Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Antanas Matulas

Algis Čaplikas. “Belieka susitarti ir daryti antrą žingsnį. Niekas nesiginčija, kad reikia sujungti KUL ir Klaipėdos ligonines. Reikalingas ir trečias medicinos centras Lietuvoje, kad Klaipėda galėtų sukonkuruoti su Vilniaus ir Kauno klinikomis.Sujungus KUL ir Klaipėdos ligoninę, du steigėjai turėtų būti – SAM ir Klaipėdos savivaldybė. Nematau tame nieko blogo. Priešingai, tik priėmus tokį sprendimą konfliktas pasibaigtų ir uostamiestyje restruktūrizavimo procesas pajudėtų. Kas dėl Klaipėdos ligoninių asociacijos steigimo idėjos, teoriškai tai įdomu. Tačiau sunkiai funkcionuotų tokia asociacija, o ir niekas nepasikeistų iš esmės”

Antanas Matulas. “Daug metų vykdoma reforma aplenkia Klaipėdą … Yra įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, ir jie turi būti vykdomi … Įstaigų vadovai yra samdomi, jie privalo įgyvendinti sveikatos politiką… Įstaigų vadovai yra samdomi, jie privalo įgyvendinti sveikatos politiką. Realybė tokia, kad vieni politikai palaiko vienas gydymo įstaigas, kiti – kitas. Neranda bendros kalbos, tad kalti lieka ministerija ir Vyriausybė. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras R.Šukys yra tos pačios partijos, kaip ir Klaipėdos meras, tad tegul jie tarpusavyje sutaria.”

Pasak A.Matulo, Savivaldybė negali būti dalininkė kartu su SAM. Sveikatos politikui paprieštaravus, kad toks darinys jau yra. Mat prie Klaipėdos ligoninės (buv. Jūrininkų) prijungus Palangos ligoninę, atsirado du steigėjai – SAM ir Palangos savivaldybė, pyktelėjo: “Dar kartą sakau, kad tokio modelio nėra numatyta. Jeigu ministerija suformuos kitą poziciją, kad steigėjais būtų ir SAM, ir Savivaldybė, tuomet atsiras toks darinys”.

“Negirdėjau, kad Klaipėdos ligoninė norėtų susigrąžinti ankstesnį pavadinimą. Kita vertus, koks skirtumas – Klaipėdos ligoninė ar Jūrininkų ligoninė. Svarbu yra statusas. Kam ši ligoninė yra pavaldi. Kokias funkcijas ji vykdo. Ne pavadinime esmė. Pavadinimų keitimui išleistos lėšos – menkiausia problema”.

Sveikatos apsaugos viceministro Gintaro Valiukonio (dabar jau eksviceministras -A.Š.) pasidomėjus, kokia yra dabartinė situacija dėl uostamiesčio ligoninių restruktūrizavimo ir ar baigtas specialiai Klaipėdai planuotas rengti įstatymo projektas, paaiškino: “Projektas dar nėra parengtas. Buvo siekiamybė jį paruošti spalio 15-ajai. Kai parengsime projektą, jums pirmai pranešime ir tik po to pateiksime svarstyti Seimui”

“Į šį dokumentą norime įtraukti ir likusias problemiškas gydymo įstaigas. Taip pat Onkologijos centrą, dėl kurio tęsiasi teisminis procesas, nors teismas priėmė mums palankų sprendimą. Tačiau galioja apskundimo terminas, kuris baigsis spalio 21-ąją.
Parengus projektą prasidėtų viešas svarstymas, vyktų diskusijos. Rengti tokį projektą yra ne tik mūsų, tai yra ministerijos, bet kai kuria prasme ir Vyriausybės pripažinimas, kad be Seimo pagalbos neišspręsime problemos.Kas dėl to, kad Klaipėdos ligoninė nori susigrąžinti ankstesnį pavadinimą, tai sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tame nemato nieko blogo. Maža to, neprieštarautų ir tam, kad, pavyzdžiui, jungtinei KUL ir Klaipėdos ligoninei būtų duotas pavadinimas – Klaipėdos universitetinė jūrininkų ligoninė.

****

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Nepaklusnaus” mero atsakas sveikatos politikams”

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

PrintFriendly

· · ·

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė metė didelį iššūkį visų valstybių finansų politikai, biudžeto formavimo principams. Esant tokioms sąlygoms, dauguma Europos valstybių taiko socialinio teisingumo principą ir aiškių valstybės prioritetų išskyrimą. Karpant biudžetą valstybės finansuojamoms sritims, nemažinama toms sritims, kurios yra gyvybiškai būtinos arba tos, kurios yra itin svarbios ilgalaikei šalies ateičiai. Taip pat yra stengiamasi kuo mažiau sumažinti socialiai pažeidžiamoms žmonių ir piliečių grupėms.

Jungtinėje Karalystėje į valdžią atėjus konservatorių ir liberaldemokratų koalicijai, vienas iš pirmųjų jos žingsnių buvo koalicijos pareiškimas, kad finansavimas sveikatos apsaugai ir švietimui nebus mažinamas.

Pašaliečiams gali kilti klausimas, kodėl sveikatos apsaugai ir kodėl švietimui? Niekas nesiginčija, kad švietimas yra ilgalaikė šalies investicija ir kad bet kokie rimti finansavimo mažinimai gali atsiliepti tolimesnei šalies perspektyvai ir taip kasdien vis labiau konkuruojančioje terpėje.

