Šimaitis.lt

Citata

Nemanius — Sat, 10 Mar 2012 07:03:35 +0000

…mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys ... (Hermanas Hesė)

23 milijonai: neatsakyti klausimai, arba Kodėl grasina ministras

Nemanius — Mon, 20 Feb 2012 15:19:10 +0000

Praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo pradinės medžiagos paviešinimo, ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir pati 23 milijonų investicijų kliauzininkė – Klaipėdos jūrininkų ligoninė pripažino: jų įstaigos indėlių ir vertybinių popierių vertė buvo 23 milijonai litų.

Auditas nesibaigė, bet komentarų yra

Kai kurie politikai teigė, kad net ir 5 milijonai litų investuotų mokesčių mokėtojų lėšų yra labai didelė suma. Kiti sakė, jog jei paaiškėtų, kad buvo investuoti 23 milijonai litų, tai gali tapti skandalu. Šiuo metu dauguma jų tyli. Oficiali priežastis – vyksta Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) ikiteisminis tyrimas. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat inicijavo vidaus auditą, kuris bus atliekamas keliose šalies gydymo įstaigose, tarp jų – ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Ministras R. Šukys Lietuvos radijo korespondentei sakė, kad negali komentuoti esamos situacijos, nes dar nesibaigė auditas. Tačiau kitoms žiniasklaidos priemonėms jis jau pateikinėja atsakymus. O atsakydamas į viešą laišką šių eilučių autoriui atsiųstame rašte taip pat komentuoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės per pastaruosius penkerius metus “sutaupytas” sveikatos apsaugos lėšų sumas.

Laiško pradžioje ministras aiškina apie beprecedentę situaciją, susiklosčiusią dėl “Snoro” banko bankroto, ir nurodo, kad ministerija ėmėsi priemonių situacijai ištirti. Toliau R. Šukys komentuoja KJL 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir pabrėžia, kad KJL gydytojų atlyginimai yra 15 proc. didesni nei visoje šalyje. Pačioje rašto pabaigoje paaiškėja turbūt pagrindinė laiško paskirtis – įspėjimas dėl galimų ikiteisminių procesų.

Jis rašo: “Jūsų pateikta informacija apie VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę… tretiesiems asmenims galimai buvo paviešinta neteisėtai, todėl manytina, kad VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė turi pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos neteisėtos veikos bei, nustačius šią veiką padariusius asmenis, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn”.

Įspėjimas įspėjimu – apie tai straipsnio pabaigoje, tačiau esmė yra visai kita. Norom nenorom kyla klausimas: jei pats ministras dar nepaaiškėjus audito rezultatams pradeda atsakinėti į klausimus apie KJL ligoninės finansinę situaciją, kas tada belieka daryti audito komisijos nariams, kurie yra jo pavaldiniai: tik padėti parašus po ministro jau pateiktomis išvadomis?

Skaičiai: klausimų daugiau nei atsakymų

Pamėginkime pažvelgti į ministro pateiktus skaičius. Įsigilinus į juos klausimų kyla dar daugiau. Ministerijos laiške pateikiami skaičiai – kiekvienų metų KJL pajamų ir sąnaudų skirtumas. Ar ne tam, kad eiliniam skaitytojui, kuris nėra giliau susipažinęs su finansais, nebūtų lengva pastebėti dėsningumo ir suminių kiekvienų metų likučių ir prieš tai buvusių likučių skaičių sumos? Šie skaičiai yra gerokai įspūdingesni nei ministro išradingai pateikiamos sumos.

R. Šukys teigia: „Pažymėtina, kad pastaraisiais metais VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės finansinis rezultatas (t. y. sąnaudų ir pajamų skirtumas) buvo teigiamas: 2007 m. gale buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. - 2,45 mln. Lt ; 2009 m. – 5,7 mln. Lt; 2010 m. I-III ketv.- 4,2 mln. Lt“.

Pabandykime į tuos pačius skaičius pasižiūrėti kitaip – susumuoti einamųjų metų sąnaudų ir pajamų skirtumą ir prieš tai buvusių metų likučius. Pagal ministro pateiktus skaičius išeina, kad KJL įvairiose sąskaitose sukauptų lėšų likutis 2007 m. gale buvo 3,95 mln. Lt; 2008 m. gale – 6,2 mln. Lt; 2009 m. gale – 11,9 mln. Lt; 2010 m. gale -19,3 mln. Lt, o 2011 m. gale – 23 milijonai litų.

Toliau laiške R. Šukys teigia: 2011 m. gruodžio 31 d. lėšų likutis VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės atsiskaitomosiose sąskaitose sudarė 8 mln. litų. Gali būti, kad tiek lėšų buvo atsiskaitomosiose sąskaitose. Tačiau ministras nutyli ir nepasako, kiek buvo indėliuose, nes, kaip parodė 23 milijonų skandalas, atsiskaitomoji sąskaita, indėlis ir indėlio sertifikatas yra trys skirtingi dalykai.

Įdomi ir ministro pateikiama informacija apie ligoninės išlaidas. Ministras pateikia 2011 metų paskutiniojo ketvirčio išlaidas ir nieko nekomentuoja apie kitas ligoninės išlaidas ankstesniais metais. Iš pateiktų skaičių nori nenori peršasi išvada: KJL nuo 2007 metų palaipsniui kaupė milijonines lėšas, jas laikė indėliais, vertybinių popierių forma ir 2011 metais, atsiradus beprecedentei situacijai, per labai trumpą laikotarpį labai daug investavo, prisipirko aparatūros ir ėmė steigti naujus skyrius.

Visai neseniai R. Šukys teigė, kad KJL apyvarta yra 70 milijonų litų. Tokia apyvarta buvo tik 2011 metais. Iki tol, kol 2010 metais prie KJL nebuvo prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, KJL apyvarta galėjo būti ne daugiau kaip 50 milijonų litų. Vadinasi, 2010 metais “sutaupytų” ir įšaldytų lėšų suma galėjo būti apie 40 proc. viso metinio ligoninės biudžeto. Tai būtų didžiausias ir ekonominis, ir vadybinis absurdas.

Jei tie pinigai buvo kaupiami daugybę metų, vadinasi, jie nebuvo visavertiškai naudojami arba pacientų gydymui, arba ligoninės personalo (slaugytojų, gydytojų) labui. Tokios reikšmingos lėšos galėjo gerokai pagerinti arba pacientų gydymą, ištyrimą, arba personalo darbo sąlygas ir būvį. Norint išgyventi sunkmetį bankuose tikrai nereikėjo laikyti 40 proc. metinės apyvartos.

