Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Psichiatrijoje žinoma pirmiausia reiktų tvarkyti ambulatorinę grandį, bet tam iš esmės reikia pakeisti psichikos sveikatos centrų koncepciją. Pradžioje jiebuvo sukurti taip, kad aptarnautų visus toje teritorijoje gyvenančius ir deklaravusius gyvenamąją vietą gyventojus. Į jų misiją buvo įtrauktas ne tik gydomasis darbar, bet ir psichikos sutrikimų prevencija. Absoliuti psichikos sveikatos dalis tapo poliklinikų dalimis.

Kadangi nebuvo aiškiai reglamentuotas psichiatrijai skiriamų pinigų naudojimas tai pirmiausia buvo taupoma minimaliai komplektuojant personalą. Kita pinigų dalis (apie 40 procentų) ištirpdavo poliklinikose. Buvo deklaruojama, kad psichikos sveikatos centro komandą sudaro suaugusiųjų psichiatras, priklausomybės ligų psichiatras (narkologas) ir vaikų psichiatras, kurie bendrai naudojasi kitų darbuotojų paslaugomis: psichologo, socialinio darbuotojo, slaugytojos.

Visiškai nebuvo numatyta, kap tokie psichikos sveikatos centrai turėtų vystytis, kad padėtų spręsti aktualiausias mūsų visuomenės problemas kaip patį aukščiausią savižudybių skaičių, vaikų savižudybęs, agresyvų elgesį, bet kaip vykdyti prevenciją. Betaupant daugumoje centru narkologų neliko. Vaikų psichiatrai įdarbinami simboliškai po ketvirtį etato ar panašiai. Nebuvo nustatyta, kuri sritis kuria pinigų dalimi yra finansuojama. Buvo išleistos atskiros normos suaugusiųjų psichiatrijai, narkologijai ir vaikų psichiatrijai, bet visų šių normų nesilaikoma nuo jų išleidimo dienos. Iš esmės, kad šias normas vykdyti kiekvienos specializacijos psichiatras turėtų turėti pilnai sukomplektuotą specialistų komandą.

Kadangi kiekviename rajone to padaryti neįmanoma buvo rastas Saliamoniškas sprendimas, kuris skamba maždaug taip:  kiekvienas psichikos centras turi teikti pilnos apimties visų sričių paslaugas. Jei kurios srities paslaugos jis negali teikti, tai turi sudaryti sutartį su kita įstaiga, kuri ją teiktų. Dar didesnę sumaištį įnešė ta nuostata, kad psichikos centras gauna finansavimą ne pagal gyventojų skaičių, o pagal prie poliklinikos prisirašiusius gyventojus. Tokiu būdu didelė dalis ypač rizikingo kontingento atsirado už borto, o prevencija tapo beprasmišku sakiniu PSC misijoje. Drąsiai galiu teikti, kad šiuo metu psichikos sveikatos centrai neturi jokios misijos, nieko nedaro, kad įtakoti sunkią emocinę mūsų šalie gyventojų būseną. Viskas, kas liko – konvejeriu išrašomi vaistai, kuriuos (daugumoje atvejų galėtų išrašyti bendrosios praktikos gydytojai. Kyla didelis klausimas dėl kai kurių sveikatos apsaugos ministro įsakymų teisėtumo ir atitikimo psichikos sveikatos įstatymui ir net šalies konstitucijai. Dabartiniu metu vaikų psichiatrai negali išrašyti jokių kompensuojamų vaistų (išskyrus šizofrenijos atvejus) ir visai nesuprantama kodėl niekas aukščiausiu lygiu nekelia šito klausimo.

Psichiatrinės tarnybos užsienyje irgi steigiamos regionų mąstu ir valdomos taip pat. Tokioje tarnyboje yra lyg atskiros komandos skirtos suaugusiems, senyviems ir vaikams. Pavyzdžiui vaikų psichiatro komanda (susidedanti maždaug iš 12 narių) Anglijoje aptarnauja 100 tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje tai reikštų vidutiniškai tris rajonus. Pats išbandžiau, kad tai daryti galima, bet tam reikia turėti sukomplektuotą komandą. Tačiau turint ir kelių darbuotojų paramą pilnai dirbti trukdo tai, kad daugelis psichiatrijoje dirbančių specialistų nėra tinkamai paruošiami.Tik nesenai buvo išspausdintas profesoriaus Goštauto iš Vytauto Didžiojo universiteto straipsnis, kur galų gale aiškiai (pirmą kartą) pasakoma, kaip turėtų būti parengiami medicinos psichologai. Nėra normų, kaip parengti socialinius darbuotojus, kurie dirba psichikos sveikatos sistemoje ir lygiai taip pat nėra su praktika suderintų podiplominių kvalifikacijos kėlimo kursų ir programų.

