Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Jonas Sąlyga

May/12

20

Kodėl ir kaip mes galime įveikti korupciją

Lietuvio sąmonėje giliai įsišaknijęs stereotipas: korupcija yra sunki liga, ji persunkusi kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, jos įveikti neįmanoma, todėl nieko veikti ir nereikia, nes visi yra korumpuoti, viskas bus užgesinta. Reikės dešimtmečių, kol kas nors pasikeis. Reikia naujos kartos žmonių su kitu mąstymu.

Dr. Audrius Šimaitis, A. Kubaičio nuotr.

Kaip mes argumentuojame

Nėra lengva su šiais argumentais ginčytis, tačiau mąstant apie juos kyla daug klausimų. Visų pirma, kodėl a priori yra konstatuojama, kad korupcijos įveikti negalima? Iš karto net nepradėjus jokios kovos, net nepabandžius konstatuojama: korupcija ir jai atstovaujantys asmenys yra tokie stiprūs, kad net neverta pradėti kovos. Mes pasiduodame. Ar tai sveika logika? Įsivaizduokime du profesionalus boksininkus, kurie atsistoja ringe, ir vienas iš jų sako: ”Ne, aš jo neįveiksiu“, nuleidžia rankas ir leidžia kitam priešininkui smūgiuoti.

Kitas labai įdomus argumentas – jog reikia naujos kartos, kad kas nors pasikeistų. Visų pirma, nepriklausomybės metais per du dešimtmečius jau išaugo naujoji karta, kai kurie net jau turi valstybinius postus ir pareigas. Ar kas pasikeitė? Korupcijos suvokimo indeksas išliko toks pats, o pati korupcija tik dar labiau įsismelkė į mūsų kasdienybę, nes atsirado  labai daug tokių, kurie teigia: „Mes visi tokie. Ir kadangi visi vagia, tai suteikia teisę vogti ir man“.

Sakymas, kad reikia naujos kartos, visų pirma yra pripažinimas, kad žmogus neturi nė menkiausio noro keistis pats ir tiesiog lengviausiu būdu numeta atsakomybę kitam – na, ateis jauni ir padarys tvarką. Deja, taip teigiantieji užmiršta vieną paprastą dalyką: ta naujoji karta mokosi ir stebi, kaip elgiasi senoji karta. Senoji karta jiems yra elgesio ir gyvenimo būdo modelis, perduodantis naujajai kartai veiksmų ir elgesio stereotipus. O senosios kartos stereotipas yra toks: būk kaip visi, daryk kaip visi, vok kaip visi, užsimerk kaip visi ir bijok kaip visi.

Daug metų stebiu ir bendrauju su nepriklausomybės metais jau Lietuvoje augusia  ir išauklėta karta ir didžiausias  gluminantis fenomenas, yra tai, kad mąstymo ir elgsenos stereotipai yra lygiai tokie patys, kaip ir tų žmonių, kurie gyveno, augo sovietinėje sistemoje. O sovietinėje sistemoje reikėjo gyventi dvigubą gyvenimą: viena sakai, kita galvoji, o trečia darai. Kai viršininkas viešai meluoja, visi pritariamai linksi. Viršininkas iš pradžių mano, kad tai, ką jis kalba, yra melas, tačiau nuolat  matydamas nuolankiai pritariančias galvas, jis ima ir pats patiki tuo, ką kalba. Tokiu būdu sistema įgyja tam tikrą legitimumą: vieni netiki, bet viešai pritaria, kiti taip pat netiki, bet gavę viešą pritarimą tai priima kaip leidimą toliau veikti.

Griuvo, nes prarado legitimumą

© Sundikova - Fotolia.com

Ir vis dėlto imperija griuvo. Ji griuvo taip, kaip griūva kortų namelis. Ištraukus vieną silpniausią grandį (Baltijos valstybes) iš visos daug metų kurptos iliuzijos ji sugriuvo per neįtikimai trumpą laikotarpį. Tą patį fenomeną iš dalies matome ir arabų pavasario apimtose Artimųjų Rytų valstybėse.

Kas atsitiko SSSR imperijai, arabų valstybėse? Žvelgiant iš žmogiškosios prigimties prizmės, šios imperijos žlugo arba šiuo metu žlunga, nes tie, kurie valdo, prarado legitimumo teisę. Tą teisę jie prarado, nes valdė žmones per prievartą, nesuprasdami, kad jų, kaip vadovų, uždavinys buvo padėti kitiems gyventi pagal visuotinai priimtas moralės ir etikos normas ir sukurti tokias sąlygas, kuriomis šios normos galėtų klestėti.

Ir žmogaus, ir visuomenės gyvenimas yra valdomas moralės ir etikos kodeksų. Juos galima prilyginti fizikos dėsniams. Paimkite kelis fizikos įstatymus ir per jų prizmę pažvelkime  ne tik į šių imperijų gyvenimus, bet ir į korupcinį pasaulėlį.

Veiksmas ir atoveiksmis

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Taip skamba ir vienas iš fizikos dėsnių. Jis ypač galioja prievartai, melui ir korupcijai tiek valstybių gyvenimo, tiek asmeninio gyvenimo, tiek visuomenės gyvenimo lygmenyje.

Prievarta ir korupcija yra dirbtinis veiksmas, todėl taip veikiantis žmogus, institucija, valstybė nori to ar nenori savaime kuria atoveiksmį – jėgas, kurios vėliau ar anksčiau sugriauna tai, kas niekada neegzistavo. Žvelgiant į lietuvišką situaciją, tai galingiausia jėga, kurią didžiausia dalimi pagimdė nacionalinė korupcija ir neveiklumas, yra emigracija. Taip, teisūs tie, kurie sako, kad korupciją įveikti Lietuvoje yra sunku – tai suvokę ir nenorintys gyventi pagal iš viršaus primestą “gyventi, užsimerkti ir nematyti arba vogti kartu” trafaretą tiesiog susikrovė lagaminus ir išvyko.

