.
sending...40 | Unique Visitors |
http://dryicons.com/
Šiandien “Klaipėdoje” skelbiamas Sandros Lukošiūtės parengtas interviu.
– Ar išsaugotas būstas patvirtina, kad grįšite gyventi į Lietuvą?
– Tai mano svajonė, kurią įgyvendinsiu. Bet grįžti gyventi į Lietuvą nėra paprasta. Išvažiavau svetur, nes nejaučiau profesinio pasitenkinimo. Pasiekęs tam tikrą lygį suvoki, kad sistema tampa kliūtimi tolesniam profesiniam vystymuisi. Nemačiau galimybių ją pakeisti, tad pasirinkau emigraciją.
1995 m. iš Vilniaus persikėlėme į Klaipėdą, o prieš septynerius metus vienas išvažiavau dirbti į Australiją. Po aštuonių mėnesių su šeima emigravome į Angliją.
Dabar grįžti į Lietuvą, kur nepasikeitusi medicinos sistema, būtų sudėtinga. Matau du kelius: kartu su bendradarbiais keisti esamą sistemą ir savo patirtį pritaikyti Lietuvoje. Esu pasiryžęs pokyčių laukti tiek, kiek reikės.
– Iš pradžių dėl permainų Lietuvos sveikatos sistemoje aktyviai reiškėtės. O dabar lyg ir nurimote?
– Žmogaus gyvenimo kreivė kyla ir leidžiasi. Bet tai nereiškia, kad nieko nevyksta. Negalima vertinti pastangų trumpalaikėje perspektyvoje. Tai tik kelio pradžia. Olandų sveikatos reforma įgyvendinta praėjus 17 metų nuo sumanymo.
Man pats brangiausias pasiekimas, kai prieš trejus metus pavyko užkirsti kelią Seimo inicijuotai rezidentūros reformai. Tada norėta rezidentus paversti trečios pakopos studentais. Tuomet didžioji dalis medicinos studentų būtų mokėję už tai, kad dirba. Pasaulyje tai negirdėta praktika. Kitose šalyse rezidentai prilyginami darbuotojams, kuriems mokamas šalies vidurkį atitinkantis atlyginimas.
Atsakymai į kitus Sandros Lukošiūtės klausimus – “A. Šimaitis: Anglijoje gydytojai be kostiumų” .
No tags