Ar tikrai ligoniai neprimoka?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovai teigia, kad jie neima priemokų iš ligonių. Šiame teiginyje gali būti tik dalelė tiesos. Iki 2011 metų pradžios KJL ligoniai buvo prašomi įsigyti net elementariausias priemones. „Vakarų Lietuvos mediciną“ yra pasiekę 2010 m. pacientų rašyti prašymai. Štai vienas pacientas prašo ligoninės grąžinti 280,68 lito (vyr. gydytojo J. Sąlygos patvirtinimas šią sumą kompensuoti), kita pacientė – net 1470,87 lito (vyr. gydytojo pavaduotojo A. Liutkaus patvirtinimas šią sumą kompensuoti). Iš turimos medžiagos akivaizdu, kad buvo mokėta net už pačias banaliausias priemones, kurias valstybė ir ligoninė privalo apmokėti. Turbūt ir pacientams, ir gydytojams buvo aiškinama, kad lėšų ligoninėje nėra, ir pacientų buvo prašoma susimokėti už daug ką. Tuo tarpu, anot ministro, kiekvienas metais buvo milijoniniai skirtumai tarp pajamų ir sąnaudų. Kyla kitas labai svarbus klausimas, atsakymą į kurį turės pateikti SAM audito vykdytojai: kokią dalį iš sutaupytų milijonų sudarė lėšos, kurios nebuvo skirtos pacientams gydyti?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas Lietuvos radijui teigė, kad 2008-2009 metais SAM ir Vyriausybė sveikatos apsaugai skolinosi lėšų už nemažas palūkanas, tuo tarpu ligoninė lėšas laikė už mažesnius procentus. Būtų įdomu žinoti, ar apie laikomus KJL milijonus žinojo tuometinis ministras? Sprendžiant iš jo viešų pasisakymų Lietuvos radijo laidoje ir „Balticum“ televizijoje – vargu. Ar valstybine prasme yra pateisinama, kad Vyriausybė skolinasi pinigų sveikatos apsaugai, o ligoninė už gerokai mažesnius procentus lėšas indėliais laiko banke ir neinformuoja apie tai savo steigėjo? Tai savo atsakyme patvirtina ir viceministė J. Kumpienė.

Kokios gautos palūkanos?

Pamėginkime paskaičiuoti galimas palūkanas nuo visų šių sumų. 2011 metais Klaipėdos jūrininkų ligoninės pajamos iš palūkanų buvo 745 tūkst. Lt.

Vidutinė palūkanų norma tais metais už 23 milijonus Lt buvo 3,2 proc.

Lentelė Nr. 1. 2011 metų palūkanos – 745 tūkst. Litų.

Kadangi palūkanų normų už visus 2007-2010 metų indėlius nežinome, tiesiog padarykime prielaidą, kad tokios pačios palūkanos buvo gaunamos ir visais ankstesniais metais. Vadinasi, per pastaruosius penkerius metus KJL vien tik iš palūkanų galėjo gauti apie 2 milijonus Lt pajamų, jei vidutinė palūkanų norma buvo 3,2 proc., arba 1,3 milijono Lt, jei palūkanų norma buvo apie 2,0 proc.

Reikia tikėtis, kad iki vasario 27 dienos atliktas auditas visuomenei pateiks tikslų atsakymą ne tik apie tai, kokia buvo bendra lėšų už palūkanas suma, bet taip pat ir kokiu tikslu gaunamos lėšos už palūkanas buvo panaudotos. Nė kiek ne mažiau svarbesnis dar vienas klausimas – ar pajamos už palūkanas buvo įtrauktos į ligoninės metines finansines ataskaitas?

Vietoj atsakymų į klausimus – informavimas apie pradėtus teisinius veiksmus

Savo laišku R. Šukys perduoda Klaipėdos jūrininkų ligoninės įspėjimą apie galimus ikiteisminius procesus. Šių eilučių autoriui, kuris yra taip pat vienas iš portalo “Vakarų Lietuvos medicina” steigėjų, toks įspėjimas jau yra trečias. Pirmuosius du J. Sąlyga atsiuntė “Vakarų Lietuvos medicinos” redakcijai. Žurnalistės klausinėjamas jis paprašė pateikti klausimus raštu, tačiau į gautus klausimus neatsakė, tik informavo apie pradėtus teisinius veiksmus. Tame laiške jis klausė: “Iš kur 23 milijonai?”. Po kiek laiko buvo paviešinta visa informacija apie 23 milijonus ir J. Sąlygai vėl nusiųsti klausimai. Tuomet jis vėl atsisakė atsakyti, ir vėl teigė, kad imasi teisinių veiksmų.

Tarp J. Sąlygai pateiktų klausimų buvo ir toks: „Ar galite patvirtinti faktą, kad Jūs 2007-2010 metais buvote vienas iš medicinos centro “Jolsana” akcininkų? Jei taip, gal galite pasakyti, už kokias lėšas buvo įsigytas žemės sklypas medicinos centro “Jolsana” statybai? Už kokias lėšas buvo statoma “Jolsana”? Ar Jūsų šeimos nariai (žmona ir sūnus) šiuo metu yra “Jolsana” akcininkai?”

Kaip atsirado “Jolsana”?

2007 – 2010 metais Jonas Sąlyga kartu su žmona Jolanta Sąlygiene buvo UAB “Jolsana” akcininkais. J. Sąlygienė buvo ir iki šiol yra “Jolsanos” direktorė, ji taip pat dirba ir ginekologe Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2010 metais svarstė, ar J. Sąlyga nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai nenusišalindavo nuo klausimų, kurie buvo susiję su sutuoktinės darbu, svarstymo.

Panašu į tai, kad VTEK arba visai neatkreipė dėmesio į faktą, arba nežinojo, kad J. Sąlyga ir J. Sąlygienė tuo metu buvo ir UAB “Jolsana” akcininkais. 2010 metais J. Sąlyga akcijas perleido sūnui.

Kadangi analizuojant KJL sukauptas lėšas bus grįžtama į 2007 metus, tikėkimės, kad auditas atsakys ir į klausimą, ar nėra kokių nors įtartinų finansinių srautų ar kitų verslo ryšių tarp Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir UAB “Jolsana”.

Ministerija taip pat turi atsakyti į visai Lietuvos visuomenei rūpimą klausimą: ar ligoninės vyr. gydytojas gali būti privataus medicinos centro akcininku? Ar tai nėra privačių ir viešųjų interesų konfliktas? Gal ministerija ir gali pateikti atsakymą į šį klausimą, tačiau klausimas apie “Jolsanos” statybų, įrangos ir žemės įsigijimo finansavimą ir kitas aplinkybes peržengia jos jurisdikcijos ribas.