Emigracija jau tapo ir dar labiau taps tuo pagrindiniu atoveiksmiu korupcijai. Ji jau verčia ir dar labiau vers tiek Vyriausybę, tiek atskiras institucijas, tiek žmones galvoti, kas vyksta, kodėl vyksta ir kaip vyksta. Ir nėra kitos išeities, kaip atsisukti į pamatines žmogiškąsias vertybes, dorybes ir pradėti gyventi kitaip. Tik tai gali įkvėpti viltį, tikėjimą ir norą kurti ne tik tuos, kurie liko tėvynėje, bet ir tuos, kurie fiziškai gyvena svetur.

Šviesos dėsnis

Kitas fizikoje egzistuojantis yra šviesos dėsnis. Jei šviesa yra įžiebiama, ji tiesiog plinta. Ir plinta šviesos greičiu. Neplisti šviesa negali. Tamsa neturi egzistencijos, tamsa – tai tiesiog šviesos nebuvimas.

Tai labai gerai galioja korupcijos srityje. Ką tai reiškia kovoti su korupcija? Ar gali kovoti su korupcija tie, kurie patys yra korumpuoti? Sakoma, kad Lietuvoje nesiseka kovoti su korupcija. Kodėl nesiseka kovoti?

Žinant šviesos dėsnį – atsakymas yra aiškus. Nesiseka kovoti, nes nėra kovojama. Nes jei yra kovojama (yra įžiebiama šviesa), tai korupcija neturi jokių šansų.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje yra dar blogiau. Dažnai tie, kurie turi kovoti, patys yra tokie, jie imituoja kovą. Tiesiog dažnai patys būna  paskendę gilioje korupcijoje. Klasikinis atvejis –  buvęs viceministras Artūras Skikas.  Jis  iš vakaro rėžė ugningą  antikorupcinę kalbą Europos ir Lietuvos aukštiems pareigūnams, o iš ryto jau buvo suimtas už didelio kyšio paėmimą.

Dar įdomesnė kova vyksta viešoje erdvėje.  Kad suvoktum, kas vyksta Lietuvoje, reikia skaityti ne vieną, o daug leidinių ir pamėginti suprasti, kas slypi už įvairių faktų ir straipsnių herojų.

Kas slypi už faktų

© Yuri Arcurs - Fotolia.com

Paimkime naujausią – 23 milijonų skandalą. Jis prasidėjo itin netikėtai. Tuometinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis  gruodžio 7 d. išplatina spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė galimai įsigijo  vertybinių popierių.  „Jeigu šis faktas pasitvirtintų, tai nusikaltimas. Juk ši ligoninė nėra „uabas“, tai viešoji įstaiga, pavaldi ministerijai ir išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau pirmiausia norime sulaukti įstaigos vadovo atsakymo, tada spręsime, ką daryti toliau“, – portale “15 min.” kalbėdamas su žurnaliste Egle Petkute, teigė K. Komskis.

Skamba labai ryžtingai ir kaip tikro kovos su korupcija eksperto pareiškimai. Tačiau realybė yra kitokia… Iki pat sausio 12 dienos, kol Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Bilotaitei nebuvo perduoti dokumentai, K. Komskis nesiėmė jokių veiksmų. Kodėl? Kaip tai paaiškinti? Jei norima tikrai kovoti su korupcija, tai tarus “A”, būtina pasakyti “B”. Taip neįvyksta. Kodėl?

Atsakymą galima nesunkiai rasti ne kur kitur, o žiniasklaidoje. Praėjus kelioms dienoms po K. Komskio pranešimo apie Klaipėdos jūrininkų ligoninės investicijas, “Lietuvos ryte” pasirodo didelis straipsnis apie K. Komskio galimus ryšius su verslu. Tas verslas ir tas veiksmas vyksta taip pat Klaipėdoje. Atsitiktinumas?

Vargu. Vyksta paprastesni dalykai – atskirų verslo grupuočių kova dėl vietos po saule. Ir toje kovoje kova su korupcija yra tik vienas iš įrankių. Kaip ir A. Skiko atveju yra tik kovos imitacija – masėms akis dumti.

Pasekime įvykių eigą toliau. Vos prieš kelias dienas teigęs, kad net už šešis milijonus įsigyti sertifikatai gali būti nusikaltimas, pamatęs akivaizdžius įrodymus, kad tie sertifikatai iš tiesų yra ir esant įtarimų, kad indėlių gali būti ne už 6, net už 23 milijonus, K. Komskis “Vakarų Lietuvos medicinai” teigia: “Šioje precedento neturinčioje istorijoje žinomas tik vienas faktas – indėlių sertifikatai pirkti be konkursų… Sutarčių su „Snoru“ turėjo daug šalies gydymo įstaigų, ligoninių, bet visos jos banke turėjo tik sąskaitas, nė viena nelaikė terminuotų indėlių, kaip KJL… Tiriama, ar vadovas iš šių sandėrių neturėjo asmeninės naudos. Jei bus įrodyta, kad savo padėtimi jis nepiktnaudžiavo ir naudos neturėjo, gal pakaks ir administracinės nuobaudos, priešingu atveju gali grėsti baudžiamoji atsakomybė“. Iš pradžių teigiama, kad tai nusikaltimas – o vėliau pozicija švelnėja iki nedidelės administracinės baudos…

Įdomūs principų lankstumo viražai.  Kas vyksta iš tikrųjų? Vyksta interesų, grupių itin atkakli kova, kova be taisyklių. Ką tai bendro turi su šviesa? Nieko. Tačiau labai daug bendro turi su šviesos ir tamsos teorija.