Čia tiktų pažymėti, kad universitetai pretenduoja į vadovaujantį vaidmenį, bet deja nesugeba atlikti savo pirmaeilių pareigų – paruošti specialistų, o gydytojams kvalifikacijos kėlimo kursų metu dažniausiai pateikiama studentų lygio medžiaga. Taigi turi atsirasti kažkas, kas pradėtų ir universitetams kelti reikalavimus.

Vienas su psichiatrija susijęs klausimas, kuris pastoviai iškyla yra prievartinis gydymas. Dabartiniu metu tai yra suformuluota labai neapibrėžtai – pacientas turi būti pavojingas sau ar kitiems, o civiliniame kodekse dar pridėta, kad ir turtui.Vėlgi tai neleidžia imtis jokių priemonių psichikos ligų paūmėjimo metu. Maždaug reikia laukti, kol pradės lakstyti su kirviu ir panašiai. Dažnai kreipiasi giminės ar namiškiai, kad jau bijo gyventi su kokiu nors asmeniu ir nėra jokių aiškių priemonių kas ir ką turi daryti. Kiekviename rajone ar mieste yra susuformavę savos tradicijos. Tačiau tai visai neblogai išsispręstų, jei būtų parengtas rizikos vertinimo klausimynas (nieko naujo taip daroma daugelyje šalių).

Iš tiesų, kaip tvarkytis su rizikos valdymu galima būtų pasižiūrėti į Anglijos pavyzdį. Ten reaguojama visais atvejais ir po įvertinimo nutatoma, koks yra rizikos laipsnis ir pagal tai kaip toliau elgtis. Lengvesnės rizikos atveju asmuo išleidžiamas namo, bet palaikomas ryšys stebint ar situacija neblogės, o didesnės rizikos atveju imamasi apibrėžtų veiksmų. Šis klausimas aktualus ne tik psichiatrams, bet ir policijai, greitosios pagalbos tarnybai ir yra labai spręstinas.

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

No tags

34 comments

  • kempiniux · 2010/05/17 at 15:27

    Problematika aiški.Strategija patvirtinta http://www.jppc.lt/?_nm_mid=TlN3M0xEQXNNQ3d3&_n…..Retorinis klausimas, kas trukdo pagerinti situaciją?..

  • nemanius99 · 2010/05/17 at 22:23

    Geras klausimas.. Gal kas galetu pakomentuoti?

  • Rima · 2010/05/18 at 11:07

    Kalbesiu kaip paciente, kaip paslaugu gaveja ar vartotoja. As taip pat manau, kad problema aiski. Taciau jos sprendimas… Galbut daug kas ir supranta, ir zino ka reiketu daryti, bet…. musu dabartineje sistemoje tai tiesiog neimanoma. Tikrai nemazai vandens tures nuteketi, kad tokie klausimai butu pradeti spresti. Kam rupi? Siuo laikotarpiu kam rupi visos sitos problemos. Aisku, kad Lietuvoje galioja priscipas "skestanciuju gelbejimas – ju paciu reikalas". Pries keleta menesiu pati kreipiausi psichologines pagalbos. Ar ja gavau? O taip. Sumokejau tikrai nemazus pinigus ir kazkiek gavau. Daugiau moketi nebeturiu galimybiu, tai ir nebegaunu. Stai. Dirbu, mokescius moku. O kai prireikia pagalbos – jos negaliu tiketis. Jei nutiktu kokia kitokia beda (suskaustu ranka, koja, galva), del kurios galeciau kreiptis i savo seimos gydytoja, tuomet vilties yra, taciau jeigu kalbeti apie psichine zmogaus bukle, tai tikrai niekam sitie dalykai Lietuvoj nerupi. Paskutinej vietoj. Ir labai gaila, kad taip yra… Psichologu, psichoterapeutu yra, taciau daguma ju dirba privaciai. Ir tai sakyciau viskas "apgraibom", is bendro issilavinimo… Nesakau, kad jie nesistengia, nesitobulina, taciau tam padaryti galimybiu sitie specialistai turi tikrai nedaug… Visi atsimusam i ta pacia siena…

  • nemanius99 · 2010/05/18 at 19:47

    Manau, kad turi palaipsniui turėtų telktis tiek gydytojai, tiek žmonės, besidomintys sveikatos apsauga, į grupes, organizacijas, diskutuoti ir kurti kitokią sveikatos apsaugą, kitokį požiūrį. Šios internetinės svetainės vienas iš tokių tikslų būtent ir yra toks. Ačiū, Rima, už gražiai, nuoširdžiai ir atvirai išsakytas mintis.

