Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Dr. Ramūno Likas, vaikų psichiatras, daug metų dirbęs verslo struktūrose, tęsia pasakojimus apie vadybos principus. Ankstesniuose straipsniuose (žiūr. skyrelį “Vadyba”) buvo  dėstomi bendri organizacijų veikimo, valdymo ir vadybos principai. Šiandien Ramūnas pradeda straipsnių ciklą, kurio esmė – kaip padaryti, kad šie principai taptų realybe.  Ramūnas rašė: “Jeigu mūsų sveikatos apsaugos sistema būtų valdoma remiantis visu tuo, kas išdėstyta, tai matytume gerokai kitokį vaizdą.”

****

SEPTYNI PLIUS, MINUS DU (SĄMONĖS VARTAI)

Žmogaus trumpalaikė atmintis vienu metu gali operuoti septyniais informaciniais vienetais, kuriais gali būti: atskiri skaičiai, žodžiai, mintys, teiginiai. Kita vertus tai yra sąmonės raktas, be kurio nevyksta jokia sąmoninga veikla: planavimas, padėties įvertinimas, sprendimų priėmimas.

Reikia gana nuodugniai išsiaiškinti, kaip ši taisyklė veikia skirtingose gyvenimiškose situacijose, kad pavyktų išvengti atsitiktinių klaidų arba tiesiog sprendimą jums padiktuos jūsų pasąmonė, kuri iš esmės vadovaujasi emocijomis ir vaizduote. Taigi pabandykime pažvelgti, kaip ši taisyklė veikia gyvenime, ir kaip ja būtų  galima pasinaudoti.

1.   Jeigu žmogui vardiji atsitiktinius skaičius, tai jis vidutiniškai atsimins septynis, tačiau bus ir tokių, kurie atsimins devynis, o kiti -  penkis. Kad šis klausimas nevargintų, užtenka atsiversti telefonų knygutę.

2. Ši taisyklė daug įdomiau galioja mūsų kalbai ir spausdintam tekstui. Nesunku pastebėti, kad tiesioginis sakinys, reiškiantis užbaigtą mintį, paprastai susideda ne daugiau kaip iš septynių žodžių. Mintį išreiškia pagrindinės sakinio dalys, o kitos tik papildo ar paryškina. Jeigu yra minties pokyčių, tai sakinys tampa sudurtiniu ar sudėtiniu ir tai ženklina atatinkami skyrybos ženklai. Kalbant skyrybos ženklų funkciją atlieka intonacija, kuri parodo minties pabaigą, pabrėžia vieną ar kitą mintį.

Tačiau išlieka ta pati taisyklė:iš pokalbio ar teksto mes vidutiniškai įsiminsime septynias atskiras mintis (teiginius) su sąlyga, jei jos bus užakcentuotos. Vėlgi kuo ilgesnis tekstas ar kalba, tuo labiau pagrindinės mintys turi būti išryškintos ir net kelis kartus pakartotos. Jeigu jūs rašote pranešimą, ataskaitą, komercinį pasiūlymą tai pradžioje surašykite tas mintis, teiginius ar argumentus, kurie tikrai esminiai. Pažiūrėkite, kad jų nebūtų per daug. Gal vertėtų juos tekste išskirti paryškintu šriftu ar pabraukti.

Reklaminiame tekste mintis ir teiginius reikia dar labiau nugludinti, be to racionali informacija turi derėti su emociniu nuspalvinimu. Pagrindiniai reklaminio kreipinio komponentai: pagrindinė mintis (idėja) išreikšta vienu ar dviem žodžiais, vaizdu ar jų kombinacija ir kita dalis – argumentacija, kurioje ne daugiau kaip septyni teiginiai.

3.   Psicholingvistinis kodavimas. Šios technikos esmė, kad norimas mintis ar idėjas galima pasiųsti tiesiai į norimo žmogaus ar žmonių grupės pasąmonę, išvengiant sąmoningo jų įvertinimo. Galima išskiti du pagrindinius šios technikos elementus: sąmonės blokavimą, vaizdinių ir nuotaikos sukūrimą.

Pirmas elementas betarpiškai siejasi su septynių taisykle. Štai keletas pavyzdžių. Įsivaizduokite į auditoriją ką tik įėjusį pavėlavusį dalyvį. Ir staiga jam labai rimtai  užduodamas klausimas “kaip tu atrodai?”. Taigi klausimas labai platus, nes žmogaus išvaizda –  tai ir apranga, ir apavas susidedantys iš daugelio detalių bei pats žmogaus kūnas: veidas, rankos, kojos, plaukai irgi su savo niuansais. Tokiu būdu sąmonė yra perkrauta ta informacija, kurią reikia įvertinti. Šiuo metu tam tikra informacija gali būti siunčiama tiesiai į pasamonę.