Abiem pusėms palaikyti kovą reikia labai daug materialinių, finansinių ir žmogiškųjų resursų. Nuolatiniai taktikos aptarimai telefonais, pirtyse, ilgi vakarai praleidžiant su mintimis, ką daryti, pykstant ant oponentų, išgyvenant dėl nesėkmių, liejant tūžmį ant tų, kurie trukdo, nesupranta, netikėtai paaiškėjus įkalčiams slėpti galus, papirkinėti teisėsaugos pareigūnus ir t. t. Reikia bendrauti su viešųjų ryšių kontoromis, reikia pirkti straipsnius, reikia prižiūrėti straipsnius rašančius žurnalistus ir daug dar kitų daug energijos ir pastangų reikalaujančių dalykų.

Tam, kad įžiebtum šviesą, viso to nereikia, šviesai palaikyti sąlyginai reikia gerokai mažiau žmogiškųjų resursų, gerokai mažiau jėgų. Šviesa plinta savaime, tamsa neplinta ir tamsa neturi ateities. Įžiebus šviesą, tamsa išnyksta savaime.

Uždegime šviesą

© Subbotina Anna - Fotolia.com

Grįžkime prie teiginio, išsakyto pirmojoje pastraipoje: su korupcija kovoti yra sunku. Žinant šviesos ir tamsos dėsnį akivaizdu, kad tai yra lengva. Reikia tik įžiebti tiesos, faktų, tikros (o ne regimos ar dirbtinai kuriamos) realybės šviesą. Ir viskas. Nei baimės, nei tamsos, nei korupcijos nėra.

Reikia tiesiog vieną kartą savyje nugalėti baimę ir pasakyti: aš taip nebenoriu, aš taip nebegaliu gyventi. Ir tarti pirmą žodį. Toliau viskas pagal šviesos dėsnį klostosi savaime. Šviesos plitimas -  tai yra taip saldu, kad nė akimirką negali pagalvoti, jog gali būti kitaip.

Dr. Audrius Šimaitis

Straipsnis skelbtas interneto portale “Vakarų Lietuvos medicina”

 

PrintFriendly

· · ·


Sveikatos apsaugos ministrui R. Šukiui

2010.10.26

Šiandien A. Šimaitis Jums išsiuntė laiško kopiją, adresuotą man.

Atsakydamas į A. Šimaičio laiške išsakytas mintis, pareiškiu, kad jokie postai Klaipedos ligoninėje A. Šimaičiui nebuvo siūlomi (žiūr. vakarykščią įrašą – A.Š.).

Jam buvo siūloma susitikti ne dėl sveikatos sistemos reformos eigos Vakarų Lietuvoje, o dėl žiniasklaidoje išsakytų minčių, kurios tiesiogiai palietė mano asmenį ir Klaipėdos ligoninę.

Pagarbiai,

Jonas Sąlyga

****

Šimaitis.lt: Keista, kai žmogus siūlo susitikti ir per tarpininkus, ir siųsdamas SMS žinutes, o kai jam pasiūloma susitikti, staiga dingsta kaip į vandenį. Tad vis dėl to – koks galėjo būti galimo susitikimo tikslas?

PrintFriendly

· ·

Dec/10

20

Grįžti į 2009 metais sausio mėnesį neįmanoma

Spalio 26 d. laiškas Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojui  Jonui Sąlygai

Gerbiamas p. J. Sąlyga,

Dėkoju už tai, kad susisiekėte su manimi per tarpininkus ir siūlėte postą Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Tarpininkai taip pat teigė, kad Jūs ne viską supratote 2009 metais sausio mėnesį ir ir norėtumėte grįžti į “pradinę padėtį”. Po kelių dienų Jūs atsiuntėte SMS žinutę, siūlydamas susitikti Klaipėdoje abiems palankiu metu.

Visų pirma norėčiau padėkoti, kad Jūs išdrįsote užmegzti kontaktus. Tai yra teigiamas ir pagirtinas žingsnis. Iš kitos pusės, nuo 2009 metais sausio mėnesio laiko praėjo daug laiko ir Lietuvos medicinos veidas per tą laiką negrįžtamai pasikeitė į teigiamą pusę dėl eksministro Algio Čapliko pradėtų ir dabartinio ministro Raimondo Šukio tęsiamų reformų. Todėl šiuo metu yra susiklosčiusi visiškai kita realybė ir grįžti į 2009 metais sausio mėnesį neįmanoma.

Jūsų pradiniai kontaktai liudija apie konstruktyvaus dialogo norą. Aš taip pat pageidaučiau eiti ta linkme.

2009 metais gruodžio mėnesį inicijavau Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinę grupę sveikatos apsaugos reformai remti. Į ją įeina visų trijų Klaipėdos suaugusiųjų ligoninių atstovai. Klaipėdos jūrininkų  ligoninei atstovauja trys gydytojai.

Visai neseniai pageidavimą prie mūsų grupės prisijunti išreiškė Nijolė Saulienė, Klaipėdos Respublikinėje ligoninės Psichiatrijos filialo  psichikos sveikatos slaugytoja bei Natalja Istomina, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Slaugos katedros lektorė.

Tam, kad Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos medicinos problemos būtų sprendžiamos konstruktyviai ir remiantis bendradarbiavimo bei dialogo pagrindu mūsų grupei labai trūksta Klaipėdos jūrininkų ligoninės administracijos atstovavimo.

Todėl naudodamasis proga, jog prasidėjo mūsų pradinis dialogas, norėčiau pakviesti Dr. Algirdą Liutkų, Klaipėdos jūrininkų  ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoją medicinai, į Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinę grupę sveikatos apsaugos reformai remti.

Lietuvoje žadu viešėti lapkričio gale ir tuo metu be kitų susitikimų taip pat surengti ir Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinę grupę sveikatos apsaugos reformai remti susitikimą.