Savo ruožtu, tarptautiniai tyrimai ir studijos rodo, kad iš visų valstybinių investicijų, labiausiai atsiperkanti ir duodanti daugiausiai naudos valstybei, yra investicija į sveikatos apsaugą. Vienintelė sąlyga – lėšos turi būti panaudojamos tikslingai ir efektyviai.

Jaunieji gydytojai (rezidentai) yra unikali socialinė žmonių grupė. Jie ne tik atlieka gydytojų darbą, bet kartu ir tobulėja, mokosi. Lietuvoje susiklostė toks modelis, kad jaunieji gydytojai finansavimą gauna iš dviejų šaltinių. Vienas – atlyginimas iš ligoninių. Antras – Švietimo ministerijos mokoma stipendija, kurios dydis šiuo metu yra 1200 litų. Jaunųjų gydytojų socialinė grupė pagal Vakarų Europoje nustatytus standartus atitinka mažiausiai du išskirtinumo kriterijus.

Taigi jaunieji gydytojai yra unikali šalies investicija – tai yra žmonės, kurie gerai įvaldę gydytojišką meną, ateities Lietuvai kurs pačią didžiausią šalies investiciją. Būtent jie turės atstatyti mūsų šalies gyventojų darbingumą ir užtikrinti, kad jie galėtų likti darbingi iki vis ilgėjančio pensinio amžiaus.

2007 metais jaunieji gydytojai Lietuvoje buvo turbūt vienintelė grupė, kuri neturėjo nei socialinių, nei materialinių, nei ekonominių garantijų. Būdami gydytojais, jie net neturėjo teisės apžiūrėti ligonio be jo sutikimo, jie nebuvo įdarbinami ligoninėse. Į juos nebuvo kreipiama jokio dėmesio, o jų interesai ignoruojami. Situacija pasiekė apogėjų, kai 2007 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo nutarta, kad rezidentams nereikia paskutinės užuovėjos – mažo, drėgno persirengimo kambarėlio pusrūsyje. Tame mažame kambarėlyje jaunieji gydytojai ne tik persirenginėdavo, bet rinkdavosi kartu aptarti bendrus reikalus, pasišnekučiuoti. Rezidentams buvo pasiūlyta persirenginėti drabužinėje.

Dar daugiau – Seimo sveikatos reikalų komitete (SSRK) buvo kurpiamas įstatymas, pagal kurį rezidentams būtų  tekę susimokėti už rezidentūrą. Nors visame pasaulyje šie gydytojai yra pati svarbiausia universiteto ir regioninių  ligoninių darbo jėga ir jiems mokami geri atlyginimai.

Grasinimas atimti kambarėlį buvo paskutinis kantrybės lašas. Jauni gydytojai ėmėsi veikti. Visose masinės informacijos priemonėse pasirodė daugybė pranešimų apie varganą rezidentų padėtį, tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto (pirmininkas A. Matulas) naujo gydytojų rengimo įstatymo buldozeris pirmyn judėjo nesustodamas. Buvo ruošiamas įstatymas, kurio esmė buvo labai paprasta: valstybė jums duos darbo, o jūs gausite lengvatines paskolas, kuriomis galėsite susimokėti už tai, kad gaunate darbo.

Rezidentai svarstė, tarėsi, galvojo. 2007 metų gegužės 5 dieną jie surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo apie dvidešimt rezidentų. Tarp kviestinių svečių buvo ir šių eilučių autorius. Pradėjome veikti drauge. Buvo akivaizdu, kad be geranoriškos žiniasklaidos atstovų pagalbos tolimesnės pastangos skęs ministerijos, SSRK ir akademinės visuomenės įmantriai paspęstuose biurokratiniuose spąstuose.

Važiuodamas į  pirmąjį susitikimą su rezidentais, sugalvojau, kad reikia tiesiog susitikti su interneto naujienų portalo „Lrytas“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka, trumpai išdėstyti problemas ir paprašyti, kad atspausdintų jau paruoštą straipsnį. Rimvydo iki tol niekada nebuvau matęs ir niekada nepažinojau. Pokalbis buvo trumpas ir konkretus. Po dviejų savaičių „Lietuvos ryte“ pasirodė publikacija  „Laikas imtis tikros medicinos reformos“.

Buvo akivaizdu, kad tokių veiksmų nepakaks. Atsiminiau, kad telefoninės teisės  įprotis Lietuvoje yra dar labai gajus. Pagalvojau: ,,Esu nepriklausomos Lietuvos pilietis, todėl nejaugi  neturiu teisės paskambinti SSRK pirmininkui p. A. Matului ir tiesiog su juo pasikalbėti?”

Tikėjausi produktyvios diskusijos, tačiau pokalbis buvo labai sunkus: išklausiau  monologą apie tai, kiek daug valstybė daro gydytojų labui, apie nuostabų rezidentūros projektą. Vėliau ši trumpa įžanga perėjo į esminę pokalbio fazę – patriotizmo pamoką. Mano pašnekovas, nepalikdamas pauzių įsiterpti, trumpai ir drūtai apibendrino diskusiją: reikia būti patriotu ir grižti į Lietuvą… Įdomus ir kiek netikėtas „diskusijos“ posūkis – tiesiai į moralines aukštumas. Atsakiau taip pat trumpai: „Jums tapti patriotu yra daug lengviau – tereikia nutraukti reformą, kurią pradėjote.“ Čia mūsų pokalbis ir baigėsi. Ragelyje nebeliko pašnekovo balso – tik įkyrus pypsėjimas.