  • nemanius99 · 2010/05/19 at 09:38

    Idomus Kristino Grybauskaites-Rusakovienes komentaras Facebook'-e:Visiskai pritariu. s is seimos gydytojo varpines galiu kai ka dadesti, yra kuriozu ir musu darbe. Kadangi besigydantys pas psichiatra pacientai yra konfidencialus, tai aisku niekas seimos gydytojui nepranesa, kad jis serga depresija, sizofrenija ar bipoliniu, kol : 1) pacientas pats nepasisako, 2)ateina su siuntimu, kad isduoti pazyma apie bendra … See moresvikatos bukle, 3) ateina artimiejo siuntimo i psichiatrijos ligonine del paumejimo, nes greitoji neveza, pas psichiatra pacientas neina, o i namus psichiatras nevaziuoja, zodziu zmones prisakyta, kaip straipsnyje parasyta-su kirviu ims lakstyti. Kaip seimos daktarui rasyti siuntima ar net elementariu raminamuju, kad iki esamo momento, net nezinojo, kad pacienatas eile metu serga psichikos liga? Antras niuansas, del priverstinio gydymo. Gyvena sau zmogus, sergantis sizofrenija su persekiojimo kliedesiu, eile metu eina per gydymo istaigas (ligonines priemimai, seimos gydytojai), reikalauja gydymo del spinduliavimo, prievartavimo, minciu skaitymo ir taip toliau, rekomenduota psichiatro konsultacija net nedarbingumo komisijoje, bet paciente kategoriskai atsisako eiti pas psichiatra. Su kirviu nelaksto, bet laksto po gydymo istaigas, policijos istaigas, trukdo zmoniu darba,, po gydymo tai negauna, to , kurio reikia. Tai cia tik vienas atvejis. O kiek tokiu turbut per visa lietuva. Trecias niuansas, jei bet kurioje poliklinikoje butu bent vienas psihiatras, bent vienas psichiatras, psichikos ligu gydymas butu daug efektyvesnis, nes zmones stabdo (IKI siol) vien faktas, kad kazkas gali pamatyti einanti i psichikos sveikatos centra ar info bus perduota darbdaviui, ar i kazkokia iskaita bijo buti irasyti.Taip kad pertvarku psichiatrijoje Lt tikrai reiktu.

  • nemanius99 · 2010/05/19 at 20:13

    Nomeda Repšytė FB uždavė įdomų klausimą.Nomeda RepšytėNe visai į temą klausimas, bet per Kedžio istorija išlindo viešumon gan neraminantis dalykas. Ar mes žinome, kur yra šiandien tie psichiatrai ir neurologai, kurie KGB paliepimu iš žmonių darė daržoves sovietmečiu? Ar tikrai nėra niekur likę slaptų "palatų nr.6?" Mes turim labai nesėkmingą patirtį su šia sveikatos apsaugos sritimi, visuomenei gyvbyškai svarbu, kad šitoje srityje pilna liustracija ir desovietizija būtų įvykdyta.

  • nemanius99 · 2010/05/19 at 20:13

    Kaip visada, Nomeda, tu labai moki užduoti įdomius ir netikėtus klausimus bei pasukti diskusiją įdomia kryptimi. Paklausime straipnio autoriaus. Be to prie mūsų FB draugų yra ir kitų psichiatrų. Gal kas galėtų taip pat šiuo klausimu pasisakyti?

  • nemanius99 · 2010/05/19 at 22:56

    Ramunas LikasKedžio istorijoje psichiatrija buvo užkabinta, bet tik ne iš tos pusės iš kur reikėtų. Versija apie dar iki šiol egzistuojančias kažkokias specialias palatas (kad ir Nr. 6) visiškai apsurdiška. Lygiai kaip ir tramdomųjų marškinių panaudojimas. Niekada gyvenime nesu matęs tramdomųjų marškinių (neskaitant filmo "Kaukazo belaisvė"). Griežčiausias režimas Lietuvoje yra Rokiškio ligoninėje, bet ir iš ten juk ne kartą buvo pabėgę. Apie psichiatrijos panaudojimą tarybiniais laikais kalbėti sudėtinga dėl kelių aspektų. Pirmiausia (kiek žinau) tokios ligoninės skirtos politiniams "ligoniams" buvo pačioje Rusijoje ir tai tik kelios. Antras dalykas, kad psichikos ligų atveju dažnai nėra kritiško liguistos būsenos suvokimo. Trečia – ta liguista būsena gali daugiau niekada nebepasikartoti. Taigi būtų labai sudėtinga įvertinti kas teisus. Čia reikia pastebėti, kad tais laikais įvairūs testai (kas įneša objektyvumo) buvo mažai naudojami ir darbas nebuvo komandinis. Iš žurnalistinės pusės žiūrint gal tai ir įdomu, bet kaip ir ką čia b ūtų galima išsiaiškinti praktiškai neįsivaizduoju. Šie klausimai buvo iškilę beveik prieš dvidešimt metų.

