Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

CAT | Žiniasklaida

Lygiai prieš metus paskelbėme pirmąjį dienoraščio įrašą. Vieneri metai – daug ar mažai?

Iš vienos pusės – tai tikrai labai nedaug. Tik 12 mėnesių ir 365 dienos.

Iš kitos pusės, kai pažvelgi į skaičius, atrodo, kad tai nėra mažai. Dar svarbiau – tie skaičiai pastoviai auga. Tuomet  pradedi jausti atsakomybės naštą … Kai pirmaisiais mėnesiais bloge lankydavosi  5-6-10 skaitytytojų, paskelbus įrašą, žinodavai, kad koks jis bebūtų, tie skaitytojai tikrai supras – nes tai žmonės, su kuriais iki blogo taško buvo nueitas ilgas kelias.

Taigi visų pirma noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie ne tik yra mano nuostabūs draugai ir bendražygiai.  Jie man yra ir bus dar ir pirmaisiais blogo skaitytojais.

Jų nuomonės ir atsiliepimai tapo dideliu stimulu nesustoti, rašyti ir bandyti eiti į priekį. Paminėsiu tik kelis vardus. Esu įsitikinęs, kad jų yra gerokai daugiau, todėl iš anksto nepaminėtų atsiprašau.

Visų pirma tai Martynas Andrijevskis, kuris ne tik pasiūlė blogo mintį, bet ir yra šio blogo IT specialistas. Genovaitė Privedienė, kurią miniu pirmajame blogo įraše, buvo tas žmogus, kuris skatino pastoviai rašyti. Galima būtų teigti, kad “Vakarų eksprese” pradėtas skyrelis “Rentgenas”  tapo šio blogo krikštatėviu. Labai esu dėkingas Jonui Korsakui, kuris paskelbė daug straipsnių blogo gyvavimo pradžioje, ir esu įsitikinęs, kad Jonas nenurims ir ateityje … Kristina Andrėkutė, kurios kelios tyliai ištartos frazės man leido suprasti, kad ji yra pastovi blogo skaitytoja – nuostabus jausmas, kai žinai, jog tuo metu reguliariai blogą skaitė apie 10 žmonių. Nomeda Repšytė, kuri sakė, kad blogas yra įdomus … o aš niekaip negalėjau suprasti, kuo jis yra įdomus, jei jame tuo metu reguliariai lankėsi 15 – 20 žmonių.

Šiandien labai norėtųsi išvardinti visus pastovius skaitytojus (jų vidurkis pastaruoju metu apie 70-80), kurie ne tik skaito, bet kartas nuo karto man atsiunčia laiškus, kurių dėka suvoki, jog yra didelė prasmė tęsti pradėtą darbą.

Ypač norėčiau padėkoti visiems bendrautoriams, kurie skelbė savo mintis www.simaitis.lt – nuoširdžiai tikiuosi, kad mes ir toliau tęsime mūsų bendradarbiavimą. Jau dabar drąsiai galiu teigti, kad www.simaitis.lt yra mūsų blogas ir mūsų dienoraštis.

Vaikų psichiatro Ramūno Liko patirtis versle transformavosi į ištisą puikų ir isšamų straipsnių ciklą apie vadybos pagrindus. Artimiausiu metu atnaujinsime šį skyrelį, kuris yra aktualus Lietuvos medikams. Jei Ramūnas ir taip toliau tęs savo veiklą, jo spausdinami įrašai gali tapti pagrindu  vadovėliui apie šiuolaikinius sveikatos apsaugos vadybos pagrindus.

Eglės Petkutės ir Rūtos Jasaitytės  nuotraukos padarė didelį įspūdį – dauguma jų tiesiog labai gerai atspindėjo mano nuotaikas, – todėl šios nuotraukos atsidūrė dienoraštyje. Ačiū jums !

Taip pat norėčiau labai padėkoti Ligitai Račytei, kuri kantriai ir atklakliai  koregavo mano rašytinės  lietuvių kalbos stiliaus ir kitas klaidas – tų straipsnių, kuriuos siųsdavau į kitas masinės informacijos priemones.

Jei jūs paklaustumėte, koks buvo didžiausias šių metų siuprizas ar didžiausias netikėtumas, tai atsakyčiau vienu žodžiu: žurnalistai.

Liepos – rugpjūčio mėnesiais (tuo metu blogo skaitytojų vidurkis buvo apie 30 žmonių), vienas po kito į emailo dėžutė ėmė kristi laiškai iš žurnalistų, kurių niekada gyvenime nebuvau matęs ar pažinojęs. Jie visi teigė, kad skaito www.simaitis.lt  …. Tai buvo didelis netikėtumas. Visada galvojau, kad šis tinklaraštis visų pirma yra skirtas gydytojams, tačiau kad jį reguliariai skaitys žurnalistai – tai man buvo pats didžiausias netikėtumas … ir metų atradimas. Malonu, baugu ir labai atsakinga ….

Tada pradėjau galvoti apie savo veiklą. Atsiminiau pokalbius su daugybe žurnalistų, ir supratau vieną labai įdomų dalyką, apie kurį spaudoje nėra kalbama ir rašoma. Mano manymu, žurnalistai yra itin unikali profesinė grupė ta prasme, kad jiems yra prieinama, žinoma įvairi informacija. Ir ta informacija yra platesnė, gilesnė nei mes galime susidaryti iš masinės informacijos priemonių. Tokiu būdu žurnalistai turi gerokai platesnį akiratį apie visuomenėje vykstančius procesus nei dauguma iš mūsų.

Medikų bendruomenė yra itin uždara – ir nuo sovietų laikų tai mažiausiai pasikeitęs visuomenės segmentas  uždarumo, mąstymo stereotipų ir elgsenos prasme. Žurnalistų smalsumas  ieško ir visada ieškos  kažkokių būdų prasiskverbti už šios geležinės uždangos. Ir to proceso sulaikyti yra neįmanoma. Gerai žinome – tą bandė sovietai …

Lapkričio 18 dieną “Novotel” viešbutyje Vilniuje rengiau pristatymą- diskusiją FB draugams tema “Šiuolaikinė gydytojo darbo samprata”. Beveik pusė auditorijos buvo žurnalistai. Diskusija vyko 3,5 valandos. Viena žurnalistė pasakė, jog www.simaitis.lt yra vienas iš nedaugelio blogų, kuriuos veda gydytojas. Kodėl Lietuvos gydytojai nerašo blogų?

