Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Agnė Bilotaitė

Kuo skiriasi valstybinis ir nevalstybinis mąstymas?

Nėra lengvas klausimas. Jei paklaustume parlamentarų- jie visi teigtų, jog mąsto valstybiškai. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ką tai reiškia valstybinis mąstymas, Klaipėdos forume bandė trumpai apibrėžti parlamentarė Agnė Bilotaitė. Ji taip pat iškėlė Lietuvoje dar negirdėtą mintį apie tai, kad “būtina sukurti tokias struktūras ir suteikti joms tokias galias, kad besikeičiančios partijos ar politinė konjunktūra joms negalėtų turėti svarios įtakos”. Jungtinėje Karalystėje toks procesas jau vyksta  ne tik medicinoje, bet visose visuomenės gyvenimo srityse. Šis Davido Cameron’o pasiūlytas planas vadinasi “Didžioji visuomenė”.

Kitas Klaipėdos forume dalyvavęs parlamentaras Vytautas Grubliauskas bandė įtikinti Sveikatos apsaugos ministrą, jog kai kurie pastarieji ministro sprendimai neatspindėjo visuomeninio intereso, ir į taip labai komplikuotą Klaipėdos ligoninių situaciją įnešė daug sumaišties.

Parlamentaras Evaldas Jurkevičius, net nevyniodamas žodžių į vatą, akivaizdžiai gynė sprendimą, kuriame valstybinio mąstymo krislelių būtų sunku rasti. Šia tema visai neseniai alfa.lt buvo skelbtas straipsnis  “Ačiū Dievui, kad manęs ten nėra”. Jame rašoma : ” …reikėtų ne apie tai, kodėl valstybiškai nemąsto E. Jurkevičius, bet klausti reikėtų, kodėl jis gina šį absurdišką sprendimą.”

***

Agnė Bilotaitė. Valstybinis požiūris sveikatos apsaugoje. Ar tai įmanoma?

Vytauto Grubliausko pasisakymas Klaipėdos forume

Evaldo Jurkevičiaus  pasisakymas Klaipėdos forume

****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · ·

Audra Čepkauskaitė, Lietuvos radijo žurnalistė,  spalio pradžioje LR laidai “Ryto garsai” parengė dar vieną reportažą apie Klaipėdos ligoninių situaciją. Laidoje dalyvavo ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuris teigė: ” Palaikau  daktaro A. Šimaičio pasiūlymą ir aš tą būtinai padarysiu.

****

Žemiau – “Ryto garsų” laidos stenograma.

A. BAJORŪNAITĖ. Gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Nors dabartinė Vyriausybė pradėdama naują sveikatos politikos kaitos etapą deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, Klaipėdos ligoninių jungimo pavyzdys rodo priešingai. Klausimas lieka neišspręstas, kol nebus priimtas naujas įstatymas. Ką apie sveikatos politiką ir sako Klaipėdos atvejis, ir kaip derinami skirtingų valdžios lygių siūlomi sprendimai, domėjosi Audra Čepkauskaitė.

G. VALIUKONIS. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Taip prieš mėnesį Lietuvos radijui sakė sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kalbėdamas apie situaciją, susidariusią Klaipėdoje. Viena iš visuomeninių organizacijų – Vakarų Lietuvos pacientų visuomenės ir medikų grupės, sveikatos apsaugos reformai remti. Jos atstovas, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis, grupės pasiūlymus ministerijai siuntė du kartus.

A. ŠIMAITIS. Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant dvi ligonines. Tiksliau Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę, tačiau to neįvyko ir sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytojų organizacijų, slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį būtų apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligoninę su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjo teisių Sveikatos apsaugos ministerijai.