Lauksiu Jūsų atsakymo,

Pagarbiai,

Dr. Audrius Šimaitis

****

simaitis.lt: rytoj skelbsime p. Jono Sąlygos atsakymą

****

Šio laiško kopijos išsiųstos taip pat:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis

Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Čaplikas

****

Nuotrauka iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Nov/10

25

Apie sprendimų priėmimo kultūrą

Lapkričio 26 dieną įvyks Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus inicijuojamas forumas, kuriame bus diskutuojama apie Klaipėdos ligoninių ateitį. Apie Klaipėdos situaciją viešojoje erdvėje buvo daug informacijos.

Plačiai aptarinėta tiek Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija (sujungti Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Klaipėdos ligoninę), tiek Klaipėdos savivaldybės pozicija (prijungti Klaipėdos ligoninę prie Klaipėdos universitetinės ligoninės). Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas viešojoje erdvėje net pradėjo diskutuoti apie galimas kandidatūras į naujojo junginio vadovus, teigdamas, kad už uždarų durų Klaipėdos savivaldybė sutiktų su ministerijos planais, jei būtų sutarta dėl vadovo kandidatūros (prof. V. Janušonis). Nors nei ministerija, nei A. Matulas atvirai neįvardija, tačiau jie savo kandidatą, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytoją Joną Sąlygą,  į šio galimo junginio vietą taip pat turi.

Klaipėdos situacija nėra išimtinė. Panašūs procesai, tik mums nematomi ir nežinomi, vyko ir vyksta kituose Lietuvos medicinos bastionuose.

Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas. Vyksta atskirų grupuočių, įtakingų asmenų ar kelių įtakingų grupių kova. Kam reikalinga ta kova? Ta kova yra reikalinga tik tiems, kurie kovoja. O visi kiti yra paklusnūs šios kovos stebėtojai. Tiesa, kai kuriais  atvejais jie taip pat įtraukiami į šią kovą ir yra priversti rinktis vieną arba kitą pusę. Kito pasirinkimo ar kitos alternatyvos dabartinėje situacijoje jiems nėra. Tie kiti – tai pacientai, slaugytojos, eiliniai gydytojai ir visa kita visuomenė.

Saugodami ir puoselėdami savo asmeninius interesus, šie „kovotojai” stumia mus visus į kovą, kurios mums kariauti nereikia. Todėl mums yra būtina suvokti, kaip tai atsitinka tam, kad mes galėtume rinktis ne kelių asmenų ar grupuočių asmenininius ar grupinius interesus, bet visuomeninį ir bendruomeninį interesą.

„Kovotojų” veikimo mechanizmas yra paprastas. Įvyksta užstalės, kabinetinis ar koridorinis susitarimas, kurio metu keli įtakingi ir svarbūs asmenys priima sprendimą, ko reikia avių bandai. Pasidalija postus, vėliau tai įvelkama į koncepciją ir parduodama „liaudžiai”. Naujoji grupuotė, kuriai atrodo, kad ji įgavo daugiau jėgos, „stumia“ naują projektą, o  senosios  jėgos priešinasi. Turime tokį rezultatą, koks šiuo metu yra Klaipėdoje – aklavietę. Suomijos edukologijos profesorius P. Izadi tokią visuomenėje susiklosčiusią situaciją vadina valios paralyžiumi. Tai yra tokia situacija, kai dėl vyraujančių materialinių, grupinių ir asmeninių interesų yra užmirštamas visuomeninis interesas, ir dėl atsiradusios atskirų grupių priešpriešos valstybinės institucijos tampa bejėgės priimti sprendimą, kuris labiausiai atspindėtų visuomenės interesą.

Nejaugi nėra būdo, kaip išsaugoti visuomeninį interesą, kurį įgyvendinus visiems būtų geriau?

Toks vaistas nuo užstalės sprendimų yra sprendimų priėmimo kultūra. Sprendimų priėmimo kultūra, o tiksliau – gebėjimas gerai išdiskutuoti problemą, įsigilinti į įvairius niuansus bei visas proceso sudedamąsias dalis, išklausyti visas suinteresuotas puses lemia būsimo sprendimo įgyvendinimo sėkmę bei to sprendimo rezultatus.

Jei vyksta tinkama atvira diskusija, labai dažnai atsiranda nemažas skirtumas tarp to, kas buvo siūloma diskusijos pradžioje arba atsiranda kitų, anksčiau nepasiūlytų įgyvendinimo būdų. Taip visos sistemos grandys pasijunta proceso dalyviais, ir kai yra priimamas sprendimas, jie supranta – tai buvo visų bendras, o ne kurios nors vienos šalies (grupės žmonių, ministerijos, atskirų asmenų) sprendimas.

Vienas iš tokių būdų – viešas forumas. Klaipėdoje įvyksiantis forumas bus vienas iš pirmųjų tokių renginių. Nuo jo sėkmės ir eigos gali priklausyti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies pacientų bei medikų bendruomenės likimas.

Forumo idėjos gimimas ir laikotarpis iki jos įgyvendinimo atspindi sudėtingą, kliūčių kupiną kelią, kuriuo kartais turi prasibrauti naujos mintys ir idėjos. Tarkime, Danijoje ir Šveicarijoje atviri forumai ir diskusijos yra savaime suprantamas ir dažnas reiškinys, jie rengiami siekiant aptarti įvairius gyvenimo klausimus, rasti priimtinus sprendimus.

2009 metų lapkritį šių eilučių autorius Vilniuje surengė sveikatos apsaugos modelio „Vertybėmis pagrįsta reforma” pristatymą. Tarp dalyvių buvo Prezidentės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Aira Mečėjienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė, Vilniaus ir Kauno universitetų klinikų dėstytojai,  medicinos draugijų atstovai, gydytojai, išeivijos organizacijų atstovai,  jaunieji gydytojai, studentai.

