Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Jaunųjų gydytojų asociacija

Nov/10

20

Žmogus, kuris patikėjo reforma

Mąsčiau, galvojau apie tą žmogų ir jo poelgius. Po to vėl mąsčiau, galvojau. Neturėjau jokio pykčio, nors dauguma pasakytų – tu turi labai pykti. Vėl galvojau, mąsčiau. Po to visai negalvojau, vėliau jį visai užmiršau. Kiti pasakytų -  jis yra tavo priešas. Vėl pradėjau galvoti. Jeigu jis yra mano priešas, tai kodėl nejaučiu jokios neapykantos?

Ne, jis negali būti priešas, nes  širdyje nėra nė vieno neapykantos krislelio. Tai gal jis tiesiog yra niekas. Taip negali būti. Jis negali būti niekas. Juk yra Profesorius,  dirba prestižinėje universiteto ligoninėje, taip pat  jis yra įvairių organizacijų vadovas.  Ir ne tik. Jis buvo vienos iš Lietuvos partijų kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą.

Šis žmogus turi didelę valdžią, jis gerai žino ministerijos koridorius ir dažnai jais šmirinėja. Ten jį visi pagarbiai sutinka, nes su juo pyktis neverta. Gali turėti nemalonumų. Jis kartas nuo karto surengia BNS preskonferencijas ir pasisako svarbiais gydytojų gyvenimo klausimais. Tūlam piliečiui gali pasirodyti, kad šis žmogus labai svarbus.

O kas jis man? Vis užduodavau šį klausimą ir niekaip nerasdavau atsakymo. Atsakymo bandau ieškoti draugų, bendraminčių ištartuose žodžiuose, pasakymuose. Tačiau jų mintys man taip pat nepateikia jokio atsakymo į šį klausimą. Kas yra man šis žmogus?

Bandau atgaminti įvykių seką ir  atsakyti į kitą klausimą. Kaip tai atsitiko? Tada atsimenu vieno iš pažįstamų psichiatrų ištartą frazę, kuria jis apibūdino patį svarbiausią sovietinio mąstymo bruožą. Už iniciatyvą yra baudžiama.

Taip iš tikro, 2007 metais parodžiau iniciatyvą įsteigti Nacionalinę medicinos specialistų asociaciją. Už tai buvau viešai nubaustas – “Gydytojų žinios” atspausdino  opusą, kuriame purvo ir neteisybės tiek daug, kad, net jei tai būtų tiesa, niekas nepatikėtų. Tikrai buvau ne pirmas, kuriam buvo išrašytas baudos bilietas už iniciatyvą. Prieš 8 metus buvo bandoma steigti Gydytojų rūmus – iniciatoriai buvo nubausti. Doc. Pūras bandė daryti reformas. Jis taip pat  buvo nubaustas. Skamba įtikinamai, tačiau vis dėlto atsakymo į klausimą nerandu.

Vėl klaidžioju asmeniniais minčių labirintais. O kas jis man? Iniciatyva. Taip. Ir vėl.  Štai tas žodis, kuris tarsi siūlo galą patraukus, kamuoliukas iš lėto pradeda išsivyti. Taip – iniciatyva. Atsimenu dar vieną savo iniciatyvą. Iniciatyva, kuri yra Lietuvos sveikatos apsaugos reforma.

2009 metų sausio mėnesį Klaipėdos jūrininkų ligoninei pasiūliau sukurti pavyzdinį kardiologijos skyriaus departamentą, suorganizuotą pagal Vakaruose pripažintus paslaugų teikimo ir darbo organizavimo principus. Taip, iniciatyva. Tos iniciatyvos dalimi turėjo būti tų metų vasario mėnesio gale mano skaitomas pranešimas  Jaunųjų gydytojų asociacijos organizuotoje konferencijoje, į kurią pavyko prisikviesti ir Londono podiplominių studijų dekaną.

Kuo daugiau iniciatyvos, tuo labiau baudžiamas.  Šį kartą ‘Gydytojų žiniose’ pasirodė dar vienas purvo šedevras. Tačiau to neužteko. Šis žmogus, išgirdęs apie konferenciją, lakstė po Sveikatos apsaugos ministeriją, susitiko su Prezidento Adamkaus patarėja medicinai, šmirinėjo po Seimo koridorius  ir … jūs turbūt pagalvosite, kad visus kvietė į konferenciją, kur turėjo būti svarstoma viena iš pamatinių sveikatos apsaugos vertybių – gydytojų rengimas. Arba ruošė pranešimą ir rinko informaciją iš valstybinių institucijų.

Anaiptol, ne – jis agitavo prieš konferenciją, pateikdamas vieną vienintelį motyvą- į konferenciją skaityti pranešimo atvyks Dr. Audrius Šimaitis. Pranešimo pavadinimas “Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?” Pranešimo turinys – sveikatos apsaugos reformos plano pasiūlymas. Visą pranešimą ir šiandien galima pažiūrėti internertiniu adresu www.rezidenturaklaipedoje.com .

Medicinos frontuose antiagitacija iki šiol buvo negirdėtas reiškinys – tai buvo neabejotina naujovė ir visiškai naujas reiškinys. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas kviečia visus neatvykti į konferenciją!

O gal tai sapnas, fantazija, miražas? Žmogus laksto po beveik visas valstybines institucijas ir agituoja prieš konferenciją. Taip, tai turbūt  sapnas.

Tame sapne aš susitinku su Šerloku Holmsu. Šalia  manęs stovi ne tik jis, bet ir mano kolega daktaras Vatsonas. Šerlokas Holmsas gudriai šypsosi ir tyli, o mano kolega daktaras Vatsonas tyliai į ausį kužda: jūs klausėte , kas jis toks.

