Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Klaipėdos universiteto ligoninė

Kuo skiriasi valstybinis ir nevalstybinis mąstymas?

Nėra lengvas klausimas. Jei paklaustume parlamentarų- jie visi teigtų, jog mąsto valstybiškai. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ką tai reiškia valstybinis mąstymas, Klaipėdos forume bandė trumpai apibrėžti parlamentarė Agnė Bilotaitė. Ji taip pat iškėlė Lietuvoje dar negirdėtą mintį apie tai, kad “būtina sukurti tokias struktūras ir suteikti joms tokias galias, kad besikeičiančios partijos ar politinė konjunktūra joms negalėtų turėti svarios įtakos”. Jungtinėje Karalystėje toks procesas jau vyksta  ne tik medicinoje, bet visose visuomenės gyvenimo srityse. Šis Davido Cameron’o pasiūlytas planas vadinasi “Didžioji visuomenė”.

Kitas Klaipėdos forume dalyvavęs parlamentaras Vytautas Grubliauskas bandė įtikinti Sveikatos apsaugos ministrą, jog kai kurie pastarieji ministro sprendimai neatspindėjo visuomeninio intereso, ir į taip labai komplikuotą Klaipėdos ligoninių situaciją įnešė daug sumaišties.

Parlamentaras Evaldas Jurkevičius, net nevyniodamas žodžių į vatą, akivaizdžiai gynė sprendimą, kuriame valstybinio mąstymo krislelių būtų sunku rasti. Šia tema visai neseniai alfa.lt buvo skelbtas straipsnis  “Ačiū Dievui, kad manęs ten nėra”. Jame rašoma : ” …reikėtų ne apie tai, kodėl valstybiškai nemąsto E. Jurkevičius, bet klausti reikėtų, kodėl jis gina šį absurdišką sprendimą.”

***

Agnė Bilotaitė. Valstybinis požiūris sveikatos apsaugoje. Ar tai įmanoma?

Vytauto Grubliausko pasisakymas Klaipėdos forume

Evaldo Jurkevičiaus  pasisakymas Klaipėdos forume

****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · ·

2010 m. lapkričio 26 dieną Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus iniciatyva įvyko forumas-diskusija “Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas Klaipėdoje: ar yra sprendimas, kuris tenkintų visus?. Buvo diskutuojama dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Šiandien skelbiame video  filmukus, sukurtus pagal  Dr. A. Šimaičio pranešimą  “Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija”.

Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija – I dalis

Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija – II dalis

Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija – III dalis

****

Kiti forumo pranešimai bei pasisakymai bus skelbiami šios savaitės laikotarpiu.

PrintFriendly

· · · · ·

Lapkričio 26 d. Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus iniciatyva įvyko forumas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos medicinos ateities. Didžiausias šio forumo paradoksas buvo tai, kad dauguma suinteresuotų pusių tokio forumo nepageidavo.

Klaipėdos ligonines ištiko ekspertų aprašoma valios paralyžiaus situacija. Tai yra tokia situacija, kai dėl grupinių, asmeninių interesų vežimas yra traukiamas į visas puses ir skirtingoms grupėms pasiekus jėgų pusiausvyrą, vežimas, kuriame šiuo atveju sėdi Klaipėdos pacientai, gydytojai ir visuomenė, negali pajudėti iš vietos. Negali pajudėti iš vietos, nes tie, kurie traukia vežimą, iš savo žodyno yra išbraukę visuomeninio intereso sąvoką.

Vienintelis vaistas iš tokios susidariusios situacijos yra viešas forumas, į kurį susirenka visos polemizuojančios pusės ir bando ieškoti bendro sprendimo. Atrodo, kad Klaipėdos savivaldybė šį valios paralyžiaus gydymo būdą pritaikė sėkmingai ir paskyrė pirmąjį gydymo kursą.

Visi forumo dalyviai pritarė, kad pirmasis gydymo kursas – tai kreipimasis į ministeriją bei Seimą dėl pataisos, kuri sudarytų sąlygas Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę. Anot forume dalyvavusio ministro patarėjo M. Marcinkevičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija „nuoširdžiai pritaria, kad Klaipėdoje būtų kuriama Klaipėdos universiteto ligoninė“.

