Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Birutė Jankuvienė

Dec/10

10

Birutė Jankuvienė. Saikas

Sukūręs pasaulį, Dievas išdalino žmonėms įvairiausių gėrybių.

Jos buvo sukrautos į didžiulius, gražius maišus. Išdidžiai pūpsojo maišas su užrašu – Grožis. Šalia jo – Meilė. Toliau – Sveikata, Darbštumas, Talentingumas.

Žodžiu, daugybė geidžiamiausių savybių viliojo žmones. Jas kaip mat ir išgraibstė.

Tik vienas maišas liko beveik nepaliestas. Gal dėl to, kad nebuvo toks puošnus ir toks viliojantis, kaip kiti.

O gal dėl to, kad ant jo buvo labai keistas užrašas, kurio niekas nesuprato. Ant jo buvo užrašyta – Saikas.

Dar kažkas buvo mažomis raidelėmis užrašyta, bet niekas nesivargino skaityti.

Po kurio laiko subėgo visi rūškanais veidais , nepatenkinti pas Dievą. Mat nė viena savybė nesugebėjo suteikti pilnaverčio gyvenimo džiaugsmo. Visiems kažko vis trūko.

⁃  Duok mums dar kokių nors savybių, kad mes taptume laimingi,  -prašė jie.

Tačiau Dievas jau buvo viską išdalinęs, todėl patarė sugrįžti prie likusio maišo, iš kurio niekas nenorėjo imti.

Ant maišo po užrašu – Saikas, mažomis raidelėmis buvo paaiškinta , jog be šios savybės neįmanoma tapti laimingu.

Nežinau, kaip žmonės išsidalino paskutinįjį maišą, bet, akivaizdu, kad ne visiems užteko…

***

Skyrelio “Birutė” publikacija

***

Dr. Birutė Jankuvienė dirba šeimos gydytoja UAB “Birutės šeimos medicinos praktikoje” Klaipėdoje.  Ji taip pat yra šios UAB direktorė.

PrintFriendly

Nov/10

6

Labiausiai skaitomi įrašai – rugsėjis

1. Kristina Andrėkutė. Rimčiausi dalykai gyvenime nutinka spontaniškai

Neretai rimčiausi dalykai gyvenime nutinka gana spontaniškai. Man taip buvo su sprendimu emigruoti…Truputį daugiau laiko pamąstymui apie ateities perspektyvas ir emigracijos pliusus bei minusus atsirado mėnesiui išvykus praktikai į Vokietiją …

… Vokietijoje į skyrių guldomas pacientas iš karto priskiriamas vienam ar kitam jaunajam gydytojui, kuris jį apžiūri, paskiria tyrimus ir gydymą. Nereikia eiti susikibus su vyresniuoju kolega prisistatyti. Nereikia tartis dėl kiekvieno punkto paskyrimuose. Daugiau atsakomybės, bet daug daugiau pasitikėjimo bei motyvacijos tobulėti …

… Ir visas puikiai paruošto lietuviško gydytojo darbas lieka tik rašyti receptus ir traktatus ligos istorijose. Vokietijoje banalius paciento statusus ir skundus kompetentingos surašyti ir slaugytojos …

…Tiesa, kalbant apie gydytojų pajamas, sunku nepaminėti kyšių.  Dėl to, kad Vokietijoje pacientas tau nesumąstys atnešt voko su pinigais, tiesiog ramiau dirbti…

…Ir tas mokslas čia labiau mokslinis, niekas nesigina disertacijų iš retrospektyviai surūšiuotų ligos istorijų…

…Ir visos Lietuvos labui visgi norėtųsi tikėti tuo populiariu šiuo metu teiginiu, kad „geriausi specialistai neemigruoja“.  Kaip ir tuo, kad Lietuva pagaliau pradės rūpintis, kaip tiems likusiems geriausiems specialistams suteikti visas sąlygas dirbti ir tobulėti…

2. Šveicarijos radijas DRS apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje

… Dvi skirtingos Lietuvoje vykdomos sveikatos politikos vietos, Vilniaus universitetinė ligoninė ir ambulatorija Kačerginėje. Ligoninė gauna milijonus eurų, ambulatorija tik keletą centų …

… Aišku tik tiek, kad, palyginus su kitomis ligoninėmis, Vilniaus universitetinė ligoninė surijo nemažai pinigų …

… Situaciją dar labiau pasunkina korupcija. Užsienio ekspertai spėja, kad 25 procentai ES lėšų, skirtų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nutekėjo į asmenines kišenes. „Kai kurie ligoninių direktoriai pasistatė didžiulius pastatus su privačiais kabinetais. Kyla klausimas – kaip jie gali sau tai leisti?“ …