A. ŠIMAITIS. Jie tiesiog manė, kad turi būti jungiama viena ligoninė prie kitos, o ne taip kaip ministerija mano. Ir ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tiek ministerija, tiek savivaldybės, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą. Skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Visus pasiūlymus žinant, lieka klausimas, kodėl iškilus nesutarimams tarp savivaldybės ir ministerijos, ištisus mėnesius neprasideda atvira diskusija, kurioje galėtų dalyvauti visos suinteresuoto šalys, ne tik valdininkai ir politikai, bet ir medikai, pacientai, universitetų atstovai. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė ir keletas jos kolegų.

A. BILOTAITĖ. Pati buvau organizavus susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė iš tikrųjų, kad reikalingas toks forumas. Buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į patį merą, dabar mes laukiame jau iš jų kažkokių žingsnių. Pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą, būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia. O tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visuomenę, pacientus, gydytojus, ir apskritai visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Šis pasakojimas ne apie gydymo kokybę Klaipėdoje, ir ne apie tai, kaip turėtų būti jungiamos uostamiesčio ligoninės, bet apie politinę kultūrą, apie tai, kaip demokratinėje valstybėje priimami sprendimai tuo atveju, kai savivalda ir nacionalinė valdžia dėl jų nesutaria. Nesutarti šiuo atveju reiškia nesitarti, ministerija, rengia įstatymą, perduodamos teisės spręsti parlamentui. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Klaipėdos miestas nori valdyti ligoninę, bet kad pinigais, investicijomis pasirūpintų ministerija, todėl visas nesusipratimas ir yra. Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninėms bus Klaipėdos universitetas. Deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų, įstatymu nurodyta, kad turi rengti nuo A iki Z, gydytojus tas universitetas, kurio klinikos būtų tokia problema.

A. RAZBADAUSKAS … Tai kas čia nusprendžia tuos nepakankamumus?

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.

A. RAZBADAUSKAS. Visą laiką konkuruojantys universitetai, kurie iš tikrųjų turi gydomosios medicinos studijas, jie apie tai kalba, bet iš esmės visame pasaulyje ir Europoje taip nėra. Rezidentai yra ruošiami ne tiktai tuose universitetuose, kur yra nuo pradžių, nuo bakalauro studijų, nuo medicinos magistro. Rezidentai ir šiuo metu Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad jie nori tobulinti tolesnes studijas, tas vadinamas podiplomines tęsti tokiuose miestuose, kaip Klaipėda, Vakarų Lietuvos regionuose. Kol kas mes ir susiduriame su ta problema, kad jie ne visi gali atvažiuoti, nes universitetai neišleidžia. Tai ir Klaipėdos universitetas gali aktyviai dalyvauti kuriant tokį centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Negali, nei ministerija, nei Vyriausybė savo nutarimais nurodinėti savivaldai, todėl galvojam inicijuoti ir gana platų svarstymą, inicijuoti įstatymo projekto rengimą, dėl trečiojo medicinos, mokslo ir gydymo centro Vakarų Lietuvoje, kūrimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš mėnesį, kai „Ryto garsuose“ buvo kalbama apie Klaipėdos ligoninių jungimą, buvo planuojamas sveikatos ministro Raimundo Šukio, Liberalų ir centro sąjungos nario, ir tai pačia partijai priklausančio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus susitikimas. Tačiau jis taip ir neįvyko. Sveikatos ministro patarėjo ryšiams su visuomenę Remigijaus Bielinsko teigimu, priežastys darbinės. Klaipėdos mero teigimu, susitikimas neįvyko, susitarimus jį atidėti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Buvo pakalbėta, buvo pasiūlyta palaukti menamo įstatymo projekto.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip ministras vertina padėtį Klaipėdoje, ir kodėl imamasi įstatymo rengimo, užuot skyrus laiko sprendimo paieškoms kartu su Vakarų Lietuvos medikais, politikais, pacientų organizacijomis ir bendruomene, sužinoti nepavyko. Ministro patarėjo teigimu, padėtį geriausiai žino viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau sprendimas Seimo, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja. Vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kas ten turėtų valdyti, kas turėtų įeiti į tą centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. „Ryto garsuose“ kalbėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas teigė, jog diskusijų apie Klaipėdą pakanka.

