Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Sep/10

1

Rugsėjo 1-oji. Rezidentai sunerimo dėl ateities

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis, „Lietuvos žinios“
2009 rugsėjo mėn. 8 d. 07:51
“Rezidentai sunerimo dėl ateities”
*****

Kuo svarbi ir reikšminga 2002-ųjų vasario 6 diena? Dauguma paprastų žmonių neatsakytų. Politikams šis klausimas taip pat būtų netikėtas, o ir eiliniai gydytojai gūžčiotų pečiais. Tačiau jaunieji gydytojai – rezidentai – puikiai prisimena: tądien iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano pareigų buvo atleistas docentas Dainius Pūras. Ta istorija puikiai atskleidžia net ir dabartinės sveikatos apsaugos sistemos padėtį.

Dekaną gynė studentai

Tuo metu rašiau disertaciją ir man reikėjo dekano parašo. Apie D.Pūrą žinojau tik iš spaudos. Jo parašas turėjo būti tik minutės formalumas, tačiau užtrukau valandą. Sunkiai rinkdamas žodžius ir vis atsidusdamas tarsi nusidėjėlis jis išpažino savo “nuodėmes”.

“Mano didžiausias nusikaltimas yra tai, kad noriu reformuoti fakultetą ir rezidentūrą. Negali taip būti, kad vienas profesorius ir sekretorė yra vieninteliai katedros darbuotojai, dėstantys itin specializuotos chirurgijos kursą ketvirto ir penkto kursų studentams, kuriems reikalingesnė bendroji chirurgija. Vienoje iš siaurai chirurgijos sričiai atstovaujančių katedrų yra keliasdešimt mokslinių bendradarbių etatų, tačiau rimta mokslinė veikla ten nevyksta. Tuo metu kiti klinikiniai fakulteto padaliniai neturi nė vieno mokslo darbuotojo. Todėl siūlau ištaisyti ydingas disproporcijas, plėtoti įvairias sveikatos mokslų kryptis, o ypač tas, kurių aktualumą diktuoja laikas”, – pasakojo D.Pūras ir dar kartą sunkiai atsidusęs padėjo reikalingą parašą.

2002-ųjų vasario 6 dieną įvyko fakulteto dekanato posėdis, kuriame svarstytas D.Pūro likimas. Dekaną labai atkakliai – net piketuodami – gynė studentai, išaugę ir įgiję išsilavinimą jau nepriklausomoje Lietuvoje. Jiems buvo nesuprantamos tos intrigos, keisti žaidimai, jų logika ir vingrybės. Deja, tą dieną studentai pralaimėjo. D.Pūras turėjo palikti dekano pareigas, ir medicinos fronte įsivyravo tyla.

Pamoką išmoko

Tačiau audra vėl kilo po šešerių metų, kai iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose dirbančių rezidentų administracija norėjo atimti vienintelę vietą, kurioje šie galėjo pasikalbėti apie savo reikalus – mažą drėgną persirengimo kambarėlį pusrūsyje. Rezidentams buvo pasiūlyta persirenginėti drabužinėje. Tuo metu rezidentūra buvo reformuota taip, kad jauni gydytojai neturėjo socialinių garantijų, jiems nebuvo mokami atlyginimai, tik nedidelės stipendijos. Dar daugiau – Seime buvo kurpiamas įstatymas, pagal kurį rezidentams būtų tekę užsimokėti už rezidentūrą. Nors visame pasaulyje šie gydytojai yra pati svarbiausia universiteto ir regioninių ligoninių darbo jėga ir jiems mokami geri atlyginimai.

Tačiau rezidentai gerai išmoko D.Pūro pamoką – tylėti negalima. Grasinimas atimti kambarėlį jiems buvo paskutinis kantrybės lašas. Jauni gydytojai ėmėsi veikti. Ir štai šiandien Lietuva turi naują rezidentūros įstatymą, rezidentai gauna atlyginimus, kurie gal ir nėra dideli, tačiau būtent dėl atlyginimų ir patenkinamų socialinių sąlygų daugumai nekyla noras emigruoti. Rezidentai susibūrė į Jaunųjų gydytojų asociaciją. Ji, nors ir nedidelė, veikia efektyviai, turi ambicingų siekių ir planuoja toliau gerinti rezidentūros padėtį Lietuvoje, kad jauni žmonės nenorėtų emigruoti iš savo šalies.

Mažinti visiems vienodai

Tačiau dabar didelį nerimą kelia Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) puoselėjami planai pasinaudojant krize rezidentams sumažinti atlyginimus labiau nei kitiems medicinos darbuotojams. Seimo Finansų ir biudžeto komitetas rekomendavo atidėti odontologijos rezidentų įdarbinimą ir atlyginimų mokėjimą net iki 2011 metų. Kas bus vėliau, jei jau dabar pasirodė pranešimų apie tai, kad SAM vėl išduoda daugiau pažymų, reikalingų medikams išvykti į Europos Sąjungą?

Jaunieji gydytojai neprieštarauja, kad būtų sumažinti atlyginimai. Jie tenori, kad nebūtų nusižengta visuotinio solidarumo principui: jei mažinama, tai visiems vienodai. Ar mes, eiliniai Lietuvos piliečiai, būdami sąmoninga demokratinės visuomenės dalis, neturime pilietinės pareigos apginti tuos, kurie mus gydys ateityje. O gal kaip visada patylėsime?

*****

Dr. Jono Korsako, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidento, ir Jonas BARTLINGAS, SAM Sveikatos priežiūros išteklių skyriaus vedėjo komentarus skaityti  “Delfyje”

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

· ·

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me