Dr. Audrius Šimaitis

http://www.alfa.lt/straipsnis/13840196/23.milijonai..neatsakyti.klausimai..arba.kodel.grasina.ministras.Sukys.=2012-02-20_14-28/

Pirmas ir paskutinis www.simaitis.lt įrašas

Nemanius — Wed, 09 Feb 2011 05:29:31 +0000

2009 m. lapkričio 23 dieną gimė www.simaitis.lt. Iki to kelis mėnesius “Vakarų eksprese” vedžiau skyrelį “Rentgenas”. Tą dieną “Rentgene” paskelbiau žemiau esantį įrašą. Šiandien visiems savo skaitytojams sakau “Sudie” ir iki pasimatymo kituose forumuose. Esu Jums visiems labai dėkingas, kad buvome drauge.

****

Šis įrašas yra pirmasis šiame interneto dienoraštyje ir paskutinis mano įrašas skyrelyje „Rentgenas“ („Vakarų Ekspreso“ dienraštis), į kurį rašiau nuo rugsėjo mėnesiais kiekvieną antradienį. Tuo pačiu norėčiau padėkoti visam „Vakarų Ekspreso“ kolektyvui už nuoširdų bendradarbiavimą, ir ypač žurnalistei Genovaitei Privedienei, kuri dar prieš pusantrų metų ragino rašyti medicinos temomis.

Gera naujiena yra ta, kad „Rentgenas“ nenutrūksta – jis bus tęsiamas šiame dienoraštyje kiekvieną antradienį.

Per pirmuosius kelis trečiadienius skelbsime rezidentų mintis. Dr. Jonas Korsakas maloniai sutiko pasidalinti, turbūt, kad pačiu įdomiausiu dalyku – pirmaisiais rezidentų žingsniais, kuriant naują rezidentų judėjimą, kuris, kaip parodė laikas, sugebėjo pakeisti rezidentūros Lietuvoje laivo kursą.

Ketvirtadieniais bus skelbiamos ištraukos iš nuostabios dr. Lino Sidrio knygos „Ar laukti stebuklo?“. Tik skaitydamas šią knygą, imi ir pagalvoji, kiek mažai pasikeitė Lietuvos medicina per 20 metų.

Tai turbūt įvyko todėl, kad mes tiesiog neturėjome laiko apie tai pagalvoti… Todėl sustokime, akimirką atitrūkime nuo kasdienių rūpesčių… ir pradėkime rašyti dienoraščius.

Šis dienoraštis turi vieną tikslą – diskutuoti, komentuoti, mąstyti apie mūsų mediciną.

Tai tarsi kelionė, į kurią siūlau vykti drauge. Kur nuvyksime, priklausys nuo mūsų visų. Bet gal net ir tai nėra svarbu – svarbu tai, apie ką mes diskutuosime šios kelionės metu.

Diskutuoti kviečiu apie mediciną, apie tai, kaip padaryti, kad ir pacientams, ir gydytojams, ir slaugytojoms ir rezidentams būtų geriau ir kad pagaliau ilgai lauktas pokyčių traukinys pajudėtų iš vietos.

Lietuvos medicina turbūt yra mažiausiai pasikeitusi struktūra po Lietuvos nepriklausomybės. Atėjus nepriklausomybei visi buvome kupini lūkesčių ir naujovių laukimo. Vis laukėme, kentėjome, dirbome ir vėl laukėme. Iš pradžių nebuvo pinigų – laukėme, po to pinigų vėl nebuvo – laukėme. Kai jų šiek tiek padaugėjo, bet ne medicinai – mes vėl laukėme. Dar vėliau pinigų padaugėjo ir medicinai, tačiau pokyčių vis tiek teko laukti. Dabar pinigų vėl sumažėjo – mes vėl laukiame. Šį kartą ne tik pinigų, bet ir reformos.

Sveikatos apsaugos sistema (kaip ir švietimo) turbūt yra vienas iš paskutiniųjų sovietinio mąstymo bastionų. Vienas iš paskutiniųjų ir vienas iš tvirčiausių. Ji yra tarsi visos visuomenės lakmuso popierėlis. Į ją pažvelgus galima pasakyti, kiek per visą nepriklausomybės laikotarpį pasikeitė žmonių mąstymas, nes medicina yra ta sritis, kurioje glaudžiausiai dera tiek asmeniniai, visuomeniniai, tiek profesiniai, požiūrio į būsimąsias naujas kartas, tiek verslo, akademiniai interesai.

Mažiausiai medicinoje galima rasti politikos siaurąja prasme. Nors visos politinės partijos deklaruoja, jog nori reformuoti sveikatos apsaugą, dažniausiai tai lieka tik popierine deklaracija. O gal pačios partijos to nenorėdamos mums sako – mediciną jūs (visuomenė, medicinos bendruomenė, pacientai) turite reformuoti patys?

Tad imkime ir susimąstykime. Kas tai yra reforma? Ar reforma yra vien tik pinigų srautų padidėjimas? Ar reforma yra vien tik ligoninių pavadinimų ir priklausomybės pakeitimas?

Pažvelkime į reformą kitu kampu: o gal reforma – visų pirma mąstymo pasikeitimas, vertybių perkainojimas? Jei mes sugebėsime pakeisti mąstymą, sugebėsime įvertinti vertybes, kurias turėjome, jas inventorizuoti ir pagalvosime, kas, vis dėlto, atsitiko, kad mes taip ilgai laukėme, turbūt tik tada sugebėsime sukurti naujas vertybes. Kiekviena iš tų vertybių bus tarsi plyta į naują namą, kurį mes vadinsime mūsų medicina.

Koks bus tas namas? Diskutuokime!

Dr. Audrius Šimaitis

Naujos svetainės “Vakarų Lietuvos medicina” kūrėjai skatins bendruomeniškumo jausmą

Nemanius — Tue, 08 Feb 2011 04:17:12 +0000

Vasario 7 dieną pradėjo veikti nauja interneto svetainė “Vakarų Lietuvos medicina”. Svetainės adresas www.vlmedicina.lt

Šioje svetainėje bus pateikiama ne tik informacija apie naujausius medicinos pasiekimus, gydymo metodus, bet ir diskutuojama apie sveikatos apsaugos procesus. Tai skatins aktyvų visuomenės dalyvavimą, formuojant sveikatos apsaugos politiką.

„ Šiandien bendruomeniškumo stoka yra akivaizdi. Pacientai dažnai būna nusiteikę prieš medikus, gydytojai bijo viešai pasakyti savo nuomonę“, – teigia viena iš portalo „Vakarų Lietuvos medicina“ atsiradimo iniciatorių klaipėdietė advokatė Indrė Butvilė.

Portalo kūrėjai tikisi, kad “Vakarų Lietuvos medicina” taps vieta, kurioje laisvai galėtų kalbėti, išdėstyti savo argumentus skirtingos sveikatos apsaugos sistemos interesų grupės – gydytojai, pacientai, žiniasklaidos atstovai, bet kuris žmogus.