A. MATULAS. Žinokite diskusija vyksta apie tai, pasitarimai ištisai vyksta  ir parlamente ir ministerijų… Mano manymu, tas Vyriausybės patvirtintas planas yra visiškai neblogas, tiesiog tik reikia susitarti, ir dabar bus parengtas atskiras įstatymas, jeigu parlamentas pritars, o manau, kad turėtų pritarti, nes kitokiu atveju Šiaulių krašto žmonėms, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, pagaliau Kauno ir Vilniaus, sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda turi 130 lovų, kada Lietuvos vidurkis mažesnėse savivaldybėse 50, o vidurkis 80 Lietuvoje lovų tūkstančiui gyventojų. Tikrai sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda įsivaizduoja, kad yra išimtinė ir gali egzistuoti. Klaipėdoje keturi brangiausi aparatai, tomografai, brangiausios laboratorijos, kada visos dirba nepilnu krūviu.

R. TARAŠKEVIČIUS. Man regis, stengiamasi paimti tam tikrus jėgos metodus, prieš nepaklusnius, nenorinčius girdėti ar klausyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

R. TARAŠKEVIČIUS. Nors atvirkščiai, mes ir girdime, ir suprantame, ir manome, kad pokyčius reikia realizuoti ir reikia daryti tuos dalykus, ir tam mūsų taryba ir neprieštaravo. Pritarėme miesto ligoninių jungimui, su tam tikra išlyga, norint tam tikrame etape likti savo ligoninės dalininkais.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos mero teigimu, ministerijos planai imti ligonines būtent taip, kaip ji nori, nėra paremti sąnaudų ir naudos analizę.

R. TARAŠKEVIČIUS. Jokių sąnaudų ir naudos analizės niekas niekada nepateikė, nors prieš ruošiantis Klaipėdos tarybos posėdžiui, kuriuose dalyvavo ir ministerijos atstovai ir tarybos, (taryba-A.Š.) kėlė šitą klausimą ir prašė, gal jūs galite bent kažką mums pateikti, skaičius ir panašiai. Mes jokio atsakymo ir pagrindimo negavome.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, reforma Klaipėdoje stringa dėl vyriausiųjų gydytojų įtakos.

A. MATULAS. Aš irgi buvau pasikvietęs pas save, kaip komiteto pirmininkas, į Seimą ir Seimo Pirmininkės prašymu Klaipėdos merą, ir įstaigų vadovus, ir ministrą, yra labai tamprūs ryšiai, ypatingai vienos ligoninės vyriausiojo gydytojo, buvusio ministro ryšiai su meru, su tarybos nariais. Ir yra mums statoma sąlyga, kalbama viešai, sėdint prie apskrito stalo vienaip, o pasibaigus posėdžiui, keliama sąlyga. Jeigu jūs paliksite vadovą tokį tokį, mes sutinkame, mes tą sprendimą priimsime. Aišku, daromas begalinis spaudimas Klaipėdos politikams, Seimo nariams, politikams, ministrams ir man asmeniškai. Keliolika žmonių skambino, prašė. Vieni palaiko vieną pusę, kiti palaiko kitą pusę, o kenčia visuomenė, kenčia medikai, gydytojai, kurie yra klaidinami.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Skirtingų ligoninių medikų vienijančios Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas Artūras Razbadauskas nesutinka su bandymais visuomeninę Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyva nurašyti, kaip suklaidintų žmonių veiksmus.

A. RAZBADAUSKAS. Tą matome, dažnai tuos bandymus, ypač iš Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto, kol kas mes tų realių žingsnių nematėme ir nematome ir labai tikimės, kad jie įvyks.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas sako, laukiantis viešos diskusijos, į kurią būtų įtraukti ne tik politikai, bet ir bendruomenė.

