprendimu paskelbti negaliojančiu įstatymą dėl trumpesnės darbo dienos ir kitų privilegijų tam tikrų specialybių medikams.

Kodėl taip atsitiko ir kodėl jau  balandžio mėnesį paskelbtos reformos įgyvendinimas stringa? Pagrindinė priežastis  ta, kad rengiant reformą stokota ir tebestokojama kūrybingumo.

Jei į vieną ar kitą situaciją, šiuo atveju, į reformą  būtų žvelgiama kūrybiškai, tai iš esmės išspręstų  egzistuojančias problemas arba labai palengvintų jų sprendimą, tai pateiktų atsakymus į rūpimus klausimus ir skatintų sistemos dalyvių  norą prisidėti prie reformos.

Būtina  kūrybiško požiūrio į situaciją sąlyga yra viešumas ir atvirumas, taip pat reiktų  pakankamai laiko skirti  svarstymams ir apmąstymams. Galimybė svarstyti ir pateikti pasiūlymus turi būti duota visiems.

Neįgyvendinus šių principų bet kokia reforma iš anksto  pasmerkiama. Diegiant   reformą tik “iš viršaus” sukuriama daugybė nepasitenkinimo bei  nesutarimo židinių.

Tarkime, trijų vyr. gydytojų vietoje  palikus vieną,  sistemoje dešimtmečiams užkoduojami rusenantys nepasitenkinimo bei  prieštaravimo   židiniai, kurie geriausiu  atveju virs apatija, nebyliu priešiškumu, netikėjimu teigiamais pokyčiais, o blogiausiu atveju – atviru pasipriešinimu.

Reformos  metmenų pirmosios užuomazgos pasirodė balandžio mėnesį. Nuo to laiko taip ir neišgirdome jokio ministerijos atstovų paaiškinimo: koks gi likimas laukia mažesniųjų ligoninių gydytojų?

Toks pat klausimas kyla ir dėl medicinos slaugytojų. Kodėl mes tiek mažai girdime jų balsų per šią reformą? Ar ne todėl, kad dešimtmečius nesugebėjome  slaugytojų padaryti gydytojų partneriais – tebuvo paklusnios sesutės, privalančios besąlygiškai vykdyti nutarimus ir nurodymus.

Nuo senų senovės ligoninės slaugytojos neturėjo rimto balso, į jų nuomonę nebuvo įsiklausoma, nes gydytojai visada į slaugytojas žiūrėjo iš stipriųjų pozicijos. Per dešimtmečius sukūrėme slaugytojų kartą, kuri tapo besąlygiška mūsų įstatymų vykdytoja.

Turime sukurti tokį reformos modelį, kurio dėka slaugytojos taptų pilnavertėmis gydytojų partnerėmis, o ne paklusniomis kiekvieno gydytojo žodžio vykdytojomis.Atsakymas į šį klausimą yra tarsi raktas į visos reformos sėkmę.

Svarbu šį klausimą išspręsti ne tik dėl pačių slaugytojų,  bet ir dėl to, kad tinkamo sprendimo dėka sukurtume naujos elgsenos modelį, naujus santykius ir tik tada galėtume teigti, kad reforma prasidėjo.

PrintFriendly

· · ·

Oct/10

20

Lietuvai – sveikatos apsaugos reformos konstitucija

Lietuvai - sveikatos apsaugos reformos konstitucija nuotrauka, foto

2009 metų lapkričio 12-oji  buvo ypatinga diena. Jau keli mėnesiai iki to man sukosi mintis, kad reiktų parašyti sveikatos apsaugos reformos konstituciją, tačiau niekaip nerasdavau to siūlo galo, nuo kurio kamuoliukas imtų ir pradėtų vyniotis.

Minčių, straipsnių užuomazgų, apmąstymų galvoje buvo daugybė. Tačiau lapkričio 12 dieną tas kamuoliukas ėmė ir atsirišo … nesustodamas rašiau 16  valandų. Taip gimė dokumentas “Vertybėmis pagrįsta reforma: sveikatos apsaugos reformos konstitucija”. Lapričio 14 dieną šį dokumentą paskelbė “Vakarų ekspresas”. Vėliau skelbė dar du portalai (“Lietuvos sveikata”, “Bernardinai”). Konstitucija skaityta LR radijo laidoje “Radijo paskaita” (laidos vedėja Regina Germanavičiūtė).