  • nemanius99 · 2010/05/20 at 08:06

    Nomeda Repšyte (FB komentaras).Nomeda RepšytėNa, Kaune mes matėm kiek kitokius dalykus psichiatrijoj ir neurologijoj, tad nereikia remtis vienu dokumentiniu filmu iš Rusijos kaip galutine ir vienintele tiesa.

  • nemanius99 · 2010/05/20 at 08:07

    Nijolė Paršeliūnienė (FB komentaras)Pritariu Nomedai. Kas buvo daroma su politiniais "psichiniais ligoniais" man gerai žinoma iš draugų studentų, pabuvojusių ten, pasakojimų. O dėl mūsų psichiatrų ir psichologų darbo tiesiog gėda, nors suprantu, kad jie neturi nei normalios praktikos, nei pavyzdžio, nei sąlygų dirbti… Teko stažuotis Nyderlanduose. Jau vien bendruomenės socialinis psichologas ten gali nuveikti žymiai daugiau…

  • nemanius99 · 2010/05/20 at 20:11

    Ramuno Liko atsakymo FBGaliu tik pastebeti, kad pasakojimai ir yra pasakojimai, o kitas dalykas teisiniai klausimai. Taigi medicinine dokumentacija laikoma ir saugoma apibrezta laika (25 metus). Taigi siandiena jau praktiskai jokiu dokumentu nera, o desovietizacija atlikti rementis pasakojimais gerokai sudetingas klausimas, bet ne faktas, kad … See morenevertetu visu paliudijimu surinkti i viena vieta. Kitas klausimas kaip viskas butu daroma. O pastangoms visa psichiatrija isstumti i uzribi tikrai nepritariu.

  • nemanius99 · 2010/05/21 at 08:23

    Nijole Parseliuniene (FB)Aš irgi nepritariu… Lietuvai psichiatrai labai reikalingi, nors daugelis žmonių bijo pas juos eiti. Pas mus manoma, kad pas psichiatrus eina tik išprotėję žmonės. Reikėtų tokį požiūrį keisti…

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:02

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:02

    Ramunas Likas (FB notes)Man irgi kilo naujų minčių. Pagalvojau apie pokaryje vykusius įvykius ir kas apie tai buvo žinoma iki nepriklausomybės atgavimo. Juk praktiškai nieko. Tačiau po to nuosekliai surinkus atsiminimus ir netgi partizanų dienoraščius bei sugretinus su archyvine medžiaga susidarė visai išsamus vaizdas, išryškėjo dėsningumai. Ko gero panašios taktikos laikantis galima būtų sukonstruoti vaizdą, kas gi vyko ir kaip su psichiatrija.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:03

    Nomeda Rep… See morešytė (FB notes)Kaune apdirbinėjo ir psichiatrai, ir neurologai, ir venerologai, ne vienas ir gerai suprato, kodėl ir ką su jais daro daktariūkščiai mengelės. O kad yra infantilų, kurie dar paisto "reikia raštelio" – ką gi, mankurtai dar neišnyko Lietuvoje, mėgina reikštis kaip kuriose srityse ir aktyviai. Žinoma, kad reikia ir psichologų, ir psichiatrų,- gerbiančių save ir savo profesiją, už ką juos gerbs ir vertins visi. Bet tik ne tokių infantilų, kurie kliedi anno 2010, kad be testukų negalima įrodyti, jog vyko tai, kas vyko, kad nebuvo ir toliau nėra slaptųjų palatų. Cinizmo viršūnė teigti, kad visos tos istorijos išmislas. Jei nors kartą namo vežei žmogų, apdirbtą KGB rūsiuose ar ligoninėse, net pagalvot nedrįstum tokių tauzalų, kad to nebuvo, kur jau čia viešai čiauškėt.Yesterday at 21:58

