Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | jaunieji gydytojai

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė metė didelį iššūkį visų valstybių finansų politikai, biudžeto formavimo principams. Esant tokioms sąlygoms, dauguma Europos valstybių taiko socialinio teisingumo principą ir aiškių valstybės prioritetų išskyrimą. Karpant biudžetą valstybės finansuojamoms sritims, nemažinama toms sritims, kurios yra gyvybiškai būtinos arba tos, kurios yra itin svarbios ilgalaikei šalies ateičiai. Taip pat yra stengiamasi kuo mažiau sumažinti socialiai pažeidžiamoms žmonių ir piliečių grupėms.

Jungtinėje Karalystėje į valdžią atėjus konservatorių ir liberaldemokratų koalicijai, vienas iš pirmųjų jos žingsnių buvo koalicijos pareiškimas, kad finansavimas sveikatos apsaugai ir švietimui nebus mažinamas.

Pašaliečiams gali kilti klausimas, kodėl sveikatos apsaugai ir kodėl švietimui? Niekas nesiginčija, kad švietimas yra ilgalaikė šalies investicija ir kad bet kokie rimti finansavimo mažinimai gali atsiliepti tolimesnei šalies perspektyvai ir taip kasdien vis labiau konkuruojančioje terpėje.

Savo ruožtu, tarptautiniai tyrimai ir studijos rodo, kad iš visų valstybinių investicijų, labiausiai atsiperkanti ir duodanti daugiausiai naudos valstybei, yra investicija į sveikatos apsaugą. Vienintelė sąlyga – lėšos turi būti panaudojamos tikslingai ir efektyviai.

Jaunieji gydytojai (rezidentai) yra unikali socialinė žmonių grupė. Jie ne tik atlieka gydytojų darbą, bet kartu ir tobulėja, mokosi. Lietuvoje susiklostė toks modelis, kad jaunieji gydytojai finansavimą gauna iš dviejų šaltinių. Vienas – atlyginimas iš ligoninių. Antras – Švietimo ministerijos mokoma stipendija, kurios dydis šiuo metu yra 1200 litų. Jaunųjų gydytojų socialinė grupė pagal Vakarų Europoje nustatytus standartus atitinka mažiausiai du išskirtinumo kriterijus.

Taigi jaunieji gydytojai yra unikali šalies investicija – tai yra žmonės, kurie gerai įvaldę gydytojišką meną, ateities Lietuvai kurs pačią didžiausią šalies investiciją. Būtent jie turės atstatyti mūsų šalies gyventojų darbingumą ir užtikrinti, kad jie galėtų likti darbingi iki vis ilgėjančio pensinio amžiaus.

2007 metais jaunieji gydytojai Lietuvoje buvo turbūt vienintelė grupė, kuri neturėjo nei socialinių, nei materialinių, nei ekonominių garantijų. Būdami gydytojais, jie net neturėjo teisės apžiūrėti ligonio be jo sutikimo, jie nebuvo įdarbinami ligoninėse. Į juos nebuvo kreipiama jokio dėmesio, o jų interesai ignoruojami. Situacija pasiekė apogėjų, kai 2007 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo nutarta, kad rezidentams nereikia paskutinės užuovėjos – mažo, drėgno persirengimo kambarėlio pusrūsyje. Tame mažame kambarėlyje jaunieji gydytojai ne tik persirenginėdavo, bet rinkdavosi kartu aptarti bendrus reikalus, pasišnekučiuoti. Rezidentams buvo pasiūlyta persirenginėti drabužinėje.

Dar daugiau – Seimo sveikatos reikalų komitete (SSRK) buvo kurpiamas įstatymas, pagal kurį rezidentams būtų  tekę susimokėti už rezidentūrą. Nors visame pasaulyje šie gydytojai yra pati svarbiausia universiteto ir regioninių  ligoninių darbo jėga ir jiems mokami geri atlyginimai.

Grasinimas atimti kambarėlį buvo paskutinis kantrybės lašas. Jauni gydytojai ėmėsi veikti. Visose masinės informacijos priemonėse pasirodė daugybė pranešimų apie varganą rezidentų padėtį, tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto (pirmininkas A. Matulas) naujo gydytojų rengimo įstatymo buldozeris pirmyn judėjo nesustodamas. Buvo ruošiamas įstatymas, kurio esmė buvo labai paprasta: valstybė jums duos darbo, o jūs gausite lengvatines paskolas, kuriomis galėsite susimokėti už tai, kad gaunate darbo.

