Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Gintaras Valiukonis

Algis Čaplikas. “Belieka susitarti ir daryti antrą žingsnį. Niekas nesiginčija, kad reikia sujungti KUL ir Klaipėdos ligonines. Reikalingas ir trečias medicinos centras Lietuvoje, kad Klaipėda galėtų sukonkuruoti su Vilniaus ir Kauno klinikomis.Sujungus KUL ir Klaipėdos ligoninę, du steigėjai turėtų būti – SAM ir Klaipėdos savivaldybė. Nematau tame nieko blogo. Priešingai, tik priėmus tokį sprendimą konfliktas pasibaigtų ir uostamiestyje restruktūrizavimo procesas pajudėtų. Kas dėl Klaipėdos ligoninių asociacijos steigimo idėjos, teoriškai tai įdomu. Tačiau sunkiai funkcionuotų tokia asociacija, o ir niekas nepasikeistų iš esmės”

Antanas Matulas. “Daug metų vykdoma reforma aplenkia Klaipėdą … Yra įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, ir jie turi būti vykdomi … Įstaigų vadovai yra samdomi, jie privalo įgyvendinti sveikatos politiką… Įstaigų vadovai yra samdomi, jie privalo įgyvendinti sveikatos politiką. Realybė tokia, kad vieni politikai palaiko vienas gydymo įstaigas, kiti – kitas. Neranda bendros kalbos, tad kalti lieka ministerija ir Vyriausybė. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras R.Šukys yra tos pačios partijos, kaip ir Klaipėdos meras, tad tegul jie tarpusavyje sutaria.”

Pasak A.Matulo, Savivaldybė negali būti dalininkė kartu su SAM. Sveikatos politikui paprieštaravus, kad toks darinys jau yra. Mat prie Klaipėdos ligoninės (buv. Jūrininkų) prijungus Palangos ligoninę, atsirado du steigėjai – SAM ir Palangos savivaldybė, pyktelėjo: “Dar kartą sakau, kad tokio modelio nėra numatyta. Jeigu ministerija suformuos kitą poziciją, kad steigėjais būtų ir SAM, ir Savivaldybė, tuomet atsiras toks darinys”.

“Negirdėjau, kad Klaipėdos ligoninė norėtų susigrąžinti ankstesnį pavadinimą. Kita vertus, koks skirtumas – Klaipėdos ligoninė ar Jūrininkų ligoninė. Svarbu yra statusas. Kam ši ligoninė yra pavaldi. Kokias funkcijas ji vykdo. Ne pavadinime esmė. Pavadinimų keitimui išleistos lėšos – menkiausia problema”.

Sveikatos apsaugos viceministro Gintaro Valiukonio (dabar jau eksviceministras -A.Š.) pasidomėjus, kokia yra dabartinė situacija dėl uostamiesčio ligoninių restruktūrizavimo ir ar baigtas specialiai Klaipėdai planuotas rengti įstatymo projektas, paaiškino: “Projektas dar nėra parengtas. Buvo siekiamybė jį paruošti spalio 15-ajai. Kai parengsime projektą, jums pirmai pranešime ir tik po to pateiksime svarstyti Seimui”

“Į šį dokumentą norime įtraukti ir likusias problemiškas gydymo įstaigas. Taip pat Onkologijos centrą, dėl kurio tęsiasi teisminis procesas, nors teismas priėmė mums palankų sprendimą. Tačiau galioja apskundimo terminas, kuris baigsis spalio 21-ąją.
Parengus projektą prasidėtų viešas svarstymas, vyktų diskusijos. Rengti tokį projektą yra ne tik mūsų, tai yra ministerijos, bet kai kuria prasme ir Vyriausybės pripažinimas, kad be Seimo pagalbos neišspręsime problemos.Kas dėl to, kad Klaipėdos ligoninė nori susigrąžinti ankstesnį pavadinimą, tai sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tame nemato nieko blogo. Maža to, neprieštarautų ir tam, kad, pavyzdžiui, jungtinei KUL ir Klaipėdos ligoninei būtų duotas pavadinimas – Klaipėdos universitetinė jūrininkų ligoninė.

****

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Nepaklusnaus” mero atsakas sveikatos politikams”

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

PrintFriendly

· · ·

Lapkričio 26 d. Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus iniciatyva įvyko forumas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos medicinos ateities. Didžiausias šio forumo paradoksas buvo tai, kad dauguma suinteresuotų pusių tokio forumo nepageidavo.

Klaipėdos ligonines ištiko ekspertų aprašoma valios paralyžiaus situacija. Tai yra tokia situacija, kai dėl grupinių, asmeninių interesų vežimas yra traukiamas į visas puses ir skirtingoms grupėms pasiekus jėgų pusiausvyrą, vežimas, kuriame šiuo atveju sėdi Klaipėdos pacientai, gydytojai ir visuomenė, negali pajudėti iš vietos. Negali pajudėti iš vietos, nes tie, kurie traukia vežimą, iš savo žodyno yra išbraukę visuomeninio intereso sąvoką.

Vienintelis vaistas iš tokios susidariusios situacijos yra viešas forumas, į kurį susirenka visos polemizuojančios pusės ir bando ieškoti bendro sprendimo. Atrodo, kad Klaipėdos savivaldybė šį valios paralyžiaus gydymo būdą pritaikė sėkmingai ir paskyrė pirmąjį gydymo kursą.

