Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Apr/10

20

Ar pavyks sveikatos prichvatizacija?


http://www.lrytas.lt/-12717955761271178189-p3-ar-pavyks-sveikatos-prichvatizacija.htm

Prieš aštuonerius metus švedų ekspertai atliko Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytą išsamų Lietuvos sveikatos apsaugos tyrimą ir pateikė 60 puslapių analizę „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas Lietuvoje“. Tai labai gera studija, kurioje aprašytas visas sveikatos apsaugos reformos planas.

Už šį švedų ekspertų darbą Lietuvos valstybė mokesčių mokėtojų pinigais sumokėjo keliolika milijonų litų. Septynerius metus, iki pat 2009 metų, kai dabar jau eksministras Algis Čaplikas ėmėsi reformos, apie švedų siūlymus ne tik nebuvo nekalbama, bet dar ir šios išvados buvo slepiamos nuo visuomenės. Slepiamos ir dabar.

Būdamas ministru, A.Čaplikas noriau cituodavo Pasaulio banko ataskaitą, kuri yra tik 9 puslapių dokumentas, atkartojantis visiems žinomus faktus.

Tik giliau susipažinus su švedų studija, aiškėja, kad dabar vykdoma reforma yra savotiška švedų ekspertų išvadų variacija su visais nacionalinės medicinos virtuvės ypatumų prieskoniais. Ką savo išvadose skelbė švedai 2002 metais?

Ekspertai tada pateikė keturias pagrindines reformos sąlygas. Visų pirma, kad reikia gerokai sumažinti ligoninių ir lovų skaičių, sparčiai plečiant dieninio stacionaro paslaugas ir investuojant daug daugiau lėšų į pirminę priežiūrą. Lovų ir ligoninių mažinimo skaičių švedai grindė atliekamų operacijų bei gimdymų skaičiumi. Tais pačiais rodikliais remiasi ir dabartinė ministerijos vykdoma reforma.

Lietuvos sveikatos apsaugos administratoriams ir vadybininkams prireikė net 7 metų suprasti, jog tai, ką pasiūlė švedai, yra teisingas, kitų valstybių jau patikrintas kelias. Tačiau lietuviai buvo nusprendę, kad pasauliniai dėsniai Lietuvai negalioja.

Tuomet prasidėjo aparatūros pirkimo vajus. Ligoninių vadovai aparatūros Lietuvai pripirko tiek, kad Pasaulio banko ekspertai į savo išvadas apie mūsų sveikatos apsaugą net įrašė tokią pastabą: „Net ir būdama maža valstybe, Lietuva turi santykinai daugiau įrangos nei kitos šalys, kurių pajamos yra panašios. Ligoninės (kaip spaudimą daranti grupė) daro didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai ir valdymui vietos ir valstybės lygiu. Esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas.“

Aparatūros pirkimo aistra buvo užvaldžiusi ne tik ligoninių administratorius, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus. Ir ne tik užvaldžiusi, bet užgožusi paskutinius jų padorumo ir sąžinės likučius iki tokio lygio, kad tos pačios aparatūros kaina gerokai skirdavosi ne tik nuo kaimyninių valstybių, bet ir tarp atskirų Lietuvos ligoninių.

Šios aistros kaina tapo kitos žmonėms ir pacientams itin svarbios sveikatos apsaugos vertybės – nuoseklios ir sistemingos žmogiškųjų išteklių politikos – stoka, taip pat labai silpna sveikatos apsaugos kokybės kontrolė.

Kokybės kontrolė, kuri yra esminis šiuolaikinių saugių medicinos paslaugų komponentas, ignoruojama iki šiol. Nėra sisteminių bei nuoseklių pastangų šiam trūkumui šalinti.

„Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna… Agentūra veikia jau 10 metų, bet teisinė bazė arba procesai iki šiol nesukurti . Informacija teikiama fragmentiškai ir netiksliai… Nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje… nėra sukurta sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos…“ – tai tik kelios nuotrupos iš Pasaulio banko ataskaitos, iliustruojančios aparatūros pirkimo vajaus pasekmes.

Kokios yra giluminės šio iškreipto proceso ir neveiklos padarinių priežastys? Gal net svarbesnis klausimas – ar dabar vykdoma reforma pašalins tas priežastis, dėl kurių Lietuvos medicina atsidūrė itin apgailėtinoje padėtyje? Reforma reikalinga. Tačiau ar Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas reformos variantas atsakys į patį pagrindinį klausimą – kodėl Lietuvos medicina atsidūrė tokioje apgailėtinoje padėtyje?

Priežastis aiški – piramidinė valdymo sistema ir su ja susijusios pasekmės. Piramidinio valdymo sistemos esmė – sprendimus priiminėja keli asmenys, o „apačios juos vykdo“.

Idealiu atveju ši sistema gal ir veiktų (iš dalies ji veikia Vokietijoje), tačiau iš vokiečių paveldėta hierarchinė valdymo struktūra, praėjusi rusišką mokyklą iki 1918-ųjų Lietuvos, ir po sovietinės okupacijos išmoktų melo, blefo pamokų įgijo savotišką nacionalinį koloritą.

Šiame variante lietuviškos trispalvės neliko, spalvų, atspalvių taip pat nebėra. Yra vienas žodis – sostinė. O toje sostinėje yra tik keli “svarbūs ir išmanantys asmenys”. Kartais šis žodis įgauna atspalviuką, vadinamą “laikinosios sostinės” vardu.

Visi kiti – tai tie, kurie netelepa į “sostinės” arba “laikinosios sostinės” sąvokas. Tačiau, tam kad tie visi kiti nepasimestų ir žinotų veikimo kryptį, jiems viena iš “sostinių” paskiria vadą – Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentą. Patys abiejų “sostinių” „tikrieji” profesoriai LGS prezidentą privačiuose pokalbiuose vadina kaimo gydytojų vadu. Anot jų, “kaimo” gydytojai yra visi tie gydytojai, kurie nedirba Vilniuje ar Kaune.