Kai suvoki šį kontekstą, nesunku suprasti, kodėl “Veido” žurnalistė Aušra Lėka spalio 11 d. numeryje teigė : “Viešose diskusijose dėl sveikatos apsaugos reformos bene mažiausiai girdėti eilinių gydytojų balsas. Paradoksas, o gal, atvirkščiai, akivaizdi padėties šioje srityje išraiška, kad bene vienintele medikų platforma apie tai viešai kalbėti tapo ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje dirbančio gydytojo Audriaus Šimaičio tinklalapis simaitis.lt.”

Alfa. lt žurnalistai Saulė Pauliuvienė bei Renaldas Gabartas savo publikacijose apie Lietuvos sveikatos sistemos ir reformos esmę pateikė daugybę citatų iš www.simaitis.lt.

Praėjusį  savaitgalį viešėjau Lietuvoje ir buvau pakviestas dalyvauti naujai įkurto Taikomosios politikos instituto surengtoje konferencijoje apie įtraukiančią politiką. Joje dalyvavo apie 100-150 politikų, verslininkų, žurnalistų, filosofų, mokytojų ir kitų profesijų atstovų. Viena iš pranešėjų Lietuvos radijo žurmalistė Audra Čepkauskaitė skaitė labai įdomų  pranešimą “Žiniasklaida kaip politinės galios išskirstymo įrankis: nematomi piliečiai ir žurnalistų emancipacija nieko bendro neturinčiųjų bendrijoje”.  Savo pranešime Audra Čepkauskaitė įdėjo skaidrę apie www.simaitis.lt ir teigė, kad www.simaitis.lt ir apie tai šį blogą besivystanti veikla yra pilietinės iniciatyvos reiškinys naujųjų medijų laikais.

Spalio mėnesio “Ryto garsų” programoje apie sveikatos apsaugos reformą Klaipėdoje Audra Čepkauskaitė pastebėjo: “Kaip beaiškintume sveikatos sistemos pertraukos duobes, vyriausiųjų gydytojų konkurenciją, vietos politikų savanaudiškumu ar didžiųjų ligoninių sąmokslais prieš mažąsias, Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad net jeigu tai būtų tik pagaliai, geranoriškai ministerijai į ratus, tai vieši pagaliai, apie kuriuos galima kalbėti. Tai reiškia, kad iš Lietuvoje įprasto privataus pasipriešinimo, kai reikalai tvarkomi įtakingų žmonių skambučiais politikams, diskusija dėl sveikatos politikos keliasi į viešąją erdvę. Daktaro A. Šimaičio tinklaraštyje,  internete, facebooką, naujai susikūrusios viešos Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijos pareiškimus, laikraščius ir radiją, kur galima kalbėtis vis atviriau.”

Rugsėjo mėnesį Šveicarijos radijas DRS parengė reportažą apie Lietuvos mediciną. Šį reportažą išverčiau į lietuvių kąlbą ir pasiūliau jį ‘Vakarų ekspresui”, kuriame reportažas buvo operatyviai paskelbtas. Po to, kai paskelbiau šį reportažą www.simaitis.lt, pranešiau apie tai kai kurioms Lietuvos masinės informacijos priemonėms. Lygiai po dešimties minučių šis reportažas atsidūrė lrytas.lt svetainėje. Tai man buvo didelis ir labai malonus surprizas. Tą trumpą akimirką www.simaitis.lt tapo ne tik tinklaraščiu, bet ir naujienų skelbėju. Nuostabus jausmas.

Panašus jausmas ištiko, kai paskelbiau savo nuomonę  apie Neringos Jasaitytės darbą. Neringos Jasaitytės vardas ir darbo rezultatai nuvilnijo viešojoje erdvėje.

Nuorodas į www.simaitis.lt tinklaraštį yra įsidėję Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys (dienoraštis “Kitu kampu”), dienoraštis “Ligi dangaus”. Gali būti kad dar yra kitų, apie kuriuos tiesiog nežinau.

Per vienerius metus iš viso apsilankė 7841 svečias (14. 679 vizitai) iš 56 šalių.  Vidutiniškai peržiūrejo 1,8 puslapio, praleisdamas 3 minutes 14 sekundžių. Skaitomiausi įrašai buvo: Apie, Dviratis, Kristinos Andrėkutės įrašas “Rimčiausi dalykai gyvenime nutinka spontaniškai” ir įrašas “Šveicarijos radijas DRS apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje”. Iš viso paskelbti 173 įrašai.

Dar sykį dėkoju visiems !!!! Iki kitų susitikimų. Ir ne tik virtualioje erdvėje:)

Audrius

****

Nuotraukos autorė Nomeda Repšytė

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

No tags

Nov/10

22

“Akademinės fikcijos” apraiškos

2007 metais 11 dieną dienraštis “Lietuvos žinios” paskelbė mano straipsnį “Nacionaliniai medicinos fenomenai”. Vakar skelbėme pirmąją šio straipsnio dalį “Dvigubas standartas – gyvenimo ir išgyvenimo dalis”. Šiandien – antroji “Nacionalinių medicinos fenomenų” dalis.

****

“Akademinės fikcijos” apraiškos

Kyla naturalus klausimas:  o ką turėtų daryti žmonės, kurie turi daug pajamų ir nėra nusiteikę stoviniuoti ilgose eilėse pas gydytojus ar laukti planinėje eilėje planinės procedūros?

Šiuo atveju būtų du keliai. Pirmas, privati medicina. Tačiau Lietuvoje privačios medicinos paslaugos nėra dar gerai išvystytos ir negali suteikti visų paslaugų, ypač sudėtingų technologijų srityje.

Antras. Jungtinėje Karalystėje šis klausimas sprendžiamas paprastai. Privatiems pacientams gydytojo konsultacijos, įvairūs tyrimai, procedūros gali būti atliekamos nevalstybinio darbo laiku.

Tuo atveju pacientas arba jam atstovaujanti draudimo bendrovė atsiskaito su ligoninė, gydytoju ir visu personalu, kuris suteikė paslaugas pacientui. Šis metodas būtų ypač tinkamas Lietuvai.

Gydytojai jaustųsi oriai uždirbantys pinigus, mažėtų egzistuojanti įtampa tarp gydytojų ir slaugytojų, o ligoninės taip pat gautų nemažai papildomų pajamų. Tai yra nemažos pajamos ligoninei. Ir kas svarbiausia, tai yra civilizuotas būdas gydytojui, slaugytojoms ir kitam personalui užsidirbti papildomų pinigų.

Medicinos visuomenei taipogi atėjo laikas suvokti, kad papildomi mokėjimai nėra išeitis iš situacijos. Iš vienos pusės, jie pagerina tam tikro gydytojo finansinę situaciją.

Iš kitos pusės, jie užmuša bet kokį norą kažką keisti ir daryti. Dažnas širdyje pagalvoja: o kam man kažką keisti ir daryti, aš vis tiek gerai gyvenu.

