Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Eglė Petkutė

Dec/10

4

Spalio mėnesio skaitomiausi įrašai

Klaipėdos forumas: pasisako pacientų atstovė p. A. Petrauskienė

Spalio mėnesio pirmieji keturi skaitomiausi įrašai buvo apie Klaipėdą:)

1. Žinia iš sveikatos apsaugos ministerijos

Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą … Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija …Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.

2.  Piramidinio mąstymo per trumpą laiką nepakeisi ?

Šiuo momentu svarbu nesubyrėti, priimti iššūkius, vis pasidairant į šviesą tunelio gale, tikintis kitokios ateities savo vaikams … Mūsų piramidė turi būti tvirta, gerai subalansuota, gyvybinga, išdidžiai stovinti šalia kitų. Jei ne – tada tampame didžiųjų piramidžių pamatų plytomis, arba išvis subyram į pakelės dulkes …intelektuali piramidė turi būti tarp struktūrų. Tokiu atveju – taip, apatinės struktūros sudaro organinį pagrindą aukštesnėms struktūroms. Problema Lietuvoje yra kita. Kad žmonės dirbantys aukštesnėse struktūrose pradeda galvoti, kad jie yra ‘aukštesni’ už tuos, kurie dirba žemiau esančiose struktūrose …

3. Atviras laiškas Klaipėdos merui p. R. Taraškevičiui

Iki šiol spaudoje buvo girdėti tik įvairių suinteresuotų pusių įvairūs pareiškimai su dar įvairesnėmis nuomonėmis. Tačiau visos šios pusės nėra nė karto susitikę konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai. Todėl kitas racionalus žingsnis turėtų būti ne svarstymas Seime, bet tokios diskusijos organizavimas. Šioje diskusijoje visos suinteresuotos pusės galės išsakyti savo pasiūlymus bei viziją, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

4. Mūšis dėl Klaipėdos prasideda

Todėl 2010 sausio 15 dieną atsiminsime kaip nedidelę, bet labai svarbią pergalę kare dėl mūsų medicinos Vakarų Lietuvoje. Tą dieną mes parodėme, kad galime būti vieningi ir galime rasti kelią į priekį

Tačiau karas tęsiasi. Mūšis dėl Klaipėdos dar nėra laimėtas. Prieš beveik devyniasdešimt metų Klaipėda buvo išvaduota iš vokiečių okupacijos ir prijungta prie Lietuvos.

Ar sugebės Klaipėda ir šį kartą išsivaduoti iš kelių žmonių, kuriems valdžia apsuko galvą ir jie pradėjo jaustis padėties viešpačiais, gudriai paspęstų pinklių?

5.  Ramūno Liko vadybos pradžiamokslis. Strateginis valdymas

Kognityvinis disonansas. L. Festingerio „Kognityvinio disonanso teorija“ … Taigi kognityvinio disonanso esmė, kad tarp tokių esminių žmogaus sričių kaip elgesys, mąstymas ir jausmai turi būti harmonija. Jeigu kurioje nors iš šių sferų atsiranda komponentas prieštaraujantis visumai ar viena sfera pasikeičia kitų dviejų atžvilgiu – atsiranda prieštaravimas (disonansas), kuris sukelia diskomfortą, kurio pasekoje individas imasi priemonių, kurios leistų atstatyti pusiausvyrą.

Kad būtų aiškiau, paimkime praktinius pavyzdžius iš gyvenimo. Pavyzdžiui žmogelis buvo išrinktas į Seimą (ar šiaip į valdžią pateko). Praeina kiek laiko ir jis pasikeitė – pasikeitė jo apsirengimo stilius, pasikeitė ir laikysena, pasikeitė ir kalbėjimo maniera bei savęs vertinimas bei kitų vertinimas. Ar vaizdas matytas?

****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · · ·

Nov/10

12

3R – o gal 5R?

Neseniai sveikatos apsaugos ministras pranešė ilgai lauktą žinią – prasidėjo sveikatos apsaugos sistemos reforma. Paskelbtos reformos metmenų užuomazgos.

Reformos esmė – penkios zonos. Kiekvienoje zonoje bus respublikinė, regioninė ir rajoninė ligoninės (RRR). Pradžia gera, pati koncepcijos užuomazga nebloga. Bet kas toliau? Štai spaudoje pasirodė informacija, kad šios reformos dėka bus sutaupyta 200 mln. litų. Ką tai reiškia – daug ar mažai?

Sunkmečiu didelis pavojus yra tai, kad reforma gali būti sutapatinta su taupymu. Taupymas pavadinamas reforma, sujungiamos kelios ligoninės, patenkinamos senos ambicijos, įgyvendinami ankstesni siekiai, pakeičiami ligoninių pavadinimai. Reforma tuo gali ir pasibaigti.