****

2009 m. lapkričio 14 dieną “Vakarų eksprese” taip pat pasirodė Genovaitės Privedienės straipsnis “Lietuvai – sveikatos apsaugos reformos konstitucija”.

****

“Vakarų ekspreso” internetinėje svetainėje nuo vakar skelbiama dr. Audriaus Šimaičio sukurta sveikatos apsaugos reformos konstitucija.

Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas, skaitytojams jau pažįstamas kaip rubrikos “Rentgenas” autorius, šią konstituciją, pavadintą “Vertybėmis pagrįsta reforma”, aukščiausio lygio Lietuvos pareigūnams, sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei kitiems suinteresuotiems asmenims žada pristatyti lapkričio 27 dieną organizuojamoje konferencijoje-diskusijoje.

“Mąstydamas apie Lietuvą, jos mediciną, supratau, kad vienas iš svarbiausių dalykų, ko pasigendama mūsų medicinoje, yra savo veiksmų, tų veiksmų priežasčių apmąstymo ir apskritai gilesnės analizės, kodėl sveikatos apsaugoje per 20 metų mes pasiekėme labai mažai, nebuvimas”, – pasakojo A. Šimaitis, pateikiantis savo viziją, kokiomis vertybėmis reikia remtis vykdant reformą.

1990 metais A. Šimaitis baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1994 metais – kardiologijos rezidentūrą.

“Buvau pirmosios kartos rezidentas. Iki tol žmonės, baigę medicinos fakultetą, po vienerių metų internatūros būdavo tiesiai įmetami į praktiką. Kai buvo įvesta rezidentūra, tikėjausi, kad ji bus įgyvendinta pagal vakarietiškus standartus. Deja, ji tiesiog buvo įskiepyta į sovietinio tipo struktūrą ir mūsų karta bei visos tolesnės rezidentų kartos turėjo nemažai problemų. 2004 metais išvykau į Australiją, o nuo 2005 metų dirbu kardiologu konsultantu Anglijoje. Būdamas užsienyje, supratau, kaip Lietuvos medicina yra atsilikusi, ir ypač gydytojų rengimo srityje. Dėl to nuo 2005 metų pradėjau rašyti apie tai į Lietuvos spaudą.

Visuose straipsniuose rašiau apie tai, kad reikia gerinti gydytojų rengimą, kaip pamatinę sveikatos sistemos vertybę. Tuo pačiu metu kilo ir rezidentų judėjimas, nes naujoji karta buvo nepatenkinta esamomis sąlygomis ir parengimu. O sąlygos buvo tokios, kad rezidentams net nebuvo mokamas atlyginimas, tik stipendija. Tuo metu Seimas rengė įstatymą, pagal kurį rezidentus ruošėsi padaryti trečios pakopos studentais. Tai būtų reiškę vieną dalyką – jiems būtų tekę susimokėti už rezidentūrą.

Lietuvos gydytojų rengimo sistemos laukė neregėtos pasaulyje žemumos. Kadangi aš rašiau apie rezidentus, o jie apie tai skaitė, mes netrukus susitikome ir svarstėme, ką daryti toliau. Bendrų mūsų pastangų dėka pavyko nutraukti šią Seimo inicijuotą reformą. Po to Seimas parengė jau visai kitą įstatymą, suskirstydamas rezidentus į jaunuosius ir vyresniuosius. Ir svarbiausia – rezidentai gauna Lietuvos sąlygomis jau visai neblogus atlyginimus.

Tačiau aišku, kad tobulintinų dalykų dar yra labai daug”, – “Vakarų ekspresui” pasakojo A. Šimaitis, Lietuvos medicinos bendruomenei pasiūlęs ir kitą projektą – pažangaus sveikatos apsaugos vadybos ir paslaugų teikimo modelio įdiegimą Vakarų Lietuvoje.

****

Šį straipsnį taip pat galima rasti
“Vakarų ekspreso” svetainėje

****

Audrius Šimaitis: nuoširdžiai dėkoju “Vakarų ekspresui” už leidimą skelbti šį straipsnį.

PrintFriendly

· · · ·

Oct/10

19

Žinia iš Sveikatos apsaugos ministerijos

Atsakymas p. A. Šimaičiui

Dėkojame už Jūsų domėjimąsi Klaipėdos regiono ligoninių pertvarka bei teikiamus pasiūlymus.

Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą.

Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama strateginių trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslų, planuoja ir toliau diskutuoti dėl Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo įgyvendinimo, ir tikisi bendromis pastangomis rasti geriausią sprendimą.