A. RAZBADAUSKAS. Galime spręsti, sakysime ir tų pačių, kad nesidubliuotų paslaugos, reikėtų kalbėti apie tai, ligoninėse tie patys skyriai, nuo to gal prasidėti, jeigu nepavyksta aukštesniame lygmenį tai padaryti ir kažkaip koncentruoti paslaugas.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip beaiškintume sveikatos sistemos pertraukos duobes vyriausiųjų gydytojų konkurencija, vietos politikų savanaudiškumu ar didžiųjų ligoninių sąmokslais prieš mažąsias, Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad net jeigu tai būtų tik pagaliai, geranoriškai ministerijai į ratus, tai vieši pagaliai, apie kuriuos galima kalbėti. Tai reiškia, kad iš Lietuvoje įprasto privataus pasipriešinimo, kai reikalai tvarkomi įtakingų žmonių skambučiais politikams, diskusija dėl sveikatos politikos keliasi į viešąją erdvę. Daktaro A. Šimaičio tinklaraštyje internete, facebooką, naujai susikūrusios viešos Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijos pareiškimus, laikraščius ir radiją, kur galima kalbėtis vis atviriau.

A. MATULAS. Kiek girdėjau, ir kiti pašnekovai pasakė atvirai kai kurių minčių, kurių visuomenė galbūt nežinojo, na ir aš galbūt per daug atvirai pasakiau.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas žada išvažiuojamąjį posėdį.

A. MATULAS. Šiais metais sugebėsime surengti išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdą, ir pirmiausia be abejo susitiksime ne su tais pačiais vadovais, bet su visuomeninių organizacijų žmonėmis.

A. ČEPKAUSKAITĖ. O Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žada organizuoti atvirą forumą.

R. TARAŠKEVIČIUS. Palaikau daktaro A. Šimaičio siūlymą, aš tą būtinai padarysiu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tačiau kol kas meras sako nežinantis, kada toks forumas galėtų įvykti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Aš neskubinčiau šiandien, nenorėčiau skubinti įvykių.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Meras žada laukti, kol bus parengtas naujas įstatymas. O kol kas docento Artūro Razbadausko teigimu, Klaipėdiečiams lieka klaidžioti tarp pavadinimus keičiančių ligoninių.

A. RAZBADAUSKAS. Visos didžiosios gydymo įstaigos Klaipėdoje yra pakeitusios savo pavadinimus, išskyrus universitetinę ligoninę, tačiau tai tik sukelia dar didesnę pacientams nežinomybę, nes buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė, dabar tapo Klaipėdos ligonine. Kažkada Klaipėdos ligoninė buvo Klaipėdos universitetinė ligoninė. Ir žmonės kartais turėdami siuntimą, vaikšto… į kurią ligoninę, vėlgi dabar pasirodo žiniasklaidoje, kad vėl bus atkeičiami pavadinimai. Kiek tas kainuoja mokesčių mokėtojų pinigų? Ta reforma, ji kol kas tikrai nepavykusi, reikia pasakyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sako Klaipėdos universiteto docentas Artūras Razbadauskas. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis sveikatos paslaugų tiekimas.

… Situacija Klaipėdoje domėjosi Audra Čepkauskaitė.

PrintFriendly

· · · · · · · ·

Trumpai nupasakoti sunku.

Tiesiog stengiamės, kiek galime.

Kaip supranti, Klaipėdoj niekas nevyksta.

Situacija identiška, kaip ir buvo sausio mėnesį.

Mes juokaujame, kad praėjo devyni mėnesiai, o niekas negimė…

Darbas atima didelę dalį asmeninio laiko, bet visada perskaitau, seku, kas pas tave  naujo, visus straipsnius, komentarus, taip pat ir kolegų.

Mus visus – medikus, pacientus – ši “revoliucinė” įtampa kankina ir sekina.