Kad taip neatsitiktų, Sveikatos sistemos reformų biuras turėtų viešai paskelbti reformos viziją, kurioje būtų išanalizuotos ankstesnių reformų, pokyčių klaidos, aprašytos ne tik pagrindinės nuostatos, kuriomis bus vadovaujamasi vykdant reformą, bet ir vertybės, kurių bus siekiama vykdant reformą ir kurios bus sukurtos pertvarkos dėka.

Kaip bus sprendžiamas specialistų trūkumo periferijoje klausimas? Reformos metmenų užuomazgos į šį klausimą atsakymo nepateikia. Vienas iš galimų variantų galėtų būti regioninio (R) kontrakto įvedimas bei rezidentūros (R) trukmės pailginimas. Tada reforma galėtų vadintis ne RRR, o RRRRR.

Neįkainojamas resursas šiame procese galėtų būti rezidentūros trukmės pailginimas pagal Europos Sąjungos rekomenduojamus standartus. Daugeliu atvejų rezidentūra ilgėtų dvejais metais ir tai įgalintų kompensuoti laisvas darbo valandas, atsiradusias dėl gydytojų darbo laiko sutrumpinimo. Rezidentūros trukmės pailginimas padėtų reformuoti universiteto ir būsimųjų respublikinių ligoninių personalą.

Tokiose ligoninėse Vakaruose paprastai didesniąją darbuotojų dalį sudaro jaunesnieji ir vyresnieji rezidentai. Jaunesnieji rezidentai daug mokosi ir atlieka “paprastesnius” darbus, tokius kaip ligos istorijų rašymas, receptų rašymas, tyrimų organizavimas. Vyresnysis rezidentas yra jaunesniojo rezidento tiesioginis viršininkas, taip pat jis yra specialisto, dirbančio universiteto (respublikinėje) ligoninėje, dešinioji ranka.

Vyresnysis rezidentas taip pat palaipsniui mokosi įvairių sudėtingesnių procedūrų, operacijų, gilina žinias ir tobulina klinikinius įgūdžius. Visavertiškai atlikti visų šių funkcijų rezidentai Lietuvoje negali dėl paprasčiausios priežasties – jų vietos jau užimtos specialistų, kurie atlieka šiuos darbus. Tačiau ką daryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir ėriukas saugus?

Optimali išeitis – regioninio kontrakto įvedimas. Kodėl neįvedus regioninio kontrakto principo, pagal kurį specialisto darbo vieta yra ne konkreti ligoninė, bet regionas? Tada nemažos dalies universiteto (respublikinių) ligoninių specialistų darbo krūvius būtų galima sumažinti iki 20 darbo valandų per savaitę. Likusį laiką jie galėtų konsultuoti mažesniųjų miestelių pacientus. Taip būtų galima gerokai pasistūmėti į priekį sprendžiant specialistų klausimą periferijoje. Antra vertus, neturėtų likti tokių specialistų, kurie dirba tik poliklinikoje arba tik mažoje miestelio ligoninėje. Jie visi tam tikrą laiko dalį turėtų dirbti universiteto arba respublikinėje ligoninėje. Taip jie sugebėtų išlaikyti savo kvalifikaciją. O regionai gautų gerą ir šiuolaikinę pagalbą.

Taigi įvedus dar dvi R, laimėtų visi. Ir pats svarbiausias aspektas sunkmečio metu – ši reforma ne tik nieko nekainuotų, bet jos dėka būtų dar ir sutaupyta, nes rezidentams mokamas atlyginimas yra mažesnis nei specialistams. Tuos pinigus galima panaudoti kitose sveikatos apsaugos sistemos reformos srityse. Gal tuomet R atsirastų dar daugiau.

****

Straipsnis skelbtas   “Vakarų eksprese” 2009 m. rugsėjo 29 d.

****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · ·

Oct/10

26

Piramidinio mąstymo per trumpą laiką nepakeisi?

Prieš kelis mėnesius simaitis.lt skelbė  Genovaitės Privedienės parengtą interviu “Kaip išardyti klaipėdietišką Bermudų trikampį” (“Vakarų ekspresas”, 2009 m. rugsėjo  1 d.).

Ką daryti toliau, kad visuomenės ir mokesčių mokėtojų pinigai neprasmegtų šiame Bermudų trikampyje?

Keisti mąstymą? Kurti naujas struktūras? Ardyti trikampį?

Apie tai Facebook’e diskutavom su Dr. Algimantu Šimkaičiu, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoju. Algimanto specialybė – intervencinis radiologas.

Algimantas Šimkaitis Gal neardant suteikti kitą dimensiją? Trikampis pataptų piramide. Liktų tik “nereikšmingas” Faraono klausimėlis.