Antano Matulo tonas bei įkarštis liudijo apie begalinį norą ir toliau vykdyti iš anksto suplanuotą planą ir teikti rezidentams „lengvatines“ paskolas. Ką daryti toliau? Tuomet kreipiausi į Jungtinėje karalystėje gyvenančių lietuvius gydytojus ir kartu paruošėme viešą laišką Prezidentui, Premjerui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo pirmininkui. Tą laišką komentavo dauguma nacionalinių ir regioninių masinės informacijos priemonių. Jis buvo paskelbtas likus vos dviems dienoms iki lemiamo SSRK posėdžio. Šiomis bendromis kolektyvinėmis pastangomis pavyko užkirsti kelią įstatymui, kuris Lietuvos gydytojų rengimo sistemą būtų nubloškęs į pasaulyje dar neregėtas žemumas.

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos nariai, vadovaujami asociacijos prezidento Jono Korsako, veikė toliau, atkakliai diena iš dienos mynė įvairių institucijų slenksčius, rašė ilgus laiškus. 2008 metais Seime buvo patvirtintas naujas šiuolaikinis gydytojų rengimo įstatymas, sudarantis gerą pagrindą Lietuvoje kurti šiuolaikinę gydytojų rengimo sistemą. Tokią, apie kurią prof. Vilius Grabauskas yra sakęs: „Kurkime sistemą, kurioje norėtų dirbti jaunieji gydytojai.“

2009 metais, pasinaudojusi finansų krize, SAM pradėjo kurpti planus, kaip mažinti rezidentų atlyginimus. SAM pareigūnas Bartlingas pareiškė, kad rezidentų atlyginimas nemažės daugiau nei kitų gydytojų grupių. Jis teigė: ,,Rezidentų atlyginimas priklauso nuo valstybės biudžeto tikslinio finansavimo. Dėl Vyriausybės sprendimo mažinti bazinę algą nuo rugsėjo 1 dienos jų atlyginimas sumažėjo 4,7 proc. – tiek pat, kiek ir kitų valstybės tarnautojų. Negaliu pasakyti, kad rezidentų algos mažėja labiau nei gydytojų. Tačiau ministerija neplanuoja šiemet dar daugiau mažinti rezidentų algų, neketinama keisti jų atlyginimo koeficiento. Bet jei Finansų ministerija neskirs kitiems metams tiek lėšų, kiek prašome, teks mažinti rezidentų atlyginimo koeficientą. SAM derėsis, kad to nereikėtų daryti.“

Atrodo, kad SAM pareigūnai yra prasti derybininkai, nes rezidentams atlyginimas buvo mažintas du kartus: buvo mažinama ir bazinis atlyginimas, ir koeficientas. Rezidentų alga sumažėjo 25 procentais. Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai informavo, kad, lyginant 2010 m. sausio vidutinį gydytojo atlyginimą su 2009 m. sausiu, jis sumažėjo 13,6 proc., arba 476 litais.

Statistikos departamento duomenimis, atlyginimas valstybės tarnyboje sumažėjo 7,9 proc., tuo tarpu visame ūkyje ir privačiame sektoriuje – 7,4 procentais, lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose per metus vidutinis darbo užmokestis mažėjo dar labiau – 18,1 proc., o atskirai skaičiuojant Ministro Pirmininko tarnybą ir ministerijas – mažėjimas siekė 21,2 proc.

Labai malonu, kad Lietuvos jaunieji gydytojai pateko tarp aukščiausias pareigas einančių politikų, teisėjų ir aukščiausių valstybės tarnautojų kategorijos. Vienintelė problema yra ta, kad šį kartą kalbama ne apie atlyginimų didinimą, bet apie mažinimą. Lietuvos jaunųjų gydytojų atlyginimas sumažėjo labiausiai – net 25 procentais.

Atrodo, kad tokia atlyginimų mažinimo politika galėtų tapti nauju socialinio teisingumo matu Lietuvoje. Tai būtų lietuviško teisingumo versija.

Kuo tavo ateities potencialas yra svarbesnis valstybei ir kuo tu gali ateityje įnešti didesnį indėlį į BVP, tuo daugiau reikia sumažinti atlyginimą šiandien.

***

P.S. Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui iki 2011 metų pabaigos pratęsti gydytojų rezidentų algų sumažinimą.

PrintFriendly

· · · · ·

Audra Čepkauskaitė, Lietuvos radijo žurnalistė,  spalio pradžioje LR laidai “Ryto garsai” parengė dar vieną reportažą apie Klaipėdos ligoninių situaciją. Laidoje dalyvavo ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuris teigė: ” Palaikau  daktaro A. Šimaičio pasiūlymą ir aš tą būtinai padarysiu.

****

Žemiau – “Ryto garsų” laidos stenograma.

A. BAJORŪNAITĖ. Gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Nors dabartinė Vyriausybė pradėdama naują sveikatos politikos kaitos etapą deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, Klaipėdos ligoninių jungimo pavyzdys rodo priešingai. Klausimas lieka neišspręstas, kol nebus priimtas naujas įstatymas. Ką apie sveikatos politiką ir sako Klaipėdos atvejis, ir kaip derinami skirtingų valdžios lygių siūlomi sprendimai, domėjosi Audra Čepkauskaitė.

G. VALIUKONIS. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Taip prieš mėnesį Lietuvos radijui sakė sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kalbėdamas apie situaciją, susidariusią Klaipėdoje. Viena iš visuomeninių organizacijų – Vakarų Lietuvos pacientų visuomenės ir medikų grupės, sveikatos apsaugos reformai remti. Jos atstovas, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis, grupės pasiūlymus ministerijai siuntė du kartus.