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:04

    Arnas Zdanevicius (FB notes)Labai įdomi diskusija. Aš tik norėjau pasakyti, kad didelė problema yra ne tik ambulatorinis lygis, bet ir stacionaras. Esu atlikęs tyrimą (stebėjimą dalyvaujant) Kauno psichiatrinėj (Muitinės g.) 2006m. Buvau šokiruotas. Psichiatrai nelaiko paslapties apie pacientus, apie 20 proc. pacientų – kriminalai, kurie patys pasakojo kiek mokėjo kyšio, kad sėdėtų ne kalėjime, o ligoninėj – jie vaistų negerdavo, išspjaudavo net nesislėpdami. Žmonės su sunkiom depresijom, psichozėm, alkoholizmo ir narkomanijos sindromai, senatvės demensijom gulėjo tose pačiose palatose po 16 asmenų. Kriminalai gerdavo naktimis alkoholį ir rūkydavo, slaugai bijodavo ten užeiti. Senukai, nešiojantys pampersus ir nerandantys savo lovų naktimis, rytais plaudavo grindis. Sanitarinės sąlygos – tyliu. Mankštą pacientai daro toje pačioje patalpoje kur ir valgo neaiškų kokį maistą. Slaugų lygis – kaip kalėjime. Vienu žodžiu reikia – kurti Anti-Psichiatrijos judėjimą Lietuvoje…. ;) ) Kada nors parašysiu viską – bet ne dabar.. čia tik nereikšmingos detalės.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:23

    Iš tiesų labai įdomi diskusija ir visų pirma norėčiau padėkoti Dr. Ramūnui Likui, kuris sugebėjo išjudinti šiaip diskusijai nelengvai išprovokuojamus lietuvaičius. Atsiminkime pirmą Ramūno Liko straipsnį " Pamąstymai apie sveikatos apsaugos sistemą ir jos pertvarką – I dalis.", skelbtą <a href="http://www.simaitis.lt” target=”_blank”>www.simaitis.lt balandžio 12 dieną. Visą diskusiją skelbėme balandžio 15 dieną. Man kilo tokia mintis šiandien, kai mąsčiau apie čia besivystančią diskusiją. Visų pirma, kad gydytojų bendruomenei svarbu objektyviai įvertinti skaudžius praeities įvykius. Tokių minčių kol kas nesu girdėjęs. Tą turėtų inicijuoti arba Lietuvos gydytojų sąjunga ar Sveikatos apsaugos ministerija. Tai būtų vienas svarbesnių žingsnių visuomeninio solidarumo link. Nes būtent tokio solidarumo gydytojų bendruomenei labiausiai trūksta. Tas ypač akivaizdu, kai prasideda diskusija apie papildomus mokėjimus. Tarkime, mokytojo profesija ne ką mažiau svarbesnė nei gydytojo – bet jie nereikalauja papildomų mokėjimų. Kai gydytojas uždirba 2-3 tūkstančius, tai papildomus mokėjimus pateisinti dar galima. Tačiau jau dabar yra nemažai gydytojų, kuriems ligoninės moka 10 tūkst. į rankas – ar jie turi moralinę teisę imti papildomus mokėjimus? Kita ištisa tema – gydytojų santykis ir požiūris į jaunesnįjį personalą. Šiandien supratau vieną dalyką – kol gydytojai visuomenei nepateiks aiškių atsakymų visais šiais klausimais, vargu ar jiems taip lengvai pavyks atsikovoti tą autoritetą, kurį jį turėjo ikikarinėje Lietuvoje.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:52

    Nomeda Rep… See morešytė (FB notes)Savivoka yra ūtina kiekvienai sričiai, klausti "iš kur ateina, kur esame ir kur einame?" yra būtini. Bet tai taip pat yra ir įgūdis, pereiti iš kaltinimų-saviniekos į kritinės diskusijos, gebėjimo vertinti praeitus procesus ir t.t. pradžioje yra gan sunkus, bet kai išmoksti, tada nebenori to atsisakyt. Sveikatos apsaugai tiesiog reikia pradėti veikti pagal atviros visuomenės principus, nes autoritetą medikai savo sugriovė patys, dabar patys ir turės jį reabilituoti. Psichiatrija, manau, būtų puiki vieta pradėti, nes tai būtų ir viso bendro mūsų de(si)sovietizacijos proceso dalis. Sveikatos apsaugos istorija yra itin prastai ištyrinėta, o kas rašyta – visiškai neatitinka net minimalaus moksliškumo, kaip tai suprantama šiandien humanitariniuose ir socialiniuose.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 15:54

