Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Klaipėda

Feb/10

10

Sveikatos apsaugos reforma: ne jauniesiems gydytojams

2009-ųjų viduryje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė pradedanti vykdyti sveikatos apsaugos reformą.

Netrukus buvo viešai paskelbti planuojamos reformos metmenys. Tuo buvo ne tik anonsuojami patys reformos principai, tačiau ir klausiama visų suinteresuotų pusių – nevyriausybinių organizacijų, sveikatos apsaugos darbuotojų, sveikatos priežiūros įstaigų – nuomonės ir pasiūlymų.

http://www.ve.lt/?data=2010-02-10&rub=1065924816&id=1265789219

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija (LJGA) ir kiti socialiniai partneriai pateikė savo pastabas ir pasiūlymus.

Vertinant iš šiandienos pozicijų vis labiau panašėja, jog šis SAM gestas buvo tik formalus gestas ir demokratijos vaidyba.

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija nuo pat jos įsteigimo 2008 m. nuolat akcentuoja gydytojų ruošimo reikšmę Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Asociacija ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas su pasiūlymais, patarimais ir rekomendacijomis, akcentuodama, jog investicijos į jaunuosius gydytojus yra tiesioginės investicijos į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ateitį. Deja, gydytojų ruošimo sistema ir jaunųjų gydytojų situacija nebuvo nė žodžiu paminėta reformos metmenyse. Nejaugi gydytojų ruošimas ir jaunųjų gydytojų darbo sąlygos valstybės institucijoms atrodo visiškai nereikšmingos grandys Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje?

Po intensyvaus darbo ir dvejus metus trukusių pastangų Lietuvos jaunieji gydytojai 2008 metų pradžioje pagaliau pasiekė darbo santykių įteisinimo ir užsitikrino socialines garantijas.

Tačiau per paskutinįjį pusmetį jaunųjų gydytojų atlygis buvo mažintas du kartus (atlyginimas sumažėjo daugiau nei 20 proc.). Tuo pat metu gydymo įstaigų vadovų atlyginimas nepaisant ekonominės krizės didėjo, ir kai kurių įstaigų vadovų algos dešimtis kartų viršijo gydytojų atlyginimus.

SAM jau tris kartus atsisakė atsižvelgti į Jaunųjų gydytojų asociacijos prašymus suteikti darbo santykius ir užtikrinti socialines garantijas gydytojams rezidentams odontologams. Šie jauni žmonės dirba gydytojo darbą, budi ligoninėse naktimis, savarankiškai gydo pacientus, tačiau nepaisant viso to, laikomi studentais, neturi socialinių garantijų ir negauna atlyginimo už darbą.

LJGA ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės institucijas su siūlymais, patarimais ir prašymais, tačiau atrodo kaskart vis aiškiau, jog ekonominė krizė tapo tik pretekstu pateisinant absurdiškus veiksmus, kurie žlugdo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ateitį.

Dr. Jonas KORSAKAS, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas

PrintFriendly

· ·

Dėl Klaipėdos ligoninės – pas Seimo vadovę
2010 m. vasario 05 d.

Vakarų ekspresas

Elta.lt

Penktadienį su Seimo pirmininke Irena Degutiene dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės įkūrimo susitiko grupė pajūrio parlamentarų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Agnė Bilotaitė, Evaldas Jurkevičius, Pranas Žeimys, Vaidotas Bacevičius, taip pat Palangos TS-LKD skyriaus pirmininkas Šarūnas Vaitkus ir gydytojas Audrius Šimaitis, pristatęs projektą ir pasiūlymą dėl tokio medicininio centro įkūrimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reformos plane nenumatyta Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę – sudėtingos operacijos būtų atliekamos Vilniuje ir Kaune. Klaipėdietė Seimo narė A. Bilotaitė pareiškė nesutinkanti su tokia SAM pozicija – esą nėra geriausias būdas prireikus uostamiesčio pacientus skraidinti malūnsparniu į Vilnių ar Kauną.

“Šie planai atimtų galimybę Vakarų regione gyvenantiems žmonėms gauti aukščiausio lygio medicinines paslaugas savo regione. Vakarų Lietuvoje būtina turėti universitetinę ligoninę – trečią medicininį centrą, analogišką numatytiems Kaune ir Vilniuje”, – teigia Seimo narė.

Jungtinėje Karalystėje Karališkoje Kornvalio ligoninėje dirbantis kardiologas A. Šimaitis taip pat įsitikinęs, kad gauti aukščiausio lygio medicinines paslaugas Vakarų Lietuvos regiono gyventojai turėtų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Susitikimo metu jis išdėstė savo koncepciją, kaip tai būtų galima įgyvendinti.

I. Degutienė pasiūlė surengti pasitarimą Klaipėdoje, kuriame dalyvautų SAM, savivaldybės, Klaipėdos universiteto, ligoninių atstovai, politikai, ir vietos lygmenyje priimti rezoliuciją, kuri galėtų tapti teisiniu pagrindu keisti reformos nuostatą įkuriant universitetinę ligoninę Klaipėdoje.