Visi forumo dalyviai pritarė, kad pirmasis gydymo kursas – tai kreipimasis į ministeriją bei Seimą dėl pataisos, kuri sudarytų sąlygas Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę. Anot forume dalyvavusio ministro patarėjo M. Marcinkevičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija „nuoširdžiai pritaria, kad Klaipėdoje būtų kuriama Klaipėdos universiteto ligoninė“.

Tai viena iš nedaugelio taip reikalingų Lietuvai teigiamų naujienų. Gaila, kad to reikėjo laukti nuo 2002 metų, kai švedų ekspertų atliktoje studijoje buvo teigiama: „…svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms.“

Kad ir kiek besidžiaugtumėme ne tik pasikeitusia ministerijos pozicija, kuri atspindi norą bendradarbiauti ir konstruktyviai ieškoti išeities iš aklavietės, nė kiek ne mažiau svarbu yra tai, kad išlieka visos prielaidos, dėl ko buvo patekta į valios paralyžių.

Itin nerimą keliantis faktas tas, kad forume nedalyvavo net du iš keturių pagrindinių Klaipėdos ligoninių vyr. gydytojų. Tai yra ne tik nemandagus žestas Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus atžvilgiu, bet taip pat ir akivaizdus ignoravimo pozicijos demonstravimas. Forume buvo svarstoma ne tik Klaipėdos, bet ir Vakarų Lietuvos pacientų ateitis. Nejaugi šie du vyr. gydytojai neturėjo ką pasakyti?

Vienas iš šių vyr. gydytojų aktyviam Vakarų Lietuvos pacientų ir medikų grupės dalyviui prof. A. Kirkučiui uždraudė atvykti į forumą, motyvuodamas tuo, kad neleido sveikatos apsaugos ministras. Klaipėdos merui išvakarėse teko skambinti bendrapartiečiui ir tikslinti situaciją. Šis klausimas ministrui sukėlė juoką. Tai forumo dalyviams pasakojo Klaipėdos meras.

Turbūt neatsitiktinai ši istorija nutiko ligoninėje, kuri jau kelintą kartą patenka į kontraversiškų istorijų sūkurį. Apie tai diskutuoti nebuvo forumo tikslas, tačiau Seimo narys E. Jurkevičius diskusijos dalyviams priminė naujausią istoriją, susijusią su Klaipėdos jūrininkų ligonine.

Dėl tokių bei panašių istorijų Klaipėda ir atsidūrė valios paralyžiaus būklėje, todėl šios situacijos bendrųjų principų suvokimas yra labai svarbus, nes nuo to gali priklausyti Klaipėdos situacijos pagerėjimas.

2010 metų gegužės 27 dieną Klaipėdos savivaldybėje turėjo įvykti posėdis dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Likus kelioms dienoms iki posėdžio, atvyko buvęs viceministras G. Valiukonis ir arogantišku, įsakmiu tonu savivaldybės nariams pareiškė: „Jei nesutiksite su ministerijos pozicija (sujungti, o ne prijungti), turėsite dvi Marijampolės lygio ligonines.“

Tą arogancijos akimirką jis tiesiog užmiršo, kad Lietuvoje dar egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, pagal kurią Vyriausybės sprendimai negalioja savivaldybėms, ir kad savivaldybės nuomonė yra ne mažiau svari nei ministerijos.

Šiuo nepagarbos pacientams virusu G. Valiukonis sugebėjo užkrėsti ir ministrą R. Šukį, kuris, nesugebėdamas atskirti politikos ir medicinos, rugpjūčio mėnesio „Veido“ numeryje nesėkmingai ironizavo: „Galbūt tai lemia artėjantys savivaldybių rinkimai, tačiau savivaldybė priėmė sprendimą ir prisiėmė finansinę atsakomybę, ir tai sveikintina“.

Ministras R. Šukys ištesėjo savo žodį ir spalio 11 dieną atsiuntė sveikinimą ne tik Klaipėdos, bet ir visiems Vakarų Lietuvos pacientams. Ministerija nutarė traumų centrą steigti Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Šioje ligoninėje nėra ir niekada nebuvo jokios infrastruktūros traumoms gydyti. Tokios struktūros jau seniai egzistuoja kitose dviejose Klaipėdos ligoninėse.

Parlamentaras E. Jurkevičius teigia, kad tokį sprendimą ministerija priėmė todėl, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė projektą pasiūlė tik už 10 milijonų litų.

Seimo narys turi mąstyti valstybiškai. Ar Lietuvoje atsirastų bent vienas ūkininkas, kuris priimtų sprendimą kurti dar trečią tokią struktūrą Klaipėdoje? Todėl klausti reikėtų ne apie tai, kodėl valstybiškai nemąsto E. Jurkevičius, bet klausti reikėtų, kodėl jis gina šį absurdišką sprendimą.

2007 metais Sveikatos apsaugos ministerija, naudodamasi ES lėšomis, nusprendė steigti ar plėtoti dešimt traumos centrų Lietuvoje. Devyni iš jų gavo visas, dar 2007 metais patvirtintas lėšas, išskyrus Klaipėdos universitetinei ligoninei numatytą 19 milijonų sumą.

Jei ministerija vykdė taupymo programą, tai pirmas klausimas galėtų būti toks: kodėl kituose Lietuvos miestuose nebuvo ieškoma alternatyvių paslaugų teikėjų? Arba, jei ministerijai kilo abejonių dėl pradinės kainos, kodėl ji net nebandė derėtis su kitomis dviejomis Klaipėdos ligoninėmis tam, kad jos atliktų darbus už mažesnes kainas?