    Nuostabus komentaras, Nomeda. Aš pastaruoju metu apie tai daug galvojau. Mano visi straipsniai, rašyti Lietuvos spaudoje, būtent nukreipti į to proceso skatinimą … kad pradėtume galvoti realiais šiuolaikiniais terminais. Atvirai, nebijant pasakyti net ir pačių skaudžiausių dalykų.Ir negalvoti, kad jei rašai neigiamai – tai ką nors asmenškai smerki. Tą reikia rašyti tam, kad mes patys supratume, ką darome ir tų blogų veiksmų pasekmes, tam, kad daugiau jų nekartotume. Vienas iš tokių dalykų yra taip pat stereotipas, kad priemonės pateisina tikslą. Taip, gal sovietų laikais tą dar kažkaip buvo galima paaiškinti, tačiau šiais laikais galvojant apie Lietuvos ateitį (kuri yra tikrai šviesi – nors kol kas sunku įžvelgti ir pačiupinėti tą viltį) tai yra nepateisinamas dalykas. Atvejis. Sovietų laikais prof. Marcinkevičius sukūrė geriausią kardiochirugijos centrą SSSR ribose. Jis darė paprastai. Jis ir dar keli buvo, tie kurie operavo. Tačiau į tokį prestižinį centrą jis įdarbino vsokius Komunistų partijos veikėjų vaikus, gimines, KGB veikėjų vaikus ir gimines – jo tikslas buvo vienas – kuo labiau sušvelninti Maskvos reakciją, pramušinėti priemonės ir tuo pačiu vystyti nacionalinę mediciną. Tą jis ir padarė. Tas puikiai veikė. Tie visi kiti vaikščiojo koridoriais, pletkoni, rūkė ir gėrė, o keli operavo …. Tais laikais tai buvo gerai ir tik taip tą galima vertinti. Taip gimė kardiochirugų (tarsi antžmogių) mitas. Taip gimė iš dalies ir dabartinė rezidentūros situacija, kai rezidentai dirbti praktinio darbo gauna gerokai mažiau nei turėtų gauti. Tačiau kardiochirugija yra tik viena iš chirurgijos sričių. Tada to mito reikėjo. Panašų mitą sukūrė Prof. Briedikis Kaune. Irgi viskas tvarkoje. Tačiau jų mokiniai jau nepriklausomos Lietuvos laikais, matydami tą mitą, vis galvoja taip, kaip mąstė Prof. Marcinkevičius irProf. Briedikis. Jie užmiršo , kad mes gyvename kitais laikais. Juk čia yra nepriklausoma Lietuva !! Tačiau jie iki šiol taiko tuos pačius metodus, kuriuos jų mokytojai taikė SSSR laikais. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvos medicina niekaip neatsigauna.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 16:25

    Nomeda Repšytė (FB)Kaip kurios šalys kasmet rengia "Geriausia darbo vieta" rinkimus. Tarp naudojamų kriterijų yra ir tokie kaip psichologinio smurto lygis, seksualinis priekabiavimas, diskriminacija dėl lyties, orientacijos, religijos ir tautybės, matinimo ir visos fizinės aplinkos kokybė, darbo grafiko lankstumas dėl miego ypatumų (t.y. ar atsižvelgiama į pelėdas), socialinių aplinkybių (neįgalumas, vaikai) ir jų valdymo etc. Be galo būtų įdomu padaryti tokį sveikatos apsaugoje Lietuvoje.Švietimo ir mokslo ministerija ketina pradėti ketverių metų kompleksinį tyrimą "Šiuolaikinis lietuviškas identietatas" – puiki proga ir rinkti istorinę medžiagą, ir nagrinėti dabartinius reiškinius visose srityse, tame tarpe ir sveikatos apsaugoje.12 minutes ago ·

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 18:16

    Jonas Korsakas (FB)Labai įdomi diskusija, ačiū. Įdomu, kas galėtų užsiimti tokiu kompleksiniu tyrimu Lietuvoje, juk čia reikia įvairių sričių specialistų. Kita vertus, sveikatos apsaugos sistema labai uždara ir toks tyrimas, norint jį atlikti kokybiškai, būtų brangus ir sudėtingas. Mes su keletu kolegų iš kitų sričių diskutavome ir jie pradėjo savo tyrimus atskirose srityse ir ligoninėse, kaip mokslinius darbus. Viena magistrantė tiria gydytojų psichologinius darbo niuansus, kitas doktorantas – vienos ligoninės administravimo ir vadybos efektyvumą. Bus įdomu pamatyti rezultatus. Iš kitos pusės, norisi būti optimistu, bet tokių tyrimų (gal gana fragmentiškai ir nepilnai) jau yra pridaryta, tik reikia juos apibendrinti. Blogiausia yra tai, kad netgi kreipiantis į institucijas su akivaizdžiais faktais, įrodymais ir studijomis suveikia tas mūsų geriausios ir neginčijamos medicinos fenomenas, apie kurį rašė Audrius, minėdamas kardiochirurgija.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 18:17

