Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Profesoriui

2009 m. vasario mėn.

Laba diena, Profesoriau,

Perskaičiau Jūsų komentarą Bernardinų svetainėje.

Žinodamas, kad parašėte savo vardą ir pavardę, tikiu, kad esate garbingas komentatorius. Tai teikia vilčių, kad atidžiai ir bešališkai išklausysite ir mano nuomonę.

Kadangi šis atsakymas liečia ir tuos žmones, kurie palaiko ar aktyviai dalyvauja projekte, šio laiško kopiją permesiu ir jiems.

Artimiausiu metu planuoju atidaryti savo svetainę, todėl šis atsakymas bus publikuojamas ir toje svetainėje.

Dėl bendrų frazių. Konkretus projektas ir pateiktas pasiūlymas publikuojamas svetainėje „Rezidentūra Klaipėdoje“ adresu www.rezidenturaklaipedoje.com. Siūlau susipažinti su visomis siūlomo projekto detalėmis.

Dėl asmeniškumo – tai atsakymą į tai galite rasti pridėtuose dviejuose dokumentuose. Vienas iš jų – tai mano laiškas, kitas – ketinimų protokolas, siūlytas Klaipėdos Jūrininkų ligoninei.

Dėl žodžio „slaugytojų“ – sutinku: Jūs visada buvote puikus lietuvių kalbos žinovas. Ir esate teisus: turėčiau sakyti ne sesutės, o – slaugytojos.

Dėl p. Violetos Barkauskas. Šaunu, kad atsiranda tokių žmonių, kurie gauna Fulbraito stipendiją, atvažiuoja į Lietuvą ir įsteigia slaugos fakultetą. Tikrai labai šaunu. Turbūt jokių kitų komentarų čia ir negali būti.

Žiūrint iš kitos pusės, aš irgi esu nemažiau nuveikęs rezidentų labui. Ir tą padariau be Fulbraito stipendijos. Tiesą pasakius, investavau nemažai ir savo asmeninių lėšų į daugybę kelionių Lietuvoje, konferencijų organizavimą ir t. t. dėl vienintelio tikslo – tobulinti gydytojų rengimą ir dalyvauti sveikatos apsaugos reformoje.

2004 metais, suvokęs, kad sistema tampa kliūtimi mano tobulėjimui, išvykau iš Lietuvos.

Nuo 2006 metų Lietuvos spaudoje aktyviai reiškiau gana kritišką nuomonę apie Lietuvos sveikatos apsaugą, ypač apie jaunųjų gydytojų rengimą. Mano kolegos ir dauguma kitų tai laikė visai nereikalingais dalykais. Jie klausė: „O kas nuo to pasikeis?“

2007 metais pradėjo bruzdėti rezidentai. Tais metais pavasario „Lietuvos žiniose“ paskelbiau dar vieną savo straipsnį pavadinimu „Nacionalinės medicinos fenomenai“. Tarp jų vėl paminėjau rezidentų klausimą.

Po kelių savaičių, naršydamas internete, radau rezidentų puslapį, kuriame jie buvo susidėję visus mano rašytus straipsnius. Tiesa pasakius, man tai padarė tokį įspūdį, kad visą naktį negalėjau užmigti. Iki tol jautęsis kaip „vilkas tyruose“, supratau, kad mano pastangos nenuėjo veltui. Net nepagalvojau, kad Lietuvoje jau yra nedidelė, bet brandi žmonių grupė, pasirengusi kažką keisti. Nuo to laiko mes veikėme išvien.

Tuo metu Seimas sudarė komisiją, kuri sprendė rezidentų klausimus. Jos komisijos pirmininku buvo Jūsų jau minėtas p. A. Matulas. Per pirmus tris–keturis komisijos posėdžius jis nesiteikė pasirodyti nė viename posėdyje. Be to, jo vadovaujama komisija siūlė tokią rezidentūros reformą, dėl kurios 80 procentų rezidentams būtų reikėję susimokėti už rezidentūrą. Tuo metu visame pasaulyje rezidentams mokamas atlyginimas, nes jie yra puiki darbo jėga. Situacija buvo pasiekusi aklavietę ir sunku buvo pasakyti, ką daryti toliau. Lietuvos gydytojų sąjunga, kuriai priklauso užstoti gydytojus, tylėjo. Nė viena valstybinė institucija, ligoninė ar universitetas, nė vienas Profesorius ar Docentas rezidentų pakankamai nepalaikė: jie tik linksėjo galvomis ir maloniai šypsojosi.

Tada rezidentai surengė pasitarimą. Vien tik dėl jo beldžiausi iš Anglijos (dėl 2 valandų posėdžio). Prieš tai jau sugalvojau, kad be žiniasklaidos nieko nebus. Paskambinau Rimvydui Valatkai, kurio niekada iki tol nepažinojau. Prašiau susitikimo, kurio metu papasakojau apie rezidentų problemas ir prašiau, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ atspausdintų mano straipsnį „Laikas imtis tikros medicinos reformos“ (http://www.lrytas.lt/-11793798991178473511-p1-sveikata-laikas-imtis-tikros-medicinos-reformos.htm).

Gegužės 17 dieną straipsnis pasirodė. Ta patį rytą paskambinau p. A. Matului ir parodžiau savo susirūpinimą vykdoma rezidentūros reforma. Po gana trumpo pokalbio, kuris vyko aštriai, jis faktiškai nutraukė pokalbį ir kalbėtis nebenorėjo, jokių argumentų jis nesiklausė.

Kitame Seimo rezidentūros komiteto posėdyje pasirodė p. A. Matulas. Jo pirma frazė buvo: „Rezidentais domėtis jau pradėjo užsienio lietuviai…“ Po savaitės man pavyko parašyti JK gyvenančių lietuvių gydytojų bendrą laišką dėl rezidentų Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
Seimo posėdis, turėjęs įtvirtinti p. A. Matulo siūlomą rezidentūros reformą, po šio pareiškimo neįvyko.

Rezidentai dirbo toliau su įvairiomis institucijomis. Pasirodė Seimo kontrolieriaus tyrimas, remiantis mano rašytu straipsniu (http://www.lrski.lt/index.php?p=0&l=LT&n=62&pazyma=2572).

Nuo tada p. A. Matulas tapo rezidentų rėmėju. Jo ir rezidentų pastangomis 2008 metų kovo mėnesį pasirodė rezidentūros įstatymas, kuris yra geras pagrindas ateičiai. Rezidentai gauna gana neblogas pajamas, susumavus atlyginimą ir stipendiją.

Spaudos pranešimuose ir pas Prezidentą p. A. Matulas gyrėsi, kaip sutvarkė rezidentų klausimus.

Pagarbiai,

Dr. Audrius Šimaitis

PrintFriendly

Comments are closed.

Theme Design by devolux.nh2.me