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Gera mintis, Algimantai. Pritariu. Tik svarbu užtikrinti, kad toje piramidėje neliktų piramidinio mąstymo. Kaip tą būtų galima padaryti?

Algimantas Šimkaitis Piramidinio mąstymo per trumpą laiką nepakeisti. Šiuo momentu svarbu nesubyrėti, priimti iššūkius, vis pasidairant į šviesą tunelio gale, tikintis kitokios ateities savo vaikams. Fataliai mąstant – visi biosantykiai žemėje – (maisto) piramidė. Mes galime tą piramidę surafinuoti, žiūrėti į ją intelektualiai ir mandagiai, bet esmė išliks ta pati – apačios maitins viršūnes. Kiekvieno problema – rasti tą aukštį, kuriame nesvaigs galva ir galės išlikti nesuvalgytas.

Mūsų piramidė turi būti tvirta, gerai subalansuota, gyvybinga, išdidžiai stovinti šalia kitų. Jei ne – tada tampame didžiųjų piramidžių pamatų plytomis, arba išvis subyram į pakelės dulkes. Nepiramidinis mąstymas – prabanga, kurią leistų sau vidutiniai piramidės sluoksniai – išsilavinę profesionalai, intelektualai – vienodu atstumu stebintys (kontroliuojantys?) tiek nedideles viršūnėles, tiek fundamentus. >> visos šios mintys – šiek tiek provokacija, noras dar kartą neįpareigojančiai pamąstyti.

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Tik vienas kitą ‘provokuojant’ ir galima diskusija. O diskusija yra būtina tam, kad bediskutuojant patys suieškotume tam momentui tinkamiausią sprendimą. Kol neįvyksta diskusija, mes kiekvienas turime savo asmeninius pamąstymus, įdirbį, kurie, kad ir kiek yra įdomūs, nebūtinai gali reikšti sprendimą. Tinkamoje diskusijoje rastas sprendimas pasižymi dar ir kitu dalyku – jis dažniausiai būna kažkas naujo ir šiek tiek netikėto visoms diskutuojančioms pusėms, todėl nė viena iš jų negali pasakyti – tai mano sprendimas. Tuomet visų pusių parama naujam sprendimui yra tvirtesnė.
Dėl piramidinės struktūros – taip tai yra neišvengiama. Ir tai yra neišgyvendinama – nes tai yra evoliucijos pasekmė. Tačiau intelektuali piramidė turi būti tarp struktūrų. Tokiu atveju – taip, apatinės struktūros sudaro organinį pagrindą aukštesnėms struktūroms. Problema Lietuvoje yra kita. Kad žmonės dirbantys aukštesnėse struktūrose pradeda galvoti, kad jie yra ‘aukštesni’ už tuos, kurie dirba žemiau esančiose struktūrose. Tą aš ir vadinu piramidiniu mąstymu. Tai yra rytietiško mentaliteto dalis, kai manoma, kad viršininkui žemiau esantys tarnauja. Vakarietiško mantaliteto siekiamybė yra tokia, kad viršininkas tarnauja savo pavaldiniams – jo rolė yra užtikrinti sklandų ir kokybišką žemesnės grandies darbą. Uždavinys, kurį aš matau Lietuvoje medicinos atveju – sukurti tokias struktūras ir taip paskirstyti vadovaujančiųjų roles, kad vietos rytietiško tipo psichologijai reikštis būtų kuo mažiau.

Algimantas Šimkaitis Puiki diskusija. Ir jau ne apie klaipėdietišką bermudą, o apie vakarietišką piramidę ant Baltijos kranto.

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Šia tema yra įdomiai rašęs dr. Linas Sidrys*.  Jo straipsnį** apie tai galima rasti  www.simaitis.lt

—-

* Knygoje “Ar laukti stebuklo?”

** Straipsnis “Lietuvoje vyksta grumtynės tarp rytų ir vakarų”

—-

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · ·

Trumpai nupasakoti sunku.

Tiesiog stengiamės, kiek galime.

Kaip supranti, Klaipėdoj niekas nevyksta.

Situacija identiška, kaip ir buvo sausio mėnesį.

Mes juokaujame, kad praėjo devyni mėnesiai, o niekas negimė…

Darbas atima didelę dalį asmeninio laiko, bet visada perskaitau, seku, kas pas tave  naujo, visus straipsnius, komentarus, taip pat ir kolegų.

Mus visus – medikus, pacientus – ši “revoliucinė” įtampa kankina ir sekina.

…ir niekaip neapleidžia jausmas, kad vis tik kažkas turės pasikeisti.
…nes blogiau gali būti tik karas arba maras.

Palaikau ir pritariu Agnės *, Artūro ** ir tavo iniciatyvoms,
ir linkiu sėkmės.

—-

* Parlamentarė Agnė Bilotaitė

** Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas

—-

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me