    Jonai, faina, kad įsijungei į diskusiją. Kas nežino, norėčiau pristatyti – Jonas yra Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos Prezidentas. Su Jonu ir kitais jaunaisiais gydytojais esame nuveikę labai daug gražių darbų. Apie juos daug kur rašiau. Labai didžiuojuosi draugyste su šiais jaunais žmonėmis – nes jie – Lietuvos ateitis.Sutinku, Jonai, kad platus ir išsamus tyrimas nėra įmanomas. Iš kitos pusės, kaip minėjai, yra nemažai magistrantų ir doktorantų darbų, kurie labai įdomūs. Gal mums reiktų pagalvoti, kaip juos labiau populiarinti?Iš tikro medikų bendruomenė yra tokioje letargo fazėje, kad ji net pati nesupranta, kur yra, ką daro, kodėl dato – ir apskritai net nesuvokia, kad yra letarge. Tokio žvėries iš karto pažadinti neįmanoma … netgi pavojinga – toks žvėris gali taptin itin agresyvus;)

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 19:25

    Arnas Zdanevicius (FB)tai yra tų galimybių tyrimus finansuot ir iš ES pinigų ir iš LT mokslo fondo. tik noro reikia. Aš manau, kad juos turėtų inicijuoti visų pirma pačios nevyriausybinės organizacijos, pacientų teisių, ar gydytojų. Aš tai būčiau visų pirma UŽ tyrimą, kuris bandytų visų pirma patyrinėti medikų rengimo problemas. Nes reiktų pripažinti kad supuvusi sistema reprodukuoja tuos pačius medikus su tom pačiom sovietinėm vertybėm. Ar normalu, kad chirurgai po rezidentūros neišmoksta operuot? Jau nekalbu apie medikų etikos žinias. Beje, korupcija ir kyšininkavimas medicinoj irgi labai aktuali problema, dėl kurios ne maža dalis jaunų medikų emigruoja į vakarus, nes jie nenori žemintis..

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 19:26

    Nomeda Repšytė (FB)Arnas Zdanevičius yra labai rimtas Lietuvos sociologas, jis gal pakomentuos plačiau, kaip tokie tyrimai vykdomi. Tuo tarpu internete galima pradėti kaupti savotišką duomenų bazę iš straipsnių, disertacijų, pasakojimų ir pan. apie viską sveikatos apsaugos sistemoje. Turime Kaune ir medicinos istorijos, ir farmacijos muziejus, tokios vietos kartu su universitetais gali bendrai dirbti. Man pačiai būtų labai įdomu serija susitikimų su senaisiais Lietuvos gydytojais, kurie dar buvo baigę VDU mediciną, jų visa vertybinė sistema išliko kaip "prie Smetonos", nes sių žmonių tik mažėja, o taip dings dalis Lietuvos istorijos.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 19:26

    Nomeda Repšytė 9FB)Arnai, mes Tau radom naują veiklos sritį? :)

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 19:27

    Arnas Zdanevicius (FB)Nomeda, ačiū už gerus žodžius nesu aš toks rimtas. Kaip žinia KMU ištvėriau tik kelis mėnesius – nes pasibaisėjau visa studijų sistema, jau nekalbu apie atlyginimus. Už tris kursus per semestrą (vienas iš jų anglų klb – Sociology of Health) mokėjo į rankas 800 LT ir taip jie nori pakelti studijų kokybę???? :) )) O dėl tyrimo – tai reikia tik sugalvoti kas aktualu – rasti bendraminčių – ir pirmyn!!!!!

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 19:27

    Audrius ŠimaitisManau, kad tai yra nuostabi mintis. Darom!!! K… See moreą manai Jonai, pajungiam Arną – jos daug patirties turintis sociologas, Nomedą – ji apskritai yra neišsemiamas įvairių visuomeninių žinių šaltinis (mokėsi keliuose Vakarų universitetuose), Lietuvos jaunųjų gydytojų asociaciją, Kauno rezidentų tarybą, tiesa siūlyčiau dar ir Kauno bei Vilniaus medicinos universiteto studentų atstovus – sėdam prie apskrito stalo – padarom gerą minčių lietų ir kuriam projektą. Aš Lietuvoje žadu būti birželio 17-19 dienomis. Pasiruošęs.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 20:16

    Jonas Korsakas (FB)Labai įdomi diskusija, ačiū. Įdomu, kas galėtų užsiimti tokiu kompleksiniu tyrimu Lietuvoje, juk čia reikia įvairių sričių specialistų. Kita vertus, sveikatos apsaugos sistema labai uždara ir toks tyrimas, norint jį atlikti kokybiškai, būtų brangus ir sudėtingas. Mes su keletu kolegų iš kitų sričių diskutavome ir jie pradėjo savo tyrimus atskirose srityse ir ligoninėse, kaip mokslinius darbus. Viena magistrantė tiria gydytojų psichologinius darbo niuansus, kitas doktorantas – vienos ligoninės administravimo ir vadybos efektyvumą. Bus įdomu pamatyti rezultatus. Iš kitos pusės, norisi būti optimistu, bet tokių tyrimų (gal gana fragmentiškai ir nepilnai) jau yra pridaryta, tik reikia juos apibendrinti. Blogiausia yra tai, kad netgi kreipiantis į institucijas su akivaizdžiais faktais, įrodymais ir studijomis suveikia tas mūsų geriausios ir neginčijamos medicinos fenomenas, apie kurį rašė Audrius, minėdamas kardiochirurgija.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 20:17