Tokioje situacijoje dažniausiai atsiranda geri specialistai, skyriaus vedėjai, tai yra žmonės, kurie turi didžiausią įtaką ir galėtų būti reformų priešakyje.

Tačiau, kaip nebūtų paradoksalu, dėl aukščiau nurodytų priežasčių dažniausiai būtent jie ir yra tie žmonės, kurie mažiausiai suinterensuoti bet kokiomis reformomis.

Dažnai jie tampa bet kokių pokyčių ar reformų stabdžiu. O labiausiai suinteresuoti ir labiausiai to nori, kurie mažiausiai gali (rezidentai, jaunesni gydytojai, slaugytojos).

Susiklosto paradoksali situacija, kai reformos norėjimas atvirkščiai proporcingas užimamam postui.

Tas fenomenas yra persunkęs ne tik medicinos, bet ir visa kitą akademinę visuomenę – fenomenas Leonido Donskio įvardintas “akademine fikcija”.

PrintFriendly

·

Nov/10

4

“Medikų klano blefas” iš Alfa.lt

Labai džiaugiuosi, kad alfa.lt portalas tapo viena iš pirmųjų Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri ėmėsi iš esmės nagrinėti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas. Visai neseniai buvo skelbti trys  puikūs Saulės Pauluvienės straipsniai Sveikatos reforma: medikai persiskirstė įtaką, Tikrieji Lietuvos medicinos valdovai bei Klaipėdos ligoninių karas: dėl pacientų ar dėl vadovo kėdės? turbūt, kad pradėjo naują žurnalistikos sveikatos apsaugos tema erą Lietuvoje.

Iki šiol nemažai žurnalistų, rašančių sveikatos apsaugos temomis, labiau apsiribodavo ligų aprašymu, kai kurių gydytojų ar vyr. gydytojų garbinimu, tokiu būdu nesąmoningai prisidėdami prie šios supuvusios ir korumpuotos sistemos klestėjimo.

Šiandien estafetę iš Saulės Pauliuvienės perėmė Renaldas Gabartas, alfa.lt paskelbęs nuodugnią įžvalgą “Medikų klano blefas”. Tikiuosi alfa.lt nesupyks, kad skelbiame tokią ilgą ištrauką.

****

Oficialiai mūsų šalyje sveikatos apsaugos sistemos rokiruotės vyksta beveik 20 metų. Nepriklausomi ekspertai laimėjimus šioje srityje ir šiandien vadina niekiniais. Kvalifikuota gydytojų pagalba tampa vis didesne prabanga ne tik dėl didėjančių „nemokamos medicinos“ tarifų pasiutpolkės ar didėjančių atstumų iki reikiamas paslaugas siūlančių ligoninių. Geriausi jauni specialistai renkasi karjerą užsienio klinikose, todėl tikėtina, kad dar po kelerių metų „reformos“ pagirios gali būti itin sunkios.

Nacionaliniai finansavimo ypatumai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė konstatuoja, kad, nepaisant daugybės politikų sulaužytų iečių, realių kokybinių permainų taip ir neįvyko.

„Vienintelis pastebimas dalykas – kai kurie administraciniai struktūriniai pokyčiai. Deja, daugeliu atvejų jie susiję tik su valdžios regalijas gavusiųjų politikų norais vienus ligoninių vadovus pakeisti sau lojaliais veikėjais. Finansavimo tvarka ir vadybos efektyvumas liko iš esmės nepakitęs nei sveikatos apsaugos paslaugų, nei vaistų kompensavimo srityje. Viskas vyksta personalijų lygmeniu, o laimi ne vienos ar kitos idėjos, bet turintieji didesnę asmeninę įtaką. Kai kurie dalykai šioje srityje apskritai sunkiai paaiškinami. Antai nors oficialiai Sveikatos apsaugos ministerija kontroliuoja Ligonių kasas, kartais susidaro įspūdis, kad yra atvirkščiai: uodega vizgina šunį“, – pastebėjo R. Vainienė.

Skaityti toliau.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · ·

‘Apie save irgi keblu ką nors kito sakyti nei esu viešai paskelbus. Redaktoriauju „Dialoge“ jau beveik 20 m., fotografuoju, bendrauju, draugauju, – džiaugiuosi gyvenimu. Dabar tvarkau šviesios atminties dr. Meilės Lukšienės giminės nuotraukas. Yra iš XX a.pradžios. Įstabu. Retušuodama prisitraukiu taip arti, kad matau rūbo faktūrą, akies vyzdį…’

****

Kūna ir siela

Yra laikas, kai jaunas mūsų kūnas lekia pasišokinėdamas, į nieką nesidairydamas. Jis stiprus, veržlus, jį sprogdina energija, jausmai ir geismas įsilieti į pasaulį, nustebinti jį.

Tuomet natūraliai atrodo, kad visas pasaulis yra išorėje, aplinkui. Gal ir todėl tam jaunam kūnui dažnai nė motais sesė siela.

Šios jis gal nė nejaučia, nes pačiam – tik ką pabudusiam – sunku su savimi susitvarkyti, save identifikuoti, išoriniame pasaulyje įsitvirtinti.

…Kūno įnorius besotinant neretai pralekia gražiausi mūsų metai. Šis teiginys, žinoma, sąlygiškas, kaip ir visa, ką čia parašysiu.

Ties kuo sustojame? Arba kas sustabdo tą kūniškąjį lėksmą? Vienus – meilė. Kitus – gal susitaikymas, kad nebus taip, kaip nori. Trečius – galbūt pats laikas, atpučiantis į mūsų gyvenimus ligų, nuovargio, nusivylimų. Ketvirtus nuo to lėksmo į niekur, arba tik į išorinį gyvenimą, regis, vis tik sustabdo siela.

Ji prieina tyliai, atsargiai kaip sniegena per sniegą, – nors ne visada būna tokių ryškių spalvų, ta jaunesnioji sesė, – ir pasilenkusi prie mūsų taip arti, kad beveik pasiektų pabučiuoti gyvenimo suspaustas lūpas, paragina: atsipalaiduok, sustok ir pagalvok.

Sustok ir atsakyk man / sau į klausimą: kodėl nesi laimingas? Juk turi namus, draugų, artimus žmones.

Daug pastangų dedi analizuodamas save ir kitus… O vis sukiesi tame pačiame rate. (Juk jauti tą voverės ratą, ar ne?) Nejau iš tiesų galvoji, kad atėjai į šią žemę tik kūnu ir kūnui gyventi? Jei tik tam, sakyk, koks maudulys kartais taip suspaudžia krūtinę, kad, regis, plyši, jei nepratrūksi rauda ar… veikla. Ši išsklaido tą maudulį lyg nereikšmingą, bevertį pojūtį. Nesuklysk, – šitaip nuveji šalin tai, kas pakeistų tavo gyvenimą.