“Mūsų, svetainės kūrėjų, nuomone, šiuo metu Lietuvoje trūksta tokias interesų grupes vienijančios platformos, vietos, kur visi galėtų drąsiai dalintis savo mintimis, įsitikinimais, gyvenimo filosofija, teikti pasiūlymus, ką, jų manymu, reikėtų tobulinti sveikatos apsaugos sistemoje”,- sako viena iš svetainės kūrėjų.

“Vakarų Lietuvos medicinos” kolektyvas daug dėmesio žada skirti Vakarų Lietuvos regiono rajonams, provincijos žmonių sveikatos priežiūros problemoms. Bus siekiama skatinti tiek indivualias, tiek visuomenines iniciatyvas, nes nuo kiekvieno mūsų priklauso, kokią sveikatos apsaugos sistemą sukursime.

“Vakarų Lietuvos medicinos” kūrybinė grupė

info@vlmedicina.lt

Kontaktiniai asmenys

Indrė Butvilė, 8 610 37044

indre@butvile.lt

Ramūnas Likas. Motyvacija.

Nemanius — Mon, 07 Feb 2011 07:14:51 +0000

Kiti tyrimai, apklausiant darbuotojus parodė, kad svarbiausi motyvai buvo šie:

1. Užtikrintumas dėl pastovaus užimtumo.

2. Pripažinimo ir pagarbos poreikis.

3. Pats darbas

Motyvacija priklauso nuo asmenų ir organizacijų. Kai kuriuos žmones paskatina galimybė gauti aukštesnį atlyginimą, kitus – didesnė įtaka, trečius – asmeninio ir profesinio tobulėjimo galinybės.

Motyvacija turi komunikacijos aspektą. Sakykime, bendrovės vadovybė nusprendžia padidinti atlyginimus, kad pakeltų gamybos skyriaus produktyvumą. Darbuotojams pasiūloma daugiau pinigų, jeigu pagamins daugiau vienetų. Vadovybė sako: “Jūs gerai dirbate. Jeigu dirbtumėte dar geriau, galėtumėte uždirbti papildomą atlyginimą”. Tačiau darbuotojai galėtų suprasti: “Jums tai labai nepatiks, todėl mes pasirengę mokėti jums daugiau dolerių už darbo valandą, kad nereikštumėte nepasitenkinimo”. Negatyvi reakcija gali nustelbti pozityvinę motyvaciją. Pavyzdys. Krovikai dirbo už nuolatinį atlyginimą. Buvo įvestas vienetinis apmokėjimas. Per dvi savaites produktyvumas smuko 20 proc.. “Klimatas” dramatiškai blogėjo. Darbuotojai pakeitimus laikė nepasitikėjimu jais. Su jais nebuvo tartasi ir jie nedalyvavo naujos sistemos rengime. Vienetinio darbo buvo atsisakyta.

Motyvacijos faktorių santrauka.

1. Kiekvienam dalyvauti bendrovės reikaluose. “Susitapatinimas su bendrove”.

2. Įgyti gerą reputaciją tarp bendradarbių.

3. Įgyti gerą reputaciją vadovybėje.

4. Įgyti gerą reputaciją aplinkoje (rinkoje, tarp konkurentų ir t.t).

5. Asmeniškai tobulėti, kelti kvalifikaciją.

6. Siekti asmeninės karjeros.

7. Uždirbti daugiau pinigų, turėti materialios naudos.

8. Užtikrinti savo padėtį organizacijoje darbuotojų atleidimo ar reorganizacijos atveju.

Grupiniai motyvai ir grupiniai interesai dažnai formuojasi apie šiuos individualius motyvus. Žiūrint į motyvacijos skalę nesunku suprasti, kodėl sunku rasti universalius sprendimus. Tačiau galima padaryti vieną apibendrinimą: kalbama apie “susitapatinimą su bendrove”, kaip motyvacijos faktoriaus vertę. Jeigu organizacijos darbuotojų susitapatinimo su bendru reikalu laipsnis yra aukštas, produktyvumo kilimas jį dar labiau pakelia. Patobulinimai darbe stiprina jausmą, kad tai “mūsų” nuopelnas.

Anksčiau efektyvumo tyrimai buvo atliekami prieš darbuotojų valią. Todėl buvo linkstama sabotuoti efektyvumo matavimą ir veiksmus darbui tobulinti. Prisiveisdavo subkultūrų, kurios užmaskuotai trukdė tobulinti darbą. Lėtas darbas tapo įprasta praktika. Už gaminių prastą kokybę bendradarbiai tik pagirdavo. Tuo pačiu efektyviai dirbantys bendradarbiai buvo izoliuojami ir pravardžiuojami “meistro liokajais” ir panašiai. Motyvas įgyti teigiamą reputaciją tarp bendradarbių panaikino motyvą uždirbti daugiau pinigų.

Ramūnas Likas. Darbo organizavimas

Nemanius — Sun, 06 Feb 2011 06:22:09 +0000

Tai sritis, į kurią dažniausiai atkreipiamas dėmesys, kai reikia pakelti produktyvumą. Taip yra turbūt todėl, kad darbo organizavimas yra labiausiai prieinama ir apčiuopiama sritis.

Tačiau dažnai, norint spręsti motyvacijos ir kompetencijos problemas, naudojamas perorganizavimas. Tai gali būti rotacij dėl nekompetencijos arba tiesiog dėl kenkėjiškų vadybininkų. Dažnai neatkreipiamas dėmesys, kad vykstant reorganizacijai, sumenkėja produktyvumas. Per kiekvieną reorganizaciją žmonės turi nustatyti naujas komunikacijas ir kasdieninės tvarkos taisykles, apsiprasti su naujomis sąlygomis, suformuoti naujus santykius. Iki nusistovi nauja hierarchija, vyksta varžybos dėl vietų.

Iš patirties galima pasakyti, kad dažnai “demokratiniai” reorganizacijos procesai išeikvoja labai daug energijos. Reorganizacijos procesai tikriausiai yra tokia procesų kategorija, kuri beveik niekada neturi būti valdoma kaip 3 laipsnio procesas. Net organizacijose, kur vadybininkai ir tarnautojai yra labai susitapatinę su bendrove, tokie procesai kelia nereikalingus konfliktus. Galima sakyti, kad komunikacijos pasąmonės lygis taip stipriai ignoruoja racionalų problemų sprendimą, jog konstruktyvūs procesai tampa neįmanomi.

Organizacijos schemos visuomet turi remtis vietiniu pagrindu. Jos gali būti sudarytos skirtingais principais. Šiuo metu laikoma, kad yra trys skirtingi svarbiausieji principai.

1 Organizacinė struktūra pagal bendrąją funkciją. Organizacija suskirstoma į skyrius, turinčius savas funkcijas: finansų, gamybos, tyrimo, prekybos, marketingo.