Kitu atveju sąmonę galima blokuoti tiesiogiai siunčiant per daug ar per daug sudėtingą informaciją. Tai pakankamai dažnai pasitaiko gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui norint išsirinkti prekę iš plataus analogiškų prekių asortimento. Įsivaizduokime, jog  renkamės batus. Reikia įvertinti kokia jų oda, ar kokybiškai pasiūti, koks padas, išvaizda, jų patogumas, ar derės prie jūsų drabužių ir t.t. Todėl galutiniam sprendimui didžiausią įtaką padaro pardavėjo patarimai, gamintojo žinomumas ar draugų bei pažįstamų nuomonė.

Labai ryškiai tai atsiskleidžia, kai perkami automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Jei reikia rinktis iš kokių penkių panašius techninius parametrus turinčių automobilių, tai neabejotinai mažai kas imsis juos nuodugniai sverti, o lemiamą įtaką sprendimui padarys automobilio spalva ar koks kitas subjektyvus veiksnys.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą, gali lemti gražiai nusvirusi berželio šaka, pragydęs koks nors paukštelis, pieva, primenanti tėviškę ar netoli gyvenantys geri pažįstami.

***

Šimaitis.lt: Šio straipsnio tęsinys – rytojaus įraše

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

·

4 comments

  • Audra · 2011/01/23 at 14:00

    Ar dar nepakanka chaoso, kad atvirai reklamuojate ir mokinate dar vienos manipuliavimo technikos… ar bent jauciate atsakmybe i kokias "rankas" visa tai paklius – t.y. kokio samoningumo zmones tuo pasinaudos? …Beje, o emocijomis ir vaizduote vadovaujasi tik labai "nesamoninga" samone, i kuria jus ir orientuojates bei kuria siekiate pasinaudoti… ar ne prasmingiau butu teikti samones pletimo – t.y. samoningumo ugdymo technikas…

    • Ramunas · 2011/01/25 at 15:50

      Tikslas tikrai nera mokyti ka manipuliuoti, o pateikti siek tiek ziniu, be kuriu neimanoma suprasti siolaikinio valdymo ir kai kuriu kitu dalyku (pvz.: politiniu manevru). Del pacio manipuliavimo, tai dauguma to ismoksta naturaliai ir naudoja visus imanomus budus tik niekaip to nesugrupuoja. Zinoma didieji manipuliatoriai dar ir talenta turi ir dar pasiskaito ka nors. Kad tai neatrodytu taip baisu tai pasakysiu, jog praktiskai visi tampame manipuliavimo aukomis vien nueje apsipirkti i maisto prekiu parduotuve. Kitas klausimas kaip sumazinti rizika, kad manipuliatoriai negaletu tureti dideles itakos valstybes valdyme ir politikoje. Taigi cia nera kito budo, kaip svietimas, o baige universitetus tikrai visi turetu tokius dalykus zinoti, jeigu nemanome, kad universitetai turi ismokinti tik kokio siauro amato. Be to visumoje tai cia rasoma ne apie manipuliavima. Manipuliavimas galetu buti atskira tema. Galiu tik pridurti, kad jokia viana technika negali tureti didelio ir ilgalaikio efekto, jei tai nera visumos poveikiu dalis.

  • Nemanius · 2011/01/23 at 14:24

    tie, kurie manipuliuoja ir to siekia, turbūt jau seniai žino šią informaciją – čia jokia ne paslaptis. Tai yra bendri mūsų sąmonės veikimo dėsniai, apie kuriuos taip pat reikia žinoti, ugdant sąminingumą

  • Aistis · 2011/01/23 at 22:12

    Turbut kontraversiskesne tema apie pasamone yra prisiminimu ir nuomoniu implantavimas per isankstines nuomones formavima ir 'patariamuosius' klausimus.

    Prof Bloom is Yale universiteto skaite labai idomia paskaita apie atminti ( http://oyc.yale.edu/yale/psychology/introduction-… ) ir pateike kaip viena pavyzdziu si experimenta ( http://www.arts.uwaterloo.ca/~doneill/cogsci600/K… ):

    Vaikai buvo suskirstyti i 3 grupes, pirmai grupei pries pamoka buvo pasakyta kad i klase ateis Sam Stone ir jis yra labai blogas zmogus, jis megsta plesyti knygas ir tt. Likusiom 2 grupem nebuvo pasakyta nieko. Per pamoka i klase atejo vyras, apsiziurejo, apsisuko ir isejo. Po pamokos vaikai is visu triju grupiu buvo klausinejami apie situacija. Trecios grupes vaiku klause 'ka tas vyras klaseje padare?', dauguma atsake kad nieko. Pirmai ir antrai grupei buvo uzdavinejami 'patariamieji' klausimai: 'ar jis plese knygas?, ar jis reke?'. Dauguma antrosios grupes vaiku atsake kad ne, kai buvo kalbinami iskart po pamokos, taciau dalis atsake taip. Dar didesne atsakiusiu taip dalis buvo pirmoje grupeje kuri buvo 'paruosta'. Kai vaikai buvo apklausiami praejos kelioms savaitems po pamokos, vaiku, kurie atsake taip dalis buvo gerokai padidejusi…

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me