Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

http://dryicons.com/

Neseniai Lietuvoje viešėjo Šveicarijos radijo DRS žurnalistas Urs Bruderer. Jis domėjosi, kaip Europos Sąjungos lėšos keičia Lietuvos medicinos veidą. Jo reportažą (transliuotas rugsėjo 6 d.) vokiečių kalba galima išklausyti  http://www.drs.ch . Kai atsidarys puslapis, spausti mygtuką  “Hören”.

Žemiau pateikiamas visas reportažo teksto vertimas į lietuvių kalbą.

*******

Justinas Ivaška yra gydytojas. Jis veda mane per savo skyrių Vilniaus universitetinėje ligoninėje (VUL “Santariškių klinikos” – A.Š.). Diagnozės centras. Viskas nauja. 4 000 kvadratinių metrų dydžio laboratorija atrodo kaip „state of the art“. „Tikriausiai ji pati geriausia visose Baltijos respublikose“,– teigia jis. Šis ligoninės skyrius įrengtas naudojant ES lėšas.

Pati ligoninė pastatyta septyniasdešimtaisiais, dar sovietiniais, metais. Didžiulis devynių aukštų pastatas. Siauri koridoriai. Vyrauja ruda spalva: rudos sienos, rudos grindys, rudos lubos. Menkas apšvietimas ne tik koridoriuose, bet ir palatose. Senos metalinės lovos, beveik nėra vietos, kur būtų įmanoma atsisėsti. Taip atrodo korpusai, kurie dar nėra renovuoti.

Tačiau Justinas Ivaška juos mielai parodo, nes juos pamačius pirmiau, naujos renovuotos patalpos atrodo dar šviesesnės. Pavyzdžiui, širdies chirurgijos skyrius. Ir čia nedaug vietos, tačiau patalpose vyrauja balta spalva, sienos naujai išdažytos. Naujos lovos, nauja, iš visų pusių spindinti, įranga. „ES lėšų dėka mes galime daryti pažangą, be tų pinigų vėl grįžtume į ankstesnę padėtį, į senus laikus“,– sako ligoninės gydytojas.

Į senuosius laikus Lietuvoje dar galima sugrįžti, pavyzdžiui, nuvažiavus į ambulatoriją Kačerginėje, gyvenvietėje su 700 gyventojų, nuo Vilniaus nutolusioje 70 kilometrų. Genovaitė Lūžinienė yra slaugė ir darbuojasi šioje ambulatorijoje jau trisdešimt metų. Šiuo metu ji jau turi kompiuterį, gali atlikti kraujo tyrimą arba EKG (elektrokardiogramą). Slaugė mane veda jaukiu mediniu pastatu, kuris buvo pastatytas prieš antrąjį pasaulinį karą. Pirmajame kabinete dirba bendrosios praktikos gydytoja, antrajame – ginekologė, trečiajame kabinete stovi maždaug penkiasdešimties metų senumo stomatologijos kabineto kėdė. Ir įrankiai jau sulaukę gilaus amžiaus.

Dvi skirtingos Lietuvoje vykdomos sveikatos politikos vietos, Vilniaus universitetinė ligoninė ir ambulatorija Kačerginėje. Ligoninė gauna milijonus eurų, ambulatorija tik keletą centų. Kardiologas Audrius Šimaitis teigia, kad tai nėra teisinga. „Tokios įstaigos, kaip ambulatorija, visada buvo pirmoji vieta, į kurią apsirgę ar sunegalavę asmenys kreipiasi pirmiausia, tačiau būtent jos yra labai silpnai išvystytos. Jei pirminė apžiūra būtų geresnė, mažiau pacientų kreiptųsi į brangias didmiesčių ligonines“.

A. Šimaitis devynerius metus dirbo vienoje regioninėje ligoninėje Lietuvoje. Jis ir jo kolegos ne kartą siūlė atlikti reformas, pakeitimus, kad paslaugos būtų geresnės ir kartu pigesnės. Nesėkmingai.