Tai viena iš nedaugelio taip reikalingų Lietuvai teigiamų naujienų. Gaila, kad to reikėjo laukti nuo 2002 metų, kai švedų ekspertų atliktoje studijoje buvo teigiama: „…svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms.“

Kad ir kiek besidžiaugtumėme ne tik pasikeitusia ministerijos pozicija, kuri atspindi norą bendradarbiauti ir konstruktyviai ieškoti išeities iš aklavietės, nė kiek ne mažiau svarbu yra tai, kad išlieka visos prielaidos, dėl ko buvo patekta į valios paralyžių.

Itin nerimą keliantis faktas tas, kad forume nedalyvavo net du iš keturių pagrindinių Klaipėdos ligoninių vyr. gydytojų. Tai yra ne tik nemandagus žestas Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus atžvilgiu, bet taip pat ir akivaizdus ignoravimo pozicijos demonstravimas. Forume buvo svarstoma ne tik Klaipėdos, bet ir Vakarų Lietuvos pacientų ateitis. Nejaugi šie du vyr. gydytojai neturėjo ką pasakyti?

Vienas iš šių vyr. gydytojų aktyviam Vakarų Lietuvos pacientų ir medikų grupės dalyviui prof. A. Kirkučiui uždraudė atvykti į forumą, motyvuodamas tuo, kad neleido sveikatos apsaugos ministras. Klaipėdos merui išvakarėse teko skambinti bendrapartiečiui ir tikslinti situaciją. Šis klausimas ministrui sukėlė juoką. Tai forumo dalyviams pasakojo Klaipėdos meras.

Turbūt neatsitiktinai ši istorija nutiko ligoninėje, kuri jau kelintą kartą patenka į kontraversiškų istorijų sūkurį. Apie tai diskutuoti nebuvo forumo tikslas, tačiau Seimo narys E. Jurkevičius diskusijos dalyviams priminė naujausią istoriją, susijusią su Klaipėdos jūrininkų ligonine.

Dėl tokių bei panašių istorijų Klaipėda ir atsidūrė valios paralyžiaus būklėje, todėl šios situacijos bendrųjų principų suvokimas yra labai svarbus, nes nuo to gali priklausyti Klaipėdos situacijos pagerėjimas.

2010 metų gegužės 27 dieną Klaipėdos savivaldybėje turėjo įvykti posėdis dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Likus kelioms dienoms iki posėdžio, atvyko buvęs viceministras G. Valiukonis ir arogantišku, įsakmiu tonu savivaldybės nariams pareiškė: „Jei nesutiksite su ministerijos pozicija (sujungti, o ne prijungti), turėsite dvi Marijampolės lygio ligonines.“

Tą arogancijos akimirką jis tiesiog užmiršo, kad Lietuvoje dar egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, pagal kurią Vyriausybės sprendimai negalioja savivaldybėms, ir kad savivaldybės nuomonė yra ne mažiau svari nei ministerijos.

Šiuo nepagarbos pacientams virusu G. Valiukonis sugebėjo užkrėsti ir ministrą R. Šukį, kuris, nesugebėdamas atskirti politikos ir medicinos, rugpjūčio mėnesio „Veido“ numeryje nesėkmingai ironizavo: „Galbūt tai lemia artėjantys savivaldybių rinkimai, tačiau savivaldybė priėmė sprendimą ir prisiėmė finansinę atsakomybę, ir tai sveikintina“.

Ministras R. Šukys ištesėjo savo žodį ir spalio 11 dieną atsiuntė sveikinimą ne tik Klaipėdos, bet ir visiems Vakarų Lietuvos pacientams. Ministerija nutarė traumų centrą steigti Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Šioje ligoninėje nėra ir niekada nebuvo jokios infrastruktūros traumoms gydyti. Tokios struktūros jau seniai egzistuoja kitose dviejose Klaipėdos ligoninėse.

Parlamentaras E. Jurkevičius teigia, kad tokį sprendimą ministerija priėmė todėl, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė projektą pasiūlė tik už 10 milijonų litų.