…ir niekaip neapleidžia jausmas, kad vis tik kažkas turės pasikeisti.
…nes blogiau gali būti tik karas arba maras.

Palaikau ir pritariu Agnės *, Artūro ** ir tavo iniciatyvoms,
ir linkiu sėkmės.

—-

* Parlamentarė Agnė Bilotaitė

** Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas

—-

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · ·

Oct/10

15

Mūšis dėl Klaipėdos tęsiasi

Rugsėjo viduryje Lietuvos radijas transliavo laidą apie sveikatos sistemos pertvarką Klaipėdoje. Ją parengė LR žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Simaitis.lt skaitytojams siūlome šios laidos stenogramą.

****

LIETUVOS RADIJO LAIDA “RYTO GARSAI”

A. MATUSAS. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, pradedama naują sveikatos politikos atskaitos etapą, deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, o sprendimai bus paremti kaštų ir naudos analizėmis. Tačiau sveikatos reforma Lietuvoje vykstanti bene porą dešimtmečių, vertinama kritiškai, tiek vietinių, tiek tarptautinių ekspertų, o gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

A. BAJORŪNAITĖ. Tuo tarpu šveicarai, kurie praktikuoja tiesioginę demokratiją, prieš priimdami įstatymus ir savivaldos lygio politinius sprendimus, rengia nacionalinius ir dar daugiau vietos lygmens referendumų, o jiems rengiantis ir problemos, ir pasiūlymai yra išnarstomi žiniasklaidoje. Išklausyti visus ir derinti interesus, šveicarai sako yra brangu, bet apsimoka, nes taip priimti sprendimai ilgalaikiai.

A. MATUSAS.  Ką apie sprendimų priėmimą ir politinę kultūrą Lietuvoje sako užstrigęs ligoninių jungimas Klaipėdoje. Pirmiausia, išklausykime Audros Čepkauskaitės parengto pasakojimo, o po to tęsime temą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku A. Matulu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Jeigu gyventumėte Šveicarijoje, gali būti, kad dabar, kaip tik ruoštumėtės referendumui. Vien federalinių jų vyksta kas metus trys ar keturi, o be jo dar yra ir regionų ir savivaldybių referendumai.

URS BRUDERER (Šveicarijos radijo DRS žurnalistas, vasarą viešėjęs Lietuvoje ir paruošęs reportažą  Šveicarijos radijas apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje). Pagrindinės diskusijos dėl referendumuose keliamų klausimų vyksta žiniasklaidoje, gal tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šveicarai vis dar skaito laikraščius…

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš 16 metų Šveicarijoje pakeista sveikatos draudimo tvarka, vertinama skirtingai, bet faktas, kad prieš priimant įstatymą, apie siūlomą sveikatos politikos pasikeitimą ir argumentus už ir prieš, Šveicarijos piliečiai daug skyrė savo laikraščiuose, diskutavo šeimose su draugias ir kolegomis, ir po ilgų diskusijų pritarė pertvarkai nacionaliniame referendume.

URS BRUDERER. Yra klausimai, dėl kurių referendumą rengti privaloma, o taip pat referendumą reikia surengti, jeigu žmonės pageidauja, kai svarstomas koks nors įstatymas ir jam prieštaraujantis žmonės surenka 100 tūkst. parašų per pusantrų metų, tai Šveicarija ir balsuoja.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Lietuvos žiniasklaidoje sveikatos politikos siūlymų ir reformos analizės nedaug, viena iš pasikartojančių frazių, kad trūkta informacijos apie tai kas vykta ir paaiškinimų, kodėl nevyksta tai kas planuota. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis paslaugų teikimas. Klaipėda yra vienas iš pavyzdžių, kai numatytos pertraukos ženklų nesimato, nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos etapas turėjo baigtas liepą.

A. ŠIMAITIS. Faktiškai Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant tik dvi ligoninines, tiksliau, Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligonine, tačiau to neįvyko ir Klaipėdoje ir toliau yra trys ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kardiologas Audrius Šimatis, šiuo metu dirbantis Didžiojoje Britanijoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, rašantis straipsnius ir tinklaraštį sveikatos politikos temomis.

