Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

Jan/11

24

Septyni plius, minus du (sąmonės vartai). II dalis

4.     Žmonių grupės. Dar viena plati sritis, kurioje veikia septynių taisyklė. Jau senai pastebėta, kad lyderio savybes turi maždaug vienas iš dešimties žmonių, o optimalus žmonių grupės, kolektyvo dydis – 7.

Žinoma šis skaičius svyruoja priklausomai nuo klausimų, kuriuos turi spręsti grupė, sudėtingumo. Kuo uždaviniai sudėtingesni, tuo mažesnė grupė. Šią tendenciją akivaizdžiai demonstruoja lėktuvo ekipažo dydis, pareigų paskirstymas raketinuose dalinuose ir t.t.

Jeigu grupei keliami uždaviniai gana nesunkiai įkandami, tai paprastai ją sudaro apie 10 žmonių. Ši formulė nuo seno taikyta visų šalių kariuomenėse: senovės Romos, mongolų – totorių ir t.t. Jeigu grupė didelė (pvz.: 30 Žmonių) ir jai vadovauja vienas formalus vadovas, tai neabejotinai atsiras subkolektyvai su savo lyderiais. Tą reiškinį galime stebėti ir mokyklų klasėse, ir studentų grupėse bei kiekviename kitame kolektyve. Kalbant apie žmonių grupes ypač reikia išryškinti du aspektus.

Pirma, toje pat grupėje neturi būti dviejų asmenybių su išreikštomis lyderio savybėmis arba jų funkcijos turi būti aiškiai atribotos. Antra,  kiekvienas grupės narys turi aiškiai suvokti, kokie uždaviniai ir tikslai grupei keliami, kokias funkcijas atlieka kiekvienas grupės narys ir grupė visumoje. Pavyzdžiui krepšinio komanda. Visi krepšininkai moka varyti kamuolį, mesti į krepšį, perdavinėti kamuolį. Tačiau šalia to egzistuoja ir tam tikra specializacija: centro puolėjas, krašto puolėjai, gynėjai.

Panašią specializaciją mes matome ir futbolo komandoje: puolėjai, saugai, gynėjai, kurie dar savo ruožtu skirstomi pagal krašto ar centro pozicijas. Bet kurio kolektyvo vadovas, kad būtų užtikrinta sėkmė, turi atlikti trenerio funkcijas: sukurti kolektyve draugišką psichologinį klimatą, įvertinti kiekvieno nario sugebėjimus ir grupės potencialą visumoje, įvertinti kiekvieno grupės nario galimybes tobulėti, pagal tai kiekvienam sudaryti lavinimosi programą ir sekti jos įgyvendinimą, o tuo pačiu suformuluoti visos grupės tikslus ir paaiškinti jos nariams, kokie jie ir  kodėl būtent tokie.

5.     Analizė ir sintezė. Bene esminiai mūsų mąstymo komponentai, kurių pagalba atliekame tyrimus ir apibendrinimus. Abu šie mąstymo procesai taip pat remiasi ne kuo kitu, o septynių taisykle. Taigi analizė – tai kokio nors reiškinio suskaidymas į paprastesnius komponentus, ko pasekoje kiekvienas iš komponentų toliau gali būti tiriamas atskirai, lyginamas tarpusavyje ir t.t. Sintezė gi yra atvirkščias procesas, kuris leidžia daiktus ar reiškinius jungti į vieną visumą pagal tam tikras bendras savybes.

Galima būtų sakyti, kad ši septynių taisyklė yra tokia paprasta ir akivaizdi, kad nelabai ir vertėtų ją atskirai išskirti ir užakcentuoti, bet praktikoje jos nepaisymas yra toks dažnas ir lemia tiek daug klaidų valdyme, kad į tai neatkreipti dėmesio būtų neteisinga.

Iš kitos pusės, šios paprastos taisyklės svarbą paliudija tas faktas, kad beveik visos esminės geriausių kompanijų valdymo koncepcijos remiasi būtent ja. Jos negalima nepaisyti pasirenkant bet kurį valdymo modelį ir net piramidinėje valdymo sistemoje, galvojant apie vidurinę valdymo grandį, šią taisyklę visada reikia atsiminti.

Taigi toliau jau lieka kiekvienam pačiam įvertinti, kiek kuris valdymo modelis siejasi su šia taisykle ir kurios geriausių kompanijų koncepcijos paremtos šia taisykle.

***
Šimaitis.lt: apie tai kituose Ramūno straipsniuose

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

·

Comments are closed.

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me