A. ŠIMAITIS. Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant dvi ligonines. Tiksliau Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę, tačiau to neįvyko ir sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytojų organizacijų, slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį būtų apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligoninę su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjo teisių Sveikatos apsaugos ministerijai.

A. ŠIMAITIS. Jie tiesiog manė, kad turi būti jungiama viena ligoninė prie kitos, o ne taip kaip ministerija mano. Ir ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tiek ministerija, tiek savivaldybės, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą. Skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Visus pasiūlymus žinant, lieka klausimas, kodėl iškilus nesutarimams tarp savivaldybės ir ministerijos, ištisus mėnesius neprasideda atvira diskusija, kurioje galėtų dalyvauti visos suinteresuoto šalys, ne tik valdininkai ir politikai, bet ir medikai, pacientai, universitetų atstovai. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė ir keletas jos kolegų.

A. BILOTAITĖ. Pati buvau organizavus susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė iš tikrųjų, kad reikalingas toks forumas. Buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į patį merą, dabar mes laukiame jau iš jų kažkokių žingsnių. Pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą, būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia. O tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visuomenę, pacientus, gydytojus, ir apskritai visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Šis pasakojimas ne apie gydymo kokybę Klaipėdoje, ir ne apie tai, kaip turėtų būti jungiamos uostamiesčio ligoninės, bet apie politinę kultūrą, apie tai, kaip demokratinėje valstybėje priimami sprendimai tuo atveju, kai savivalda ir nacionalinė valdžia dėl jų nesutaria. Nesutarti šiuo atveju reiškia nesitarti, ministerija, rengia įstatymą, perduodamos teisės spręsti parlamentui. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Klaipėdos miestas nori valdyti ligoninę, bet kad pinigais, investicijomis pasirūpintų ministerija, todėl visas nesusipratimas ir yra. Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninėms bus Klaipėdos universitetas. Deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų, įstatymu nurodyta, kad turi rengti nuo A iki Z, gydytojus tas universitetas, kurio klinikos būtų tokia problema.

A. RAZBADAUSKAS … Tai kas čia nusprendžia tuos nepakankamumus?

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.

A. RAZBADAUSKAS. Visą laiką konkuruojantys universitetai, kurie iš tikrųjų turi gydomosios medicinos studijas, jie apie tai kalba, bet iš esmės visame pasaulyje ir Europoje taip nėra. Rezidentai yra ruošiami ne tiktai tuose universitetuose, kur yra nuo pradžių, nuo bakalauro studijų, nuo medicinos magistro. Rezidentai ir šiuo metu Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad jie nori tobulinti tolesnes studijas, tas vadinamas podiplomines tęsti tokiuose miestuose, kaip Klaipėda, Vakarų Lietuvos regionuose. Kol kas mes ir susiduriame su ta problema, kad jie ne visi gali atvažiuoti, nes universitetai neišleidžia. Tai ir Klaipėdos universitetas gali aktyviai dalyvauti kuriant tokį centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Negali, nei ministerija, nei Vyriausybė savo nutarimais nurodinėti savivaldai, todėl galvojam inicijuoti ir gana platų svarstymą, inicijuoti įstatymo projekto rengimą, dėl trečiojo medicinos, mokslo ir gydymo centro Vakarų Lietuvoje, kūrimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš mėnesį, kai „Ryto garsuose“ buvo kalbama apie Klaipėdos ligoninių jungimą, buvo planuojamas sveikatos ministro Raimundo Šukio, Liberalų ir centro sąjungos nario, ir tai pačia partijai priklausančio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus susitikimas. Tačiau jis taip ir neįvyko. Sveikatos ministro patarėjo ryšiams su visuomenę Remigijaus Bielinsko teigimu, priežastys darbinės. Klaipėdos mero teigimu, susitikimas neįvyko, susitarimus jį atidėti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Buvo pakalbėta, buvo pasiūlyta palaukti menamo įstatymo projekto.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip ministras vertina padėtį Klaipėdoje, ir kodėl imamasi įstatymo rengimo, užuot skyrus laiko sprendimo paieškoms kartu su Vakarų Lietuvos medikais, politikais, pacientų organizacijomis ir bendruomene, sužinoti nepavyko. Ministro patarėjo teigimu, padėtį geriausiai žino viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau sprendimas Seimo, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja. Vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kas ten turėtų valdyti, kas turėtų įeiti į tą centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. „Ryto garsuose“ kalbėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas teigė, jog diskusijų apie Klaipėdą pakanka.

A. MATULAS. Žinokite diskusija vyksta apie tai, pasitarimai ištisai vyksta  ir parlamente ir ministerijų… Mano manymu, tas Vyriausybės patvirtintas planas yra visiškai neblogas, tiesiog tik reikia susitarti, ir dabar bus parengtas atskiras įstatymas, jeigu parlamentas pritars, o manau, kad turėtų pritarti, nes kitokiu atveju Šiaulių krašto žmonėms, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, pagaliau Kauno ir Vilniaus, sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda turi 130 lovų, kada Lietuvos vidurkis mažesnėse savivaldybėse 50, o vidurkis 80 Lietuvoje lovų tūkstančiui gyventojų. Tikrai sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda įsivaizduoja, kad yra išimtinė ir gali egzistuoti. Klaipėdoje keturi brangiausi aparatai, tomografai, brangiausios laboratorijos, kada visos dirba nepilnu krūviu.