A. ŠIMAITIS. Sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytųjų organizacijų slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį buvo apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės ir tokiu būdu žengti reformos keliu į priekį, pertvarkant darbo organizavimą, paslaugų teikimo principus Klaipėdos regione ir Vakarų Lietuvoje. Tiek ministerija, tiek savivaldybė, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą, skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligonine su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjų teisių Sveikatos apsaugos ministerijai. Savivaldybės pareigūnų teigimu, oficialios ministerijos reakcijos į tai iki šiol nėra.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Rugpjūčio pabaigoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė, sveikatos apsaugos reformai remti, paskelbė dar vieną kreipimąsi, raginantį ministeriją ir savivaldybę surengti viešą forumą ir kartu su visuomenininkais apsvarstyti, kaip sujungti ligonines. Audriaus Šimaičio teigimu, sausio mėnesio rezoliucija su pasiūlymais ministerijai išsiųsta, tačiau oficialios reakcijos iki šiol nesulaukta.

A. ŠIMAITIS. Įsiklausymo jokio nebuvo, nes po to nesekė jokių veiksmų, ir taip pat ministerija nekontaktavo su Vakarų Lietuvos grupės iniciatoriais ir bandė tiesiog prastumti savo planą, kur jie buvo sugalvoję iš naujo, ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus, ir vėliau, prieš pat Klaipėdos savivaldybės posėdį, atsiuntė viceministrą G. Valiukonį*, kurio apskritai retorika kelia daug klausimų. Tarkime, jis pasakė, kad jeigu Klaipėdos  savivaldybė neįvykdys ministerijos siūlomo plano, tai tuomet Klaipėda bus Marijampolės lygio ligoninės. Visų pirma tai ne tik įžeidimas pačiai Marijampolei, bet tokia jėgos retorika atspindi tą mentalitetą. Sunku pasakyti, ar čia viceministro ar čia visos ministerijos.

* Sveikatos apsaugos viceministras

G. VALIUKONIS Aš norėjau pasakyti, labai čia laki frazė, norėjau pasakyti, kad dabar yra bereikalingas lėšų pajėgų, gydytojų suskirstymas, dirbtinis į kelis stalčiukus, kuris neleidžia smarkiau, greičiau vystytis į tą vadinkime trečią centrą. Aš tik tai norėjau pasakyti. Galbūt nevertėjo naudoti kito miesto pavadinimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, sako, pasigendantis visuomenės iniciatyvų ir negirdėjo apie sausį vykusią Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijų konferenciją.

G. VALIUKONIS. Jūs minėjote, kad ten 100 dalyvių konferencijoje priėmė, tai gerai, bet aš asmeniškai nemačiau to sprendimo. Apjungimas ir dabar yra apjungti abi ligonines, tik viskas vyksta dėl detalių. Klaipėdos miestas  nori valdyti ligoninę, bet kad pinigus, investicijas, pasirūpintų ministerija. Dėl to visas nesusipratimas ir yra.  Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninė bus Klaipėdos universiteto, deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų. Antra problema, dalininkų, įstatyme parašyta, kad gali būti universiteto klinikos, kurių dalininkai būtų universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad jeigu jau dabar nepritaria, kad dalininko teisės perduotos ministerijai, tai ir svarstant tą klausimą, dėl naujo medicinos centro kūrimo, irgi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų kitokią nuomonę.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Nors viceministras teigia numanantis, koks galėtų būti savivaldybės sprendimas, lieka klausimas, kodėl demokratinėje valstybėje, kai susikerta skirtingų valdžios lygių požiūriai, jie ištisus mėnesius nesikalba vieni su kitais, neišdėsto savo argumentų, bei viešai neparemia savo siūlymų, kaštų ir naudos analizės ir neįtraukia į diskusiją visuomenės. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ. Buvau suorganizavusi susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė, kad reikalingas toks forumas, buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, į patį merą, dabar mes iš tikrųjų laukiame iš jų kažkokių žingsnių, pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą ir būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia, o tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos viceministro Gintaro Valiukonio teigimu, ministerija parengs Klaipėdai įstatymą, dėl kurio balsuos Seimas.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau Seimo sprendimas, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja, vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kad turėtų valdyti, kad turėtų įeiti į tą centrą.