„Niekas neklausė gydytojų. Politikai sprendimus priima paslapčiomis. Vis dar vyrauja sovietinis mentalitetas. Nors vyriausybė ir tvirtina, kad atlieka didžiulę reformą, nepaaiškina, kaip ši reforma atrodo.“

Aišku tik tiek, kad, palyginus su kitomis ligoninėmis, Vilniaus universitetinė ligoninė surijo nemažai pinigų.

Situaciją dar labiau pasunkina korupcija. Užsienio ekspertai spėja, kad 25 procentai ES lėšų, skirtų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nutekėjo į asmenines kišenes. „Kai kurie ligoninių direktoriai pasistatė didžiulius pastatus su privačiais kabinetais. Kyla klausimas – kaip jie gali sau tai leisti?“ – stebisi Šimaitis. Juk Lietuvos gydytojai uždirba geriausiu atveju 4 000 Šveicarijos frankų. Audrius Šimaitis, padaręs tokias išvadas, iš Lietuvos emigravo. Šiuo metu jis dirba ligoninėje Didžiojoje Britanijoje.

Justinas Ivaška iš Vilniaus universitetinės ligoninės tokiai kritikai nepritaria. Jis tikras, kad pinigai panaudojami tikslingai. Apie nekontroliuojamą lėšų panaudojimą saviems tikslams jis net nenori girdėti. „Ligoninė per dvidešimt metų neatpažįstamai pasikeitė, net negalite įsivaizduoti, kaip viskas atrodė sovietiniais metais.“ Tačiau, paminint žodžius „sveikatos reforma“, ligoninės gydytojas nuo savo nuomonės susilaiko. „Tai yra politikų reikalas ir užduotis.“

Neringa Jasaitytė yra ekonomikos analitikė. Ji atliko vieną pirmųjų išsamių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos tyrimų. „Lietuva turi per daug ligoninių, per daug lovų ir per daug ligoninių darbuotojų“,– teigia ji. „Tačiau vien raudona spalva kai kuriuos jų išbraukti iš sąrašo per daug pavojinga. Pinigus reikia paskirstyti veiksmingai – dalį skirtųjų ligoninėms lėšų nukreipti pirminei apžiūrai.“

Kuo daugiau valdžios turi ligoninių vadovai, tuo didesnės korupcijos apimtys. Ekonomikos analitikai prakalbo ir apie kitą korupcijos formą: didelė dalis lietuvių gydytojams duoda piniginius kyšius. Priklausomai nuo operacijos sudėtingumo, jie kartais siekia net kelis šimtus eurų. Tas įprotis jau taip išsikerojęs, kad sumos, mažesnės negu 35 eurai, net nelaikomos kyšiu, tai tiesiog vadinama dovana. Kyšininkavimas labiausiai paplitęs ligoninėse, teigia ekonomikos analitikė. Pirminės apžiūros medicininėse įstaigose kyšininkavimo atvejai pasitaiko labai retai.

Ekonomikos analitikės Neringos Jasaitytės atliktų tyrimų rezultatai labai opūs. Ji siuntė laiškus su pasiūlymais ne vienai gydymo įstaigai, taip pat prašė duomenų ir informacijos. Tačiau tų įstaigų darbuotojų jos atliekamas darbas nedomino. Valdininkai nebuvo suinteresuoti.

Tos pačios nuomonės ir Genovaitė Lūžinienė, teigianti, kad jos ambulatorija apleista ir palikta likimo valiai. Politikai nebuvo suinteresuoti, reformos tiesiog aplenkė šią ambulatoriją. Prieš du metus net sklido gandai, kad ambulatoriją visiškai uždarys.

Genovaitė ambulatorijoje uždirba labai mažai: dirbdama puse etato, teuždirba 400 litų. Pavertus Šveicarijos frankais tai net nesiektų 50. Tai yra pats žemiausias atlyginimas dirbantiems Lietuvos sveikatos apsaugos srityje. Net ir gydytoja, dirbanti puse etato, per mėnesį uždirba maždaug 300 frankų, t. y. mažiau negu jos kolegės, dirbančios bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje. Abiems Kačerginės darbuotojoms išėjus į pensiją, rasti naujų darbuotojų nebus įmanoma.