Štai kodėl Lietuvos gydytojų bendruomenė tapo apatiška vykstantiems procesams. Jie netiki geromis iniciatyvomis. Išgirdę net naują gerą mintį, jie, įpratinti prie apgaulės, iškart klausia: “Kas už to stovi, kokio asmeninio tikslo yra siekiama, gal čia “pumpuojami” mafijos milijonai?

Šie mąstymo stereotipai atspindi gilius randus ir žaizdas, kurių vien tik sovietmečiu nepaaiškinsi. Tai jau yra po nepriklausomybės atgavimo sveikatos apsaugos politiką formavusių ir lėmusių žmonių sprendimų padariniai ir Lietuvos medikų bendruomenės ligos.

Vienintelis šių problemų sprendimo būdas yra objektyvus būklės įvertinimas, skaidrumas, atvirumas ir viešumas. Tik tada mes ir vėl patikėsime vieni kitais ir galėsime žengti pažangos, santarvės ir žmonių gerovės link. Tik tada gydytojais vėl patikės visuomenė.

Tai yra ilgas ir sunkus kelias. Tame kelyje pravartu atsiminti ne tik antrąją bei trečiąją 2002 m. ekspertų išvadas (apie Vilniaus ir Kauno ligonių sujungimus), tačiau ir paskutiniąją bei svarbiausią reformos sąlygą. Ja švedai įvardija trečios universiteto bazės įkūrimą Klaipėdoje, kaip svarbią atsvarą neproporcingai didelei Vilniaus ir Kauno įtakai.

Tad kodėl taip kruopščiai ir uoliai iki šiol slepiamos 2002 metų švedų ekspertų išvados? Baimė kurti Klaipėdos universitetinę zoną yra tik viena ir turbūt ne pati svarbiausia priežastis.

Svarbiausia priežastimi tapo šis sakinys: „Minėtas problemas galima išspręsti tik tuo atveju, jeigu ligoninės taps teisiškai nepriklausomais vienetais, pavyzdžiui, uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis arba, dar geriau, pelno nesiekiančiomis įstaigomis. Tai nesunku pasiekti. Daugumoje Rytų bloko šalių ši problema buvo sėkmingai išspręsta per trumpą laiką po to, kai jos įgijo nepriklausomybę. Lietuvoje tai nebuvo padaryta ir mums nebuvo pateiktas nė vienas rimtas pateisinamas argumentas.“ Šiame sakinyje išsakytos mintys apie galimą ligoninių privatizavimą tapo ne tik svarbiausia priežastimi slėpti keliolika milijonų litų Lietuvos žmonėms kainavusias išvadas, bet ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl daugybę metų nieko nedaroma (o tiksliau – slopinama) dėl privačios praktikos, papildomo privataus draudimo, kodėl nėra svarstomas privačios medicinos modelis. Kliūtis ir priežastis aiški – ja buvo ir yra ligoninių administratoriai – vyriausieji gydytojai. 2002 metais jie nenorėjo būti priklausomi nuo galimų savininkų, nes mąstė taip: „O kodėl savininkais negalime tapti mes patys?“.

Tačiau pakankamai tam pinigų jie, žinoma, neturėjo. Tačiau netrukus atsiradę Europos Sąjungos pinigai šią situaciją jau pakeitė iš esmės.

ES pareigūnai teigia, kad Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, bendradarbiaudami su ligoninių administratoriais, išplauna, tiksliau – pavagia apie 20 proc. sveikatos apsaugai skiriamų pinigų. Geriau „informuoti“ ir nepriklausomi šaltiniai Lietuvoje netgi teigia, kad tiek pinigų lieka po „išgryninimo“, vadinasi, pavagiama dar daugiau. Tiesa, matyt, yra kažkur per vidurį. Ką turi bendro piramidinis mąstymas, dabartinė medicinos reforma ir švedų ekspertų išvados? Įvykdžius A.Čapliko ir Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtą reformą, bet kompleksiškai nereformuojant sprendimų ir vadybos metodų (ką siūlė ir švedų, ir Pasaulio banko ekspertai), Lietuvoje vietoje 170 vyriausiųjų gydytojų liks gerokai mažiau. „Konkurentų“ skaičius sumažėja, terpė korupcijai, neskaidriai veiklai sustiprėja. Tvarkos kaip nebuvo, taip ir nėra.

Tada Sveikatos apsaugos reformų biuras teikia kitą pasiūlymą – ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą. Jis skambėtų taip: „Naujasis sveikatos apsaugos ministras savo pirmąją darbo dieną stalčiuje rado storu dulkių sluoksniu padengtą 2002 metų švedų ekspertų tyrimą. Buvo užsakytas dar vienas Pasaulio banko tyrimas, kuris patvirtino švedų išvadas – Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje reikalingas „šeimininkas“.

Tada atsiranda naujieji „šeimininkai“ iš vyriausiųjų gydytojų klano, kurie jau yra sukaupę lėšų iš ES struktūrinių fondų. „Kaimo gydytojams“ vadovaujanti organizacija visomis informacijos priemonėmis ima aiškinti nuostabias „naujas“ tiesas. Medikų bendruomenei net nespėjus išsižioti, įvyksta paties svarbiausio ir paskutinio mūsų turto „prichvatizacija“.

O gal vis dėlto atsibus gydytojų bendruomenė iš letargo miego ir apgins save ir Lietuvos visuomenę nuo dar vieno tyliai besikerojančio oligarchinio vėžio?

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me