Tokiomis ir panašiomis akimirkomis, žmogau, aš – tylenė tavo siela – ateinu ir sakau: aš esu. Tu gimei su manim. Esu tau duota. Be manęs nebūtų tavęs. Bet nuo tavęs priklauso, kuo tavo gyvenime esu – ar užpečkyje laikoma pelenė, ar nuolat besikeičianti fėja, kurios stebuklinga burtų lazdelė iš negatyvo viską geba paversti pozityvu. Jei leidi man būti fėja, keliu tave ant džiaugsmo sparnų. Jei laikai niekam tikusia pelene – pats, mielasis, žinai, kaip tada yra…

Taigi laikas tėra atkarpa, trajektorija, kuria juda mūsų kūnas. Ta kūno brėžiama linija visada leidžiasi žemyn – ir tik žemyn. Kitaip nebuvo ir nebus. Metams bėgant žmogaus kūnas visada sens, jo jėgos mažės.

O mūsų sielos galimybės visai kitos. Ji nepavaldi laikui. Ji bet kada gali šauti į viršų ir padaryti mus laimingus. Tereikia ją pripažinti, tereikia ją puoselėti.

****

Elena Tervidytė yra nepriklausomo švietimo savaitraščio  “Dialogas” vyriausioji redaktorė. Elena taip pat veda  interneto dienoraštį, kuriame ir buvo skelbtas įrašas “Kūnas ir siela”.

PrintFriendly

·

Rugsėjo mėnesio IQ. The Economist žurnale skelbiamas mūsų straipsnis “Ligos kaina, arba kaip įsigyti “Mini Cooper”? Apie tai, kodėl šis straipnis yra mūsų, jau rašiau rugpjūčio 30 dienos įraše.

********

Prieš kelias savaites gavau laišką iš draugo, gyvenančio Lietuvoje. Jis rašė: „Brolis susirgo lėtine leukemija (piktybinė kraujo kūnelių liga). Gydytoja rekomenduoja vaistą pavadinimu „Imatinib“. Imatinibas labai efektyvus leukemijos atveju, nes sustabdo piktybinių ląstelių vystymąsi. Vaisto kaina pritrenkianti – gydymo kursas mėnesiui 14 tūkstančių litų.

Kreipiuosi į vieną iš ligoninės hematologų norėdamas sužinoti, kiek kainuoja imatinibas Anglijoje. Po kelių dienų gaunu elektroninį laišką: „Valstybiniame Anglijos vaistų žinyne nurodyta kaina yra 1.604 svarų (6.300 litų). Ligoninė nemoka PVM, nes vaistai gaminami Anglijoje. Panašu į tai, kad lietuviai prašo gerokai didesnės kainos, nebent į tuos 4.000 eurų įeina išpūsti atlyginimai farmacininkams ir gydytojams“.

Jungtinėje Karalystėje taikomas 17,5 proc. PVM mokestis. Su PVM „Imatinib“ kaina būtų 7402 litai. Lietuviai už itin svarbų vaistą moka du kartus brangiau nei anglai. Nejaugi Lietuva turi tiek daug pinigų? Visos Lietuvos metinis biudžetas sveikatos apsaugai yra 3,8 milijardo litų. Anglijos metinis sveikatos apsaugos biudžetas apie 320 milijardų litų (50 milijonų gyventojų). Vadinasi, anglai sveikatos apsaugai vienam gyventojui skiria beveik 6 kartus daugiau lėšų nei lietuviai. Tačiau lietuviai moka už gyvybiškai svarbius vaistus 2 kartus daugiau nei anglai.

Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvumas – vos 60 procentų

Tarptautiniai ekspertai teigia, kad vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos ekonomiško panaudojimo aspektų yra valstybės sugebėjimas kontroliuoti ir daryti įtaką medikamentų kainoms bei vykdyti išmintingą vaistų pirkimo bei paskirstymo politiką. Tai ypač aktualu toms šalims, kurių sveikatos apsaugos biudžetas yra nedidelis. Lietuva sveikatos apsaugai Europos Sąjungoje skiria mažiausiai lėšų, todėl skaidraus, efektyvaus, lankstaus ir prie rinkos greitai prisitaikančio mechanizmo sukūrimas turėtų tapti viena iš svarbiausių priemonių, suteikiančių galimybę kuo geriau panaudoti ir taip nedideles Lietuvos finansines pajėgas žmonių labui.

Apie tai, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai yra panaudojami neefektyviai, kalba seniai ne tik vietiniai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Dauguma iš jų remdavosi subjektyvia nuomone arba netiesioginiais išvestiniais rodikliais. Iki šiol rimtų analitinių darbų šia tema nebuvo. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventės Neringos Jasaitytės magistro darbas „Sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir efektyvumas Lietuvoje“ (2010 m.) yra vienas pirmųjų lietuvių autorių darbų, kuriame moksliškai įrodyta tai, apie ką kalbama du dešimtmečius.

Neringa Jasaitytė, pritaikiusi pasaulinėje praktikoje pripažintas formules, palygino 20-ies Europos šalių sveikatos apsaugos finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo efektyvumą. Lietuvos sveikatos apsaugos lėšų panaudojimo efektyvumas yra tik 60 procentų. Paskutinė vieta Europos Sąjungoje. Efektyviausiai lėšas panaudoja Prancūzija, Austrija, Švedija, Danija, Portugalija, Graikija ir Lenkija, kurių sąlyginis sveikatos apsaugos lėšų panaudojimo koeficientas – 100 procentų.

Šie skaičiai reiškia, kad net beveik per pusę sumažinę Lietuvos sveikatos apsaugos biudžetą ir dirbdami taip efektyviai kaip prancūzai, švedai ar lenkai, vis tiek turėtume tuos pačius sveikatos rodiklius, kuriuos turime šiandien. Kadangi Lietuvos sveikatos apsaugos lėšų mažinti jau nebėra kur, nes juk jau esame paskutiniai Europoje, vadinasi, su turimomis lėšomis sveikatos apsaugos rodiklius galėtume pagerinti beveik pusantro karto.