Po pristatymo vyko ilga ir produktyvi diskusija, kurios metu tapo akivaizdu, kad yra daugybė skirtingų nuomonių ir pozicijų dėl tuometinio ministro A. Čapliko pasiūlyto reformos modelio. Tačiau visos skirtingos pusės nė karto nebuvo susitikusios atvirai, skaidriai ir viešai diskusijai. Šio susitikimo metu buvo nutarta siūlyti Prezidentūrai inicijuoti tokį forumą. Tačiau ministerijai intensyviai „stumiant“ reformą, neliko laiko ir erdvės tokiai idėjai įgyvendinti.

2010 metų vasario 5 dieną „Vertybėmis pagrįsta reforma” buvo pristatyta Prezidentūroje bei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Tuo metu Klaipėdos situacija jau buvo pasiekusi pradinę valios paralyžiaus fazę. Šių  diskusijų metu vėl gimė mintis organizuoti viešą forumą, šį sykį dėl Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Seimo Pirmininkė I.Degutienė pasiūlė surengti pasitarimą Klaipėdoje, kuriame dalyvautų SAM, savivaldybės, Klaipėdos universiteto, ligoninių atstovai, politikai, ir vietos lygmenyje priimti rezoliuciją, kuri galėtų tapti teisiniu pagrindu keisti reformos nuostatą, įkuriant universiteto ligoninę Klaipėdoje.

Šią iniciatyvą įgyvendinti ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną jie kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos miesto savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą. Tačiau nei ministerija, nei Klaipėdos miesto savivaldybė jokių konkrečių veiksmų tada nesiėmė.

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas  neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos miesto savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija  nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pavadinta Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu.

Taip situacija Klaipėdoje pasiekė galutinę valios paralyžiaus fazę – absoliutų paralyžių.

2010 metų spalio 5 dieną atviru laišku kreipiausi į Klaipėdos miesto merą R. Taraškevičių ir siūliau surengti atvirą forumą dėl Klaipėdos ligoninių ateities.

Klaipėdos meras pritarė šiai iniciatyvai ir lapkričio 26 dieną įvyks atviras forumas dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Lietuvos visuomeninėje kultūroje tai naujas ir pozityvus žingsnis, ir reiktų pasveikinti Klaipėdos merą R. Taraškevičių, kuris ėmėsi šio žingsnio.

Šiai iniciatyvai taip pat pritarė ir Sveikatos apsaugos ministerija, šių eilučių autoriui atsiuntusi laišką, kuriame teigiama:  „Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą. Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama strateginių trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslų, planuoja ir toliau diskutuoti dėl Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo įgyvendinimo, ir tikisi bendromis pastangomis rasti geriausią sprendimą. Manome, kad viešą diskusiją dėl universitetinės ligoninės įkūrimo Klaipėdoje galimybių turėtų inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybė. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.“

Klaipėdos savivaldybės inicijuotas forumas atveria naują galimybę mums visiems pakeisti seną „kabinetinę” sprendimų priėmimo kultūrą į naują – atvirą, skaidrią, matomą ir viešą. Ar sugebėsime pasinaudoti šia unikalia galimybe?

***
Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Nov/10

6

Labiausiai skaitomi įrašai – rugsėjis

1. Kristina Andrėkutė. Rimčiausi dalykai gyvenime nutinka spontaniškai

Neretai rimčiausi dalykai gyvenime nutinka gana spontaniškai. Man taip buvo su sprendimu emigruoti…Truputį daugiau laiko pamąstymui apie ateities perspektyvas ir emigracijos pliusus bei minusus atsirado mėnesiui išvykus praktikai į Vokietiją …

… Vokietijoje į skyrių guldomas pacientas iš karto priskiriamas vienam ar kitam jaunajam gydytojui, kuris jį apžiūri, paskiria tyrimus ir gydymą. Nereikia eiti susikibus su vyresniuoju kolega prisistatyti. Nereikia tartis dėl kiekvieno punkto paskyrimuose. Daugiau atsakomybės, bet daug daugiau pasitikėjimo bei motyvacijos tobulėti …

… Ir visas puikiai paruošto lietuviško gydytojo darbas lieka tik rašyti receptus ir traktatus ligos istorijose. Vokietijoje banalius paciento statusus ir skundus kompetentingos surašyti ir slaugytojos …

…Tiesa, kalbant apie gydytojų pajamas, sunku nepaminėti kyšių.  Dėl to, kad Vokietijoje pacientas tau nesumąstys atnešt voko su pinigais, tiesiog ramiau dirbti…

…Ir tas mokslas čia labiau mokslinis, niekas nesigina disertacijų iš retrospektyviai surūšiuotų ligos istorijų…

…Ir visos Lietuvos labui visgi norėtųsi tikėti tuo populiariu šiuo metu teiginiu, kad „geriausi specialistai neemigruoja“.  Kaip ir tuo, kad Lietuva pagaliau pradės rūpintis, kaip tiems likusiems geriausiems specialistams suteikti visas sąlygas dirbti ir tobulėti…

2. Šveicarijos radijas DRS apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje

… Dvi skirtingos Lietuvoje vykdomos sveikatos politikos vietos, Vilniaus universitetinė ligoninė ir ambulatorija Kačerginėje. Ligoninė gauna milijonus eurų, ambulatorija tik keletą centų …

… Aišku tik tiek, kad, palyginus su kitomis ligoninėmis, Vilniaus universitetinė ligoninė surijo nemažai pinigų …

… Situaciją dar labiau pasunkina korupcija. Užsienio ekspertai spėja, kad 25 procentai ES lėšų, skirtų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nutekėjo į asmenines kišenes. „Kai kurie ligoninių direktoriai pasistatė didžiulius pastatus su privačiais kabinetais. Kyla klausimas – kaip jie gali sau tai leisti?“ …