A. BILOTAITĖ.  Man susidaro tokia nuomonė, kad nenorima prisiimti atsakomybės, nes iš tikrųjų yra tikrai sudėtinga situacija, daug interesų, bandoma kažkaip permesti tą atsakomybę kitur, bet mano nuomonę, iš tikrųjų turi būti atsižvelgta būtent į toje vietoje dirbančių specialistų požiūrį į pacientų, gyvenančių tame regione poreikius, nes šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad kažkieno interesai yra svarbiau, negu pacientų ir visuomenės interesai. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

G. VALIUKONIS. Gali nebūtinai jie būti kokio nors forumo arba … prasme, gali būti raštus įvesti, tai faktai, mes būtinai į tai atsakysime, atsižvelgsime, tikrai gal pakviesime čia pas mus, ar mes atvažiuosime. Bet mums reikia žinoti konkrečius jų pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą tuos pačius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai siunčiantis, Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, daktaras Audrius Šimaitis.

A. ŠIMAITIS. Mes tikimės, kad gal ministerija išgirs mūsų nuomonę, mes siūlome viešą forumą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos grupės, tai yra ministerija, trys pagrindinės Klaipėdos ligoninės, pacientų organizacijos, Klaipėdos universitetas, kuris taip pat siūlėsi aktyviai dalyvauti šitame procese ir ministerija nereagavo į Klaipėdos universiteto pasiūlymą, tiesiog susirinktų visos pusės, ir nuspręstų, koks yra geriausias kelias į priekį.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Tai būtų panašu į tai kas vyksta Šveicarijoje, rengiantis priimti įstatymą. Yra politikos analitikų teigiančių, kad šveicariški svarstymai, begaliniai pasiarimai ir kelių lygių referendumai vilkina politinį procesą ir kainuoja didelius pinigus.

URS BRUDERER. Priimti įstatymą Šveicarijoje, užtrunka daug laiko, bet jeigu jis jau priimamas, tai reiškia, kad didžioji dalis visuomenės jam pritaria. Mūsų reformos lėšos, bet jeigu reforma įvyksta tai ji yra gera ir tvari. Apie tai reikia galvoti ir kalbant apie išlaidas, nes turėti greitą sprendimų priėmimo sistemą, kuri beveik nieko nekainuoja, gali būti naudinga tiems, kurie valdžioje yra dabar, bet visuomenėje tai nebūtinai geriausias dalykas, nes tada jūs vykdote reformas, paskui reformų reformos, o paskui reformų reformų reformos, o tai irgi kainuoja.

A.BAJORŪNAITĖ.  Šį pasakojimą parengė Audra Čepkauskaitė. Dabar mūsų pašnekovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Labas rytas.

***

Rytoj simaitis.lt skelbs skelbs šio pokalbio su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu stenogramą.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Gerbiamas Klaipėdos mere p. Rimantai Taraškevičiau,

Visų pirma norėčiau dar sykį Jums padėkoti ne tik už suteiktą galimybę praėjusių metų gruodžio mėnesį pristatyti savo idėjas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos vystymo, bet ir už puikų nuotraukų rinkinį apie Klaipėdą, kuris man primena tą nuoširdžią, atvirą ir geros dvasios kupiną atmosferą susitikimo metu.

Susitikimas su p. R. Taraškevičiumi, 2009 m. gruodžio 17 d.