Nacionaliniai medikamentų ypatumai

2010 m. gegužės mėnesio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio pasirašytas įsakymas, pagal kurį  gydytojas, skirdamas vaistus, gali rašyti tik bendrinį veikliosios medžiagos pavadinimą, yra labai svarbus žingsnis ekonomiškai panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Jau šeštus metus dirbu Karališkoje Kornvalio ligoninėje Jungtinėje Karalystėje. Tiek paskyrimuose, tiek receptuose galiu nurodyti tik bendrinį vaisto pavadinimą. Net jei nurodau firminį vaisto pavadinimą ir nenurodau aiškios priežasties, kodėl pageidauju skirti brangesnį vaistą, vaistininkas neišduos vaisto firminiu pavadinimu.

Ministro R. Šukio įstatymas susilaukė nemažo pasipriešinimo. Visai neseniai Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas gąsdino ir taip ilgametės valstybinės politikos į kampą įspęstus pacientus: „Ministras, pasitikėdamas įsakymo rengėjų kompetencija ir pasirašydamas šį dokumentą, galima sakyti, žaidžia žmonių gyvybėmis. Net tos pačios sudėties generinių vaistų kontraindikacijos yra skirtingos, pavyzdžiui, vienas vaistas gali būti vartojamas laukiantis, kitas – ne, ir šių niuansų nepaisymas gali turėti skaudžių padarinių, net sukelti paciento mirtį“.

Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė taip pat neatsiliko nuo L. Labanausko. Ji paskelbė straipsnį ne mažiau šiurpinančiu pavadinimu „Drebėk, paciente, valdžia vykdo žiaurią akciją“. Įdomi šio straipsnio detalė yra ne tik jo pavadinimas. Atrodo, kad pati ekonomistė susipainiojo bendrinių ir firminių medikamentų pavadinimų sąvokose ir straipsnyje vieną iš kraujospūdžiui gydyti vaistų nurodė firminiu pavadinimu. Daugumoje Europos valstybių tai būtų priimta kaip netiesioginė vaisto reklama.

Lietuvos gydytojų sąjungai nepasiekiant savo tikslų, į pagalbą nutarta pasitelkti politikus. Pastaruoju metu pasirodė bendras LGS ir opozicinės Socialdemokratų partijos kreipimasis atšaukti šią vasarą įsigaliojusią naują receptų išdavimo tvarką. Nėra keista, kad opozicinė partija oponuoja – toks yra opozicijos darbas. Bet keisčiausia, kad visai šiai pasipriešinimo kampanijai vadovauja gydytojų organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti ekonominis ir efektyvus sveikatos išteklių panaudojimas.

Pasaulinė  bendrinių vaistų praktika

Tiek Lietuvos gydytojų sąjungos, tiek ekonomikos ekspertų, tiek ir kai kurių politikų viešai reiškiamos nuostatos gana aiškiai prasilenkia su pasaulyje priimta praktika. Pažvelkime, kokią svarbą bendriniai vaistai turi didžiausioje pasaulio vaistų rinkoje – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasauliniai ekspertai ir tarptautinių farmacinių kompanijų atstovai vieningai sutinka, kad autoritetingiausia vaistų srities organizacija yra JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration, FDA). Tarptautinės farmacijos kompanijos gerai žino: siekiant komercinės sėkmės, yra didelis pasiekimas, jei vaistą rekomenduoja ar į sąrašus įtraukia FDA. FDA standartai ir reikalavimai yra labai griežti, nemažai daliai farmacinių kompanijų sunkiai sekasi įrodyti siūlomų naujų vaistų saugumą, efektyvumą ir patikimumą.

Apie bendrinius vaistus FDA teigia: „Bendrinis vaistas yra identiškas arba bioekvivalentiškas firminiam vaistui savo doze, forma, saugumu, skyrimo būdu, kokybės rezultatais bei vartojimo tikslais. Nors bendriniai vaistai chemine prasme yra identiški firminiams vaistams, dažniausiai jie yra parduodami daug pigiau nei firminiai vaistai. Pagal Kongreso (JAV- A.Š.) biudžeto duomenis bendrinių vaistų naudojimas kasmet JAV biudžetui sutaupo nuo 8 iki 10 milijardų. Dar daugiau sutaupo ligoninės, skiriančios bendrinius vaistus ligoninėse gydomiems pacientams.“

JAV ilgą laiką firminių vaistų kompanijos dėjo milžiniškas pastangas, kad į rinką nebūtų įleisti bendrinių vaistų gamintojai. Kovojama buvo nuo 1960 metų ir tik 1984 metais patvirtintas įstatymas, žinomas kaip Hatcho-Waxmano įstatymas, leido prekiauti bendriniais medikamentais. Šiuo metu JAV bendriniai vaistai sudaro 69 proc. visų paskyrimų, jų apyvarta yra 63 milijardai JAV dolerių.

Dviejų  tipų farmacinės kompanijos

Farmacinės kompanijos gali būti dviejų pobūdžių. Vienos kuria naujus vaistus ir jie vadinami firminiais vaistais. Nuo vaisto formulės užregistravimo farmacinė kompanija turi 20 metų naujojo vaisto vystymui ir įtraukimui į klinikinę praktiką. Tai ilgas ir itin kruopštus darbas, po laboratorinių ir eksperimentų su gyvūnais pereinantis keturias klinikinių tyrimų fazes. Bet kuriame iš šių etapų gali pasirodyti, kad naujai kuriamas vaistas yra arba neefektyvus, arba turintis reikšmingų šalutinių poveikių. Tada vaisto vystymas gali nutrūkti ir visos finansinės investicijos nueina veltui. Nuo naujo vaisto molekulės registravimo iki tol, kol vaistas pasieka pacientą, praeina apie 10 metų. Per tą laiką dauguma farmacinių kompanijų investuoja apie 100-200 milijonų dolerių. Taigi farmacinė kompanija turi 10 metų iki licencijos galiojimo pabaigos tam, kad susigrąžintų investuotus pinigus. Didžioji dauguma grįžtančių pinigų vėl reinvestuojami naujų vaistų ir naujų technologijų kūrimui.

Praėjus dvidešimt metų, patento galiojimo laikas baigiasi ir anksčiau patentuotą vaistą gali pradėti gaminti kitos kompanijos. Tokios kompanijos vadinamos bendrinius vaistus gaminančiomis kompanijomis. Jos neinvestuoja į mokslą, naujų technologijų ir naujų vaistų vystymą. Jų tikslas yra patikimai atgaminti anksčiau patentuotą vaistą ir sėkmingai parduoti jį rinkoje, todėl tokių firmų siūlomi vaistai yra gerokai pigesni.