Rezidentai svarstė, tarėsi, galvojo. 2007 metų gegužės 5 dieną jie surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo apie dvidešimt rezidentų. Tarp kviestinių svečių buvo ir šių eilučių autorius. Pradėjome veikti drauge. Buvo akivaizdu, kad be geranoriškos žiniasklaidos atstovų pagalbos tolimesnės pastangos skęs ministerijos, SSRK ir akademinės visuomenės įmantriai paspęstuose biurokratiniuose spąstuose.

Važiuodamas į  pirmąjį susitikimą su rezidentais, sugalvojau, kad reikia tiesiog susitikti su interneto naujienų portalo „Lrytas“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka, trumpai išdėstyti problemas ir paprašyti, kad atspausdintų jau paruoštą straipsnį. Rimvydo iki tol niekada nebuvau matęs ir niekada nepažinojau. Pokalbis buvo trumpas ir konkretus. Po dviejų savaičių „Lietuvos ryte“ pasirodė publikacija  „Laikas imtis tikros medicinos reformos“.

Buvo akivaizdu, kad tokių veiksmų nepakaks. Atsiminiau, kad telefoninės teisės  įprotis Lietuvoje yra dar labai gajus. Pagalvojau: ,,Esu nepriklausomos Lietuvos pilietis, todėl nejaugi  neturiu teisės paskambinti SSRK pirmininkui p. A. Matului ir tiesiog su juo pasikalbėti?”

Tikėjausi produktyvios diskusijos, tačiau pokalbis buvo labai sunkus: išklausiau  monologą apie tai, kiek daug valstybė daro gydytojų labui, apie nuostabų rezidentūros projektą. Vėliau ši trumpa įžanga perėjo į esminę pokalbio fazę – patriotizmo pamoką. Mano pašnekovas, nepalikdamas pauzių įsiterpti, trumpai ir drūtai apibendrino diskusiją: reikia būti patriotu ir grižti į Lietuvą… Įdomus ir kiek netikėtas „diskusijos“ posūkis – tiesiai į moralines aukštumas. Atsakiau taip pat trumpai: „Jums tapti patriotu yra daug lengviau – tereikia nutraukti reformą, kurią pradėjote.“ Čia mūsų pokalbis ir baigėsi. Ragelyje nebeliko pašnekovo balso – tik įkyrus pypsėjimas.

Antano Matulo tonas bei įkarštis liudijo apie begalinį norą ir toliau vykdyti iš anksto suplanuotą planą ir teikti rezidentams „lengvatines“ paskolas. Ką daryti toliau? Tuomet kreipiausi į Jungtinėje karalystėje gyvenančių lietuvius gydytojus ir kartu paruošėme viešą laišką Prezidentui, Premjerui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo pirmininkui. Tą laišką komentavo dauguma nacionalinių ir regioninių masinės informacijos priemonių. Jis buvo paskelbtas likus vos dviems dienoms iki lemiamo SSRK posėdžio. Šiomis bendromis kolektyvinėmis pastangomis pavyko užkirsti kelią įstatymui, kuris Lietuvos gydytojų rengimo sistemą būtų nubloškęs į pasaulyje dar neregėtas žemumas.

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos nariai, vadovaujami asociacijos prezidento Jono Korsako, veikė toliau, atkakliai diena iš dienos mynė įvairių institucijų slenksčius, rašė ilgus laiškus. 2008 metais Seime buvo patvirtintas naujas šiuolaikinis gydytojų rengimo įstatymas, sudarantis gerą pagrindą Lietuvoje kurti šiuolaikinę gydytojų rengimo sistemą. Tokią, apie kurią prof. Vilius Grabauskas yra sakęs: „Kurkime sistemą, kurioje norėtų dirbti jaunieji gydytojai.“

2009 metais, pasinaudojusi finansų krize, SAM pradėjo kurpti planus, kaip mažinti rezidentų atlyginimus. SAM pareigūnas Bartlingas pareiškė, kad rezidentų atlyginimas nemažės daugiau nei kitų gydytojų grupių. Jis teigė: ,,Rezidentų atlyginimas priklauso nuo valstybės biudžeto tikslinio finansavimo. Dėl Vyriausybės sprendimo mažinti bazinę algą nuo rugsėjo 1 dienos jų atlyginimas sumažėjo 4,7 proc. – tiek pat, kiek ir kitų valstybės tarnautojų. Negaliu pasakyti, kad rezidentų algos mažėja labiau nei gydytojų. Tačiau ministerija neplanuoja šiemet dar daugiau mažinti rezidentų algų, neketinama keisti jų atlyginimo koeficiento. Bet jei Finansų ministerija neskirs kitiems metams tiek lėšų, kiek prašome, teks mažinti rezidentų atlyginimo koeficientą. SAM derėsis, kad to nereikėtų daryti.“