    Jonai, faina, kad įsijungei į diskusiją. Kas nežino, norėčiau pristatyti – Jonas yra Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos Prezidentas. Su Jonu ir kitais jaunaisiais gydytojais esame nuveikę labai daug gražių darbų. Apie juos daug kur rašiau. Labai didžiuojuosi draugyste su šiais jaunais žmonėmis – nes jie – Lietuvos ateitis.Sutinku, Jonai, kad platus ir išsamus tyrimas nėra įmanomas. Iš kitos pusės, kaip minėjai, yra nemažai magistrantų ir doktorantų darbų, kurie labai įdomūs. Gal mums reiktų pagalvoti, kaip juos labiau populiarinti?Iš tikro medikų bendruomenė yra tokioje letargo fazėje, kad ji net pati nesupranta, kur yra, ką daro, kodėl dato – ir apskritai net nesuvokia, kad yra letarge. Tokio žvėries iš karto pažadinti neįmanoma … netgi pavojinga – toks žvėris gali taptin itin agresyvus;)

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 21:25

    Arnas Zdanevicius (FB)tai yra tų galimybių tyrimus finansuot ir iš ES pinigų ir iš LT mokslo fondo. tik noro reikia. Aš manau, kad juos turėtų inicijuoti visų pirma pačios nevyriausybinės organizacijos, pacientų teisių, ar gydytojų. Aš tai būčiau visų pirma UŽ tyrimą, kuris bandytų visų pirma patyrinėti medikų rengimo problemas. Nes reiktų pripažinti kad supuvusi sistema reprodukuoja tuos pačius medikus su tom pačiom sovietinėm vertybėm. Ar normalu, kad chirurgai po rezidentūros neišmoksta operuot? Jau nekalbu apie medikų etikos žinias. Beje, korupcija ir kyšininkavimas medicinoj irgi labai aktuali problema, dėl kurios ne maža dalis jaunų medikų emigruoja į vakarus, nes jie nenori žemintis..

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 21:26

    Nomeda Repšytė (FB)Arnas Zdanevičius yra labai rimtas Lietuvos sociologas, jis gal pakomentuos plačiau, kaip tokie tyrimai vykdomi. Tuo tarpu internete galima pradėti kaupti savotišką duomenų bazę iš straipsnių, disertacijų, pasakojimų ir pan. apie viską sveikatos apsaugos sistemoje. Turime Kaune ir medicinos istorijos, ir farmacijos muziejus, tokios vietos kartu su universitetais gali bendrai dirbti. Man pačiai būtų labai įdomu serija susitikimų su senaisiais Lietuvos gydytojais, kurie dar buvo baigę VDU mediciną, jų visa vertybinė sistema išliko kaip "prie Smetonos", nes sių žmonių tik mažėja, o taip dings dalis Lietuvos istorijos.

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 21:26

    Nomeda Repšytė 9FB)Arnai, mes Tau radom naują veiklos sritį? :)

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 21:27

    Arnas Zdanevicius (FB)Nomeda, ačiū už gerus žodžius nesu aš toks rimtas. Kaip žinia KMU ištvėriau tik kelis mėnesius – nes pasibaisėjau visa studijų sistema, jau nekalbu apie atlyginimus. Už tris kursus per semestrą (vienas iš jų anglų klb – Sociology of Health) mokėjo į rankas 800 LT ir taip jie nori pakelti studijų kokybę???? :) )) O dėl tyrimo – tai reikia tik sugalvoti kas aktualu – rasti bendraminčių – ir pirmyn!!!!!

  • nemanius99 · 2010/05/22 at 21:27

    Audrius ŠimaitisManau, kad tai yra nuostabi mintis. Darom!!! K… See moreą manai Jonai, pajungiam Arną – jos daug patirties turintis sociologas, Nomedą – ji apskritai yra neišsemiamas įvairių visuomeninių žinių šaltinis (mokėsi keliuose Vakarų universitetuose), Lietuvos jaunųjų gydytojų asociaciją, Kauno rezidentų tarybą, tiesa siūlyčiau dar ir Kauno bei Vilniaus medicinos universiteto studentų atstovus – sėdam prie apskrito stalo – padarom gerą minčių lietų ir kuriam projektą. Aš Lietuvoje žadu būti birželio 17-19 dienomis. Pasiruošęs.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me