2 Organizacinė struktūra pagal sektorius. Organizacija suskirstoma į veiklos sritis pagal gaminių ar paslaugų grupę: popieriaus, laivų statybos, informacijos priemonių, hidroelektros gamybos, maisto produktų. Kiekvienas sektorius turi reikiamus funkcinius skyrius, o ne valdomas centralizuotai.

3 Organizacinė struktūra pagal formą. Organizacija suskirstoma tiek pagal funkcijas, tiek pagal sektorius. Darbo grupė yra atskaitinga dviems atsiskaitomiesiems organams arba vadovavimo grupėms. Pvz., gelbėjimosi plaustų gamybos direktorius gali būti atskaitingas gamybos direktoriui (veiklos direktoriui), taip pat ir laivo reikmenų gamybos direktoriui (sektoriaus direktoriui).

Šias pagrindines struktūras gali papildyti dar du principai.

Organizacinė struktūra pagal projekto grupes, užsiimančios specialiais darbais. Pvz., iš žmonių, dirbančių asortimento plėtotės, marketingo, gamybos, finansų ir prekybos skyriuose, galima sukurti gelbėjimosi plaustų grupę. Avarijų likvidavimo komanda taip pat priklauso šiai kategorijai.

Organizacinė struktūra pagal atskirus pelno centrus. Organizacija suskaidoma į mažus savarankiškus vienetus, kurie prekiauja prekyvietėse ir vidaus rinkoje. Galėtų būti įkurtas atskiras gelbėjimosi plaustų pelno centras, kuriame dirbtų žmonės iš asortimento plėtotės, gamybos ir prekybos skyrių, ir jie būtų įtraukti į algalapius. Toks centras gali apmokėti finansų ir marketingo skyrių paslaugas, komerciniu pagrindu nuomoti iš pagrindinės bendrovės patalpas ir gamybos įrengimus.

Nepriklausomai nuo schemos tipo, reikia laikytis tam tikrų kriterijų.

Organizacijų struktūros kriterijai.

1. Atitikimas strategijai. Organizacijų struktūra turi atitikti organizacijos strategiją, verslo planą, įvaizdį, pagrindinius tikslus, politiką ir etines direktyvas.

2. Mažai lygių. Visos hierarchijos privalo turėti kuo mažiau lygių.

3. Įsipareigojimai. Įsipareigojimai turi siekti kuo žemesnį lygį.

4. Grįžtamasis ryšys. Pavienių darbuotojų ar grupių darbo rezultatai turi būti skelbiami.

5. Įgaliojimai ir atsakomybė. Įgaliojimai ir atsakomybė turi beveik sutapti ir būti nedviprasmiški.

Persitvarkymo procesų modelis

1. Vyriausiosios vadovavimo grupės principinis sprendimas. Vyriausieji vadybininkai nustato, ar galima persitvarkymu pakelti produktyvumą ir ar verta jį pradėti. Jie priima principinį sprendimą dėl persitvarkymo apimties, privalomas direktyvas ir sudaro grafiką.

2. Informacijos rinkimas. Kiekvienas vyresnysis vadybininkas renka informaciją apie pagerinimo rezervus savo srityje, projektuoja įvaires galimybes.

3. Pirminis proektas ir jo aptarimas vyriausioje vadovavimo grupėje. Vyresnysis vadybininkas parengia pirminį proektą svarstymui vyriausioje vadovavimo grupėje.

4. Sutarimas vyriausioje vadovavimo grupėje. Vyresnysis vadybininkas toliau plėtoja detalų planą, pagrįstą pirminiu projektu, aptarimo išdavomis ir einamuoju pokalbiu su vyriausiaja vadovavimo grupe. Sutarimas turi būti pasiektas grupėje.

5. Ekologinis įvertinimas. Vyriausieji vadybininkai per neoficialias diskusijas arba oficialius posėdžius surenka nuomones dėl persitvarkymo pasekmių. Visi tie, kuriems pranešta apie būsimą reorganizaciją, laikinai turi tylėti.

6. Galutinė formuluotė ir informacija. Vyresnysis vadybininkas pateikia galutinio persitvarkymo plano būtinas pataisas. Reikia gauti vyriausiosios vadovybės pritarimą galutiniam planui. Organizacija informuojama glaustu ir apibendrintu pranešimu.

7. Įgyvendinimas. Nauja organizacijos schema turi būti kuo greičiau įgyvendinta pagal firmos planą, su kuriuo visos suinteresuotos šalys yra iš anksto susipažinusios.

Italija ir linkėjimai iš Lietuvos

Nemanius — Sat, 05 Feb 2011 07:18:19 +0000

Nuoširdžiausi linkėjimai – ištvermės, kantrybės, sumanumo ir “kietumo” daužant postsovietinę ar Italijos tipo Lietuvos Sveikatos sistemą ir diegiant šiuolaikiškąją – Dr. Audriui Naujaisiais 2010 -siais !
Jusu tėvelis be jokios abejonės Jumis didžiuojasi…
Kantrybės Rasai, išminties Joriui…

Besižavintys Jūsų darbais ir nesavanaudiškais siekiais kolegos iš Lietuvos

Komentaras — 2010/01/03 @ 19:11

P.S. Šį komentarą visai neseniai radau užėjęs į pačią pirmąją savo blogo versiją www.audriussimaitis.com - savo kolegų atsiprašau, kad pastebėjau gerokai vėliau – labai dėkoju už palaikymą:)

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

Klaipėdos mūšis. Rukopašnij boj II – į kovą įsijungia eksministras A. Čaplikas

Nemanius — Fri, 04 Feb 2011 06:57:48 +0000

Algis Čaplikas. “Belieka susitarti ir daryti antrą žingsnį. Niekas nesiginčija, kad reikia sujungti KUL ir Klaipėdos ligonines. Reikalingas ir trečias medicinos centras Lietuvoje, kad Klaipėda galėtų sukonkuruoti su Vilniaus ir Kauno klinikomis.Sujungus KUL ir Klaipėdos ligoninę, du steigėjai turėtų būti – SAM ir Klaipėdos savivaldybė. Nematau tame nieko blogo. Priešingai, tik priėmus tokį sprendimą konfliktas pasibaigtų ir uostamiestyje restruktūrizavimo procesas pajudėtų. Kas dėl Klaipėdos ligoninių asociacijos steigimo idėjos, teoriškai tai įdomu. Tačiau sunkiai funkcionuotų tokia asociacija, o ir niekas nepasikeistų iš esmės”

Antanas Matulas. “Daug metų vykdoma reforma aplenkia Klaipėdą … Yra įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, ir jie turi būti vykdomi … Įstaigų vadovai yra samdomi, jie privalo įgyvendinti sveikatos politiką… Įstaigų vadovai yra samdomi, jie privalo įgyvendinti sveikatos politiką. Realybė tokia, kad vieni politikai palaiko vienas gydymo įstaigas, kiti – kitas. Neranda bendros kalbos, tad kalti lieka ministerija ir Vyriausybė. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras R.Šukys yra tos pačios partijos, kaip ir Klaipėdos meras, tad tegul jie tarpusavyje sutaria.”