Šerlokas Holmsas mano, kad jis yra pirmas žmogus, patikėjęs reforma.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Oct/10

6

Lietuviui ir Liudvikui – ar sugebėsim išmokti netylėti?

Spalio 13 dienos Kristinos Andrėkutės straipsnis Rimčiausi dalykai gyvenime nutinka spontaniškai susilaukė nemažai komentarų. Lietuvio ir Liudviko komentaruose buvo keliamas klausimas, kurį dažnai klausia, o dar dažniau norėtų paklausti tie, kurie neišvyko. Kodėl jūs išvykote ir kodėl jūs netylite taip, kaip tylime mes?

***

Liudvikas rašė: Visur gerai, kur mūsų nėra. Mes gi esame labai jauna šalis, su žiauroku palikimu, kol kas matau, kad sistema ne tik iš rezidentų, bet ir iš diplomuotų gydytojų tyčiojasi ir kas dėl to kaltas ? o gi mes patys!

Viską ką darome, tai kalbame, kaip Vokietijoj ar Anglijoje gerai… Ten gerai, nes jie patys tai susikūrė, o ar mes ką nors kuriame? Jeigu Vokietijoj taip smagu, tai kam bumbėt.. ar visgi grįžti noris?
Kai man vieną dieną pabos, aš išvažiuosiu, bet išvažiavęs tikrai nedrįsiu kiršinti ir bandyt pateisinti savęs, kalbėdamas kaip gerai kažkur. Kol kas aš laimingas Lietuvoje. Išvažiuokite, pagyvenkite užsieny kelis metus ir suprasite, kokia mūsų šalis nuostabi, taip, mokslo čia sunku siekti, nuolatinis stresas, bet bent jau laimę įmanoma rast…

***

Mano atsakymas: Suprantu, Liudvikai, ką tu parašei. Tačiau perskaičius tavo komentarą, man kyla keli klausimai. Visų pirma tai sutinku, kad sistema tyčiojasi iš rezidentų ir iš diplomuotų gydytojų. Tačiau ką diplomuoti gydytojai daro, kad pakeisti šią sistemą?

Ką daro jaunieji gydytojai, kad ją pakeisti taip pat? Daug metų glaudžiai bendradarbiauju su Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos nariais (LJGA). Ir tai turbūt, kad yra vienintelė gydytojų grupė Lietuvoje kurti galvoja apie sisteminį progresą. Tačiau kodėl joje sąlyginai mažai narių? Beje, panašu, kad pats esi jaunasis gydytojas. Jei toks esi, ar esi LJGA narys?

Taip, galima kaltinti SSSR, kad mes paveldėjome žiaurią sistemą. Tačiau tolimesniu sistemos plėtojimu jau tenka kaltinti ten dirbančiuosius. Ir tai reikia daryti ne dėl to, kad apkaltinti, bet tam, kad pažvelgti tiesai į akis ir po to galvoti, ką daryti toliau. Jei ir ‘lietuvis” yra jaunasis gydytojas, tą patį klausimą norėčiau užduoti ir jam.

Tu rašai “o gi mes patys! viską ką darome, tai kalbame kaip Vokietijoj ar Anglijoje gerai… Ten gerai, nes jie patys tai susikūrė, o ar mes ką nors kuriame?”.

Mes kalbame apie anglijas ir vokietijas tik dėl to, kad parodyti, jog gali būti kitaip, gali būti geriau. Nes iki šiol vyresnieji jūsų mokytojai teigia, kad Lietuvai labai gerai ruošia specialistus. Tas mitas sugriūna iš karto tik peržengus Australijos, Anglijos, Vokietijos ligoninių slenkstį. Tada supranti, kokia didelė netiesa buvo tai, kas tau buvo teigiama.Tas skatina veikti, skatina rašyti ir skatina netylėti. Pamatęs tai, aš pradėjau rašyti į Lietuvos spaudą apie tai, kaip jaunieji gydytojai rengiami Vakaruose.

Mano buvę kolegos Lietuvoje klausė – kam tu visa tai darai? Kodėl kritikuoji? Kam to reikia? Tuo metu atsakymo jiems į tą klausimą neturėjau, bet rašiau toliau …. kol vieną gūdžią vasario naktį neužklydau į kelių jaunųjų gydytojų sukurtą puslapį apie rezidentūrą Lietuvoje – tai buvo jų mėginimas kažką keisti Lietuvoje. Į savo svetainę/forumą jie buvo susidėję visus mano straipsnius ir pasisakymus spaudoje. Tada supratau, kaip tai jiems buvo svarbu. Pamačiau savo veiksmų prasmę.

Po kiek laiko mes susitikome. Mūsų bendradarbarbiavimo ir veiksmo kartu vaisius buvo naujas Lietuvos rezidentūros įstatymas. Jei mes (jaunieji keli Lietuvos tuometiniai rezidentai ir aš) būtume tylėję, šiandien rezidentai turėtų mokėti už mokslus. Lietuva būtų pasiekusi pasaulyje dar neregėtas žemumas. O kaip “lietuvis” teigia, Lietuvos rezidentai visai neblogai uždirba.O jie uždirba gerai ne dėl to, kad vyriausybė tai sugalvojo ir padarė. Tai įvyko dėl to, kad mes netylėjome.

Iš tikro Lietuva yra nuostabi šalis – mums abejonių niekada nebuvo kilę. Ir mes norime, kad ji būtų dar nuostabesnė. Tačiau, kad ji būtų dar nuostabesnė reikia trijų dalykų. Visų pirma – sugebėti tiesai žvelgti į akis. Antra nebijoti apie tai kalbėti. Ir trečia – veikti. Siūlau prisijungti.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Theme Design by devolux.nh2.me