Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Apr/10

11

Dr. Linas Sidrys. Sovietinis ledynmetis dar nesibaigė (1992)

Išeivijos lietuvis oftalmologas Dr. Linas Sidrys 1992-1996 dėjo titaniškas pastangas, kad pasikeistų Lietuvos medicina.  Apie šias pastangas liudija jo skelbti straipsniai “Drauge”, “Lietuvos ryte”. 1997 metais leidykla “AIDAI” išleido L.Sidrio knygą “Ar laukti stebuklo?”. Panašų klausimą galime užuoti ir šiandien. Žemiau pateikiame ištrauką šios knygos  skyrelio “Sovietinis ledynmetis dar nesibaigė” ištrauką.

*******

Sovietinis ledynmetis dar nesibaigė

Per pastaruosius šešerius metus lietuvių vyrų gyveni­mo trukmė nuolatos trumpėja. Tai rodo tragiškos sovietinės medicinos katastrofišką būklę. Todėl išeivijos gydytojai ypač džiaugėsi, kad lietuviai, paskelbę Nepriklausomybę, turės progą perorganizuoti medicinos sistemą ir ją patobulinti. Džiaugėmės, kad jaunas mikrochirurgas Juozas Oleka tuo­metinės Lietuvos premjerės Kazimieros Prunskienės buvo paskirtas Sveikatos apsaugos ministru.

Tačiau praėjo jau dveji metai, o didelių pasikeitimų Lie­tuvos medicinoje nematome. Suprantama, darbą apsunkina įvairios krizės: prastos susisiekimo priemonės, smarkus pini­gų vertės smukimas, visų žmonių, kartu ir gydytojų, rūpestis dėl sunkios kasdieninio gyvenimo būklės. Tačiau visi tikė­josi daugiau pasikeitimų Lietuvos medicinoje. Taigi kreipė­mės į ministrą J. Oleką šiais klausimais:

1. Lietuva plačiai žinoma savo svetingumu, tačiau Svei­katos apsaugos ministerija tuo negali girtis. Kodėl minis­terija neleido steigti dolerinių vaistinių, kuriose svečias iš Amerikos ir kitų Vakarų kraštų galėtų nusipirkti reikalingų medikamentų? Juk dabartinėse dolerinėse pardavinėjamas alkoholis ir rūkalai, kurie, kaip žinia, kenksmingi sveikatai. Dolerinės vaistinės turėtų garantiu)tą pasisekimą, būtų didelis užsienio valiutos šaltinis. Už šiuos pinigus valstybė būtų galėjusi nusipirkti naujų, gerų instrumentų. Jaunas lietuvis cinikas man paaiškino, kad „dolerinių” vaistinių kurti ne­leidžiama, dėl to kad gydytojai importinius vaistus pripratę pardavinėti „iš po stalo”. Ar tai tiesa?

2. Kodėl taip delsiama leisti Lietuvos gydytojams vers­tis privačia praktika? Juk visame pasaulyje geriausiai dirba gydytojai, palaikantys asmeninius ryšius su pacientais ir asmeniškai už juos atsakingi. Kiekviename krašte valdiškos ligoninės atsilieka nuo privačių savo darbingumu, sąžinin­gumu ir medicinos lygiu. Taigi, kodėl privačia praktika vers­tis ministerija leidžia tik gydytojams, turintiems pirmą kate­goriją? Mūsų supratimu, pirmos kategorijos pažymėjimas „sovietų” laikais buvo įgyjamas pagal kompartijos protek­cijas, o ne pagal mokslinį išsilavinimą. Pirmos kategorijos gydytojai, ir taip gerai įsitaisę valdiškose ligoninėse, kaip tik nėra suinteresuoti privačia praktika. Sveikatos apsau­gos ministerija teisinasi, jog, drausdama privačią praktiką, nori apsaugoti žmones nuo nekompetentingų gydytojų. Jei taip, tai kodėl nekompetentingus gydytojus leidžiate į val­dišką ligoninę? Ar privačia praktika verstis leisite tik kom­petentingiems gydytojams, o visus nekompetentingus palik­site dirbti valdiškose ligoninėse?