Tiek firminius, tiek bendrinius vaistus gaminančios farmacinės kompanijos yra labai reikalingos. Jei būtų vien tik firminius vaistus gaminančios kompanijos, turėtume labai brangius vaistus. Būtų sunku užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas gautų tinkamą šiuolaikinį gydymą. Jei būtų vien tik bendrinius vaistus gaminančios farmacinės kompanijos, sustotų progresas, neturėtume naujų vaistų, kuriais galėtų būti gydomos ligos, anksčiau buvusios nepagydomomis.

Vykdant valstybinę medikamentų politiką, reikėtų išlaikyti tinkamą balansą tarp šių dviejų skirtingų farmacinių kompanijų siūlomų vaistų. Tokį balansą galima pasiekti tik vykdant politiką, kurioje vyrauja paciento ir valstybės interesas. Valstybė taip pat turi užtikrinti, kad būtų sudaryta sąžininga ir garbinga konkurencija tarp bendrinius ir firminius vaistus gaminančių firmų.

Pastarasis klausimas tapo ypač aktualus, Lietuvoje įsigaliojus naujai vaistų išrašymo tvarkai. Efektyviam mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimui būtina, kad pacientai būtų gydomi patikimais bendriniais vaistais. Kita vertus, valstybės pareiga yra užtikrinti, kad parduodami bendriniai vaistai būtų pagaminti firmų, gerbiančių tarptautinės teisės normas, nebandančių jų apeiti.

Pasaulyje yra bendrinių vaistų farmacinių firmų, kurios dar nepasikeitus registruoto naujo vaisto patento galiojimui, pakeičia mažą vaisto komponentą, pavadina jį kitokiu pavadinimu ir bando prilyginti tą vaistą firminiam. Tokių firmų yra daug Rytų Europoje, Azijoje, jos aktyviai veikia ir Lietuvoje. Firminių vaistų kompanijos yra daugybę kartų dalyvavę teismuose dėl tokių įvykių, tačiau įrodyti, jog toks elgesys neatitinka etinių ir garbingo verslo standartų, joms sekdavosi sunkiai dėl esančių įstatymų spragų. Tokios firmos neturėtų turėti vietos Lietuvoje ir tą užtikrinti gali tik valstybė. Tam reikia, kad mes galėtume oriai ir garbingai bendrauti su firminių vaistų gamintojais, be kurių būtų neįsivaizduojama pažanga ieškant ir kuriant naujus vaistus šiuo metu dar nepagydomoms ar sunkiai gydomoms ligoms.

Ar dėl egzistuojančios korupcijos kalti vaistininkai?

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė  straipsnių ir pranešimų apie tai, kad korupcija ir papirkinėjimas iš gydytojų sektoriaus tiesiog persikėlė į vaistininkų sektorių. Tai tarsi tampa vienu iš motyvų  atšaukti egzistuojančią tvarką arba norima parodyti, kad tokie sprendimai korupcijai įtakos neturėjo.

Šiuose teiginiuose teisybės yra daug ir tokia praktika egzistuoja. Tą iš dalies skatina faktas, kad tiek firminių, tiek bendrinių vaistų kompanijos Lietuvoje elgiasi itin agresyviai ir bando visomis išgalėmis išsikovoti kuo šiltesnę vietą po saule. Anglijoje farmacinės kompanijos atstovybėje paprastai dirba apie 10 atstovų visai šaliai. Lietuvoje  apie 10-20 atstovų. Vadinasi, Lietuvoje santykinai dirba apie 15-30 kartų daugiau atstovų nei Anglijoje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vaistų kainos Lietuvoje yra didelės.

Anglijoje reglamentuota farmacinių kompanijų atstovų veikla, santykiai su gydytojais, ligoninėmis, numatyta, kaip, kokiu būdu farmacinės kompanijos gali remti gydytojus. Lietuvoje tokios tvarkos nėra. Taigi Sveikatos apsaugos ministerija turėtų žengti tolimesnius ryžtingus žingsnius, įgalinančius kurti skaidresnę aplinką.

Išeitis – naujoviškai organizuojama centralizuota tvarka

Tos naujos tvarkos dalimi galėtų būti ir nauji sprendimai kaip toliau kuo efektyviau panaudoti finansinius išteklius. Tokių pasiūlymų Lietuvoje jau būta, tačiau valstybinių institucijų sugebėjimas išnaudoti piliečių teikiamus siūlymus yra labai žemo lygio. Tokie pasiūlymai dažniausiai giliai nusėda biurokratų stalčiuose.

Vieną iš tokių pasiūlymų dar 2005 metais Prezidentūrai pateikė verslininkas Darius Radkevičius, naujovišką mąstymą vadyboje ir lyderystėje pristatančios knygos „Dievas, kvantinė fizika, organizacinė struktūra ir vadovavimo stilius“ bendraautoris. D. Radkevičius siūlė medicininių priemonių ir vaistų sandėliavimo bei paskirstymo sistemą, pavadintą centralizuoto atsargų vykdymo papildymu. Tam reikėtų sukurti vieną medikamentų saugojimo ir paskirstymo bazę. Taupiai ir racionaliai skirstant vaistus, anot D. Radkevičiaus, būtų sutaupoma apie 30-50% finansinių lėšų vaistams. Pagal D. Radkevičiaus pasiūlymą Lietuvoje galėtų būti sukurta viena bazė, operatyviai, taupiai ir efektyviai tiekianti vaistus visai Lietuvai.

Ši struktūra taip pat galėtų rūpintis vaistų užpirkimu. Tam tikras vaistas ar priemonė vieneriems metams galėtų būti perkamas visai šaliai. Atsirastų puiki galimybė gerokai sumažinti perkamų medikamentų ir medicinos priemonių kainas. Taip pat konkursus laimėjusios kompanijos gautų daug didesnius pelnus nei pagal esamą tvarką laimėjusios konkursus atskirose ligoninėse ir parduodamos vaistą už didesnę kainą. Laimėtojų šioje situacijoje būtų labai daug: valstybė ir pacientai mokėtų mažiau, dėl paskirstymo sistemos būtų sutaupoma dar papildomai pinigų. Sutaupyti pinigai galėtų atitekti kitoms medicinos sritims. Būtų visiškai eliminuota net ir teorinė vaistininkų korupcija, nes jie neturėtų jokios įtakos nei vaisto parinkimui, nei jo bazinei kainai. Vaistinės tarpusavyje galėtų konkuruoti antkainių dydžiais ir aptarnavimo kokybe.

Tokia praktika taikoma ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Jungtinėje Karalystėje panaši tarnyba vadinasi Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos Komercinių vaistų tarnyba (NHS Commercial Medicines Unit), kurios tikslas aprūpinti Anglijos ligonines vaistais, užtikrinant investuojamų pinigų efektyvumą. Kai kurios grafystės taip pat turi ir savo panašias tarnybas, aprūpinančias vaistais, kurių netiekia minėta tarnyba.