R. TARAŠKEVIČIUS. Man regis, stengiamasi paimti tam tikrus jėgos metodus, prieš nepaklusnius, nenorinčius girdėti ar klausyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

R. TARAŠKEVIČIUS. Nors atvirkščiai, mes ir girdime, ir suprantame, ir manome, kad pokyčius reikia realizuoti ir reikia daryti tuos dalykus, ir tam mūsų taryba ir neprieštaravo. Pritarėme miesto ligoninių jungimui, su tam tikra išlyga, norint tam tikrame etape likti savo ligoninės dalininkais.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos mero teigimu, ministerijos planai imti ligonines būtent taip, kaip ji nori, nėra paremti sąnaudų ir naudos analizę.

R. TARAŠKEVIČIUS. Jokių sąnaudų ir naudos analizės niekas niekada nepateikė, nors prieš ruošiantis Klaipėdos tarybos posėdžiui, kuriuose dalyvavo ir ministerijos atstovai ir tarybos, (taryba-A.Š.) kėlė šitą klausimą ir prašė, gal jūs galite bent kažką mums pateikti, skaičius ir panašiai. Mes jokio atsakymo ir pagrindimo negavome.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, reforma Klaipėdoje stringa dėl vyriausiųjų gydytojų įtakos.

A. MATULAS. Aš irgi buvau pasikvietęs pas save, kaip komiteto pirmininkas, į Seimą ir Seimo Pirmininkės prašymu Klaipėdos merą, ir įstaigų vadovus, ir ministrą, yra labai tamprūs ryšiai, ypatingai vienos ligoninės vyriausiojo gydytojo, buvusio ministro ryšiai su meru, su tarybos nariais. Ir yra mums statoma sąlyga, kalbama viešai, sėdint prie apskrito stalo vienaip, o pasibaigus posėdžiui, keliama sąlyga. Jeigu jūs paliksite vadovą tokį tokį, mes sutinkame, mes tą sprendimą priimsime. Aišku, daromas begalinis spaudimas Klaipėdos politikams, Seimo nariams, politikams, ministrams ir man asmeniškai. Keliolika žmonių skambino, prašė. Vieni palaiko vieną pusę, kiti palaiko kitą pusę, o kenčia visuomenė, kenčia medikai, gydytojai, kurie yra klaidinami.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Skirtingų ligoninių medikų vienijančios Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas Artūras Razbadauskas nesutinka su bandymais visuomeninę Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyva nurašyti, kaip suklaidintų žmonių veiksmus.

A. RAZBADAUSKAS. Tą matome, dažnai tuos bandymus, ypač iš Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto, kol kas mes tų realių žingsnių nematėme ir nematome ir labai tikimės, kad jie įvyks.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas sako, laukiantis viešos diskusijos, į kurią būtų įtraukti ne tik politikai, bet ir bendruomenė.

A. RAZBADAUSKAS. Galime spręsti, sakysime ir tų pačių, kad nesidubliuotų paslaugos, reikėtų kalbėti apie tai, ligoninėse tie patys skyriai, nuo to gal prasidėti, jeigu nepavyksta aukštesniame lygmenį tai padaryti ir kažkaip koncentruoti paslaugas.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip beaiškintume sveikatos sistemos pertraukos duobes vyriausiųjų gydytojų konkurencija, vietos politikų savanaudiškumu ar didžiųjų ligoninių sąmokslais prieš mažąsias, Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad net jeigu tai būtų tik pagaliai, geranoriškai ministerijai į ratus, tai vieši pagaliai, apie kuriuos galima kalbėti. Tai reiškia, kad iš Lietuvoje įprasto privataus pasipriešinimo, kai reikalai tvarkomi įtakingų žmonių skambučiais politikams, diskusija dėl sveikatos politikos keliasi į viešąją erdvę. Daktaro A. Šimaičio tinklaraštyje internete, facebooką, naujai susikūrusios viešos Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijos pareiškimus, laikraščius ir radiją, kur galima kalbėtis vis atviriau.

A. MATULAS. Kiek girdėjau, ir kiti pašnekovai pasakė atvirai kai kurių minčių, kurių visuomenė galbūt nežinojo, na ir aš galbūt per daug atvirai pasakiau.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas žada išvažiuojamąjį posėdį.

A. MATULAS. Šiais metais sugebėsime surengti išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdą, ir pirmiausia be abejo susitiksime ne su tais pačiais vadovais, bet su visuomeninių organizacijų žmonėmis.

A. ČEPKAUSKAITĖ. O Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žada organizuoti atvirą forumą.

R. TARAŠKEVIČIUS. Palaikau daktaro A. Šimaičio siūlymą, aš tą būtinai padarysiu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tačiau kol kas meras sako nežinantis, kada toks forumas galėtų įvykti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Aš neskubinčiau šiandien, nenorėčiau skubinti įvykių.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Meras žada laukti, kol bus parengtas naujas įstatymas. O kol kas docento Artūro Razbadausko teigimu, Klaipėdiečiams lieka klaidžioti tarp pavadinimus keičiančių ligoninių.

A. RAZBADAUSKAS. Visos didžiosios gydymo įstaigos Klaipėdoje yra pakeitusios savo pavadinimus, išskyrus universitetinę ligoninę, tačiau tai tik sukelia dar didesnę pacientams nežinomybę, nes buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė, dabar tapo Klaipėdos ligonine. Kažkada Klaipėdos ligoninė buvo Klaipėdos universitetinė ligoninė. Ir žmonės kartais turėdami siuntimą, vaikšto… į kurią ligoninę, vėlgi dabar pasirodo žiniasklaidoje, kad vėl bus atkeičiami pavadinimai. Kiek tas kainuoja mokesčių mokėtojų pinigų? Ta reforma, ji kol kas tikrai nepavykusi, reikia pasakyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sako Klaipėdos universiteto docentas Artūras Razbadauskas. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis sveikatos paslaugų tiekimas.

