Pagaliau kalbama apie esminius dalykus. Tikiuosi, kad si iniciatyva taps judejimu leidzianciu susiburti pavieniams kovotojams, kurie taip ir nesusitaike ir nesistenge prisitaikyti prie dabartines sistemos tiesiog atsizadant savo orumo bei prarandant vilti, ka nors pakeisti. Taciau manau, kad salia giluminiu ir ilgalaikiu tikslu reikia iskelti ir tokius praktinius tikslus, kuriu praktinis įgyvendinimas skatintu tolesni vystymasi. Tokiais tikslais laikyciau:
1. Sudaryti palankias, kuo paprastesnes salygas gydytoju privaciai ir individualiai veiklai (pirmiausia ambulatorines grandies tiek BPG, tiek ir specialistams). Ka tai duotu? Visu pirma visu istaigu (tiek privaciu, tiek ir savivaldybiu ar kitos priklausomybes) administracijos pradetu suvokti, kad gydytojai turi alternatyva ir dirbs siose istaigose tik tuo atveju, jeigu sios istaigos gales pasiulyti geresnes salygas ar bent pakankamai geras, kad gydytojui labiau apsimoketu dirbti tokioje istaigoje negu paciam isikurti savo kabineta. Taigi vien jau tai skatintu visas istaigas gerinti valdyma, pasverti islaidas ir gydytojams moketi kuo geresnius atlyginimus. Daugejan savarankiskai dirbanciu gydytoju susidarytu salygos jiems jungtis i organizacijas, kurios realiai atstovautu ju interesus ir nebutu tokios formalios kaip dabar egzistuojancios visokios asociacijos, kuriose dabar tik grupele virsuneleje esanciuju is esmes tenkina tik savo interesus.
2. Sudaryti salygas dirbti mokslini darba visiems gydytojams nesvarbu, kokioje vietoveje ar istaigoje jie bedirbtu. pirmiausia tai padetu kelti gydytoju lygi ir didintu pasitenkinima darbu bei didintu pacientu pasitikejima, kai jie matytu, kad ju gydytojas nestovi vietoje. Tai sudarytu salygas teikti auksciausio lygio paslaugas tolygiai visoje Lietuvos teritorijoje. Gydytojai galetu isijungti ir i tarptautinius tyrimo darbus bei dalyvauti visokiose konferencijose tuo plesdami savo akirati, o kartu pristatydami ir musu sali ir taip ja reklamuodami. Neturetu buti tik kelios ligonines dirbtinai padarytos universitetinemis. Teise buti universitetine ligonine ar universitetiniu skyriumi (nebutinai visa ligonine turi buti universitetine) reiktu isikovoti demonstuojant nustatytus rodiklius ir pasiekimus, kurie galetu buti objektyviai vertinami. Visai normalu butu, kad universitetines ligonines ar skyriai butu tiek Klaipedoje, tiek Siauliuose, Panevezyje, o gal ir Alytuje ir Utenoje ir panasiai. Skaityti paskaitas ir galetu buti kvieciami gydytojai is ivairiu vietu. Pavyzdziui tas pats gydytojas (nesvarbu, kur jis dirba) galetu paskaityti paskaitas skirtingose vietose. Ka cia reiskia kelis kartus nuvaziuoti i kuri nors Lietuvos miesta? Visa tai reiskia, kad butina pertvarkyti ir universitetus.
3. Regioninis valdymas. Kiek zinau tai medicina praktiskai visose Europos salyse valdoma apskriciu ar regionu principu, kai vienas toks regionas turi virs 700 tukstanciu gyventoju ir daugiau. Toks regioninis valdymas butinas, nes tik tokiu regionu mastu galima organizuoti pagrindini paslaugu paketa nuo ambulatorines grandies iki specializuotu paslaugu ir uztikrinti, kad butu sutvarkyti rysiai tarp ivairiu grandziu, o specializuotu paslaugu (ligoniniu) butu butent tiek, kiek reikia. Dabartine ligoniniu reforma idinga pirmiausia todel, kad visai neaisku kuri ligonine kuriam regionui priklauso ir tuo paciu neaisku kiek ir kokiu ju turi buti. Tokiu regionu mastu turetu buti isteigti ir kompetetingi valdymo organai, kurie turetu veikti griztamojo rysio principu.
4. Labai specializuotas medicinos paslaugas (kaip organu transplantacija ir panasiai) vystyti kartu su kitomis pabaltijo salimis. Pavyzdziui Skandinavijos salys turi bendrus centrus.

No tags

<< AR SUGEBĖSIME PALAIKYTI ĮŽIEBTĄ UGNĮ?

Dr. Jonas Korsakas: vienas tikslas – atskiri keliai >>