Jau dabar galima girdėti oponentų balsus, kad tada taps korumpuota pati ši struktūra. Viena vertus, joks įstatymas ir jokia struktūra negali visiškai užkirsti kelio korupciniams veiksmams, nes korupcija savo esme yra moralinio apsisprendimo reikalas. Kita vertus, tinkamai kontroliuojant vienos struktūros darbą ir veiklą, užkirsti kelią ar sumažinti korupcijos lygį būtų gerokai paprasčiau.

Visų pirma – skaidrumas. Šios struktūros sprendimai turi būti skelbiami viešai, taip pat turėtų būti skelbiami protokolai ir motyvai, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas farmacinis produktas. Struktūroje dirbantys žmonės neturėtų turėti jokios įtakos priimant sprendimus, o juos galėtų formuoti nuolat savo sudėtis esmiškai atnaujinančios ekspertų grupės. Rekomendacijas į ekspertų grupes galėtų teikti specialistų draugijos, bendrosios praktikos gydytojų atstovai ir pacientų grupės, farmacininkai, galima kviestis ir užsienio šalių kolegas. Tokiu būdu parenkant vaistą, sprendimą visų pirma lemtų specialistų nuomonė, tariantis su visomis suinteresuotomis grupėmis. Kiekvienais metais ekspertų grupių sudėtis turėtų būti skirtinga, ir dalyvaujantys asmenys turėtų deklaruoti visus interesus, kurie juos galėtų sieti su konkursų dalyviais.

Sprendimų priėmimo metu būtina Europos šalių vaistų ir kitų priemonių kainų  analizė, kuri taip pat turėtų būti skelbiama viešai, kad neatsitiktų taip, kad gyvybiškai svarbus vaistas šalyje, kuri turi tikrai nedidelius finansinius išteklius, kainuoja du kartus brangiau nei šalyje, kurios finansiniai pajėgumai yra gerokai didesni.

Ministro R. Šukio pradėtas vaistų kainų reguliavimas yra tik mažas, tačiau labai svarbus bei pozityvus žingsnis kuriant efektyvią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Laukia ilgas ir kantrus darbas, tačiau kol kas neatsakytų klausimų yra kur kas daugiau nei atsakymų.

Ką  pasiūlyti draugui?

Tad ką man belieka atsakyti savo draugui? Sprendimą lemia aritmetika. Lėktuvo į Londoną bilieto kaina pirmyn-atgal apie 600 litų. Privati gydytojo konsultacija 800 litų. Pas gydytojus lankytis reikės tik 3 kartus per metus. Pakartotino vizito kaina yra 400 litų. Kelionės lėktuvu per metus kainuos 1. 800 litų, mokestis gydytojui 1.600 litų. 3 naktys gerame Londono viešbutyje dar 2.400 litų.  Vaisto kaina 88 824 litai. Iš viso 94.624 litų metams. Gydymasis Lietuvoje 168.000 litų metams vien tik už vaistą. Gydymo išlaidų Anglijoje ir Lietuvoje skirtumas – mažiausiai 73.000 litų.

Mano atsakymas draugui buvo toks: „Važiuokit gydytis į Angliją. Čia pigiau ir geriau. Be to, aptarnauja maloniai. Sutaupysite 73.000 litų – pasveikęs brolis galės nusipirkti „Mini Cooper“. „Mini Cooper“ man labai patinka. Stilinga mašina. Ja važinėja ponas Bynas.“

PrintFriendly

· · ·

Konferencijos „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“

R E ZO L I U C I J A

LR Prezidentei D. Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei

LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui

SAM Ministrui A. Čaplikui

2010 m. sausio 15 dieną vyko Klaipėdos universiteto ir Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti* (toliau – VL iniciatyvinė grupė) organizuota konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“. Konferencijoje dalyvavo visuomeninių ir pacientų organizacijų atstovai, Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. V. Žulkus, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. A. Razbadauskas ir fakulteto dėstytojai, gydytojų specialistų  organizacijų atstovai, gydytojai,  slaugytojai  ir visų pagrindinių Klaipėdos ligoninių vadovai.

Konferencijoje konstatuota, kad Lietuvos sveikatos sistemoje pokyčiai yra būtini. Sveikintina Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro A.Čapliko iniciatyva reformuoti sveikatos sistemą. Tačiau Vakarų Lietuvos pacientams ir gydytojams didelį susirūpinimą kelia ministerijos ketinimai dirbtinai apriboti sudėtingesnes paslaugas, operacijas ir procedūras Klaipėdos ligoninėse. Tokiu būdu būtų išardytos daugelį metų kurtos struktūros, o blogiausia šio apribojimo pasekmė – sumažėtų aukštos kokybės paslaugų prieinamumas Vakarų Lietuvos gyventojams. Toks prieinamumo ribojimas prieštarauja ir Europos Sąjungos direktyvoms.

2002 m. švedų ekspertai LR Sveikatos ministerijos užsakymu atliko studiją „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas Lietuvoje“. Kaip vieną iš keturių pagrindinių sąlygų reformai įgyvendinti jie siūlė Vakarų Lietuvoje steigti universiteto ligoninę su atskira moksline baze. Išsamioje 60 psl. analizėje jie teigė: „<…> yra svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms. (Reikia) įkurti tinkamą tretinio lygmens sveikatos priežiūros įstaigą Klaipėdoje, taip pat apjungiant netoliese esančias ligonines.“ Tiek šioje studijoje,  tiek 2009 metų Pasaulio banko ataskaitose kaip viena iš svarbiausių reformos krypčių minimas vadybos įgūdžių ir sveikatos apsaugos paslaugų administravimo  gerinimas. Vien tik mažinant ligoninių skaičių ir lygiagrečiai nereformuojant šios srities, sunku pasiekti pagrindinį reformos tikslą – geras, savalaikes ir saugias paslaugas pacientui.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir išanalizavus sveikatos apsaugos problematiką Vakarų Lietuvoje, konferencijoje buvo priimta ši rezoliucija:

  1. Pagal gyventojų skaičių Vakarų Lietuva atitinka šiuolaikinius standartus, keliamus universiteto lygio medicinos  paslaugoms teikti.
  2. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją (KLA), susidedančią iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių,  KLA suteikti universiteto ligoninės statusą.
  3. KLA turėtų vadovauti KLA taryba, kurią sudarytų  visų asociacijos ligoninių vadovai, Vakarų Lietuvos gydytojai ir slaugos specialistai, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovai.
  4. KLA veikla būtų grindžiama naujais vadybos ir darbo organizavimo principais, kurie vėliau galėtų būti taikomi ir kituose Lietuvos regionuose.
  5. Į sveikatos priežiūros valdymą būtina įtraukti pacientus, – tai leistų įgyvendinti vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos rekomenduojamų vertybių – paciento ir gydytojo partnerystę.
  6. Klaipėdos universitete tikslinga įkurti podiplominio gydytojų  rengimo struktūrinį padalinį.
  7. Rekomenduojama Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete intensyviau vystyti biomedicinos mokslinius tyrimus, siekti glaudesnio bendradarbiavimo  su klinikinėmis bazėmis bei mokslinių tyrimų taikymo medicinos praktikoje.
  8. Klaipėdos ligoninėse turi būti teikiamos aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos,  vykti universiteto lygio pedagoginis darbas ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Siektina medicinos praktikos ir mokslo vienovės, kuri turėtų didelės reikšmės Vakarų Lietuvos regiono socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.