Pasitelkus logikos mokslų taisykles, galima labai lengvai suvokti šio sprendimo absurdiškumą. Vienas iš logikos dėsnių teigia, jog pabandžius pratęsti esamo sprendimo įsivaizduojamą tęstinumą, susidaro daug aiškesnis vaizdas.

Tarkim, šiame konkurse būtų dalyvavusi dar viena iš Žemaitijos ligoninių, išsidėsčiusių pačiame Vakarų Lietuvos viduryje, ir pateikusi paraišką teikti tokias paslaugas už 5 milijonus litų. Valstybė tuomet sutaupytų ne 9 milijonus, bet visus 14 milijonų litų. Ir ne tik. Kiekvienais metais Greitosios pagalbos automobiliai dėl benzino sąskaitos sutaupytų valstybei dar po vieną milijoną litų. Tad kodėl gi nesustabdžius, anot E. Jurkevičiaus, jau dalies “įsisavintų” lėšų, ir tokio centro neįsteigus pačioje Žemaitijos širdyje?

Tokius veiksmus tarptautinės organizacijos vadina didžiąja korupcija. Medicininė korupcija pagal apibrėžimą gali būti mažoji (papildomi mokėjimai) ir didžioji. Didžioji korupcija yra ne tik tuomet, kai finansiniais instrumentais yra nuolat paperkami pareigūnai, bet ir tada, kai priimami sprendimai, dėl kurių visuomenė patiria iš pradžių nematomų nuostolių. Tai yra tada, kai akivaizdu, kad priimtas sprendimas pažeidžia visuomeninį interesą. Už tokio intereso pažeidimą ilgainiui visuomenė mokesčių forma sumokės ne 9 ir ne 14 milijonų litų, o gerokai daugiau.

Gal net ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad ir toliau didinamas nepasitikėjimas valstybe, valstybinėmis institucijomis, valdžia. Tik dar labiau auga žmonių noras tarsi žiurkėms bėgti iš skęstančio (o gal net jau paskendusio) valstybinio mąstymo laivo.

O tie, kurie išvykę, matydami tokius sprendimus, su dideliu palengvėjimu gali atsidusti: „Ačiū, Dievui, kad manęs ten nėra.“

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Audra Čepkauskaitė, Lietuvos radijo žurnalistė,  spalio pradžioje LR laidai “Ryto garsai” parengė dar vieną reportažą apie Klaipėdos ligoninių situaciją. Laidoje dalyvavo ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuris teigė: ” Palaikau  daktaro A. Šimaičio pasiūlymą ir aš tą būtinai padarysiu.

****

Žemiau – “Ryto garsų” laidos stenograma.

A. BAJORŪNAITĖ. Gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Nors dabartinė Vyriausybė pradėdama naują sveikatos politikos kaitos etapą deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, Klaipėdos ligoninių jungimo pavyzdys rodo priešingai. Klausimas lieka neišspręstas, kol nebus priimtas naujas įstatymas. Ką apie sveikatos politiką ir sako Klaipėdos atvejis, ir kaip derinami skirtingų valdžios lygių siūlomi sprendimai, domėjosi Audra Čepkauskaitė.

G. VALIUKONIS. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Taip prieš mėnesį Lietuvos radijui sakė sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kalbėdamas apie situaciją, susidariusią Klaipėdoje. Viena iš visuomeninių organizacijų – Vakarų Lietuvos pacientų visuomenės ir medikų grupės, sveikatos apsaugos reformai remti. Jos atstovas, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis, grupės pasiūlymus ministerijai siuntė du kartus.

A. ŠIMAITIS. Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant dvi ligonines. Tiksliau Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę, tačiau to neįvyko ir sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytojų organizacijų, slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį būtų apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligoninę su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjo teisių Sveikatos apsaugos ministerijai.

A. ŠIMAITIS. Jie tiesiog manė, kad turi būti jungiama viena ligoninė prie kitos, o ne taip kaip ministerija mano. Ir ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tiek ministerija, tiek savivaldybės, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą. Skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Visus pasiūlymus žinant, lieka klausimas, kodėl iškilus nesutarimams tarp savivaldybės ir ministerijos, ištisus mėnesius neprasideda atvira diskusija, kurioje galėtų dalyvauti visos suinteresuoto šalys, ne tik valdininkai ir politikai, bet ir medikai, pacientai, universitetų atstovai. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė ir keletas jos kolegų.

A. BILOTAITĖ. Pati buvau organizavus susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė iš tikrųjų, kad reikalingas toks forumas. Buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į patį merą, dabar mes laukiame jau iš jų kažkokių žingsnių. Pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą, būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia. O tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visuomenę, pacientus, gydytojus, ir apskritai visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Šis pasakojimas ne apie gydymo kokybę Klaipėdoje, ir ne apie tai, kaip turėtų būti jungiamos uostamiesčio ligoninės, bet apie politinę kultūrą, apie tai, kaip demokratinėje valstybėje priimami sprendimai tuo atveju, kai savivalda ir nacionalinė valdžia dėl jų nesutaria. Nesutarti šiuo atveju reiškia nesitarti, ministerija, rengia įstatymą, perduodamos teisės spręsti parlamentui. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Klaipėdos miestas nori valdyti ligoninę, bet kad pinigais, investicijomis pasirūpintų ministerija, todėl visas nesusipratimas ir yra. Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninėms bus Klaipėdos universitetas. Deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų, įstatymu nurodyta, kad turi rengti nuo A iki Z, gydytojus tas universitetas, kurio klinikos būtų tokia problema.

A. RAZBADAUSKAS … Tai kas čia nusprendžia tuos nepakankamumus?

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.