Nors nuo mūsų susitikimo 2009 m. gruodžio 17 dieną praėjo ne tiek daug laiko, tačiau per tą laiką Klaipėdos medicinos gyvenime buvo nemažai įvykių. Kai kuriuose iš jų aktyviai dalyvavau pats. Kitus tiesiog stebėjau ir bandžiau suvokti bei perprasti įvykių eigą ir prasmę.

2010 m. sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos“. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos atstovų.

Konferencijos rezoliucijoje siūloma steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuriai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba. Tai būtų kolektyvinis valdymo modelis, kuriame harmoningai derėtų horizontalūs ir vertikalūs valdymo metodai. Apie kolektyvinius valdymo metodus, kaip apie priemonę valdymo efektyvumui gerinti, taip pat užsimena ir Sveikatos apsaugos ministerija, pristatydama reformos metmenis. Tokie metodai Lietuvoje iki šiol nebuvo diegiami.

Vasario 5 dieną parlamentarės Agnės Bilotaitės iniciatyva įvyko susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuriai pristačiau konferencijos išvadas. Seimo pirmininkė pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimo idėjai ir taip pat išreiškė mintį apie forumo-diskusijos organizavimą. Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą.

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas  neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija  nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pasivadino Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu, o Klaipėdos jūrininkų ligoninei suteiktas Klaipėdos ligoninės pavadinimas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų informacija apie tai, kad jie ruošia įstatymo projektą, pagal kurį Seimui bus siūloma įgyvendinti ministerijos siūlomą ir vyriausybės patvirtintą restruktūrizacijos planą. Plano esmė – sujungti (o ne prijungti, kaip siūlo Klaipėdos savivaldybė) Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos ligonines, steigėjo teises perduodant ministerijai.

Viceministras G. Valiukonis teigia, kad jis nieko nėra girdėjęs apie Klaipėdos universiteto bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti rengtą konferenciją, jos rezoliuciją. Jis taip pat teigia nieko negirdėjęs apie šios grupės  rugpjūčio mėnesio rezoliuciją, kuria ministerija ir savivaldybė raginama surengti viešą forumą dėl  Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Iki šiol spaudoje buvo girdėti tik įvairių suinteresuotų pusių įvairūs pareiškimai su dar įvairesnėmis nuomonėmis. Tačiau visos šios pusės nėra nė karto susitikę konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai. Todėl kitas racionalus žingsnis turėtų būti ne svarstymas Seime, bet tokios diskusijos organizavimas. Šioje diskusijoje visos suinteresuotos pusės galės išsakyti savo pasiūlymus bei viziją, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

Dėl to siūlyčiau surengti konferenciją-pasitarimą. Konferencijos pavadinimas galėtų būti toks – „Sveikatos apsaugos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija“. Pranešėjais siūlyčiau visų trijų suaugusiųjų ligoninių vyr. gydytojus: Joną Sąlygą, Vinsą Janušonį, Romualdą Sakalauską. Taip pat turėtų pasisakyti pacientų organizacijų atstovai, SAM atstovas, Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovas, Vilniaus universiteto atstovas, Kauno universiteto atstovas, Klaipėdos savivaldybės atstovas, Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto atstovas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti atstovas.

Tokia diskusija yra reikalinga ne tik tam, kad būtų parodyta, jog galima atvirai, skaidriai diskutuoti, bet daug svarbiau, kad pacientai, visuomenė, medikų bendruomenė matytų, jog sprendimai nėra priimami tik ministerijos, savivaldybės ar Seimo koridoriuose bei kabinetuose.

Tik skaidriai, atvirai ir viešai diskutuojant sprendimai gali būti tvarūs, tik jais pasitikės ir tikės visuomenė ir tik jie gali atnešti ilagalaikę naudą. To šiandien labai reikia ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos  Lietuvos žmonėms.

Pagarbiai,

Dr. Audrius Šimaitis

*****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me