Sovietų Sąjunga sugriuvo, nes supuvo iš vidaus. Lietuva netikėtai atgavo savo politinę Nepriklausomybę dėka šios suirutes. Tačiau Kovo 11-osios Lietuva yra visai kitokia negu Vasario 16-osios. Tada Lietuvą atkūrė krikščioniškoje kultū­roje išaugę neturtingi, bet darbštūs ūkininkų vaikai. Dabar­tinę Lietuvą kuria nihilistines nomenklatūros miestiečiai –biurokratai. Visuomenes irimas, kuris pakirto galingą Sovie­tų Sąjungą, tebesitęsia dabartinėje silpnoje Nepriklausomoje Lietuvoje Pažvelkime į Lietuvos individą, Šeimą, pramonę, Bažnyčią, valstybę ir spaudą.

Jaunas Lietuvos žmogus gyveno ir tebegyvena stiprioje įtampos būsenoje. Daugelis Lietuvoje serga klinikine depresija. Atmetę marksistinę ideologiją, jie nepažįsta krikščioniško tikėjimo, o vakarietišką demokratija supranta kaip savanau­dišką turto grobstymą. Visuomeninis nihilizmas ir beviltišku­mas pasireiškia alkoholizmu, nusikaltimais, savižudybėmis, kurių per paskutinius metus padidėjo 6 kartus, ypač tarp jaunų vyrų.

Pernai pirmą kartą lietuvių tautos istorijoje natūralus gimstamumas buvo mažesnis negu natūralus mirtingumas. Lietuvių tauta neteko septynių tūkstančių gyventojų. Lie­tuvių skaičius yra mažėjęs ir praeityje, bet dėl karų ar epidemijų, o ne dėl atsisakymo gimdyti. Jaunos šeimos nenori imtis atsakomybes už vaikų gimdymą ir auklėjimą. Palygin­kime lietuvių padėtį su Sarajevo miesto padėtimi. Sarajevo miestas jau dvejus metus gyvena karo stovyje, patiria kasdienius bombardavimus. Nors miesto gyventojų skaičius smarkiai sumažėjęs, nes daug yra pabėgusių, gimstamumas šiame mieste nuo praėjusių metų padvigubėjo. Tikintys mu­sulmonai tokiu būdu bando atsilaikyti prieš serbų puolimą.

Daug jaunų lietuvių bėga iš Lietuvos ir ieško darbo už­sienyje. Milžiniškos sovietines pramones įmones savaime nyksta, bet nematyti tikrų pastangų sudaryti sąlygas inves­titoriams kurti naujas smulkesnes bendroves. Žemes ūkis visai apleistas, ir tai savaime suprantama, nes marksistine nomenklatūra ūkiu niekada ir nesidomėjo. Žmonių galvo­seną tebeveikia marksistinis nusistatymas, kad užsidirbti daug pinigų, net ir užsiimant legaliu verslu, yra kažkaip ne­teisinga. Turėti savo atskirą namą arba geresnę mašiną yra lyg nusižengimas prieš kitus piliečius.

Buvo tikimasi, kad Lietuvos Bažnyčia kartu su tikėjimo tiesomis imsis skleisti vakarietišką kultūrą. Deja, daugelis vyresnių kunigų buvo pasyvūs sovietų valdžios kolaboran­tai ir susikompromitavo žmonių akyse. Kiti dvasininkai la­bai įtariai žiuri į II Vatikano susirinkimo ivestus pakeitimus ir priekaištauja, kad jie šukele Katalikų Bažnyčios sąmyši. Lietuvos Katalikų Bažnyčioje nepraktikuojamas dažnas Komunijos priėmimas, taip kaip būdavo madinga Vakaruose prieš 70 metų. Lietuviai katalikai, kaip ir kiti sovietiniai pi­liečiai, vakariečiams sako „Mes jau viską žinome nebandy­kite mūsų mokyti“. Jauni lietuviai kunigai, rodos, seka lenkų kunigystes modeliu, pagal kuri kunigas yra ne žmonių dvasinis tarnas, o visuomeninis vadas.

Visur vyrauja hierarchines piramides.   Šių piramidžių viršūnėse tie patys asmenys, kurie buvo anais metais. Vadai parengti ne pagal sugebėjimus imtis atsakomybes ir spręsti problemas, bet pagal jų gabumus išsisukinėti nuo pareigų, kaltinant kitus ir besiskundžiant lėšų stoka. Ministerijų tar­nautojai yra tipiški „Da-da” vyrai (Yes – Men). Vadovų asme­nims gyvenimas siaubingai panašus į praėjusių laikų petite buržuazijos gyvenimą vienas arba du vaikai, perdėtas su­sirūpinimas savo asmeniniais patogumais ir abejingumas nelaimingiesiems Kai ištinka bėdos (dėl Lietuvos Banko, radioaktyvių pieno miltelių eksporto, nuodingo kuro impor­tavimo), niekas neranda kaltininkų.

Spauda Lietuvos vidaus problemų nesvarsto Kaip ir Sąjungos laikais, nuolat nuogąstaujama dėl užsienio grasinimo ir imperializmo Tačiau jokia tauta ant griūvančių visuome­nes pamatų neišsilaikys Lietuviai arba šias vidaus problemas išspręs, arba jos atves prie krizes.

Draugas’   1994 sausio 28

L. Sidrys

<< Dr. Jono Korsako atsiminimai

PILKOJO KARDINOLO INSTITUCIJA >>