Seimo narys turi mąstyti valstybiškai. Ar Lietuvoje atsirastų bent vienas ūkininkas, kuris priimtų sprendimą kurti dar trečią tokią struktūrą Klaipėdoje? Todėl klausti reikėtų ne apie tai, kodėl valstybiškai nemąsto E. Jurkevičius, bet klausti reikėtų, kodėl jis gina šį absurdišką sprendimą.

2007 metais Sveikatos apsaugos ministerija, naudodamasi ES lėšomis, nusprendė steigti ar plėtoti dešimt traumos centrų Lietuvoje. Devyni iš jų gavo visas, dar 2007 metais patvirtintas lėšas, išskyrus Klaipėdos universitetinei ligoninei numatytą 19 milijonų sumą.

Jei ministerija vykdė taupymo programą, tai pirmas klausimas galėtų būti toks: kodėl kituose Lietuvos miestuose nebuvo ieškoma alternatyvių paslaugų teikėjų? Arba, jei ministerijai kilo abejonių dėl pradinės kainos, kodėl ji net nebandė derėtis su kitomis dviejomis Klaipėdos ligoninėmis tam, kad jos atliktų darbus už mažesnes kainas?

Pasitelkus logikos mokslų taisykles, galima labai lengvai suvokti šio sprendimo absurdiškumą. Vienas iš logikos dėsnių teigia, jog pabandžius pratęsti esamo sprendimo įsivaizduojamą tęstinumą, susidaro daug aiškesnis vaizdas.

Tarkim, šiame konkurse būtų dalyvavusi dar viena iš Žemaitijos ligoninių, išsidėsčiusių pačiame Vakarų Lietuvos viduryje, ir pateikusi paraišką teikti tokias paslaugas už 5 milijonus litų. Valstybė tuomet sutaupytų ne 9 milijonus, bet visus 14 milijonų litų. Ir ne tik. Kiekvienais metais Greitosios pagalbos automobiliai dėl benzino sąskaitos sutaupytų valstybei dar po vieną milijoną litų. Tad kodėl gi nesustabdžius, anot E. Jurkevičiaus, jau dalies “įsisavintų” lėšų, ir tokio centro neįsteigus pačioje Žemaitijos širdyje?

Tokius veiksmus tarptautinės organizacijos vadina didžiąja korupcija. Medicininė korupcija pagal apibrėžimą gali būti mažoji (papildomi mokėjimai) ir didžioji. Didžioji korupcija yra ne tik tuomet, kai finansiniais instrumentais yra nuolat paperkami pareigūnai, bet ir tada, kai priimami sprendimai, dėl kurių visuomenė patiria iš pradžių nematomų nuostolių. Tai yra tada, kai akivaizdu, kad priimtas sprendimas pažeidžia visuomeninį interesą. Už tokio intereso pažeidimą ilgainiui visuomenė mokesčių forma sumokės ne 9 ir ne 14 milijonų litų, o gerokai daugiau.

Gal net ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad ir toliau didinamas nepasitikėjimas valstybe, valstybinėmis institucijomis, valdžia. Tik dar labiau auga žmonių noras tarsi žiurkėms bėgti iš skęstančio (o gal net jau paskendusio) valstybinio mąstymo laivo.

O tie, kurie išvykę, matydami tokius sprendimus, su dideliu palengvėjimu gali atsidusti: „Ačiū, Dievui, kad manęs ten nėra.“

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Oct/10

19

Žinia iš Sveikatos apsaugos ministerijos

Atsakymas p. A. Šimaičiui

Dėkojame už Jūsų domėjimąsi Klaipėdos regiono ligoninių pertvarka bei teikiamus pasiūlymus.

Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą.

Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama strateginių trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslų, planuoja ir toliau diskutuoti dėl Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo įgyvendinimo, ir tikisi bendromis pastangomis rasti geriausią sprendimą.

Manome, kad viešą diskusiją dėl universitetinės ligoninės įkūrimo Klaipėdoje galimybių turėtų inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.

Sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis

***
Laiškas gautas el. paštu  spalio 18, 14:55 (Anglijos laiku)

***

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me