… Kuo daugiau valdžios turi ligoninių vadovai, tuo didesnės korupcijos apimtys…

… Genovaitė ambulatorijoje uždirba labai mažai: dirbdama puse etato, teuždirba 400 litų. Pavertus Šveicarijos frankais tai net nesiektų 50. Tai yra pats žemiausias atlyginimas dirbantiems Lietuvos sveikatos apsaugos srityje…

3.   Birutė Jankuvienė. Keturiolika bučinių į galvytę

… Porą mėnesių rytais pakostintį vyrą vos ne jėga priverčiau atlikti tyrimus. Kraujo tyrimas mus pribloškė. Tą pačią dieną hematologai patvirtino lėtinės mieloleukemijos diagnozę …

… “Gyvensi penkis metus”, – drėbtelėjo pagyvenusi hematologė, duodama suprasti, kad dar kokius du, tris metus pridėjo…

… Kaip baisu yra žinoti, jog yra galimybė padėti mano brangiausiam žmogui, bet ji nepasiekiama. Mes nekalti, kad mūsų tokie žeminančiai maži atlyginimai, jog negalime leisti sau tinkamai gydytis …

… Tada prasidėjo grumtynės su didžiuliu biurokratijos kalnu Lietuvoje. Po ilgai trukusių įvairaus lygmens atsirašinėjimų, įtikinėjimo, netgi grasinimų. Buvau pasiryžusi su visais vaikais badauti prie Seimo, paskelbusi visam pasauliui, kaip Lietuvoje pasmerkiamas mirčiai gydytojas, atidavęs medicinai gražiausių dvidešimt savo gyvenimo metų, keturių nepilnamečių vaikų tėvas…

P.S. Netyčia iš pradžių buvome paskelbę juodraštinį variantą, todėl kompjuteris rodo kaip du skirtingus įrašus. Iš viso – 242.

4.  Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

… Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą? …

____

Nuotraukos autorė Rūta Jasaitytė

PrintFriendly

· · · · · ·

Birutė Jankuvienė

Kai įžengi į šeštą dešimtį, jau lyg ir gali daryti kai kuriuos apibendrinimus, išvadas.

Tikėtina,  kad didesnioji dalis gyvenimo jau nugyventa, o kūrybingiausioji tai tikrai.

Nebuvau, atrodo, nei išskirtinių gabumų nei ypatingos išvaizdos, ar aukštos kilmės, net geležinės sveikatos. Bet kažkaip, vis tiek pavyko.

Pavyko iki šiol būti laiminga. Tarsi savaime leidžiant įvykiams vykti. Išsipildė viskas, apie ką svajojau.

Svajonių profesija, nuostabi šeima, mieli pomėgiai – viskas yra. Taip, kaip pavyko man, tikiu, jog gali pavykti kiekvienam.

Todėl pabandysiu pateikti savo laimės receptą, kuris yra daugiau, negu paprastas ir kiekvienam įgyvendinamas. Receptas susideda iš keleto komponentų.

Pradėsiu nuo to, kuris tinka bet kokio tikėjimo, bet kokių politinių pažiūrų, bet kokios lyties žmogui. Tai disciplina.

Disciplina užima labai svarbią vietą mano gyvenime. Daugybę metų keliuosi tuo pačiu laiku, pusę šešių ryto. Pasimeldžiu, susitvarkau save. Toliau seka darbas ir su tuo susijusi veikla. Po darbo sportas arba šokiai, arba kitos laisvalaikio, nors ir trumpo, akimirkos, malda su šeima prieš miegą, ir saldus, ramus miegas. Viskas tuo pačiu laiku.

Kuomet ilgą laiką darai tą patį – susiformuoja įpročiai. Tampi netgi priklausomas nuo to. Pasirodo, gali būti gerų priklausomybių. Priklausomybė tvarkai, sportui, disciplinai, maldai ir t. t. Jaunystėje suformuoti įpročiai su metais tik sustiprėja. Jeigu anksčiau reikėjo valios anksti keltis, arba sportuoti , arba ko nors nevalgyti, dabar tai daryti yra daug lengviau. Sunku – nedaryti.

Supratau, kaip svarbu jaunystėje suformuoti teisingus įpročius, teisingas priklausomybes, teisingą požiūrį į gyvenimą, aplinką, save.

Juk  ir mašiną vairuoti senatvėje lengviau, jei vairuoji nuo jaunystės. Disciplina duoda daug laiko, nes visada viską spėji. Tiesiog išmoksti planuoti laiką, atsirinkti tai, kas svarbiausia.

Disciplina padeda išsaugoti sveikatą, gerą nuotaiką, atitolinti ar net išvengti depresijos. Disciplina – tai gyvenimas čia ir dabar.

Tai darymas to, ką turi daryti dabar, šią akimirką. Arba nedaryti.

