Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Visa ši problema dėl Klaipėdos regiono centro sukūrimo velkasi nuo sovietinių laikų sveikatos sistemos. Juk viskas kas geriausia buvo sukoncentruota Vilniuje ir Kaune-vietoje gydytojų ruošimo centrai, čia pat po ranka gydymo įstaigos, leidžiančios profesoriams ir docentams papildomai uždarbiauti ir, ne paslaptis, gerokai pasipelnyti, įmant iš ligonių papildomus nemažus užmokesčius, t.y.kyšius.

O kaip žmogelis neduos-juk tai Lietuvos medicinos elitas. Tvyravo toks nusistatymas-kad čia ta provincija Klaipėda, geresnių už mus vis tiek ten nėra. Tačiau juk visi puikiai žinome, kad į Klaipėdos ligonines per pastaruosius dešimtmečius dirbti atvyko nemažai aukštos kvalifikacijos medikų iš Vilniaus ir Kauno klinikų, ne vienas turintis mokslinį laipsnį ir vardą. Atvyko, nes Klaipėdoje įžvelgė dideles perspektyvas ir potencialą.

Kai kurie pabėgo nuo “nepakeičiamųjų” sovietinio raugo arba “naujalietuvių” profesorių administratorių arogancijos, pasipūtimo ir savivaliavimo…O kur dar SAM “šiltas sparnelis” su pinigais ir užtarimu, iškilus problemoms ar net apsikiaulinus…Visiems seniai yra aišku, kad visos Vilniaus ir Kauno klinikos, ir SAM -yra tvirtas ir nedalomas trikampis,kurį jau seniai riebiomis linijomis nusibrėžė Lietuvos medicinos “viešpačiai”, tiksliau-klanas. Ne vienas ministerijos šulų vieną koją laiko ministerijos kabinetuose, o kita trina klinikų ar mokymo įstaigų grindis. Aišku, ne už dyką.

O kas sudaro pagrindinį SAM klerkų branduolį? O gi tų pačių klinikų profesorių ir docentų giminės, artimieji ir geri draugai. Juk Lietuva -  dėdžių, švogerių, sūnėnų ir dukterėčių kraštas. Labai abejoju ar bent trečdalis tų ministerijos “specialistų” turi medicininį išsilavinimą, ar nors bent įsigilina į eilinių gydytojų (neretai labai talentingų, gabių,perspektyviųir pasiaukojusių savo kilniai misijai) ir ligonių problemas. Aišku,kad ne.

Kaip gi galima dalintis savo prioritetais ir leisti tobulėti kažkokiai Klaipėdai, kad ji pasijustų lygiaverte su išgarbintomis Vilniaus ir Kauno klinikomis? Jokiu būdu-kiek gi “honoraro”neteksim iš Žemaitijos ligonių-niekas  į Vilnių nebevažiuos. Iškėlėm tiems klaipėdiečiams savo sąlygas, sudarėm dirbtinų problemų-tegu jie jose ir murdosi. Ir dar mat prisigalvojo rezidentus globoti ir tobulinti. Nesvarbu, kad to rezidento šeima su dviem mažais vaikais Klaipėdoje, Gargžduose ar Kretingoje gyvena, nesvarbu, kad Klaipėdos ligoninėse yra daug puikių specialistų, galinčių toliau tobulinti jauną mediką. Ne, ir dar kartą, ne. Juk netekus dalies jų-algelės Vilniaus ir Kauno profesoriams apmažėtų.

Taip kad,mieli žemiečiai klaipėdiečiai daktarai, prieš visagalę SAM ir jos parankinių klaną sunku, kaip ir prieš vėją,papūsti. Bet visiems vieningai įkvėpus-galima. Nenuleiskit rankų! Mes juk žemaičiai-kieti ir užsispyrę padarai.

****

Šis komentaras skelbtas    “Vakarų eksprese” ties straipsniu “Sveikatos sistemos pertvarkos nematyti”. Komentaro autorius – Gydytojas.

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

·

3 comments

  • Rita · 2010/09/23 at 08:52

    Jausmai, paskaičius šį laišką, yra, jutimas ar pajautimas yra, bet vat konkrečiai įvardinti sunku. Galbūt tai galima pavadinti palengvėjimu. Viskas tiesiai, šviesiai ir aiškiai – yra taip ir ne(si)tikėkite kitaip. Susitaikiau. Susitaikiau su akivaizdžia situacija, jog sveikatos apsaugos sistemoje yra visiška anarchija, čia vietos randa ir cinizmas, ir egoizmas, ir savęs išaukštinimas, gobšumas…. Toliau nevardinsiu, vietos neužteks. Iškilo vienas klausimas. Labai paprastas, aiškus ir tiesmukas klausimas, kaip ir šis straipsnis. Aš esu pacientė. Žmogus, kuris naudojasi sveikatos apsaugos sistemos teikiamomis paslaugomis (arba taip turėtų būti). Sakykit kas nors, prašau, ką aš, kaip LR pilietė, kaip pacientė galiu padaryti, kad pagaliau visa šita purvo, melo ir kitos bjaurasties gadynė baigtųsi? Ar kas nors galėtų man atsakyti?… Koks turėtų būti mano indėlis? Ką galiu aš, ką gali mano artimas žmogus, mažas, nežymus, neryškus žmogelis? Nuo ko pradėti? Aš noriu, bet ar aš galiu?… Nes kuo toliau, visa tai skaitant, tuo darosi baisiau…

    • Nemanius · 2010/09/23 at 09:30

      "Ką galiu aš, ką gali mano artimas žmogus, mažas, nežymus, neryškus žmogelis?" – tokių žmonių nebūna. Yra tik įsitikinimas, kad tu toks esi. Taigi visų pirma, manau, kad mes patys turime suvikti savo orumo vertę, ir padėti valdžiai ir valdantiesiems suvokti, kad tokių žmonių nėra. Tol kol mes galvosime, kad nieko padaryti negalime, tol ir nieko nepadarysime.

      " Koks turėtų būti mano indėlis? …Nuo ko pradėti? Aš noriu, bet ar aš galiu?… " – kaip pacientė Jūs galite aktyviai dalyvauti pacientų organizacijose. Ir tokiose veiklose, kurios nėra remiamos farmacinių kompanijų, bet tokiose, kurios kyla iš Jūsų noro pakeisti ir gerinti sistemą. Tokiu savo pavyzdžiu ir drąsa įkvėpti kitus. Nes drąsa taip pat yra užkrečiama. Yra daug dar ir kitų veiklų, kurių galima sugalvoti …

  • Admin comment by kempiniux · 2010/09/23 at 09:27

    Baisu darosi tik tuomet, kai nepastebiu savo bejėgiškumo. Tokio mąsto pokyčiai, kaip "bjaurasties gadynė" nevyksta per vieną dieną. Ir, laimei, pilietinėje visuomenėje, nebėra "burtininkų-valdininkų", kurie mostelėje lazdele iš sudužusios geldos padarytų moderniausią jachtą. Galima tik turėti viltį, kad susikaupus pakankamai kritinei masei pilietiškų žmonių, tiesiog jau nebepavyks SAM ir Co taikstytis su tokia situacija, kur vis dar galioja Orvelo dėsnis: visi lygūs, tik vieni lygesni už kitus…

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me