Siūlomas veiksmų  planas pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų  prieinamumą, savalaikiškumą, saugumą  ir kokybę Vakarų Lietuvos  žmonėms.

******Pasirašo:

Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti*

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius

Klaipėdos universiteto Rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Jonas Korsakas

Šilutės rajono moterų,sergančių onkologinėmis ligomis draugija “Viva femina”  draugijos pirmininkė Dana Butkienė

Bechteriovo liga sergančiųjų ligonių draugijos “Judesys” pirmininkas Gintautas Paltanavičius

Retomis onkologinėmis ligomis sergančiųjų ligonių draugijos “Rolld” pirmininkė Kristina Andrėkutė

Všį „Išeivijos idėjų centras“ vadovas Rimantas Dailidonis

* R. Taraškevičius (grupės pirmininkas),  Klaipėdos  miesto meras;  J. Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, V. Sutkus, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos Prezidentas, doc. E. Acienė, Sveikatos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė; doc. A. Razbadauskas Klaipėdos Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas; Prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas; R. Sakalauskas Klaipėdos apskrities ligoninės vyr. gydytojas;  dr. M. Kundrotas,  Klaipėdos apskrities vyr. gydytojo  pavaduotojas; Prof. A. Kirkutis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų klinikos vadovas; Dr. G. Kundrotas, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kardiochirurgijos skyriaus vedėjas; Dr. Audrius Šimaitis, Karališkoji Kornvalio ligoninė (Jungtinė Karalystė), Kardiologas konsultantas; Dr. Jonas Korsakas, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

*****

Plačiau apie konferenciją galima paskaityti “Vakarų Ekspreso” žurnalistės Genovaitės Privedienės reportažuose

Klaipėdos ligoninės priešinasi Vilniui

Klaipėdiečiai už universitetinį medicinos centrą

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Visa ši problema dėl Klaipėdos regiono centro sukūrimo velkasi nuo sovietinių laikų sveikatos sistemos. Juk viskas kas geriausia buvo sukoncentruota Vilniuje ir Kaune-vietoje gydytojų ruošimo centrai, čia pat po ranka gydymo įstaigos, leidžiančios profesoriams ir docentams papildomai uždarbiauti ir, ne paslaptis, gerokai pasipelnyti, įmant iš ligonių papildomus nemažus užmokesčius, t.y.kyšius.

O kaip žmogelis neduos-juk tai Lietuvos medicinos elitas. Tvyravo toks nusistatymas-kad čia ta provincija Klaipėda, geresnių už mus vis tiek ten nėra. Tačiau juk visi puikiai žinome, kad į Klaipėdos ligonines per pastaruosius dešimtmečius dirbti atvyko nemažai aukštos kvalifikacijos medikų iš Vilniaus ir Kauno klinikų, ne vienas turintis mokslinį laipsnį ir vardą. Atvyko, nes Klaipėdoje įžvelgė dideles perspektyvas ir potencialą.

Kai kurie pabėgo nuo “nepakeičiamųjų” sovietinio raugo arba “naujalietuvių” profesorių administratorių arogancijos, pasipūtimo ir savivaliavimo…O kur dar SAM “šiltas sparnelis” su pinigais ir užtarimu, iškilus problemoms ar net apsikiaulinus…Visiems seniai yra aišku, kad visos Vilniaus ir Kauno klinikos, ir SAM -yra tvirtas ir nedalomas trikampis,kurį jau seniai riebiomis linijomis nusibrėžė Lietuvos medicinos “viešpačiai”, tiksliau-klanas. Ne vienas ministerijos šulų vieną koją laiko ministerijos kabinetuose, o kita trina klinikų ar mokymo įstaigų grindis. Aišku, ne už dyką.

O kas sudaro pagrindinį SAM klerkų branduolį? O gi tų pačių klinikų profesorių ir docentų giminės, artimieji ir geri draugai. Juk Lietuva -  dėdžių, švogerių, sūnėnų ir dukterėčių kraštas. Labai abejoju ar bent trečdalis tų ministerijos “specialistų” turi medicininį išsilavinimą, ar nors bent įsigilina į eilinių gydytojų (neretai labai talentingų, gabių,perspektyviųir pasiaukojusių savo kilniai misijai) ir ligonių problemas. Aišku,kad ne.

Kaip gi galima dalintis savo prioritetais ir leisti tobulėti kažkokiai Klaipėdai, kad ji pasijustų lygiaverte su išgarbintomis Vilniaus ir Kauno klinikomis? Jokiu būdu-kiek gi “honoraro”neteksim iš Žemaitijos ligonių-niekas  į Vilnių nebevažiuos. Iškėlėm tiems klaipėdiečiams savo sąlygas, sudarėm dirbtinų problemų-tegu jie jose ir murdosi. Ir dar mat prisigalvojo rezidentus globoti ir tobulinti. Nesvarbu, kad to rezidento šeima su dviem mažais vaikais Klaipėdoje, Gargžduose ar Kretingoje gyvena, nesvarbu, kad Klaipėdos ligoninėse yra daug puikių specialistų, galinčių toliau tobulinti jauną mediką. Ne, ir dar kartą, ne. Juk netekus dalies jų-algelės Vilniaus ir Kauno profesoriams apmažėtų.

Taip kad,mieli žemiečiai klaipėdiečiai daktarai, prieš visagalę SAM ir jos parankinių klaną sunku, kaip ir prieš vėją,papūsti. Bet visiems vieningai įkvėpus-galima. Nenuleiskit rankų! Mes juk žemaičiai-kieti ir užsispyrę padarai.

****

Šis komentaras skelbtas    “Vakarų eksprese” ties straipsniu “Sveikatos sistemos pertvarkos nematyti”. Komentaro autorius – Gydytojas.

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

<< Latest posts

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me