Tiesiog būti ir džiaugtis tuo, kas padaryta. Disciplina – tai tesėjimas žodžio. Tu tampi patikimu žmogumi, neištyžti jokiomis aplinkybėmis.

Pabandyk į savo pasaulį pasikviesti griežtąją viešnią – discipliną ir apgyvendinti visam laikui. Turėsi neįkainojamą draugę.

Kitą kartą papasakosiu apie kitus laimės recepto komponentus.

***

Šį  ir ankstesnį Dr. Birutės Jankuvienės įrašus galima rasti skyrelyje “Birutė” (viršutinis menu)

PrintFriendly

·

Du tūkstantųjų lapkričio tryliktoji. Ryte viename iš dienraščių pasirodė didžiulis straipsnis apie pacientų pamėgtas gydytojas. Jų tarpe buvau ir aš. Džiugiai prasidėjusi diena, deja, nebuvo tokia laiminga.

Porą mėnesių rytais pakostintį vyrą vos ne jėga priverčiau atlikti tyrimus. Kraujo tyrimas mus pribloškė. Tą pačią dieną hematologai patvirtino lėtinės mieloleukemijos diagnozę.

“Gyvensi penkis metus”, – drėbtelėjo pagyvenusi hematologė, duodama suprasti, kad dar kokius du, tris metus pridėjo. Tuo metu vyrui buvo keturiasdešimt ketveri. Turėjome keturis vaikus, iš kurių mažoji buvo tik ketverių. Būdami gydytojais puikiai supratome padėties sudėtingumą.  Juolab, kad vyras neturėjo brolių nei seserų, todėl vienintelis radikalus gydymas – kaulų čiulpų transplantacija jam nebuvo įmanoma. Meldžiau Dievo stebuklo, meldžiau jėgų viską ištverti, meldžiau teisingų sprendimų. Į mano maldą Dievas atsakė greitai. Tą pačią savaitę spaudoje pasirodė straipsnis apie naujus vaistus nuo leukemijos – imatinibą, kurio pirmieji bandymai jau atlikti JAV, davė puikius rezultatus. Supratau, kad informacija skirta man, kad turiu vyrui gauti šiuos vaistus. Imatinibo kaina penkiolika tūkstančių litų mėnesiui. Tokią pinigų sumą mes su vyru dirbdami gydytojais galėjome uždirbti per metus laiko. Juolab, kad dar reikėjo išmaitinti keturis savo vaikus.

Kaip baisu yra žinoti, jog yra galimybė padėti mano brangiausiam žmogui, bet ji nepasiekiama. Mes nekalti, kad mūsų tokie žeminančiai maži atlyginimai, jog negalime leisti sau tinkamai gydytis. Tuomet ryžausi kovoti, kad gydymas imatinibu būtų pirmiausia įteisintas, o po to ir kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Mano argumentus sustiprino hematologijos klinikos Bazelyje profesorių konsultacija. Jie patvirtino, kad mano vyrui imatinibas būtų vienintelė galimybė išgyventi.

Tada prasidėjo grumtynės su didžiuliu biurokratijos kalnu Lietuvoje. Po ilgai trukusių įvairaus lygmens atsirašinėjimų, įtikinėjimo, netgi grasinimų. Buvau pasiryžusi su visais vaikais badauti prie Seimo, paskelbusi visam pasauliui, kaip Lietuvoje pasmerkiamas mirčiai gydytojas, atidavęs medicinai gražiausių dvidešimt savo gyvenimo metų, keturių nepilnamečių vaikų tėvas.

Vaistą gauti pavyko. Iš pradžių pati farmacinė kompanija Novartis teikė labdarą, vėliau patekome į laimingųjų, kuriems valstybė apmokėjo gydymą, sąrašą. Rezultatai buvo stulbinantys. Kraujo tyrimas normalizavosi per porą mėnesių, savijauta sparčiai taisėsi. Taip mes jau sulaukėme dešimto nuostabaus rudens.

Rašydama šį straipsnį, regiu pro langą laimingą vyrą, skinantį obuolius nuo savo skiepytų obelų. Iki šiol dirba, sportuoja. Jau sulaukėme trijų anūkų iš vyresniosios dukters. Vidurinieji studijuoja mediciną. Dukra nori pasišvęsti hematologijai. Mažylė, tėvelio numylėtinė, nenueina miegoti, nesulaukusi tėvelio bučinių į galvytę. Tėvelis bučiuoja tiek kartų, kiek ji turi metų. Šiais metais jau keturiolika bučinukų,

Gal Dievas duos sulaukti aštuoniolikos ar dar daugiau.

*****

Birutė Jankuvienė dirba šeimos gydytoja UAB “Birutės šeimos medicinos praktikoje”. Ji taip pat yra šios UAB direktorė.

PrintFriendly

· ·

Theme Design by devolux.nh2.me