A. RAZBADAUSKAS. Visą laiką konkuruojantys universitetai, kurie iš tikrųjų turi gydomosios medicinos studijas, jie apie tai kalba, bet iš esmės visame pasaulyje ir Europoje taip nėra. Rezidentai yra ruošiami ne tiktai tuose universitetuose, kur yra nuo pradžių, nuo bakalauro studijų, nuo medicinos magistro. Rezidentai ir šiuo metu Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad jie nori tobulinti tolesnes studijas, tas vadinamas podiplomines tęsti tokiuose miestuose, kaip Klaipėda, Vakarų Lietuvos regionuose. Kol kas mes ir susiduriame su ta problema, kad jie ne visi gali atvažiuoti, nes universitetai neišleidžia. Tai ir Klaipėdos universitetas gali aktyviai dalyvauti kuriant tokį centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Negali, nei ministerija, nei Vyriausybė savo nutarimais nurodinėti savivaldai, todėl galvojam inicijuoti ir gana platų svarstymą, inicijuoti įstatymo projekto rengimą, dėl trečiojo medicinos, mokslo ir gydymo centro Vakarų Lietuvoje, kūrimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš mėnesį, kai „Ryto garsuose“ buvo kalbama apie Klaipėdos ligoninių jungimą, buvo planuojamas sveikatos ministro Raimundo Šukio, Liberalų ir centro sąjungos nario, ir tai pačia partijai priklausančio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus susitikimas. Tačiau jis taip ir neįvyko. Sveikatos ministro patarėjo ryšiams su visuomenę Remigijaus Bielinsko teigimu, priežastys darbinės. Klaipėdos mero teigimu, susitikimas neįvyko, susitarimus jį atidėti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Buvo pakalbėta, buvo pasiūlyta palaukti menamo įstatymo projekto.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip ministras vertina padėtį Klaipėdoje, ir kodėl imamasi įstatymo rengimo, užuot skyrus laiko sprendimo paieškoms kartu su Vakarų Lietuvos medikais, politikais, pacientų organizacijomis ir bendruomene, sužinoti nepavyko. Ministro patarėjo teigimu, padėtį geriausiai žino viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau sprendimas Seimo, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja. Vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kas ten turėtų valdyti, kas turėtų įeiti į tą centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. „Ryto garsuose“ kalbėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas teigė, jog diskusijų apie Klaipėdą pakanka.

A. MATULAS. Žinokite diskusija vyksta apie tai, pasitarimai ištisai vyksta  ir parlamente ir ministerijų… Mano manymu, tas Vyriausybės patvirtintas planas yra visiškai neblogas, tiesiog tik reikia susitarti, ir dabar bus parengtas atskiras įstatymas, jeigu parlamentas pritars, o manau, kad turėtų pritarti, nes kitokiu atveju Šiaulių krašto žmonėms, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, pagaliau Kauno ir Vilniaus, sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda turi 130 lovų, kada Lietuvos vidurkis mažesnėse savivaldybėse 50, o vidurkis 80 Lietuvoje lovų tūkstančiui gyventojų. Tikrai sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda įsivaizduoja, kad yra išimtinė ir gali egzistuoti. Klaipėdoje keturi brangiausi aparatai, tomografai, brangiausios laboratorijos, kada visos dirba nepilnu krūviu.

R. TARAŠKEVIČIUS. Man regis, stengiamasi paimti tam tikrus jėgos metodus, prieš nepaklusnius, nenorinčius girdėti ar klausyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

R. TARAŠKEVIČIUS. Nors atvirkščiai, mes ir girdime, ir suprantame, ir manome, kad pokyčius reikia realizuoti ir reikia daryti tuos dalykus, ir tam mūsų taryba ir neprieštaravo. Pritarėme miesto ligoninių jungimui, su tam tikra išlyga, norint tam tikrame etape likti savo ligoninės dalininkais.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos mero teigimu, ministerijos planai imti ligonines būtent taip, kaip ji nori, nėra paremti sąnaudų ir naudos analizę.

R. TARAŠKEVIČIUS. Jokių sąnaudų ir naudos analizės niekas niekada nepateikė, nors prieš ruošiantis Klaipėdos tarybos posėdžiui, kuriuose dalyvavo ir ministerijos atstovai ir tarybos, (taryba-A.Š.) kėlė šitą klausimą ir prašė, gal jūs galite bent kažką mums pateikti, skaičius ir panašiai. Mes jokio atsakymo ir pagrindimo negavome.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, reforma Klaipėdoje stringa dėl vyriausiųjų gydytojų įtakos.

A. MATULAS. Aš irgi buvau pasikvietęs pas save, kaip komiteto pirmininkas, į Seimą ir Seimo Pirmininkės prašymu Klaipėdos merą, ir įstaigų vadovus, ir ministrą, yra labai tamprūs ryšiai, ypatingai vienos ligoninės vyriausiojo gydytojo, buvusio ministro ryšiai su meru, su tarybos nariais. Ir yra mums statoma sąlyga, kalbama viešai, sėdint prie apskrito stalo vienaip, o pasibaigus posėdžiui, keliama sąlyga. Jeigu jūs paliksite vadovą tokį tokį, mes sutinkame, mes tą sprendimą priimsime. Aišku, daromas begalinis spaudimas Klaipėdos politikams, Seimo nariams, politikams, ministrams ir man asmeniškai. Keliolika žmonių skambino, prašė. Vieni palaiko vieną pusę, kiti palaiko kitą pusę, o kenčia visuomenė, kenčia medikai, gydytojai, kurie yra klaidinami.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Skirtingų ligoninių medikų vienijančios Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas Artūras Razbadauskas nesutinka su bandymais visuomeninę Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyva nurašyti, kaip suklaidintų žmonių veiksmus.