Pasak A.Matulo, Savivaldybė negali būti dalininkė kartu su SAM. Sveikatos politikui paprieštaravus, kad toks darinys jau yra. Mat prie Klaipėdos ligoninės (buv. Jūrininkų) prijungus Palangos ligoninę, atsirado du steigėjai – SAM ir Palangos savivaldybė, pyktelėjo: “Dar kartą sakau, kad tokio modelio nėra numatyta. Jeigu ministerija suformuos kitą poziciją, kad steigėjais būtų ir SAM, ir Savivaldybė, tuomet atsiras toks darinys”.

“Negirdėjau, kad Klaipėdos ligoninė norėtų susigrąžinti ankstesnį pavadinimą. Kita vertus, koks skirtumas – Klaipėdos ligoninė ar Jūrininkų ligoninė. Svarbu yra statusas. Kam ši ligoninė yra pavaldi. Kokias funkcijas ji vykdo. Ne pavadinime esmė. Pavadinimų keitimui išleistos lėšos – menkiausia problema”.

Sveikatos apsaugos viceministro Gintaro Valiukonio (dabar jau eksviceministras -A.Š.) pasidomėjus, kokia yra dabartinė situacija dėl uostamiesčio ligoninių restruktūrizavimo ir ar baigtas specialiai Klaipėdai planuotas rengti įstatymo projektas, paaiškino: “Projektas dar nėra parengtas. Buvo siekiamybė jį paruošti spalio 15-ajai. Kai parengsime projektą, jums pirmai pranešime ir tik po to pateiksime svarstyti Seimui”

“Į šį dokumentą norime įtraukti ir likusias problemiškas gydymo įstaigas. Taip pat Onkologijos centrą, dėl kurio tęsiasi teisminis procesas, nors teismas priėmė mums palankų sprendimą. Tačiau galioja apskundimo terminas, kuris baigsis spalio 21-ąją.
Parengus projektą prasidėtų viešas svarstymas, vyktų diskusijos. Rengti tokį projektą yra ne tik mūsų, tai yra ministerijos, bet kai kuria prasme ir Vyriausybės pripažinimas, kad be Seimo pagalbos neišspręsime problemos.Kas dėl to, kad Klaipėdos ligoninė nori susigrąžinti ankstesnį pavadinimą, tai sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tame nemato nieko blogo. Maža to, neprieštarautų ir tam, kad, pavyzdžiui, jungtinei KUL ir Klaipėdos ligoninei būtų duotas pavadinimas – Klaipėdos universitetinė jūrininkų ligoninė.

****

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Nepaklusnaus” mero atsakas sveikatos politikams”

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

Prof. Juozas Pundzius. Taryba šio klausimo, kaip gana „siauro“ ir specifiško, nėra nagrinėjusi

Nemanius — Thu, 03 Feb 2011 06:26:41 +0000

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas J. Pundzius Seimo kontrolieriui paaiškino, kad Taryba šio klausimo, kaip gana „siauro“ ir specifiško, nėra nagrinėjusi, tačiau 2006-09-26 posėdžio „Dėl strateginio farmacijos ir sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimo Lietuvoje programos įgyvendinimo“ pranešėjai ir diskusijų dalyviai rezidentų temą aptarė. Kai kurie diskutuojantieji pritarė nuomonei, kad rezidentai būtų įteisinti kaip studentai ir kaip ribotos atsakomybės gydytojo darbą dirbantys specialistai. Deja, konferencijoje nepasiekta vieningo sutarimo ir šis klausimas į rezoliuciją nebuvo įtrauktas.

—

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje LR Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas pagal 2007-05-17 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą publikaciją “Laikas imtis tikros medicinos reformos”, kurioje buvo pateikta informacija dėl galimo piliečių teisių bei medicinos darbuotojų (rezidentų) teisių pažeidimo, nebaigiant įgyvendinti sveikatos apsaugos reformos, nesprendžiant jaunų medikų emigravimo iš Lietuvos problemų.

—

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes bei bylos tyrimui pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad šia opia tema jau keletą metų yra diskutuojama įvairaus lygio valstybinėse institucijose. Galima tik apgailestauti, jog iki šiol niekaip nerandama universalaus problemos sprendimo būdas: vyksta diskusijos, dirba darbo grupės, bet teigiamo rezultato nėra iki šiol, rezidentų teisės pažeidžiamos, susidarius ydingai situacijai skatinamas jaunų specialistų nutekėjimas į užsienį. Dėl nurodytų priežasčių yra pažeidžiama visos šalies gyventojų teisė į saugią ir sveiką aplinką: kol neišspręsta ši dešimtmečius trunkanti problema, rezidentams nesudaromos tinkamos darbo sąlygos, jie neturi socialinių garantijų, vyksta didelis specialistų nutekėjimas į užsienio valstybes – kenčia be išimties visi pacientai. Medikų Lietuvoje mažėja, dauguma specialistų susitelkusi didžiuosiuose miestuose, trūksta galinčiųjų suteikti net elementariausią pagalbą (gimdyvės nuvaromos nuo ligoninės durų, motyvuojant, kad nėra kam priimti gimdymo). Tačiau pareigūnai vis delsia priimti atsakingus sprendimus, švietimo ministrė R. Žakaitienė be užuolankų informuoja Seimo kontrolierių, jog tik kitais metais numatoma pradėti analizę, kaip derėtų pertvarkyti trečiosios pakopos studijas bei spęsti su tuo susijusias rezidentų problemas. Susidaro įspūdis, kad trūksta politinio sprendimo, be to, nėra bendros vizijos, kaip tai išspręsti pačiu tinkamiausiu būdu.

—

VISAS PAŽYMOS TEKSTAS – ŽEMIAU

****

Seimo kontrolierių pažyma dėl rezidentūros

http://www.lrski.lt/index.php?p=0&l=LT&n=62&pazyma=2572

2007.09.20

Seimo kontrolierius : Romas Valentukevičius

PažymaNr. : 4D-2007/1-704

PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA PRADĖTO TYRIMO

I.SKUNDO ESMĖ

II-III. TYRIMAS IR TYRIMO IŠVADOS

Seimo kontrolierius kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę R. Žakaitienę, Sveikatos apsaugos ministrą R. Turčinską bei Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J. Pundzių, prašydamas pateikti visą turimą informaciją – dokumentus, dėl publikacijoje nurodytų aplinkybių, kad su baigusiais medicinos studijas rezidentais nėra sudaromos darbo sutartys, pagal dabar galiojantį Aukštojo mokslo įstatymą rezidentūra priskiriama trečiosios pakopos studijoms, jauniems medikams mokama tik stipendija, jie neturi jokių socialinių garantijų; taip pat prašyta pateikti susirašinėjimo šiais klausimais su kitomis institucijomis (LR Seimu, ministerijomis ir kt.) raštų kopijas bei pareikšti savo nuomonę, kokiais konkrečiais būdais numatoma spręsti sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių rezidentų problemas, tobulinti jų darbą ir socialines garantijas reglamentuojančius teisės aktus.

