Sukūręs pasaulį, Dievas išdalino žmonėms įvairiausių gėrybių.

Jos buvo sukrautos į didžiulius, gražius maišus. Išdidžiai pūpsojo maišas su užrašu – Grožis. Šalia jo – Meilė. Toliau – Sveikata, Darbštumas, Talentingumas.

Žodžiu, daugybė geidžiamiausių savybių viliojo žmones. Jas kaip mat ir išgraibstė.

Tik vienas maišas liko beveik nepaliestas. Gal dėl to, kad nebuvo toks puošnus ir toks viliojantis, kaip kiti.

O gal dėl to, kad ant jo buvo labai keistas užrašas, kurio niekas nesuprato. Ant jo buvo užrašyta – Saikas.

Dar kažkas buvo mažomis raidelėmis užrašyta, bet niekas nesivargino skaityti.

Po kurio laiko subėgo visi rūškanais veidais , nepatenkinti pas Dievą. Mat nė viena savybė nesugebėjo suteikti pilnaverčio gyvenimo džiaugsmo. Visiems kažko vis trūko.

⁃  Duok mums dar kokių nors savybių, kad mes taptume laimingi,  -prašė jie.

Tačiau Dievas jau buvo viską išdalinęs, todėl patarė sugrįžti prie likusio maišo, iš kurio niekas nenorėjo imti.

Ant maišo po užrašu – Saikas, mažomis raidelėmis buvo paaiškinta , jog be šios savybės neįmanoma tapti laimingu.

Nežinau, kaip žmonės išsidalino paskutinįjį maišą, bet, akivaizdu, kad ne visiems užteko…