A. RAZBADAUSKAS. Tą matome, dažnai tuos bandymus, ypač iš Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto, kol kas mes tų realių žingsnių nematėme ir nematome ir labai tikimės, kad jie įvyks.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas sako, laukiantis viešos diskusijos, į kurią būtų įtraukti ne tik politikai, bet ir bendruomenė.

A. RAZBADAUSKAS. Galime spręsti, sakysime ir tų pačių, kad nesidubliuotų paslaugos, reikėtų kalbėti apie tai, ligoninėse tie patys skyriai, nuo to gal prasidėti, jeigu nepavyksta aukštesniame lygmenį tai padaryti ir kažkaip koncentruoti paslaugas.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip beaiškintume sveikatos sistemos pertraukos duobes vyriausiųjų gydytojų konkurencija, vietos politikų savanaudiškumu ar didžiųjų ligoninių sąmokslais prieš mažąsias, Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad net jeigu tai būtų tik pagaliai, geranoriškai ministerijai į ratus, tai vieši pagaliai, apie kuriuos galima kalbėti. Tai reiškia, kad iš Lietuvoje įprasto privataus pasipriešinimo, kai reikalai tvarkomi įtakingų žmonių skambučiais politikams, diskusija dėl sveikatos politikos keliasi į viešąją erdvę. Daktaro A. Šimaičio tinklaraštyje internete, facebooką, naujai susikūrusios viešos Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijos pareiškimus, laikraščius ir radiją, kur galima kalbėtis vis atviriau.

A. MATULAS. Kiek girdėjau, ir kiti pašnekovai pasakė atvirai kai kurių minčių, kurių visuomenė galbūt nežinojo, na ir aš galbūt per daug atvirai pasakiau.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas žada išvažiuojamąjį posėdį.

A. MATULAS. Šiais metais sugebėsime surengti išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdą, ir pirmiausia be abejo susitiksime ne su tais pačiais vadovais, bet su visuomeninių organizacijų žmonėmis.

A. ČEPKAUSKAITĖ. O Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žada organizuoti atvirą forumą.

R. TARAŠKEVIČIUS. Palaikau daktaro A. Šimaičio siūlymą, aš tą būtinai padarysiu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tačiau kol kas meras sako nežinantis, kada toks forumas galėtų įvykti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Aš neskubinčiau šiandien, nenorėčiau skubinti įvykių.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Meras žada laukti, kol bus parengtas naujas įstatymas. O kol kas docento Artūro Razbadausko teigimu, Klaipėdiečiams lieka klaidžioti tarp pavadinimus keičiančių ligoninių.

A. RAZBADAUSKAS. Visos didžiosios gydymo įstaigos Klaipėdoje yra pakeitusios savo pavadinimus, išskyrus universitetinę ligoninę, tačiau tai tik sukelia dar didesnę pacientams nežinomybę, nes buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė, dabar tapo Klaipėdos ligonine. Kažkada Klaipėdos ligoninė buvo Klaipėdos universitetinė ligoninė. Ir žmonės kartais turėdami siuntimą, vaikšto… į kurią ligoninę, vėlgi dabar pasirodo žiniasklaidoje, kad vėl bus atkeičiami pavadinimai. Kiek tas kainuoja mokesčių mokėtojų pinigų? Ta reforma, ji kol kas tikrai nepavykusi, reikia pasakyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sako Klaipėdos universiteto docentas Artūras Razbadauskas. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis sveikatos paslaugų tiekimas.

… Situacija Klaipėdoje domėjosi Audra Čepkauskaitė.

PrintFriendly

· · · · · · · ·

Oct/10

17

Klaipėdos mūšis. Rukopašnij boj – I dalis

“ …neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, jog net 50 proc. baigusiųjų medicinos studijas Kaune, rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines“,- Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas

„Kai KU pasirengs, tuomet ir pradės ruošti rezidentus. Suprantu jų norus. Kol kas tai neįmanoma, nes KU neturi Gydomojo fakulteto. Tai yra esminis dalykas“, – į klausimą, kodėl žlugdoma KU iniciatyva, kuriame dėstytojais dirba praktikuojantys profesoriai, medicinos mokslų daktarai, atsakė sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis.

„ … nesutinkame su nuomone, kad KU nepasiruošęs teikti tobulinimosi kursus rezidentams. Niekur pasaulyje, juo labiau Europoje, universitetai nėra atsakingi už rezidentų rengimą. Podiplominis mokymas vyksta tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra licencijuojamos šiai veiklai. Tad automatiškai yra ir atsakingos už rezidentų rengimą“

„Kadangi tenka trečią kadenciją dirbti Seimo sveikatos komitete, man labai nemalonu konstatuoti faktą, jog reforma stringa dėl kai kurių vyr. gydytojų ambicijų. Tie postai yra pakankamai gerai apmokami. Vadovai gauna keliskart didesnius atlyginimus negu Seimo nariai. Dėl to, kad uostamiestyje nevyksta ligoninių pertvarka, yra stabdomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos. Pinigai nepasiekia tikslo, kol nėra sujungtos ligoninės.” – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

” … nesirenkame, darome tai, ką privalome daryti. Dėl reformos eigos Seimas ir Vyriausybė nuspręs, kaip yra geriau.” – Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sakalauskas.

