Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

IX

Dešiniąja asociacijos ranka galėtų tapti Vakarų Europos valstybėse egzistuojantys regioniniai specialistų tinklai, kurie kartu su ligonių kasomis galėtų sukurti algoritmus „pacientų kelionė“ (angl. pathways).

Tai būtų visiškai priešinga koncepcijai, kuri vyrauja dabar, kai kuriami specialieji paslaugų teikimo algoritmai ir aklai taikomi visai Lietuvai.

Kiekvienas iš trijų regionų turėtų savo „pacientų keliones“ kiekvienai medicinos specialybei. „Paciento kelionė“ aiškiai atspindėtų, kaip ir kokiose ligoninėse pacientas turėtų būti gydomas regiono ir ne regiono ribose (jei to reikia).

Regioniniai specialistų tinklai, bendradarbiaudami su ligonių kasomis, galėtų sukurti naują apmokėjimo mechanizmą, kai mokama ne už kiekybę, bet už kokybę.

Pavyzdžiui, jei buvo išpildytas „paciento kelionės“ algoritmas, būtų mokama 100 proc. paslaugos įkainio, tačiau jei jis nebūtų išpildytas, tai tada būtų mokama tik dalis įkainio (50 proc. ar 80 proc.), o gal net kai kuriais atvejais nemokama iš viso.

Sukūrus lokalius „paciento kelionės“ algoritmus, labai greitai paaiškėtų, kokių ligoninių regionuose nereikia.

Tuomet asociacija ir galėtų nuspręsti, kokias ligonines uždaryti. Šis principas puikiai atspindėtų ne tik vertikalaus ir horizontalaus sprendimų priėmimo harmoniją, bet ir būtų akivaizdus pačios svarbiausios vertybės – savivaldos įgyvendinimas. Tai skatintų vienybę, atsakomybę ir pasididžiavimą savo regionu.

Lygiagrečiai šalia ligoninių lovų mažinimo, asociacija turėtų pagalvoti, kaip kurti ir plėsti dieninio stacionaro paslaugas regione glaudžiai bendradarbiaujant su regionine ligonių kasa.

Iš ministerijos tereikėtų konkretaus nurodymo – plėsti dieninį stacionarą.  Sprendimas kokias paslaugas ir kaip kurti dieninius stacionarus galėtų būti priimtas lokaliai.

Atsilaisvinusi neįkainojama darbo jėga (slaugytojos ir gydytojai) galėtų ir turėtų būti integruojami į naujai atsiradusias dieninio ar kitų paslaugų struktūras, nes suintensyvėjus dieninio ir priėmimo skyrių darbams, reikės ir papildomos darbo jėgos.

PrintFriendly
FacebookTwitterGoogle GmailGoogle BuzzPosterousDiggRedditShare

· ·

4 comments

  • Ingrida · 2010/11/07 at 10:28

    O kas ta kokybe turetu vertinti?

  • Rita · 2010/11/07 at 16:28

    Galima butu vertinti galutinius suteiktos paslaugos kriterijus. T.y. kaip buvo ivykdyti algoritme iskelti uzdaviniai, kaip pasikeite paciento bukle po teikto gydymo. Rodikliai- objektyvus apziuros, tyrimu ar savijautos poslinkiai ir etc. Tai ir butu vertinama procentais. As taip manau.

  • Nemanius · 2010/11/07 at 17:49

    Kokybes vertinimas ir uztikrinimas yra vienas is svarbiausiu sveikatos apsaugos paslaugu teikimo aspektu. Cai istisa ir labai plati tema. Dekoju Ingridai, kad ji iskele toki klausima. Tai mane pastimuliavo minciai apie tai padaryti israsa, o gal tai net bus keli irasai. Del kokybes ir apmokejimo rysio, tai cia gali buti ivairiu modeliu. Is dalies galima atsizvelgti i tsai, ka minejo Rita. Vienas is svarbiu kokybes rodikliu, pavyzdziui, gali buti rehospitalizaciju skaicius – ta planuojama artimiausiu metu ivesti JK. Amerikoje planuojamas ir tikrinamas Prometejo modelis. Iki aiol JAV buvo paprastas mokejimo principas – tiesiog mokestis uz atlikta paslauga. Toks mokestis neskatino paslaugs kokybes. Gydytojai buvo labiau suinteresuoti ne kokybe, bet kiekybe. Prometejo modelis apima tris pagrindinius komponentus: mokslinis tyrims rezultatais pagrista gydyma, atsizvelgima i ivairius sudetingus ligs ypatumus ir priedus uz tai, kad buvo isvengta tu komplikaciju, kuris galima isvengti. Jis taip pat skatina kooperacija tarp skirtingu specialistu ir net ligoniniu. Ta tema, o tiksliau pilotiniu tyrimu stoka Lietuvos sveikatos apsaugoje buvo iskeles straipsnyje "Ar atkeliaus i Lietuva Prometejas?"

  • Nemanius · 2010/11/07 at 17:52

<<

>>

Theme Design by devolux.nh2.me