… Situacija Klaipėdoje domėjosi Audra Čepkauskaitė.

PrintFriendly

· · · · · · · ·

Oct/10

17

Klaipėdos mūšis. Rukopašnij boj – I dalis

“ …neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, jog net 50 proc. baigusiųjų medicinos studijas Kaune, rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines“,- Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas

„Kai KU pasirengs, tuomet ir pradės ruošti rezidentus. Suprantu jų norus. Kol kas tai neįmanoma, nes KU neturi Gydomojo fakulteto. Tai yra esminis dalykas“, – į klausimą, kodėl žlugdoma KU iniciatyva, kuriame dėstytojais dirba praktikuojantys profesoriai, medicinos mokslų daktarai, atsakė sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis.

„ … nesutinkame su nuomone, kad KU nepasiruošęs teikti tobulinimosi kursus rezidentams. Niekur pasaulyje, juo labiau Europoje, universitetai nėra atsakingi už rezidentų rengimą. Podiplominis mokymas vyksta tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra licencijuojamos šiai veiklai. Tad automatiškai yra ir atsakingos už rezidentų rengimą“

„Kadangi tenka trečią kadenciją dirbti Seimo sveikatos komitete, man labai nemalonu konstatuoti faktą, jog reforma stringa dėl kai kurių vyr. gydytojų ambicijų. Tie postai yra pakankamai gerai apmokami. Vadovai gauna keliskart didesnius atlyginimus negu Seimo nariai. Dėl to, kad uostamiestyje nevyksta ligoninių pertvarka, yra stabdomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos. Pinigai nepasiekia tikslo, kol nėra sujungtos ligoninės.” – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

” … nesirenkame, darome tai, ką privalome daryti. Dėl reformos eigos Seimas ir Vyriausybė nuspręs, kaip yra geriau.” – Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sakalauskas.

„Kalbama, kad Klaipėdoje reikia įsteigti stiprų centrą, kuris teiktų universitetinio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau toks centras yra – Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) teikia praktiškai visas paslaugas, išskyrus organų transplantacijos (jas teikia KMUK ir VULSK) ir kardiochirurgijos (jas teikia Klaipėdos, buvusi Jūrininkų ligoninė).“ – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis

„Apjungus ligonines vyr. gydytojo pareigoms eiti būtų skelbiamas konkursas. Vadovai baiminasi, kad atsiras jaunų ir moderniai dirbančių konkurentų, galinčių užimti jų vietą. Rinkimuose galės dalyvauti visa Lietuva“

„Sveikatos priežiūros reformos, gerai suplanuotos, pagrįstos mokslu ir vadyba, gerai išdiskutuotos medikų ir visuomenės, aptartos ir sutartos, vykdomos visose šalyse. Jų pagrindinis tikslas – gerinti sveikatos priežiūrą žmonėms.“

„Kadangi vienus vyr. gydytojus palaiko vieni politikai, kitus – priešingos politinės jėgos, nereikia tikėtis, kad šiemet kažkas išsispręs. Vilties suteikia kitąmet vasario mėnesį vyksiantys Savivaldos rinkimai, kuomet keisis Klaipėdos miesto taryba.“

„Todėl vietoj argumentų, šiuo metu dominuoja emocijos. Kad reforma vyktų sklandžiai, turi būti juridiškai sureguliuotas ligoninių jungimas. Negalima statyti namo, nepadėjus pamatų. Tas mechaninis ligoninių jungimas ir vieno ar kito vadovo pakeitimas nieko gero neduos.“ – Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

” …  manau, kad iš tikro bendra, asocijuota Klaipėdos ligoninių veikla (ne fizinis sujungimas) yra sveikintina ir ji gali vykti po Klaipėdos universiteto vėliava. Tam reikia tik visų suinteresuotų pusių, geranoriškumo, loginio mąstymo ir noro padėti žmonėms, ypač sergantiems.”

******

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Karas dėl uostamiesčio ligoninių tęsiasi“.

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

PrintFriendly

· · · · · · ·

Oct/10

16

Klaipėdos mūšis. Į tiesą panaši (pravdopodobnaja) ataka

Rugsėjo viduryje Lietuvos radijas transliavo laidą apie sveikatos sistemos pertvarką Klaipėdoje. Ją parengė LR žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Vakar skelbėme pirmąją laidos dalį. Antrojoje buvo intervju su Seimo sveikatos reikalų komiteto pirminininku Antanu Matulu.

A. BAJORŪNAITĖ.  Pone Matulai, jums žinoma ši situacija Klaipėdoje?

A. MATULAS. Daug metų žinoma ta situacija.

A. BAJORŪNAITĖ.  Išklausėte mūsų reportažą, kokias jums mintis tai sukėlė, juo labiau, kad pateikiami kitų šalių pavyzdžiai, kur reformos pakeitimai vykdomi, atsižvelgiant į visuomenės, į gyventojų apklausas, gyventųjų požiūrį, viskas turi būti išdiskutuota, iškalbėta.