Ministrė R. Žakaitienė informavo, kad nuo 1993 m. doktorantams ir meno aspirantams studijų laikotarpiu buvo mokama LR Vyriausybės nustatytu koeficientu nuo bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio stipendija, kuri buvo laikoma darbo užmokesčiu, nors doktorantas ar rezidentas su ta institucija darbo santykių nepalaikė. Šios lėšos institucijų metinėse sąmatose buvo nurodomos darbo užmokesčio išlaidų straipsnyje. Tuomet doktorantas ar rezidentas, nuo kurio stipendijos buvo mokamos socialinio draudimo ar kitos įmokos, turėjo visas socialines garantijas kaip ir kiekvienas tos institucijos darbuotojas. Tačiau po atskaitymų išmokos dydis smarkiai sumažėdavo, dėl to buvo sumanyta pakeisti esamą mokėjimo tvarką ir mokėti studento stipendiją, kuri nebūtų apmokestinama papildomais mokesčiais. Pagal Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo nuostatas doktorantai ir rezidentai buvo įteisinti kaip trečiosios pakopos studentai, vadovaujantis nuostatomis reikėjo pakeisti ir galiojančius teisės aktus bei įteisinti šiems studentams stipendijas, kurios būtų apskaičiuojamos LR Vyriausybės nustatytu koeficientu nuo nustatyto minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio.

Nauja tvarka buvo įteisinta 2002-03-01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1431 „Dėl Valstybės paramos doktorantams ir meno aspirantams tvarkos“ ir 2004-03-01 Nr. 231 „Dėl Valstybės paramos rezidentams tvarkos“. Tačiau gaudami stipendijas minėti asmenys neteko socialinių garantijų; norintiesiems jas turėti teko pasirūpinti patiems, sudarant darbo sutartis ir mokant mokesčius savarankiškai.

Seimo kontrolieriui nurodoma, kad Švietimo ir mokslo ministerija šią problemą ne kartą kėlė Lietuvos universitetų rektorių ir Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijose, tačiau buvo teigiama, kad ir doktorantai, ir rezidentai ne tik mokosi, bet ir dirba, todėl jiems socialinės garantijos užtikrintos.

Tačiau šiuo metu trečiosios pakopos studentai, žinodami, kad mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nuo 2007-07-01 padidėjo vidutiniškai 20 proc., o stipendijos liko nepasikeitusios, ministrės teigimu, vėl reikalauja sudaryti jiems sąlygas gauti atlyginimą ir užtikrinti socialines garantijas.

Nustatyta, kad LR Seimo valdybos 2007-02-28 sprendimu Nr. 1424 „Dėl darbo grupės gydytojų rengimo problemoms nagrinėti ir atitinkamų teisės aktų projektams parengti sudarymo“ buvo sudaryta grupė, kuri sprendžia klausimus, susijusius su rezidentų socialinės padėties gerinimu. Švietimo ir mokslo ministerija, rengdama aukštojo mokslo sistemos pertvarkos metmenis, nusprendė nekeisti trečiosios studijų pakopos finansavimo ir organizavimo principų, tačiau numato, kad rezidentūros studijų studentai taip pat turėtų galimybę pretenduoti į Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo teikiamas paskolas pragyvenimo išlaidoms studijų laikotarpiu (dabar tokios paskolos teikiamos tik pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentams). Ministrė R. Žakaitienė nurodė, kad trečiosios pakopos pertvarką numatoma pradėti tik atlikus išsamią analizę ir įvertinus galimybes; Švietimo ir mokslo ministerija numato tokią analizę atlikti 2008 metais.

Sveikatos apsaugos ministras R. Turčinskas nurodė, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2007-01-29 įsakymu Nr. V-49 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta tarpžinybinė darbo grupė teisės aktų, reglamentuojančių studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas skaičiaus nustatymą bei rezidentūros studijų apmokėjimo iš valstybės biudžeto tvarką, pakeitimo projektams parengti.

Ministras pažymi, kad atsižvelgiant į gydytojų rezidentų iniciatyvinės grupės kreipimąsi, LR sveikatos apsaugos ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. V-234 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. V-49 „Dėl darbo grupės sudarymo“ papildymo“, minėta darbo grupė papildyta gydytojų rezidentų atstovais bei Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Lietuvos ligoninių asociacijos atstovais.

Seimo kontrolieriui paaiškinta, kad darbo grupė išklausė dalyvaujančių gydytojų rezidentų išsakytas problemas ir parengė teisės aktų projektų pakeitimus dėl gydytojų rezidentų priėmimo į aukštąsias mokyklas skaičiaus nustatymo, gydytojų rezidentų statuso tikslinimo, rezidentūros studijų apmokėjimo bei kitų gydytojų rezidentų keliamų problemų sprendimo. Ministro R. Turčinsko teigimu, darbo grupė ir sveikatos apsaugos ministerija siūlo rezidentūros praktikos metu rezidentus įdarbinti ligoninėse, sudarant su jais darbo sutartis; išplėsti rezidentūrų bazių skaičių bei atsižvelgti į kitus pasiūlymus, susijusius su rezidentų socialinių garantijų užtikrinimu. Taip pat nurodoma, jog parengti teisės aktų pakeitimo projektai yra pateikti svarstyti LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui, kur LR Seimo valdybos 2007-02-28 sprendimu Nr. 1424 Seime taip pat buvo sudaryta darbo grupė gydytojų rengimo problemoms nagrinėti ir atitinkamų teisės aktų projektams parengti.

