Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Nov/10

15

Ingrida Jaselskytė. Juk profilaktika nepasibaigia prevencinėmis programomis

Teigiama, kad 80% sveikatos problemų turėtų būti išsprendžiama pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, nors realus rodiklis yra kur kas žemesnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas teigia, kad: „Visuomenės sveikata ir visuomenės gebėjimas gerinti savo sveikatą turi būti užtikrinami šiais metodais ir priemonėmis: 1) ligų profilaktika ir kontrole; 2) valstybiniu visuomenės sveikatos priežiūros reguliavimu, tikslinių programų, užtikrinančių gyventojų gyvenimo kokybę ir sveikatos gerovę, rengimu ir įgyvendinimu; 3) valstybine, savivaldybių ir privačia visuomenės sveikatos priežiūra; 4) potencialią grėsmę (pavojų) žmogaus sveikatai keliančių produktų sertifikavimu bei veiklos sričių licencijavimu; 5) visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringu) ir ekspertize, neatidėliotinu visuomenės informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas, apsinuodijimus ir kitas masines užkrečiamąsias ligas, gyvenamosios aplinkos būklę, vykdomas ligų kontrolės bei profilaktikos priemones, sveikos gyvensenos propaganda ir gyventojų sveikatos ugdymu; 6) kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis.“

Tačiau tai neturėtų būti tik užkrečiamų ligų profilaktika prieš sezoninį gripą ar lankstinukų platinimas visuomenės sveikatos biure.

Visiems ne paslaptis, kad visuomenės sveikatos priežiūra organizuojama šiais lygiais: 1) pirminiu; 2) antriniu; 3) tretiniu.

„Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra atliekama kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.“

Taigi vien tai pasako, kad visuomenės sveikata turėtų būti integruota į pirminį visuomenės sveikatos priežiūros lygį.

„Neinfekcinių ligų, būdingų vienai teritorijai, epidemiologinį stebėjimą atlieka pirminio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos“, tad jau šioje srityje atsiranda galimybė integruotis visuomenės sveikatos specialistui, kuris, vadovaudamasis esamomis rizikos grupėmis, būdingomis tai teritorijai (ar bendruomenei), pradėtų įgyvendinti visuomenės sveikatos gerinimo veiklą.

„Visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą“.

Neneigiu, kad visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra neefektyvi, tačiau, imantis papildomų sveikatos gerinimo priemonių, būtų padaroma daugiau.

„Valstybės ir savivaldybių institucijos (pvz. ambulatorijos) visuomenės sveikatos stiprinimo mokymą įtraukia į sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaikų ugdymo bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas.“

Tad labai gaila, kad šiuo metu susiformavęs šeimos gydytojų, bendrosios praktikos gydytojų požiūris nepripažįsta ar nenori pripažinti visuomenės sveikatos specialistų prevencinės ar sveikatos ugdymo programų pagalbos. Liūdna, tačiau gydytojai ne tik nepripažįsta tokios integracijos, bet ir retas kuris ją  atlieka.

Vien dėl to, kad pacientui geriausiu atveju yra skiriama 20 minučių, per kurias gydytojas turi kaskart užpildyti dokumentus, išklausyti paciento problemą, skirti diagnostiką, o tada ir gydymą, profilaktikai ir paciento mokymui laiko nebelieka. Juk profilaktika nepasibaigia gimdos kaklelio, krūties vėžio ar prostatos vėžio prevencinėmis programomis.

Rizikos grupių juk yra daug, tad ir užkrauti visos atsakomybės tik ant gydytojo pečių nederėtų.

Būtina pradėti keisti visuomenės požiūrį į savo sveikatą. O kas geriau pažįsta savo bendruomenę, jei ne šeimos gydytojas? Todėl bendradarbiavimas tarp visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos priežiūros specialistų yra ne mažiau aktualus klausimas.

Jau vien tai galėtų palengvinti ir tuo pačiu papildyti gydytojo darbą.

****

Ingrida apie save: „Esu Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Visuomenės sveikatos IV kurso studentė. Save galiu pristatyti kaip veiklią merginą, kuri nuolat stengiasi kur nors dalyvauti ir ką nors naudingo padaryti, kad ir „iš  idėjos“ – „Euro-Urhis 2“ esama dalyvė… Nemėgstu sėdėti rankas sudėjusi, o ypač, kai matau, kad kažkas ne taip vyksta, todėl nebijau ir tiesiai šviesiai nuomonę išsakyti… :-) Na ir stengiuosi vadovautis tuo, kad ne tik nedaryk kitam blogo, jei nenori, kad tai neatsisuktų prieš tave patį… bet juk geriau tiesiog daryti kam nors gera… :-)

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

·

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me