A. MATULAS. Visiškai sutinku, bet vėlgi kalbama apie bendrą sistemą Lietuvoje, ir kada mes pažiūrime, kiek stacionarų lovų yra Klaipėdos krašte, pačioje Klaipėdoje ir kiek yra Aukštaitijoje, Dzūkijoje, tai mes matysime, kad beveik du kartus lovų skaičius viršija vidutinį lovų skaičių tūkstančiui gyventojų. Ir tai įvyko dėl to, kad Klaipėda turi labai jau įtakingus kelis vyriausiuosius gydytojus ir pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kad yra labai tamprūs ryšiai, ypatingai vienos ligoninės buvusio gydytojo, buvusio ministro ryšiai su meru, su tarybos nariais ir yra mums statoma sąlyga, kad jeigu paliksite vieną vadovą, organizuosime, leisime reorganizuoti, priimsime sprendimą. Jeigu ne, jūs nieko nepadarysite. Ir vyksta kova, kada pavyzdžiui Šiauliai, Panevėžys, turi vieną ligoninę, apjungtą, naudojasi viena laboratorija, vis dėlto efektyviau naudojami ištekliai. O Klaipėda dabar turi 4 ligonines ir problema matomai čia ne dėl to, kad gaus blogesnes paslaugas, visiškai įmanoma sukurti ir universitetinį centrą, visiškai įmanoma, bet pirmiausia turi būti įvykdytas sprendimas, dabar stambios ligoninės atiduodamos ministerijoms, joms bus suteiktas prioritetas investicijoms. O pavyzdžiui Klaipėdos ligoninė, universiteto vadinama ligoninė, universitetinė, universiteto ir jūrininkų ligoninė tiesiog buvo statomos, kaip viena ligoninė, kaip filialas. Po to, taip jau įvyko, kad du vadai nesutarė, užsimūrijo tunelį, ir dabar jos egzistuoja, kaip dvi atskiros ligoninės, ir kas akivaizdu visai visuomenei, visai Lietuvos visuomenei, kad jeigu jau ir reformuot, optimizuoti, taupyti lėšas, kad nedubliuotų, nebūtų dubliuojamos paslaugos, efektyviau naudotis įranga, kad pirmiausia reikia apjungti valymą dviejų ligoninių, žmonėms nepablogės paslauga, bet pagerės.

A. MATUSAS.  Pone Matulai, iš tiesų situacija, kol kas, bent jau iš šono pasiklausius, yra paini, neaiški, argumentų turi visos pusės. Tai dabar, kieno turėtų būti tas paskutinis žodis, kad turėtų priimti galutinį sprendimą?

A. MATULAS. Manyčiau, kad vis dėlto turi atsirasti ir Klaipėdos krašto, sveikatos priežiūros įtaigose tvarka, vis dėlto turi būti vadovaujamasi Vyriausybės priimtais nutarimais, nes pagal Vyriausybės nutarimo optimizaciją, apjungimą mažesnių ligoninių arba šalia esančių, vyksta ir jau baigiasi visoje Lietuvoje. Tik Klaipėdoje niekas nevyksta, nes aš irgi buvau pasikvietęs pas save, kaip komiteto pirmininkas, į Seimą, tarp kitko ir Seimo Pirmininkės prašymu, ir Klaipėdos mero, ir įstaigų vadovus ir ministrą. Kalbama viešai, sėdint prie apskrito stalo vienaip, o pasibaigus, posėdžiui keliama sąlyga, jeigu jūs paliksite vadovą tokį, tokį, mes sutinkame, mes tą sprendimą priimsime. Ir aišku daromas begalinis spaudimas Klaipėdos politikų, Seimo nariams, politikams, ministrams ir man asmeniškai, keliolika žmonių skambino, prašė. Vieni palaiko vieną pusę, kiti palaiko kitą pusę, o kenčia visuomenė, kenčia medikai, gydytojai, kurie yra klaidinami, nes akivaizdu, kad jeigu ligoninių įstaiga lieka savivaldybės, pagal dabar nustatytą tvarką, jos negalės teikti tam tikrų paslaugų, bus apribotos investicijos. Taip, kad man atrodo visuomenė… Jau bendraujant su Klaipėdos visuomene, jau beveik supranta, beveik ir atvirai kalba, kame šuo pakastas. O šuo pakastas tame, kad įtakingi žmonės, gaunantys po dešimtys tūkstančių litų atlyginimų, labai sunkiai nori tapti pavaduotojas, arba apskritai jau įsijautę, kad yra nepakeičiami žmonės. Čia, mano manymu, didžiausia problema.

A. MATUSAS.  Pone Matulai, kokių nors svertų Vyriausybėje, ministerijoje ar Seime neturite? Ką galima padaryti?

A. MATULAS. Žinokite, diskusija vyksta apie tai, ir pasitarimai ištisai vyksta ir parlamente ir ministerijose, ir dabar nutarta Vyriausybės nutarimu, kad dvi ligoninės, esančios šalia, turi būti apjungtos, jos netgi gali būti galvojama ir kuriamos universitetinis centras. O visas 4 ligonines padaryti universitetines Klaipėdoje, visiškai neracionalu, ir neprotinga būtų, nes tokiu atveju savivaldybė neturėtų jokios ligoninės, ir tas paprastesnes paslaugas teiktų universitetinė ligoninė su daug brangesne kaina, vėlgi valstybė turi skaičiuoti išteklius, turi skaičiuoti pinigus, todėl mano manymu, tas Vyriausybės patvirtintas planas yra visiškai neblogas, tiesiog tik reikia susitarti. Ir dabar ministerija ruošia tokį sprendimą, kad bus paruoštas atskiras įstatymas, jeigu parlamentas pritars, o manau, kad turėtų pritarti, nes kitokiu atveju Šiaulių krašto žmonėms, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, pagaliau Kauno ir Vilniaus, sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda turi 130 lovų, kada Lietuvos vidurkis mažesnėse savivaldybėse 50, o vidurkis 80 Lietuvoje lovų tūkstančiui gyventojų. Tikrai sunku paaiškinti kodėl Klaipėda įsivaizduoja, kad yra išimtinė ir gali egzistuoti Klaipėdoje 4 brangiausi aparatai, tomografai, brangiausios laboratorijos, kada visos dirba nepilnu krūviu.