3. Kodėl medicinos perorganizavimo klausimais vengia­te konsultuotis su užsienio lietuviais gydytojais? Juk dr. Domanskis, dr. Paulius, dr. Seibutis ir kiti jau ne kartą savano­riškai vyko į Lietuvą ir nemokamai operavo ligonius. Šie gydytojai palyginti neblogai susipažinę su dabartine Lietu­vos medicinos sistema ir gali duoti tikrai vertingų patari­mų, kaip ją pakeisti. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nepalaiko jokių ryšių nei su šiais, nei su jaunais Lietuvos gy­dytojais, išvykusiais studijuoti į užsienį. Pastarieji susitinka su daugeliu geranoriškai nusiteikusių amerikiečių gydyto­jų, kurie domisi Lietuva ir biitų linkę ten nuvažiuoti skaity­ti paskaitų ar konsultuoti. Tačiau jų niekas nekviečia! Kodėl? Juk medicinoje priimta sudėtingas problemas spręsti kon­sultuojantis su tos srities specialistais.

4. Kodėl nesudarytos sąlygos investuoti į Lietuvos medi­ciną? Juk Lietuvos valstybė neturtinga ir naujos medicini­nės aparatūros nusipirkti nepajėgs. Kol kas tenkinamasi tik paaukotais instrumentais, kurie dažniausiai jau naudoti ir ne visai geri. Jei Lietuvoje būtų leidžiama verstis privačia praktika ir sudarinėti sutartis su užsienio firmomis, investi­toriais ar užsienio lietuviais gydytojais, tai būtų galima ti­kėtis, kad jie privačioms Lietuvos klinikoms padėtų įsigyti naujausią aparatūrą ir išmokytų vietinius gydytojus ja nau­dotis. Dabar tai padaryti nėra galimybės.

5. Amerikos ligonines administruoja ne gydytojai. Tai da­roma sąmoningai, kad gydytojas administratorius nebūtų šališkas savo klasės draugams ir nekenktų konkurentams. Lietuvoje, atvirkščiai, visi vyriausieji gydytojai yra medikai. Todėl labai jaučiasi, kad ligoninė pastatyta ne gydyti pacien­tą, o gydytojo patogumui. Išeivijos gydytojus stebina pui­kiai įrengti gydytojų kabinetai, o palatos, kur vienu metu guli septyni ligoniai ir vieno galva prie kito kojų – perpildytos.

Kiekvieno administratoriaus kabineto pasieniuose -spintos, kuriose saugomi vaistai ir medicininiai instrumen­tai. Vyriausiasis gydytojas nusprendžia, kur, kada ir kam juos vartoti. Manytume, jog šios spintos neturėtų būti kažkieno asmeniški sandėliai, o visi turėtų žinoti, kas jose laikoma. Labai keista, kad ligoninių durys visai nesaugomos, niekas netikrina, kas į ligoninę įeina ir iš jos išeina. Palyginkite šią padėtį su užsienio ligonine, kuri saugoma ištisą parą, kur prie kiekvieno įėjimo dieną naktį stovi ginkluotas sargybinis.

6. Katalikiškos ligoninės komitetui Sveikatos apsaugos ministerija buvo pažadėjusi praėjusių metų lapkričio 15 die­ną perduoti Šv. Jokūbo ligoninę Vilniuje. Ši diena atėjo ir praėjo, ministerija ligoninės neatidavė ir niekuo nepaaiški­no savo žodžio nesilaikymo. Gegužės mėnesį ministras Juozas Oleka nesiteikė susitikti su Amerikos lietuviu, kuris atvyko pasitarti specialiai šiuo klausimu. Šių metų sausio 4 dieną po pakartotinų pasiteiravimų ministras atsiliepė laišku, ku­riame paaiškino, jog posėdyje nuspręsta pamažu minėtą li­goninę paversti katalikiška ir šiuo metu ieškomas tinkamas vyriausiasis gydytojas. Įdomu, kaip galima ligoninę pavers­ti i katalikišką „pamažu”? Atrodo, Sveikatos apsaugos ministerija labai nenoriai leidžia kurti katalikišką ligoninę ir, matyt, nesiruošia jai duoti reikiamos laisvės.