Manome, kad viešą diskusiją dėl universitetinės ligoninės įkūrimo Klaipėdoje galimybių turėtų inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.

Sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis

***
Laiškas gautas el. paštu  spalio 18, 14:55 (Anglijos laiku)

***

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · ·

Dėl stringančio uostamiesčio ligoninių restruktūrizavimo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) spalio 15-ajai planavo parengti specialiai Klaipėdai skirtą įstatymo projektą ir pateikti jį svarstyti Seimui. Terminui baigiantis, planai pasikeitė.

“Tai, kad norima parengti įstatymo projektą, prieštaraujantį Savivaldos įstatymui, dar vienas įrodymas to, kad SAM ir sveikatos politikų priimami sprendimai yra dviprasmiški ir, švelniai tariant, sunkiai suvokiami. Aš, kaip “nepaklusnus” meras, buvau kviečiamas į Vilnių “ant kilimo”. Neketinu “aklai” vykdyti nurodymų, kurie ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir prasilenkia su logika”, – sveikatos politikų į uostamiestį paleistas strėles atgal nukreipia Klaipėdos meras R.Taraškevičius.

Prieš dvejus metus prie Klaipėdos apskrities ligoninės (dabartinės Respublikinės Klaipėdos ligoninės) buvo prijungta Klaipėdos psichiatrijos ligoninė.

“Tai – normalus žingsnis. Tačiau tai, kad šiemet Švėkšnos psichiatrijos ligoninė buvo prijungta ne prie Klaipėdos apskrities ligoninės, turinčios jau stiprią psichiatrijos bazę, o prie Jūrininkų ligoninės (dabartinės Klaipėdos ligoninės), nepaaiškinama. Kur logika? Nesuprantama ir tai, kodėl staiga buvo pakeistas Jūrininkų ligoninės pavadinimas į Klaipėdos ligoninės. Juolab kad dabar norima susigrąžinti ankstesnį pavadinimą. Negi tai yra restruktūrizacija? Ir vėl keisime blankus, antspaudus ir kt.“

„ 2007 m. kovo 8 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio Klaipėdos apskrityje metu buvo priimtas sprendimas, po kuriuo pasirašęs šio komiteto pirmininkas A.Matulas. 2007 m. Klaipėdos ligoninių steigėjams (Klaipėdos savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai) buvo rekomenduojama įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuri koordinuotų, kad ligoninėse nesidubliuotų paslaugos. ”

„Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyvinė grupė, kuri įkurta tikslu remti sveikatos reformą, siūlo steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją. Tačiau sveikatos politikai nenori diskutuoti šia tema, nors šią iniciatyvą dr. A.Šimaitis pristatė ir SAM, ir Seimo pirmininkei”

„Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą, kad neprieštarauja, jog būtų sujungtos KUL ir Klaipėdos ligoninė. Tačiau su sąlyga, kad dalininkais KUL būtume kartu – SAM ir Savivaldybė. Tačiau ministerija pareiškė, kad tam prieštarauja įstatymai. Nors tuo tarpu toks darinys jau yra. Prie Klaipėdos ligoninės (buv. Jūrininkų), kurios steigėjas yra ministerija, prijungus Palangos ligoninę, dalininke tapo ir Palangos savivaldybė. Pasirodo, kad įstatymai leidžia tai daryti.“

„Kai kuriuos sveikatos politikų pasisakymus norėčiau vertinti kaip tam tikrą šantažą. Tiesiai pasakoma: “Neatidavėte savo ligoninės ministerijai, tad prisiimkite ir finansinius įsipareigojimus”. Pareikšta, kad jeigu norite KUL, patys vykdykite rekonstrukcijas, už Savivaldybės lėšas diekite naujas technologijas ir t.t. Mūsų neklausote, tad neduosime ir investicijų. Apie ką kalbame? Savivaldybei pavaldi ligoninė lygiai taip pat įeina į nacionalinę sveikatos sistemą. Tai ne ministerijos, o visos sveikatos sistemos pinigai, skirti visiems šalies gyventojams, kartu ir tiems, kurie renkasi KUL ir joje gydosi.“

„ Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas yra pareiškęs, kad dėl tokios reformos buvo “spaudžiamas” konservatorių. Tai viską pasako”, – pažymi Klaipėdos meras R.Taraškevičius.

****

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Nepaklusnaus” mero atsakas sveikatos politikams”

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

PrintFriendly

· · ·

<< Latest posts

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me