A. BAJORŪNAITĖ.  Pone Matulai, kaip ir mūsų pasakojime, mes rėmėmės konkrečiai Šveicarų praktika, kurie sako, kad tokie dalykai, liečiantys kiekvieną žmogų, prieš priimant įstatymus, politinius sprendimus, labai daug kalbama su visuomenę, įtraukiamos įvairios visuomenės organizacijos, ir labai visi pasiūlymai, problemos išnarstomi konkrečiai, kaip sakė, girdėjote pasakojimą, žiniasklaidoje. Galbūt ir mūsų pasakojimas prisidės prie to, kad kuo daugiau žmonių išgirs, kaip konkrečioje vietoje, kad vyksta. Jūsų manymu, reikia ar ne, tokių viešų plačių diskusijų?

A. MATULAS. Labai reikia, ir jūsų laida, be abejo, kad prisidės, nes kiek girdėjau, ir kiti pašnekovai pasakė atvirai kai kurių minčių, kurių visuomenė nežinojo, ir aš galbūt per daug atvirai pasakiau. Tarp kitko, Klaipėdos krašto  spauda labai domisi ir labai dažnai skambina, ir rašo apie šituos dalykus, manau, kad visuomenė žino. Tiktai vėlgi, man atrodo, kad kai kuri žiniasklaida Klaipėdos, tiesiog skaitant straipsnius, ne visada gali ir patikėti. Vieną kartą atsiranda straipsnis, palaikantis vieną pusę, arba vieną asmenį, kitą kartą atsiranda straipsnis, palaikantis visiškai kitą pusę. Manau, kad mūsų visuomenė tiek brandi, tiek protinga ir supranta, kad čia pirmiausiai jų tiesiogiai neliečia, bet kad tikrai norima padaryti taip, kad būtų geriau. Dabar, vieną tyrimą galimybė, kažkokį gydymo procesą atlieka jūrininkų ligonininėje, kitą procedūrą kažkokios paslaugos jie jau negali teikti, jeigu būtų apjungta ligoninė, gal galėtų teikti be jokių papildomų siuntimų, eilių rašymo. Kai išleidžiamas žmogus, jau tada statoma į eilę, guldoma į kitą ligoninę arba kažkokį tyrimą atlikti. Tai yra tiesiog daug dalykų, kurie trukdo visuomenei dabar teikti efektingai tą pagalbą. Ir dar kartą sakau, tikrai visuomenėje reikia kalbėti ir mes pagalvosime, ką galima dar padaryti, galbūt ir išvažiuojamą posėdį padarysime, komiteto. Tarp kitko, dabar 29 d. važiuojame į „degančius“ rajonus, kur finansavimo labai sumažėjo, į Kupiškį, Ignaliną. Ir aiškinsimės, kodėl pakankamai sunkiai laikosi tos mažos ligoninės. Bet aš manau, kad šiais metais sugebėsime surengti ir išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdą ir pirmiausia be abejo susitiksime ne su tais pačiais vadovais, bet su visuomeninių organizacijų žmonėmis.

A. BAJORŪNAITĖ. Ačiū jums už komentarą. Tai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

*****

Skyrelio “Klaipėda” publikacija

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Oct/10

1

Prezidentės antausis Labanausko-Matulo-Oleko trijulei

Vakar Prezidentūroje įvyko Prezidentės susitikimas su sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu ir su Seimo sveikatos reikalų komitetu. Po šio susitikimo R. Šukys teigė, kad vaistų kainos jau sumažėjo beveik 11 proc., tikimasi, kad iki metų pabaigos kainos sumažės bent iki 15 proc. To pasekoje pavyko sutaupyti 80 milijonų litų.

Valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys sakė: „Prezidentės iniciatyva jau yra procesas pajudėjęs, vaistų kainos pradėtos reguliuoti, pasikeitė vaistų išrašymo tvarka, šioks toks vaistų kainų sumažėjimas konstatuojamas. Tačiau Prezidentė ir susitikime pabrėžė, kad jis yra mažesnis, negu buvo tikėtasi“.

Ką reiškia šie du  susitikimai? Iš šalies tai galėtų atrodyti eiliniai situacijos aptarimai.

Tačiau nereikia užmiršti bendro įvykių konteksto. Gegužės mėnesį R. Šukys pavirtinino naują vaistų išrašymo tvarką, prieš kurią prasidėjo didelė ir plati agitacijos kampanija, vedama Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento L. Labanausko. Prie jo prisijungė ir buvęs sveikatos apsaugos ministas Juozas Olekas. Įvyko svarstymas Seimo sveikatos reikalų komitete, po kurios komiteto pirmininkas A. Matulas ne kartą sakė, kad tvarka bus keičiama. Jis teigė, kad šis klausimas bus svarstomas rudenį.

Atėjo ruduo …. Tačiau Prezidentė atrodo užbėgo Labanausko-Matulo-Oleko kompanijai už akių.  Susitikimas su Prezidente pasiuntė aiškų signalą šiai trijulei: nebandykite keisti gero įstatymo.

Ir jis iš tikro yra geras. To jau seniai reikėjo Lietuvos medicinai. Mintys apie tai – rytojaus įraše.

PrintFriendly

· · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me