7. Išeivijos gydytojai džiaugiasi, kad jauni lietuviai gy­dytojai turi galimybę atvažiuoti į Ameriką ir bent pasižiūrėti į modernias ligonines, naujesnę technologiją, pasimokyti iš čia dirbančių lietuvių ….. Jauni gydytojai, matydami, kad Lietuvoje nėra galimybės mokytis, nėra kaip prieiti prie technikos, kurią sau pasiglem­žia pirmos kategorijos gydytojai, ieško bet kokių būdų iš­vykti į užsienį studijuoti. Jei nebus duota daugiau laisvės, jei nebus leidžiama ištrūkti iš šios piramidinės valdymo struktūros, kai siekiama valdyti iš viršaus, šie jauni gydy­tojai, pasimokę Vakaruose, nutars nebegrįžti į Lietuvą. Tai būtų didelis nuostolis Lietuvos medicinai ir jos pažangai.

8. Išeivijos lietuviai gydytojai, važiuodami į Lietuvą, bel­džiasi į įvairias duris, prašydami pagalbos Lietuvos medici­nai. „Lithuanian Mercy Lift” žmonės labai nuoširdžiai dirbo, prašydami aukų Lietuvai. Tačiau nuvažiavęs į Lietuvą ir ap­lankęs Sveikatos apsaugos ministeriją, nepajutau jokio noro šį tą keisti, prašyti pagalbos, pasikonsultuoti. Tai įprastas so­vietinės sistemos braižas. Šios sistemos žmonės ir toliau dir­ba senu tempu, senu mastu, vadovaujasi senomis idėjomis. Mes labai nustebome sužinoję, kad Sveikatos apsaugos mi­nisterija net neprašė pagalbos iš kai kurių pagrindinių už­sienio sveikatos organizacijų. Jei nežino, kur kreiptis, kodėl neprašo ar nesamdo užsieniečio dirbti ministerijoje? Tikiu, kad toks tikrai atsirastų, jei tik būtų to norima.

Kai per savo atostogas, praėjusių metų birželio mėnesį nuvažiavau į Lietuvą, ministras buvo išvykęs, pavaduoto­jas atostogavo. Taigi nebuvo net su kuo pasikalbėti rūpi­mais klausimais. Atrodo, ministerija pasitenkina skirstytojo vaidmeniu. Anksčiau skirstė lėšas iš Maskvos, dabar – dova­nas iš Vakarų. Tik nereikia pamiršti, kad šios dovanos ilgai­niui baigsis, ir Lietuvos medicina atsidurs dar sunkesnėje padėtyje negu yra dabar. Tuo labiau, kad žmonės iš Vakarų,tiesiog subėgę į Lietuvą padėti jai išeiti iš krizinės situacijos, matydami, kad jų pagalba nelabai vertinama ir esama situacija laikoma normalia, pamažu grįš namo ir vargu, ar benorės ateityje siūlyti savo paslaugas.

Kažin, ar benorės pensijos amžiaus sulaukę lietuviai iš­eiviai grįžti į Lietuvą gyventi, jei nebus tikri, kad jiems bus suteikta tikrai kvalifikuota medicinos pagalba. Be to, turtin­gi žmonės Amerikoje dažnai apdovanoja jiems padėjusias ligonines. Taigi Lietuvos medicina praras galimybę turėti savo mecenatus ir dar vieną milžinišką valiutos šaltinį.

Sovietinė kariuomenė ir KGB buvo lyg debesis, kybantis virš visų politinių pasikeitimų. Dabar pasaulyje virš visos svei­katos sistemos kabo juodas AIDS debesis. Sistemos, nesuge­bančios greitai susitvarkyti, bus įveiktos šios baisios nepagy­domos ligos epidemijos. Jau dabar kai kuriose Afrikos šaly­se 10 % gyventojų užsikrėtę AIDS, tarp jų daug inteligentų.

Jei Lietuva neduos daugiau laisvės savo gydytojams, nesudarys sąlygų didesnėms investicijoms į Lietuvos medi­cinos sistemą, nesikonsultuos su besidominčiais Lietuva gydy­tojais užsieniečiais, nesutvarkys savo buitinių sąlygų, neras būdų, kaip įjungti į darbą jaunus, gabius, darbščius gydyto­jus, tai ir Lietuvą užklups AIDS epidemija ir nušluos didelę dalį jos žmonių.

„Lietuvos rytas”, 1992, balandžio 17

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me