Atrodo, kad SAM pareigūnai yra prasti derybininkai, nes rezidentams atlyginimas buvo mažintas du kartus: buvo mažinama ir bazinis atlyginimas, ir koeficientas. Rezidentų alga sumažėjo 25 procentais. Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai informavo, kad, lyginant 2010 m. sausio vidutinį gydytojo atlyginimą su 2009 m. sausiu, jis sumažėjo 13,6 proc., arba 476 litais.

Statistikos departamento duomenimis, atlyginimas valstybės tarnyboje sumažėjo 7,9 proc., tuo tarpu visame ūkyje ir privačiame sektoriuje – 7,4 procentais, lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose per metus vidutinis darbo užmokestis mažėjo dar labiau – 18,1 proc., o atskirai skaičiuojant Ministro Pirmininko tarnybą ir ministerijas – mažėjimas siekė 21,2 proc.

Labai malonu, kad Lietuvos jaunieji gydytojai pateko tarp aukščiausias pareigas einančių politikų, teisėjų ir aukščiausių valstybės tarnautojų kategorijos. Vienintelė problema yra ta, kad šį kartą kalbama ne apie atlyginimų didinimą, bet apie mažinimą. Lietuvos jaunųjų gydytojų atlyginimas sumažėjo labiausiai – net 25 procentais.

Atrodo, kad tokia atlyginimų mažinimo politika galėtų tapti nauju socialinio teisingumo matu Lietuvoje. Tai būtų lietuviško teisingumo versija.

Kuo tavo ateities potencialas yra svarbesnis valstybei ir kuo tu gali ateityje įnešti didesnį indėlį į BVP, tuo daugiau reikia sumažinti atlyginimą šiandien.

***

P.S. Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui iki 2011 metų pabaigos pratęsti gydytojų rezidentų algų sumažinimą.

PrintFriendly

· · · · ·

Po lapkričio 20 dieną skelbto įrašo “Žmogus, kuris patikėjo reforma” Dr. Rita Banevičienė Facebook’o diskusijoje pateikė įdomų klausimą.

***

Rita Banevičienė ….  Man tik viena neaišku: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?

***

Pasižadėjau Ritai atsakyti į šį klausimą.

****

Gyvenant Australijoje, neįmanoma nepastebėti eukaliptų. Tai unikalus medis ne tik dėl to, kad tik eukaliptų lapais misdamos išgyvena koalos.

Skaitydamas australų romanus apie tenykštį gyvenimą daug giliau susipažinau, ką reiškia eukaliptas australams ir aborigenams, kaip jie moka valdyti gaisrus ir ką reiškia gaisras europiečiui ir aborigenui.

Tarkime, europiečiai gaisrą priima kaip stichinę nelaimę. O aborigenai mano, kad gaisras – tai galimybė atsinaujinti, galimybė viską pradėti iš naujo. Jie taip pat žiūri į gaisrus, kaip į galimybę pagerinti aplinkos produktyvumą.

Besigilindamas toliau, sužinojau, kad yra trys eukaliptų dauginimosi būdai. Itin įdomus man pasirodė trečiasias. Australijoje yra apie 700  skirtingų eukaliptų rūšių. Nedidelė dalis iš jų atsinaujina itin unikaliu būdu: jų atsinaujinimui gaisras yra būtinynė. Tai yra, jei nebūtų gaisrų, ši rūšis apskritai negalėtų egzistuoti.

Kilusio gaisro metu eukalipto sėkla nukrenta į karštą dirvą. Ir ta sėkla gali atsidaryti tik karštoje dirvoje.  Portalas  “Australian plants online’ apie eukaliptus rašo: ¨Eukalipto žūtis paskatina sėklos atsidarymą … Turbūt paradoksalus yra faktas, kad eukaliptų regeneracija yra labai menka ar net neįmanoma be gaisrų.”

Rengdamasis Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos konferencijai, kuri įvyko 2009 m. vasario 21 d. ir kurios preliudas aprašytas mano straipsnyje “Žmogus, kuris patikėjo reforma”, parengiau pranešimą “Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?”.