„Kalbama, kad Klaipėdoje reikia įsteigti stiprų centrą, kuris teiktų universitetinio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau toks centras yra – Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) teikia praktiškai visas paslaugas, išskyrus organų transplantacijos (jas teikia KMUK ir VULSK) ir kardiochirurgijos (jas teikia Klaipėdos, buvusi Jūrininkų ligoninė).“ – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis

„Apjungus ligonines vyr. gydytojo pareigoms eiti būtų skelbiamas konkursas. Vadovai baiminasi, kad atsiras jaunų ir moderniai dirbančių konkurentų, galinčių užimti jų vietą. Rinkimuose galės dalyvauti visa Lietuva“

„Sveikatos priežiūros reformos, gerai suplanuotos, pagrįstos mokslu ir vadyba, gerai išdiskutuotos medikų ir visuomenės, aptartos ir sutartos, vykdomos visose šalyse. Jų pagrindinis tikslas – gerinti sveikatos priežiūrą žmonėms.“

„Kadangi vienus vyr. gydytojus palaiko vieni politikai, kitus – priešingos politinės jėgos, nereikia tikėtis, kad šiemet kažkas išsispręs. Vilties suteikia kitąmet vasario mėnesį vyksiantys Savivaldos rinkimai, kuomet keisis Klaipėdos miesto taryba.“

„Todėl vietoj argumentų, šiuo metu dominuoja emocijos. Kad reforma vyktų sklandžiai, turi būti juridiškai sureguliuotas ligoninių jungimas. Negalima statyti namo, nepadėjus pamatų. Tas mechaninis ligoninių jungimas ir vieno ar kito vadovo pakeitimas nieko gero neduos.“ – Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.

” …  manau, kad iš tikro bendra, asocijuota Klaipėdos ligoninių veikla (ne fizinis sujungimas) yra sveikintina ir ji gali vykti po Klaipėdos universiteto vėliava. Tam reikia tik visų suinteresuotų pusių, geranoriškumo, loginio mąstymo ir noro padėti žmonėms, ypač sergantiems.”

******

Parengta pagal “Lietuvos sveikatoje” skelbtą žurnalistės Jūratės Mazajevos straipsnį “Karas dėl uostamiesčio ligoninių tęsiasi“.

Audrius Šimaitis: nuožirdžiai dėkoju “Lietuvos sveikatos” redakcijai už leidimą naudotis medžiaga.

PrintFriendly

· · · · · · ·

Oct/10

15

Mūšis dėl Klaipėdos tęsiasi

Rugsėjo viduryje Lietuvos radijas transliavo laidą apie sveikatos sistemos pertvarką Klaipėdoje. Ją parengė LR žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Simaitis.lt skaitytojams siūlome šios laidos stenogramą.

****

LIETUVOS RADIJO LAIDA “RYTO GARSAI”

A. MATUSAS. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, pradedama naują sveikatos politikos atskaitos etapą, deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, o sprendimai bus paremti kaštų ir naudos analizėmis. Tačiau sveikatos reforma Lietuvoje vykstanti bene porą dešimtmečių, vertinama kritiškai, tiek vietinių, tiek tarptautinių ekspertų, o gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

A. BAJORŪNAITĖ. Tuo tarpu šveicarai, kurie praktikuoja tiesioginę demokratiją, prieš priimdami įstatymus ir savivaldos lygio politinius sprendimus, rengia nacionalinius ir dar daugiau vietos lygmens referendumų, o jiems rengiantis ir problemos, ir pasiūlymai yra išnarstomi žiniasklaidoje. Išklausyti visus ir derinti interesus, šveicarai sako yra brangu, bet apsimoka, nes taip priimti sprendimai ilgalaikiai.

A. MATUSAS.  Ką apie sprendimų priėmimą ir politinę kultūrą Lietuvoje sako užstrigęs ligoninių jungimas Klaipėdoje. Pirmiausia, išklausykime Audros Čepkauskaitės parengto pasakojimo, o po to tęsime temą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku A. Matulu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Jeigu gyventumėte Šveicarijoje, gali būti, kad dabar, kaip tik ruoštumėtės referendumui. Vien federalinių jų vyksta kas metus trys ar keturi, o be jo dar yra ir regionų ir savivaldybių referendumai.

URS BRUDERER (Šveicarijos radijo DRS žurnalistas, vasarą viešėjęs Lietuvoje ir paruošęs reportažą  Šveicarijos radijas apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje). Pagrindinės diskusijos dėl referendumuose keliamų klausimų vyksta žiniasklaidoje, gal tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šveicarai vis dar skaito laikraščius…

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš 16 metų Šveicarijoje pakeista sveikatos draudimo tvarka, vertinama skirtingai, bet faktas, kad prieš priimant įstatymą, apie siūlomą sveikatos politikos pasikeitimą ir argumentus už ir prieš, Šveicarijos piliečiai daug skyrė savo laikraščiuose, diskutavo šeimose su draugias ir kolegomis, ir po ilgų diskusijų pritarė pertvarkai nacionaliniame referendume.

URS BRUDERER. Yra klausimai, dėl kurių referendumą rengti privaloma, o taip pat referendumą reikia surengti, jeigu žmonės pageidauja, kai svarstomas koks nors įstatymas ir jam prieštaraujantis žmonės surenka 100 tūkst. parašų per pusantrų metų, tai Šveicarija ir balsuoja.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Lietuvos žiniasklaidoje sveikatos politikos siūlymų ir reformos analizės nedaug, viena iš pasikartojančių frazių, kad trūkta informacijos apie tai kas vykta ir paaiškinimų, kodėl nevyksta tai kas planuota. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis paslaugų teikimas. Klaipėda yra vienas iš pavyzdžių, kai numatytos pertraukos ženklų nesimato, nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos etapas turėjo baigtas liepą.