Atliekant tyrimą savo iniciatyva, į Seimo kontrolierių kreipėsi Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Tarybos nariai, atstovaujantys gydytojus rezidentus, akcentuodami pagrindines gydytojų rezidentų problemas. Jų nuomone, efektyviausias ir priimtiniausias susidariusių problemų sprendimo būdas būtų privalomų rezidentų darbo sutarčių su rezidentūros bazėmis sudarymas. Kadangi gydytojas rezidentas yra baigęs 6 metų trukmės aukštojo mokslo studijas bei vienerių metų trukmės medicinos internatūrą, turi brangią gydytojo profesinę kvalifikaciją, todėl jo šiandien turimas studento statusas ir gydytojui rezidentui mokama 6,8 MGL dydžio stipendija akivaizdžiai neatitinka nei tokio rezidento poreikių, nei galimybių, nei kvalifikacijos, juolab jei kalbėtume apie perspektyvą išvykti dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis. Seimo kontrolieriaus nuomone, vadovaujantis kitų šalių patirtimi, tikslinga būtų užtikrinti rezidentams ne mažesnį nei 70 proc. esančio vidutinio gydytojo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad gydytojai rezidentai dabar yra sukoncentruoti universitetinėse klinikose, jie neturi galimybės atlikti rezidentūrą (ar jos dalį) kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose jie norėtų dirbti vėliau, gavę licenciją. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad rezidentūros sistema Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos ir modernios gydytojų rengimo praktikos standartų: nėra išorinės ir vidinės rezidentūros kontrolę vykdančių institucijų, rezidentūros kokybės vertinimo sistemos, nėra analizuojamas ir vertinamas esančios sistemos ekonominis efektyvumas.

Seimo kontrolieriaus nuomone, būtų tikslinga įforminti darbinius rezidento santykius su rezidentūros bazėmis vieno etato krūviu; taip pat suteikti rezidentui laisvę spręsti pasirenkant rezidentūros bazę (atsižvelgiant į pažangumą ir motyvaciją) renkantis ne tik universitetinių ligoninių rezidentūros bazių, bet ir iš akredituotų sveikatos priežiūros įstaigų rezidentūros bazių; būtina supaprastinti akreditacijos procedūras ir padidinti akredituotų sveikatos priežiūros įstaigų skaičių. Seimo kontrolierius, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, prieina prie išvados, jog siekiant Europos Sąjungos rekomenduojamų standartų būtina sudaryti rezidentūros sistemos Lietuvoje reorganizavimo planą, įkurti vidinę ir išorinę rezidentūros kontrolę atliekančias institucijas, numatyti jų kompetencijos ir atsakomybės ribas. Prieš priimant sprendimus išanalizuoti ekonominį įvairių rezidentūros sistemų efektyvumą.

Pagal LR Aukštojo mokslo įstatymą rezidentūra – yra trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos rengti praktinei veiklai specialistus, įgijusius Vyriausybės nustatytų studijų krypčių kvalifikacijas. Šiandien gydytojas rezidentas yra studentas, su kuriuo nepasirašomos darbo sutartys, jo gaunamos pajamos yra tik stipendija, nuo kurios nemokamos socialinio draudimo įmokos, todėl gydytojams rezidentams nėra kaupiama valstybinė socialinio draudimo pensija, nemokamos motinystės (tėvystės), vaiko auginimo pašalpos. Kadangi studijos trunka 12 metų, gydytojai rezidentai išlieka pažeidžiama ir diskriminuojama, palyginti su kitų specialybių studentais, visuomenės dalimi, jie tikrąja to žodžio prasme yra nemokama darbo jėga.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (Lietuva įsipareigojo laikytis dar 1991 m., o paskelbta 1948-12-10) 22 str. nurodoma, kad kiekvienas, kaip visuomenės narys turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad būtų įgyvendintos būtinos jo orumui ir laisvai asmenybės plėtotei ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės nacionalinėmis pastangomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei pagal kiekvienos valstybės struktūrą ir išteklius. Deklaracijos 23 str. nurodyta, kad visi žmonės be jokios diskriminacijos turi teisę į vienodą atlyginimą už lygiavertį darbą.

Pažymėtina, kad šios nuostatos yra perkeltos ir į Lietuvos Respublikos pagrindinį įstatymą – Konstituciją, kurios 29 str. formuluojama labai svarbi žmogaus teisė, kuri gali būti traktuojama ir kaip lygiateisiškumo principas: įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, tautybės, rasės ar socialinės padėties. Ypač svarbus lygiateisiškumo principas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos 12 protokole, kuris buvo priimtas minint Europos žmogaus teisių konvencijos 50-metį, 2000 metais. Šį protokolą Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos tarybos narių, pasirašė. Taigi, lygiateisiškumo principas turi būti garantuojamas ne tik Konvencijoje nurodytų teisių atžvilgiu, bet ir taikant bet kurį valstybės vidaus įstatymą.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS IR REKOMENDACIJOS

Vadovaujantis LR Seimo kontrolierių įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i u:

Savo iniciatyva pradėtą tyrimą pagal 2007-05-17 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą publikaciją „Laikas imtis tikros medicinos reformos“ pateiktą informaciją dėl galimo piliečių bei medicinos darbuotojų (rezidentų) teisių pažeidimų, baigti – tyrimo metu pasitvirtinus pažeidimo faktui.

Pasiūlyti LR Švietimo ir mokslo ministrei R. Žakaitienei imtis konkrečių priemonių esamai situacijai pakeisti bei siekti, kad būtų kuo greičiau priimti sprendimai, atitinkantys LR Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, išdėstytus pažymoje. Apie rekomendacijų vykdymą Seimo kontrolierių informuoti iki 2007-11-15.

Rekomenduoti Sveikatos apsaugos ministrui R. Turčinskui teikti konkrečius pasiūlymus, sprendžiant rezidentūros bazių steigimo ir kitus su minėtos kategorijos piliečiais susijusius socialinių garantijų užtikrinimo klausimus. Apie rekomendacijų vykdymą Seimo kontrolierių informuoti iki 2007-11-15.

Prašyti LR Finansų ministrą R. Šadžių atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir, reikalui esant, spręsti finansavimo klausimus, numatant 2008 metų valstybės biudžetą.

Šią pažymą pateikti LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A. Matului.

Šią pažymą pateikti LR Vyriausybei.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius

********

Paveiksliukas iš http://dryicons.com

Broliai šaunuoliai, viskas normaliai …

Nemanius — Wed, 02 Feb 2011 06:01:11 +0000

Labas,

nenoriu viešai reikštis apie temą “Terra incognita arba kodėl niekas nekalba apie klinikinius tyrimus”, – pavadinimas labai taiklus )))

Man jau seniai man vedėjas aiškina, kad jiems vykdyti PRIVALOMAS daktaro laipsnis, nes ten reikia “spec. išmanymo ir žinių”.

Toli gražu ir ne visiems laipsniuotiems tai prieinama zona.

Bet norėjau pasakyti kitką – tie “neturintys spec. išmanymo”, net normaliai negali žinoti, kokios vyksta studijos padalinyje, t.y. tavo nuolatinėje darbo vietoje.

Apskritai, į šitą, ir daugelį kitų temų man įkyriai skamba šitas gabaliukas http://www.youtube.com/watch?v=aUAnV6Atcjs nežiūrint to, kad jis orientuotas į Lt Show biznio virtuvę.

Man susidarė įspūdis, kad pats turėtum turėt subtilesnį muzikinį skonį, bet gal kaip nors ištempsi iki pusės

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/