Šios pranešimo simboliu pasirinkau eukalipto medį ir gaisrą.  Ir eukaliptas, ir gaisras, ir aborigenų požiūris į gaisrus turbūt geriausiai apibūdina reformos/pokyčių metu vykstančius procesus.

Pranešime išdėsčiau sveikatos apsaugos reformos planą, kuris per tą laiką, aišku, šiek tiek pasikeitė.

Tačiau galima drąsiai teigti, kad tas planas yra šiandien Klaipėdoje vykstančių pokyčių pagrindu.

Visą  pranešimą galima peržiūrėti čia.

Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali egzistuoti be gaisrų? (2009 m. Vilnius)

Apie tai taip rašė ir lrytas.lt svetainė  lrytas.lt svetainė

PrintFriendly

· ·

Šiandien skelbiame trečiąją 2007 metais “Lietuvos žiniose” pasirodžiusio  straipsnio “Nacionaliniai medicinos fenomenai” dalį.

****

Penktoji koja – arba kam trukdo rezidentai

Specialisto paruošimas yra medicinos ateities ir reformos pagrindas. Vien padidintu finansavimu ar aparatūros gausa neišspręsime opiausių mūsų medicinos problemų.

Jeigu tinkamai paruošime gerus specialistus, jie taps ne tik pačios reformos garantu, bet ir esminiu reformos varikliu.

Visame pasaulyje rezidentai yra viena svarbiausių ligoninių kasdieninio funkcionavimo dalių.

Yra susisklosčiusi aiški hierarchinė struktūra, tai yra labai aišku kas atsakingas už ką. Jaunesniesiems rezidentams  vadovauja vyresnieji (specialybės rezidentai), o vyresniajam rezidentui vadovauja gydytojas specialistas.

Pirmasis pacientą apžiūri jaunesnysis rezidentas, gydymo planą aptaria su specialybės rezidentu. Gydytojas specialistas savo pacientus apžiūri 2-3 kartus per savaitę.

Jeigu yra sudėtingas ar sunkus pacientas, tokiu atveju jį nedelsiant gali įvertinti ir specialistas. Tokiu būdu susiklosčiusi hierarchinė sistema padeda kiekvienai „grandžiai priiminėti” sprendimus, ir tai skatina rezidentų profesinį augimą ir tobulėjimą.

Lietuvoje universiteto ligoninėse šį darbą atlieka specialistai. Dėl to Lietuvos universiteto ligoninėse ir dirba tiek daug specialistų – didesnioji jų dalis tiesiog atlieka jaunesniųjų ir vyreniųjų rezidentų darbus.

Jie ir nenori kitaip. Jie nenori, kad pirmas prie paciento prieitų rezidentas, o po to dar ir vyresnysis rezidentas. Paprasčiausiai pacientui taps neaišku, kas yra jo svarbiausias gydytojas ir su kuo reikės atsiskaityti. Ir tai yra natūralu ir žmogiška, ir tol kol nebus  tinkamas, pagarbaus ir oraus finansavimo tikėtis esminių pokyčių bus sunku.

Lietuviams būdingas didelis kantrumas. Ir stebėtina, kad tik po 17 rezidentūros gyvavimo metų šis „pūlinys” pratrūko. Man pačiam teko būti pačios pirmos kartos rezidentu, ir dėl to itin gerai suvokiu rezidentų išreikštus rūpesčius.

Jaunesniojo rezidento atlyginimas turėtų būti  70 %, o specialybės rezidento 85 % specialisto atlyginimo. Tai ko jie reikalauja turėtų būti įgyvendinta nedelsiant – čia nereikia jokių diskusijų. Diskutuoti reiktų apie kitką.

Pagrindinis klausimas į kurį turėtų atsakyti universitetai ir Sveikatos apsaugos ministerija – ar iš tikro Lietuvos didžiosios universiteto ligoninės tinkamai atliko ar atlieka savo vaidmenį? Kodėl jos rezidentų klausimų nekėlė iki šiol? Kodėl reikėjo laukti, kol patys rezidentai pradės to reikalauti? Argi ne universiteto ligoninės ir neturėtų atlikti globėjo vaidmens?

Kitas esminis klausimas, kurį savikritiškai turėtų atsakyti universitetinės ligoninės.  Ar tinkamas rezidentų paruošimas?

Mano požiūriu jaunesniųjų rezidentų profesinis pasiruošimas gerokai atsilieka nuo Jungtinės Karalystės ar Australijos, o kardiologijos specialybės rezidentai Jungtinėje Karalystėje visa galva yra pranašesni už 85 % Lietuvos kardiologijos specialistų.