A. ŠIMAITIS. Faktiškai Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant tik dvi ligoninines, tiksliau, Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligonine, tačiau to neįvyko ir Klaipėdoje ir toliau yra trys ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kardiologas Audrius Šimatis, šiuo metu dirbantis Didžiojoje Britanijoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, rašantis straipsnius ir tinklaraštį sveikatos politikos temomis.

A. ŠIMAITIS. Sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytųjų organizacijų slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį buvo apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės ir tokiu būdu žengti reformos keliu į priekį, pertvarkant darbo organizavimą, paslaugų teikimo principus Klaipėdos regione ir Vakarų Lietuvoje. Tiek ministerija, tiek savivaldybė, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą, skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligonine su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjų teisių Sveikatos apsaugos ministerijai. Savivaldybės pareigūnų teigimu, oficialios ministerijos reakcijos į tai iki šiol nėra.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Rugpjūčio pabaigoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė, sveikatos apsaugos reformai remti, paskelbė dar vieną kreipimąsi, raginantį ministeriją ir savivaldybę surengti viešą forumą ir kartu su visuomenininkais apsvarstyti, kaip sujungti ligonines. Audriaus Šimaičio teigimu, sausio mėnesio rezoliucija su pasiūlymais ministerijai išsiųsta, tačiau oficialios reakcijos iki šiol nesulaukta.

A. ŠIMAITIS. Įsiklausymo jokio nebuvo, nes po to nesekė jokių veiksmų, ir taip pat ministerija nekontaktavo su Vakarų Lietuvos grupės iniciatoriais ir bandė tiesiog prastumti savo planą, kur jie buvo sugalvoję iš naujo, ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus, ir vėliau, prieš pat Klaipėdos savivaldybės posėdį, atsiuntė viceministrą G. Valiukonį*, kurio apskritai retorika kelia daug klausimų. Tarkime, jis pasakė, kad jeigu Klaipėdos  savivaldybė neįvykdys ministerijos siūlomo plano, tai tuomet Klaipėda bus Marijampolės lygio ligoninės. Visų pirma tai ne tik įžeidimas pačiai Marijampolei, bet tokia jėgos retorika atspindi tą mentalitetą. Sunku pasakyti, ar čia viceministro ar čia visos ministerijos.

* Sveikatos apsaugos viceministras

G. VALIUKONIS Aš norėjau pasakyti, labai čia laki frazė, norėjau pasakyti, kad dabar yra bereikalingas lėšų pajėgų, gydytojų suskirstymas, dirbtinis į kelis stalčiukus, kuris neleidžia smarkiau, greičiau vystytis į tą vadinkime trečią centrą. Aš tik tai norėjau pasakyti. Galbūt nevertėjo naudoti kito miesto pavadinimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, sako, pasigendantis visuomenės iniciatyvų ir negirdėjo apie sausį vykusią Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijų konferenciją.

G. VALIUKONIS. Jūs minėjote, kad ten 100 dalyvių konferencijoje priėmė, tai gerai, bet aš asmeniškai nemačiau to sprendimo. Apjungimas ir dabar yra apjungti abi ligonines, tik viskas vyksta dėl detalių. Klaipėdos miestas  nori valdyti ligoninę, bet kad pinigus, investicijas, pasirūpintų ministerija. Dėl to visas nesusipratimas ir yra.  Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninė bus Klaipėdos universiteto, deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų. Antra problema, dalininkų, įstatyme parašyta, kad gali būti universiteto klinikos, kurių dalininkai būtų universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad jeigu jau dabar nepritaria, kad dalininko teisės perduotos ministerijai, tai ir svarstant tą klausimą, dėl naujo medicinos centro kūrimo, irgi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų kitokią nuomonę.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Nors viceministras teigia numanantis, koks galėtų būti savivaldybės sprendimas, lieka klausimas, kodėl demokratinėje valstybėje, kai susikerta skirtingų valdžios lygių požiūriai, jie ištisus mėnesius nesikalba vieni su kitais, neišdėsto savo argumentų, bei viešai neparemia savo siūlymų, kaštų ir naudos analizės ir neįtraukia į diskusiją visuomenės. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ. Buvau suorganizavusi susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė, kad reikalingas toks forumas, buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, į patį merą, dabar mes iš tikrųjų laukiame iš jų kažkokių žingsnių, pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą ir būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia, o tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos viceministro Gintaro Valiukonio teigimu, ministerija parengs Klaipėdai įstatymą, dėl kurio balsuos Seimas.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau Seimo sprendimas, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja, vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kad turėtų valdyti, kad turėtų įeiti į tą centrą.

A. BILOTAITĖ.  Man susidaro tokia nuomonė, kad nenorima prisiimti atsakomybės, nes iš tikrųjų yra tikrai sudėtinga situacija, daug interesų, bandoma kažkaip permesti tą atsakomybę kitur, bet mano nuomonę, iš tikrųjų turi būti atsižvelgta būtent į toje vietoje dirbančių specialistų požiūrį į pacientų, gyvenančių tame regione poreikius, nes šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad kažkieno interesai yra svarbiau, negu pacientų ir visuomenės interesai. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

G. VALIUKONIS. Gali nebūtinai jie būti kokio nors forumo arba … prasme, gali būti raštus įvesti, tai faktai, mes būtinai į tai atsakysime, atsižvelgsime, tikrai gal pakviesime čia pas mus, ar mes atvažiuosime. Bet mums reikia žinoti konkrečius jų pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą tuos pačius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai siunčiantis, Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, daktaras Audrius Šimaitis.