… Kuo daugiau valdžios turi ligoninių vadovai, tuo didesnės korupcijos apimtys…

… Genovaitė ambulatorijoje uždirba labai mažai: dirbdama puse etato, teuždirba 400 litų. Pavertus Šveicarijos frankais tai net nesiektų 50. Tai yra pats žemiausias atlyginimas dirbantiems Lietuvos sveikatos apsaugos srityje…

3.   Birutė Jankuvienė. Keturiolika bučinių į galvytę

… Porą mėnesių rytais pakostintį vyrą vos ne jėga priverčiau atlikti tyrimus. Kraujo tyrimas mus pribloškė. Tą pačią dieną hematologai patvirtino lėtinės mieloleukemijos diagnozę …

… “Gyvensi penkis metus”, – drėbtelėjo pagyvenusi hematologė, duodama suprasti, kad dar kokius du, tris metus pridėjo…

… Kaip baisu yra žinoti, jog yra galimybė padėti mano brangiausiam žmogui, bet ji nepasiekiama. Mes nekalti, kad mūsų tokie žeminančiai maži atlyginimai, jog negalime leisti sau tinkamai gydytis …

… Tada prasidėjo grumtynės su didžiuliu biurokratijos kalnu Lietuvoje. Po ilgai trukusių įvairaus lygmens atsirašinėjimų, įtikinėjimo, netgi grasinimų. Buvau pasiryžusi su visais vaikais badauti prie Seimo, paskelbusi visam pasauliui, kaip Lietuvoje pasmerkiamas mirčiai gydytojas, atidavęs medicinai gražiausių dvidešimt savo gyvenimo metų, keturių nepilnamečių vaikų tėvas…

P.S. Netyčia iš pradžių buvome paskelbę juodraštinį variantą, todėl kompjuteris rodo kaip du skirtingus įrašus. Iš viso – 242.

4.  Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

… Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą? …

____

Nuotraukos autorė Rūta Jasaitytė

PrintFriendly

· · · · · ·

Sep/10

30

Ar įvyko suokalbis prieš mus visus?

Vakarykščiame alfa.lt straipsnyje žurnalistė Saulė Pauliuvienė iškelia hipotezę, kad dabartinė ant fiasko ribos atsidūrusi reforma yra didžiųjų Lietuvos ligoninių vyr. gydytojų suokalbis prieš visą likusią medicinos visuomenę. Žinant daugybę neatsakytų klausimų, reformos vykdomus metodus, nacionalinius elgsenos ir veikimo metodų ypatumus, atrodo, kad ši versija pateikia patį išsamiausią atsakymą į klausimą, kodėl prasidėjo reforma ir kas ją vykdo.

Saulė Pauliuvienė rašo :

Tačiau yra ir kita versija, kuri, anksčiau skambėjusi neįtikinamai, dabar atrodo vis realesnė. Būtent didžiųjų Lietuvos ligoninių – Santariškių universitetinės, Kauno klinikų, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos universitetinės bei Klaipėdos – vyriausieji gydytojai ar direktoriai pritarė reformai. Su sąlyga – jie liks vadovauti ligoninėms kaip iki šiol. Nepaisant visko.

Visas  alfa.lt straipsnis   “Sveikatos reforma: medikai pasiskirstė įtaką”

*****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Sep/10

28

Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

1. Ar prieš pradedant sveikatos apsaugos reformą buvo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama reformos eiga, sėkmė ir efektyvumas? Jei tokie kriterijai buvo nustatyti, gal galėtumėte juos pateikti ir atskleisti kaip jie kito reformos metu?

2. 2009 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras p. A. Čaplikas tvirtino, kad reformos efektyvumas pagal pesimistinį scenarijų bus 369,9 mln. litų, o pagal optimistinį –  443 mln.? Gal galėtumėte pakomentuoti, ar buvo pasiektas šis rezultatas? Jei šis rezultatas nebuvo pasiektas, kodėl? Pastaruoju metu du kartus buvo didinamas apmokėjimo už paslaugas balas. Ar tai reiškia, kad nebuvo pasiekti A. Čapliko prognozuoti efektyvumo kriterijai ir iš anksto numatyti reformos tikslai?

3. Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą?

4. Š.m. rugpjūčio mėn. „Veido“  publikacijoje „Sveikatos reforma galingiems negalioja“ skelbiama informacija, kad vienas iš pagrindinių reformą vykdančių pareigūnų viceministras Martynas  Marcinkevičius tuo pačiu metu eina ir vyr. gydytojo pareigas Vilniaus klinikinėje Vasaros ligoninėje. Ar reformos vykdymo prasme tai nėra akivaizdus interesų konfliktas, diskredituojantis reformos vykdymo metodus?

5. Kokie struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai buvo padaryti didžiosiose ligoninėse, kad jos efektyviai susidorotų su padidėjusiu pacientų srautu?

6. Kaip buvo vykdoma stebėsena bei kontroliuojama ir užtikrinama, kad nesumažėtų paslaugų kokybė, nemažą dalį paslaugų perkeliant į didesnes ligonines? Kokiu būdu didžiosios (respublikinės, universiteto) ligoninės pasiruošė padidėjusiam pacientų srautui? Ar yra žinoma, kiek pacientų laiku negavo pagalbos didžiosiose ligoninėse, nes dėl organizacinių priežasčių jie atvyko pavėluotai arba dėl lovų trūkumo didžiosiose ligoninėse?

7. Kaip su padidėjusiais krūviais susidorojo didžiųjų ligoninių gydytojai? Kokiu būdu tai yra vertinama?

8. Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad dabartiniais laikais neįmanoma reformų įgyvendinti „iš viršaus“. Lygiai taip pat jie teigia, kad reformos negali įvykti vien tik „iš apačios“. Reikalingas abiejų pusių bendradarbiavimas, ieškant bendrų sprendimų ir į reformos rėmėjus įtraukiant vis platesnį medicinos darbuotojų ratą. Gal galėtumėte pateikti tokius pavyzdžius iš Lietuvos sveikatos apsaugos reformos?