******

Ši informacja taip pat skelbiama “Vakarų eksprese” ir “Lietuvos ryto” tinklapyje.

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

· ·

5 comments

  • Rita · 2010/09/09 at 15:07

    Ech, kokia karti tiesa kalba šio žmogaus lūpomis… Ir kas man atrodo neįprasta šioje situacijoje, kad tomis lūpomis kalba užsienietis. Žmogus, kuris savo kailiu niekada nepatyrė to, apie ką yra kalbama. Bet jis suvokia, kas tai ir kaip tai yra blogai, ir kaip neteisinga… Neteisinga ne tik pacientų, ligonių atžvilgiu, bet neteisinga ir sąžiningų gydytojų, kitų medicinos darbuotojų atžvilgiu. Jau 20 metų mes turime nepriklausomybę. Bet ar tai tiesa? Dauguma vadovaujančių asmenų, ir ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, net nenori to turėti. Jie labai puikiai jaučiasi savo supuvusioje priklausomybėje nuo svetimų pinigų, sėkmingai krentančių į jų kišenę. Ir tai yra didžiausias stabdys žengiant ne tik į fizinę, bet ir į dvasinę nepriklausomybę. Kada gi mes suprasime, kad ne tik žmogui, kaip asmenybei, reikalinga laisvė, bet ir tautai, kaip tam tikrų žmonių visumai, ir šaliai, kaip pasaulio sudedamajai daliai. Tai taip paprasta suvokti žmogui, gyvenančiam kitokioje visuomenėje.

  • Audrius · 2010/09/09 at 15:20

    Sveiki, Rita,
    Manau, kad medicina yra dvasineje vergoveje. Pagalvojes apie tai, pradejau nauja savo blogo silti 'pogrindis' (virsuje). Pirmajame tokiame irase 'Laiskai is sirdies i sirdi' rasiau:

    … o tie žmonės, kurie man parašė laiškus, jautėsi lyg skęstantys tolimuosiose vandenyno platumose … jie jaučiasi esą vergai, šį kartą – dvidešimt pirmo amžiaus vergai, bandantys išsivaduoti iš dvasinės vergovės ir nežinantys, kaip tai padaryti, – jie tarsi išmeta butelį su rašteliu apie save, tikėdamiesi, kad jų sielos šauksmas kažkokiu būdu pasieks tuos, kurie yra laisvėje arba tuos, kurie žino kaip pasiekti laisvę, arba tuos, kurie padės jiems išeiti į laisvę, arba tuos, kurie suvoks, kad elgdamiesi taip, kaip elgiasi dabar, jie ištisą kartą, o gal net kartas stumia toliau į dvasinę vergovę.

  • Rita · 2010/09/09 at 15:53

    Sveiki, Audriau,
    Taip, mes kalbame apie tą patį. Ačiū Jums ir kitiems žmonėms, padedantiems mums, mūsų visuomenės piliečiams, eiti su(si)vokimo link… Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo didesnė tikimybė, jog daugiau žmonių tai išgirs. Manau, viskas prasideda ne nuo klausymo, o nuo sugebėjimo išgirsti. Mes dar pradžiamoksliai tame. Bet geriau vėliau, negu niekad.

  • Nemanius · 2010/09/09 at 16:01

    is tiesu, mes geriausiu atveju esame tik pradziamosliai. O svarbiausia – kad vadoveliu sia tema nera. Teks mums visiems mokintis is savo klaidu, nes si liga yra labai sunki ir reikalaus daug pastangu, kantrybes ir uzsispyrimo.

  • Kristina · 2010/09/11 at 08:41

    Geriausia viska neigti, bet kada suvoki, kad tai tiesa, pasidaro taip skauda ir kartu….

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me