A. ŠIMAITIS. Mes tikimės, kad gal ministerija išgirs mūsų nuomonę, mes siūlome viešą forumą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos grupės, tai yra ministerija, trys pagrindinės Klaipėdos ligoninės, pacientų organizacijos, Klaipėdos universitetas, kuris taip pat siūlėsi aktyviai dalyvauti šitame procese ir ministerija nereagavo į Klaipėdos universiteto pasiūlymą, tiesiog susirinktų visos pusės, ir nuspręstų, koks yra geriausias kelias į priekį.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Tai būtų panašu į tai kas vyksta Šveicarijoje, rengiantis priimti įstatymą. Yra politikos analitikų teigiančių, kad šveicariški svarstymai, begaliniai pasiarimai ir kelių lygių referendumai vilkina politinį procesą ir kainuoja didelius pinigus.

URS BRUDERER. Priimti įstatymą Šveicarijoje, užtrunka daug laiko, bet jeigu jis jau priimamas, tai reiškia, kad didžioji dalis visuomenės jam pritaria. Mūsų reformos lėšos, bet jeigu reforma įvyksta tai ji yra gera ir tvari. Apie tai reikia galvoti ir kalbant apie išlaidas, nes turėti greitą sprendimų priėmimo sistemą, kuri beveik nieko nekainuoja, gali būti naudinga tiems, kurie valdžioje yra dabar, bet visuomenėje tai nebūtinai geriausias dalykas, nes tada jūs vykdote reformas, paskui reformų reformos, o paskui reformų reformų reformos, o tai irgi kainuoja.

A.BAJORŪNAITĖ.  Šį pasakojimą parengė Audra Čepkauskaitė. Dabar mūsų pašnekovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Labas rytas.

***

Rytoj simaitis.lt skelbs skelbs šio pokalbio su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu stenogramą.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Aug/10

25

Kodėl buvo įžeista Marijampolė? I dalis

********

Naujausiame “Veido” numeryje skelbiamas išsamus Aušros Lėkos straipsnis apie stringančią reformą pavadinimu  “Sveikatos reforma galingiems negalioja”. Jame skelbiamos kelios mūsų ir Neringos Jasaitytės mintys.

Šis straipsnis kol kas nėra skelbiamas veidas.lt

Tačiau svetainėje galima įsigyti žurnalo PDF versiją.

**********

Kelios citatos iš šio “Veido” straipsnio

Gydytojas Audrius Šimaitis iš Didžiosios Britanijos prisimena, kaip sausį per konferenciją Klaipėdoje daugiau kaip šimtas jos dalyvių, atstovavusių gydytojų ir pacientų organizacijoms, priėmė rezoliuciją, siūlančią Klaipėdoje įkurti trečią universitetinio gydymo ir diagnostikos centrą, sujungiant visas tris Klaipėdos ligonines į vieną. Ministerija ignoravo tiek Klaipėdos savivaldybės, tiek medikų nuomonę.

“Prieš pat lemiamą posėdį į Klaipėdą atvykęs viceministras Gintaras Valiukonis savivaldybės tarybai grasino nepaklusnumo pasekmėmis, esą Klaipėdoje būsiančios dvi Marijampolės lygio ligoninės. Tai ne tik Marijampolės įžeidimas – tokia aukšto pareigūno retorika kelia klausimą, ar tikrai ministerijai visų pirma rūpi pacientai. Ar jiems svarbiau, kad A būtų prijungta prie B? O jei savivaldybė mano, kad B prie A, tai tada turi būti nubausti pacientai ir neteikiamos universitetinio lygio paslaugos?” – piktinasi A.Šimaitis.

****

“Informacijos apie tikrąją padėtį labai mažai. Neturime duomenų ar sumažėjo lovų skaičius. Nėra duomenų, kaip su padidėjusiais srautais susitvarko didžiosios ligoninės ir ar nenukenčia nuo to ligoniai”, – stebisi aktyviai sveikatos apsaugos reikalais Lietuvoje besidomintis gydytojas A.Šimaitis. Jį stebina, kad visai neseniai ministerija sudarė darbo grupę sveikatos sistemos plėtros metmenims parengti, nors tai turėjo būti padaryti prieš pradedant reformą, o reformos valdymo grupės apskritai nėra.

****

O štai ISM vadybos ir ekonomikos universiteto finansų ekonomikos magistrantūros absolventė Neringa Jasaitytė tyrime apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir efektyvumą, taikydama ekonominių modelių formules, suskaičiavo, kad Lietuva, palyginti su jos tirtomis 20 Europos šalių, pagal sveikatos sistemai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą – paskutinėje vietoje. Mūsų sveikatos sistemos efektyvumas, palyginti su Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Danijos, Portugalijos, Graikijos ir Lenkijos, siekia tik 60 proc. Vadinasi, jei ir esamas lėšas panaudotume kaip prancūzai ar danai, turėtume 40 proc. efektyvesnę sveikatos apsaugą. Arba netgi tais 40 proc. sumažinus finansavimą neturėtume justi skirtumo, jei tik lėšas naudotume efektyviai. Dar pridūrę, kad šalia oficialaus sistemos finansavimo gydymo įstaigose tebeegzistuoja papildomų dovanų ar kyšių  sistema, gautume visai pakenčiamai finansuojamą sritį.

PrintFriendly

· · ·

Theme Design by devolux.nh2.me