PrintFriendly

·

Jan/10

18

Klaipėdiečiai – už universitetinį medicinos centrą

Klaipėdoje yra visos sąlygos atsirasti trečiam Lietuvoje universitetiniam medicinos centrui, - teigė iniciatyvinės grupės nariai.

Penktadienį Klaipėdos universitetas (KU) bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti surengė konferenciją “Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos”.

Konferencijos tikslas – suvienyti jėgas siekiant, kad Vakarų Lietuvos regionui būtų suteiktas universiteto lygio paslaugų teikimo statusas. Kartu tai padėtų atsispirti valdžios užmačioms atimti iš Klaipėdos galimybę teikti aukščiausiojo lygio paslaugas ir pasmerkti Vakarų Lietuvos gyventojus šių paslaugų važiuoti į Vilnių ir Kauną.

Skraidins pacientus

Iniciatyvinės grupės nariai stebėjosi, kad nepaisydama visuomenės pasipriešinimo, neatlikus jokių mokslinių vertinimų ir pasitarimuose nedalyvaujant regionų ligoninių specialistams, Sveikatos apsaugos ministerija jau ruošiasi pirkti du sraigtasparnius, kuriais Vakarų Lietuvos gyventojai būtų gabenami į Vilniaus Santariškių ar Kauno universiteto klinikas.

“Kodėl sraigtasparniais gabenti pacientus į Vilnių – ar ne geriau būtų į Stokholmą? Ten ir paslaugų kokybė geresnė”, – šia tema ironizavo KU rektorius profesorius Vladas Žulkus, atkreipęs dėmesį į tai, kad ligoninių restruktūrizavimas Lietuvoje vykdomas per prievartą.

Iniciatyvinės grupės narys Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas konsultantas Audrius Šimaitis atkreipė dėmesį, jog jau 2002 metų švedų ekspertų studijoje pažymėta, kad pagrindinė sėkmingos sveikatos priežiūros reformos Lietuvoje sąlyga – Klaipėdoje turinti atsirasti universiteto lygio ligoninė.

Tam jau dabar esančios visos sąlygos – KU Sveikatos mokslų fakultete ruošiamos slaugytojos, visuomenės sveikatos bei reabilitacijos specialistai, vykdomi moksliniai tyrimai; ligoninėse dirba rezidentai, internai. Jau dabar vien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, – pažymėjo šios ligoninės vadovas profesorius Vinsas Janušonis, – teikiamos beveik visos universiteto lygio ligoninės paslaugos.

Atsižvelgiant į teikiamas aukšto universiteto lygio paslaugas įvairiose medicinos srityse, daugiametę akademinę ir mokslinę patirtį, turimą infrastruktūrą, Vakarų Lietuvos regionas atitinka visus kriterijus, kad Klaipėdos ligoninėms būtų suteiktas universiteto ligoninių paslaugų teikimo statusas.

Nesugebės suardyti

Iniciatyvinės grupės, kurios pirmininkas – uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, nariai sutarė, jog prie Klaipėdos universiteto turi būti įsteigtas jaunųjų gydytojų podiplominių studijų centras. Tuo būdu Klaipėdoje būtų įkurtas trečiasis universiteto lygio medicinos centras, galįs ir toliau teikti aukščiausiojo lygio paslaugas pacientams.

Konferencijoje dalyvavęs jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Jonas Korsakas pritarė šiai idėjai.

“Mes, rezidentai, norime turėti galimybę rinktis. Dabar ši galimybė apribota”, – sakė jis.

KU senato nario, Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų klinikos vadovo profesoriaus Algimanto Kirkučio pastebėjimu, rezidentai ir internai į Klaipėdą važiuoja noriai, nes praktikos čia gauna daugiau.

“Klaipėdoje universiteto lygio centras bus, jo niekas nesugebės suardyti, nebent egzistuotų sunkesnėmis sąlygomis”, – spaudos konferencijoje žadėjo V. Janušonis.

Pasiūlė veiksmų planą

Konferencijos dalyviai savo mintis ir pasiūlymus išdėstė sveikatos apsaugos ministrui, prezidentei ir Seimui skirtoje rezoliucijoje. Joje siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuri susidėtų iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių. Asociacijai vadovautų taryba, kurią sudarytų ligoninių vadovai, Klaipėdos krašto gydytojų specialistų bei slaugos specialistų, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Ligoninių asociacijos veikloje būtų įdiegti nauji vadybos ir darbo organizavimo principai, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi ir kituose Lietuvos regionuose.

Be to, rezoliucijoje pažymėta, jog KU bazėje tikslinga kurti podiplominio gydytojų rengimo struktūrinį padalinį. Rekomenduota Sveikatos mokslų fakultetui intensyviau vystyti medicininius tyrimus siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su klinikinėmis bazėmis.

Konferencijos dalyvių manymu, siūlomas veiksmų planas pagerins Klaipėdos krašto žmonėms sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, savalaikiškumą, kokybę.

PrintFriendly

Theme Design by devolux.nh2.me