9. Pasaulyje slaugytojų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje yra labiau vertinamas ir skatinamas, jos atlieka daug įvairiapusiškesnes funkcijas tiek stacionaruose, tiek bendruomenėje. Sveikatos apsaugos ministerija tai pripažįsta, reformos metmenų pristatyme teigiama: „Daugiau atsakomybės bei funkcijų perduoti slaugos personalui“. Kokių konkrečių priemonių imamasi, kad Lietuvoje prasidėtų šis procesas?

10. Tarptautiniai ekspertai prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus dauguma Vakarų Europos valstybių neturės galimybių padidinti finansinių lėšų apimties sveikatos apsaugai ir rekomenduoja pagrindinį dėmesį sutelkti sveikatos apsaugos efektyvumui gerinti. Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvumas yra vienas žemiausių Europoje. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija taip pat teigia: „Buvęs kasmet didėjantis finansavimas nebepajėgė pagerinti situacijos; šiuo metu nebedidėjantis, o netgi mažėjantis finansavimas sukėlė visišką sumaištį sistemoje ir apnuogino jos neefektyvumą“. Gal galite pateikti sąrašą priemonių, kurių imasi ministerija, kad pagerintų sveikatos lėšų panaudojimo efektyvumą?

11. Viena iš  pagrindinių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos  neefektyvumo priežasčių yra labai silpnai ir mažai plėtojama ambulatorinė grandis. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija teigia, jog reikalinga ambulatorinės pagalbos ir slaugos plėtra. Prieš prasidedant reformai, buvo teigiama, kad pinigai, sutaupyti iš stacionarinės medicinos, bus skiriami  pirminės priežiūros grandžiai. Gal galite pateikti tokiu būdu sutaupytų finansinių lėšų sumą ir kiek iš tos sumos buvo skirta pirminei ambulatorinei grandžiai? Kokie kiti konkretūs žingsniai buvo žengti, stiprinant ambulatorinę grandį?

12. Pristatant reformą, SAM teigė, kad rajoninėse ligoninėse trūksta specialistų. Taip pat buvo teigiama, kad reikėtų sveikatos priežiūros specialistus nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį. Gal galite pateikti konkrečius skaičius, kiek tokių specialistų buvo nukreipta į ambulatorinę grandį ir kokiais metodais bus (ar jau yra) įgyvendinamas šis procesas?

13. Didžiosiose Lietuvos ligoninėse yra specialistų perteklius. Dėl to kenčia Lietuvos jaunųjų gydytojų rengimas, nes jie negali gauti pakankamai klinikinio darbo patirties. Kokių priemonių ministerija imasi, kad būtų sprendžiamas šis klausimas?

14. Kokiu procentiniu dydžiu buvo sumažinti gydytojų, slaugytojų ir ligoninių administratorių atlyginimai? Ar mažinant šioms medicinos darbuotojų grupėms atlyginimus buvo išlaikytas socialinio teisingumo principas?

15. Kodėl atsitiko taip, kad jaunųjų  gydytojų (rezidentų) algos mažėjo labiausiai (25 proc.) iš visų medicinos darbutotojų tarpo? SAM duomenimis  vyresniųjų gydytojų algos mažėjo 13,6 proc.

16. 2009 metų Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Kaip jau minėjome, korupcija yra akivaizdi problema. Daugelis sveikatos priežiūros pareigūnų taip pat įsitikinę, kad būtina stiprinti ligoninių vadybos sugebėjimus ir profesionalumą. Jie mano, kad ligoninės (kaip spaudimą daranti grupė) daro pernelyg didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai bei valdymui vietos ir respublikiniu lygiu. Esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas“. Šį faktą pripažįsta ir pati ministerija reformos metmenyse pažymėdama, kad Lietuvoje yra „neefektyvus valdymas visuose lygmenyse“.  Kas yra atlikta per pastaruosius  metus tam, kad situacija keistųsi?

17. SAM praėjusiais metais teigė, kad bus atlikta mokslinė analizė, kiek ir kokių paslaugų artimiausiais metais reikės kiekviename regione. Gal galite pateikti šios analizės rezultatus?

18. Ar Lietuvoje yra fiksuojamas išvengiamų mirčių rodiklis, kuris laikomas vienu geriausiu rodiklių vertinant sveikatos apsaugos efektyvumą? Jei taip, kaip jis pakito nuo reformos vykdymo pradžios?

19. 2009 m. Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Nėra sukurtos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos, kuri užtikrintų, kad sprendimai investuoti priimami atsižvelgiant į poreikius (įskaitant fizinį prieinamumą) ir ekonomiškumą, arba leistų stebėti brangios įrangos saugumą ir tinkamą naudojimą.“ Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu taip pat buvo parodyti iškalbingi skaičiai apie neefektyvų aparatūros panaudojimą ir neekonomišką aparatūros pirkimą. Ar sukurta Pasaulio banko minima technologijų vertinimo sistema?

20. Pasaulio banko ekspertai teigia: „Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia įstatymus, kuriuose aprašomi paslaugų standartai ir vaistų skyrimo gairės, o Valstybinė ligonių kasa atlieka auditą ir stebi, kaip laikomasi standartų, tačiau nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje.“ Kokių žingsnių ministerija ėmėsi, kad pagerintų paslaugų kokybės stebėseną ir diegtų kokybės užtikrinimo kultūrą?

21. SAM reformos metmenų pristatyme buvo teigiama: „Įdiegus ligoninių valdybų ar kitą kolektyvinio valdymo modelį, kuris kontroliuotų  ligoninių vadovų vienasmeninius sprendimus, prisidėtų prie efektyvesnio įstaigų valdymo“. Kokie kolektyvinio valdymo modeliai įdiegti arba kokius modelius ruošiamasi įdiegti artimiausiu metu?

22. Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu buvo teigiama, jog yra netikslinga finansuoti visos eilės atskirų ligoninių. Citata iš A. Čapliko pristatymo: „Valstybės investicijų 2010-2012 metų programai pateiktų paraiškų (nuo 18,8 mln. Lt. iki 38,3 mln. Lt.). Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities ligoninės projekto Onkologinių susirgimų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir gydymo užtikrinimas lėšų poreikis – 8 mln. Lt. Netikslinga pradėti šio naujo projekto įgyvendinimo, nes šio tipo paslaugos plėtojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“ Ar tai buvo įgyvendinta?

23. Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu buvo teigiama, kad sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus, nebebus tikslinga pradėti kai kurių naujų objektų (nuo 24,6 mln. Lt. iki 34,6 mln. Lt.). Citata iš A. Čapliko pristatymo: „Pavyzdžiui, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatų atnaujinimas ir medicinos paslaugų plėtra bei energetinio ūkio rekonstravimas –  8,8 mln. Lt.“ Ar tai buvo įgyvendinta?

24. Kuo baigėsi istorija dėl pozitronų emisijos tomografo? A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Vien ketinimas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms ir Vilniaus universiteto onkologijos institutui įsigyti po pozitronų emisijos tomografą sutaupo ne mažiau nei 17 mln. litų.“

25. A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Sujungus VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (VULSK) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutu (VUOI), tikslinga svarstyti pagal tą pačią priemonę numatomų įsigyti 2 SPECT/CT poreikio pagrįstumą (po vieną VULSK ir VUOI); magnetinio rezonanso įsigijimo pagrįstumą VUOI, kadangi VULSK turimi magnetinio rezonanso aparatai nėra galutinai užimti (pagal VULSK atstovo informaciją); kompiuterinio tomografo pritaikyto spindulinės terapijos planavimui poreikio pagrįstumą. Galima sutaupymų suma – apie 13 mln. Lt.“ Šios įstaigos nebuvo sujungtos. Tačiau net jei jos nėra sujungtos juridine prasme, ar nebūtų galima tos aparatūros panaudoti ekonomiškai bet kuriuo atveju? Ar nebuvo per tą laiką nupirkta visa minėta aparatūra ir tokiu būdu iššvaistyta milijonai valstybės lėšų?

26. A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Vilniaus miesto savivaldybės ligoninę sujungus su VšĮ Vilniaus miesto universiteto (VMUL) ir Vilniaus universiteto Antakalnio (VUAL) ligoninėmis, būtų galima svarstyti galimybę dienos chirurgijos paslaugų teikimą koncentruoti kurioje nors vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, taip siekiant efektyviau naudoti lėšas: VMUL medicininės įrangos įsigijimui ir dienos chirurgijos operacinių patalpų rekonstrukcijai planuojama skirti iki 1,919 mln. Lt; VUAL dienos chirurgijos skyriaus įrangai įsigyti skirta – iki 0,56 mln. Lt.“ Kokia pažanga šia linkme?

27. Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė), kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Ar tai nėra akivaizdus Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų neefektyvus panaudojimas ir švaistymas? Įdomiausia tai, kad šis klausimas svarstomas tuo metu, kai vyksta teismo procesas dėl galimos didelio masto korupcijos Klaipėdos ligoninėje (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Įtariama, kad Klaipėdos ligoninės juristė Raminta Petkutė dalyvavo korupciniuose sandoriuose, kurių vertė galėjo siekti iki pusės milijono litų. Ar planuojami 12 milijonų litų nėra prizas šiai ligoninei už galimai įvykdytus ankstesnius sandėrius?

28. Pagal Lietuvoje egzistuojančią tvarką, kuri  ypač gaji sveikatos apsaugos sistemoje, visiems yra žinoma, kad ligoninėse ir plaukas nuo galvos nenukris be vyr. gydytojo žinios. Todėl net ir visiškai naiviam pašaliečiui yra aišku, kad galimi Ramintos Petkutės veiksmai buvo derinami su ligoninės administracija. Kokių priemonių Sveikatos apsaugos ministerija bei joje egzistuojantis Kovos su korupcija skyrius imasi, kad būtų tinkamai įvertinta Klaipėdos ligoninėje susiklosčiusi situacija? Šios ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga jau kelintą kartą įsipainioja į itin neaiškias istorijas, kurioms tik prasidėjus, jos stebuklingu būdu pasibaigia. 1999 m. Valstybės kontrolė nustatė galimus didelius pažeidimus, susijusius su laivuose dirbančių gydytojų finansavimu. 2004 metais Jonas Sąlyga kartu su eksministru Konstantinu Dobrovolskiu įsipainiojo į angiografo istoriją. Abi šios istorijos užgeso. Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Daug kalbame apie korupciją. Piktinamės, analizuojame šaknis, prognozuojame pasekmes. Tačiau pernai už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Teismą pasiekė vos kas antra byla. Laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas. Už kyšininkavimą – nė vienas.“ Ar Jono Sąlygos atvejis nėra vienas iš jų? Nejaugi Ramintos Petkutės ir Klaipėdos ligoninės (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė) byla taps dar viena iš tokių?

29. Gerai ir tinkamai ištyrus šią bylą, nustačius visą suinteresuotų ir susijusių asmenų voratinklį bei išmokus šios bylos pamokas, jos išvadas būtų galima pritaikyti ir kitoms Lietuvos ligoninėms. Siūlau Ramintai Petkutei iš anksto suteikti pilną indulgenciją su sąlyga, kad ji išsamiai atskleis visas šios aferos aplinkybes. Argi to nereikia mums visiems ir Lietuvai?

*******

Šis tekstas taip pat skelbiamas  svetainėje “lrytas.lt”

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Theme Design by devolux.nh2.me