Dėl paprastų priežasčių: rezidentūros reikalavimai yra maži, norinčių sau užsiauginti „konkurentų” nėra, o kadangi rezidentai neturi konkrečios darbo vietos ligoninėje, savarankiškai kažką išmokti ir tobulėti yra įmanoma, bet labai sunku. Kaltų ir atsakingų kaip visada nėra.

JAV, Jungtinėje Karalystėje yra nepriklausomi rezidentų vertinimo komitetai, kurie kuria reikalavimus rezidentams, o vėliau vertina kiekvieno rezidento pažangą pagal tuos reikalavimus. Lietuvoje reikalavimus kuria pačios universiteto ligoninės, jos pačios kontroliuoja ir pačios įvertina. Ar gali tai būti objektyvu?

Kad visai tai įvyktų reikalinga rimta struktūrinė reforma, o ne kosmetiniai pokyčiai. Visa tai yra aukštesnių institucijų iniciatyvos ir noro daryti pokyčius klausimas.

PrintFriendly

· ·

Visai neseniai Facebook’o grupė”Lietuvos gydytojai”, remdamiesi  fanų nuomone apie sveikatos apsaugos reformą, klausė: “Tad kur mes gyvename? Ar to ėjome į Europą? Ar mes esame iš tikro laisvi?”

Į tai Miglė Šumkauskaitė parašė komentarą. Norėtume juo pasidalinti su simaitis.lt skaitytojais. Dėkojame FB “Lietuvos gydytojams” ir Miglei Šumkauskaitei už galimybę skelbti šias mintis.

****

Laisvi…, nelaisvi?…

Kažkaip jau taip yra, bet mes nuo mažens renkamės draugus, renkamės mokyklą, klasę, renkamės abitūros egzaminus, aukštąją mokyklą bei gyvenimo specialybę… Deja, pasirinkusiųjų medicinos studijas – čia pasirinkimo laisvė dažniausiai ir pasibaigia…

Elementarus pvz., sakykim VU ekonomiką beigęs jaunuolis priima kelių firmų pasiūlymus dėl darbo ir tada ramiai sau svarsto: kokias karjeros galimybes jis vienoje ar kitoje kompanijoje turi, ar priimtina siūloma darbo tematika, ar tenkina siūlomos finansines gerovės…

Kaip elgiasi jaunasis medikas, laikydamas rankose Diplomą?

Jis, jau keletą metų svajojęs apie neurologo karjerą, su džiaugsmu ploja rankytėmis gavęs gerontologo vietą … kodėl? Vien todėl, kad jis Gavo bent kažkokią vietą! Šitais medikų Deficito laikais – jis Gavo vietą! Jis visa energija neria i gerontologiją ir po poros mėnesių netveria džiaugsmu suradęs porą savaitgalinių budėjimų kokioje nors provincijoje, net neskaičiuodamas, kiek jam kainuos benzinas į tuos budėjimus važinėtis… vėliau jis gaus dar kokį darbelį, kurį ir vėl priims su didėliu dėkingumu… dėkingumas ir džiaugsmas švytės veide ir su kiekvienu papildomu ‘šokoladuku‘ iš paciento rankų…

Apsidairyk, išsirink tau įdomias sritis, susirask gydymo centrus, kur dirbama tave tominančių tematikų kryptimis… nepabijok pasakyti NE kelerių metų rezidentūrai ant sofutės su kavos puodeliu rankose… Leisk sau rinktis. Per ilgas medicijos studijas, į tave sukišta daug pinigų – tavęs nori visi – tik parodyk susidomėjimą!
Pasverk, kokias karjeros galimybes, kokias finansines galimybes tau siūlo viena ar kita ligoninė, ar tave domina siūloma darbo sritis, o tada ženk tą eilinį pasirinkimo žingsnį, kurių iki įstodamas į mediciną – padarei ne vieną.

Kas antras medicinos pirmakursis cituoja Škėmos “Baltąją drobulę”, bet… gavęs į rankas diplomą, ima cituoti protingas sveikatos sistemą kritikuojančias mintis…

Gal laikas pasakyti kažkokį sakinį iš savęs paties?.. nes visi tie puikiųjų citatų autoriai nugyveno ar gyvena gyvenimą, kuris jiems patinka, kurį jie Patys pasirinko.

Pasakyk tai ironizuojamai sistemai – NE ir ji pasikeis, nes jai Reikia Tavęs!

PrintFriendly

· · ·

Theme Design by devolux.nh2.me