Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | kreipimasis

Jul/10

13

Dr. L. Sidrys. Lietuvoje vyksta grumtynės tarp rytų ir vakarų

Draugas”, 1993, birželio 18

Dažnai iš buvusių sovietinių piliečių girdime: „Gyveni­mas buvo daug geresnis Brežnevo laikais”. Tada gyvenimas buvo normalus, nebuvo eilių prie krautuvių, netrūko duo­nos ir degtinės. Rublio vertė buvo pastovi, nebuvo infliaci­jos, nebuvo spekuliantų. Vaikų mokslas buvo nemokamas. Medicina buvo nemokama. Nereikėjo rūpintis dėl senatvės. Gatvėje nereikėjo bijoti, kad kas nors užpuls. Viešas susisie­kimas, ypač lėktuvais, buvo labai pigus. Nors reikėjo daug metų laukti buto, mašinos, atrodė, kad vis dėlto vyko pa­žanga. Materialinės gyvenimo sąlygos po truputį gerėjo.

Nomenklatūrai tai buvo labai geri laikai. Ji turėjo neri­botas privilegijas: atskiras krautuves, specialias ligonines, limuzinus su vairuotojais. Net oro uoste buvo atskiras lau­kiamasis. Nomenklatūros damos vartojo 300 dolerių vertės prancūziškus kvepalus, įsigydavo madingų drabužių.

Kai girdime, kad lietuviai taip kalba, prisiminkime, kad Brežnevo laikais ekonomikos gerovė buvo pasiekta milijonų nekaltų žmonių gyvybių kaina. Milijonai kaceto darbininkų priverstiniame darbe kirto miškus, kasė mineralus, kanalus, statė užtvankas. Šie vergai pastatė Sąjungos pamatus, o ant tų pamatų dirbo ištisi fabrikai, pokario metais pavogti iš Vokietijos, Čekijos, Vengrijos. Visuomeninę ramybę garan­tavo negerų įstatymų ir gerų piliečių santvarka, o žiaurus teroras ir visuotinė baimė.

Senovės romėnai gerai gyveno. Jų vergai dirbo. Ameri­kos pietiečiai gerai gyveno. Juodieji vergai dirbo. Sovietų nomenklatūra gerai gyveno. Proletarai ir kaliniai dirbo.

Tikra ironija, kad komunistai skelbė klasių kovą: proletarų prieš išnaudotojus kapitalistus, o pati nomenklatūra pasidarė valdančiąja privilegijuota klase. Ji teigė, kad val­stybės turtas priklauso visiems, tačiau tuo turtu naudotis galėjo tik ji. Prisimenu anekdotą, kaip Brežnevo mama, kartą pamačiusi jo prabangių mašinų rinkinį, susirūpinus paklau­sė: „Sūnau, ką tu darysi, kai komunistai ateis?”. Paskelbus Nepriklausomybę, buvusieji valdžioje turtą pasiėmė, išvogė, nes visuomet žiūrėjo į jį kaip į savo nuosavybę.

Šiems nomenklatūrininkams Nepriklausomybės atkūri­mas nebuvo demokratijos, socialinės lygybės, teisinės sant­varkos paskelbimas. Tik Vakarų kultūros žmonės taip galvo­ja. Lietuvos nomenklatūra yra rytiečių, maskviečių kultū­ros auklėtiniai. Daugelis jų baigė mokslus Maskvoje, jų tobu­linimosi kursai irgi vyko Maskvoje arba Leningrade. Jiems Vakarai buvo ir liko nepažįstamas, bauginantis pasaulis.

Rytų žmonės nieko arba labai mažai žino apie Vakarų kul­tūros ir filosofijos pasaulį. Universitetą baigė, nepaskaitę Sok­rato, Platono, Aristotelio, Senojo ir Naujojo Testamento, Au­gustino, Akviniečio, Paskalio bei kitų Vakarų kultūros mąs­tytojų. Jie kalė Marksą ir Leniną, komunizmo ir Sąjungos istoriją, partijos kongresų rezoliucijas, ateizmą. Tas mokslas sukūrė cinišką, amoralią, savanaudišką pasaulėžiūrą. Rytų tradicijoje nerasi sąvokos, kad valdžios pareigūnas yra žmo­nių tarnas. Rytuose žmonės yra valdininkų tarnai. Uzurpa­vusi valdžią, nomenklatūra jos lengvai nepaleis, pasistengs perduoti valdžią net savo vaikams.

Patronizmas nėra žinomas dalykas Vakaruose. Tai rytie­tiška nepotizmo tradicija. Duris atveria ne studento gabu­mai ar darbštumas, bet tėvo pavardė bei įtaka. Prieš trejus metus Lietuvoje vyko konkursas, turėjęs atrinkti penkis me­dikus vykti į JAV. Jų laukė Lietuvių fondo stipendija. Pasau­lio Lietuvių gydytojų sąjungos parama, patalpos Lietuvių pasaulio centre. Sveikatos apsaugos ministras J. Oleka vie­šai tvirtino, kad šių gydytojų atranka vyko nešališkai, objek­tyviai. Vėliau paaiškėjo, kad gabesni medikai buvo išstumti ir į jų vietą parinkti profesorių vaikai.

Nepotizmas yra labai žalingas visuomenei. Taip išrinktie­ji ir jų šeimos džiaugiasi, didžiuojasi, o tūkstančiai studentų nusivilia, praranda norą dirbti, nes mato, kad neturi tikrų galimybių gabumais ir darbštumu įgyvendinti savo svajonių.

Šiapus Atlanto tas nepotizmas irgi turėjo neigiamų rezul­tatų. Buvo numatyta pakviesti dar šešis gydytojus. Lietuvių fondas jau buvo paskyręs stipendijas. Tačiau Pasaulio Lietu­vių gydytojų sąjungos valdyba, nusivylusi pirmųjų atstovų elgesiu, atšaukė šią programą.

Lietuva yra tarp Rytų ir Vakarų. Dar ilgai grumsis šios kultūros, kol Lietuva išryškins savo pačios identitetą. Išei­vijos užduotis yra paaiškinti Vakarų kultūros teigiamas sa­vybes, bandyti jas puoselėti Lietuvoje. Turime remti Lietu­vos žmones, padėti jiems išardyti nomenklatūros struktūras ir galvoseną.

PrintFriendly

· · · · ·

Jun/10

3

Prieš tris metus: JK lietuvių gydytojų laiškas

http://dryicons.com

2007 metais šis laiškas  plačiai skelbiamas ir  komentuojamas viešojoje erdvėje. Po jo paskelbimo buvo buvo nupręsta atidėti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma galutinė “unikalaus” gydytojų rengimo įstatymo redakcija. 2008 metais kovo mėnesį Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos pastangų dėka pavyko patvirtinti naują rezidentūros įstatymą, kuris sudaro gerą pagrindą toliau sėkmingai vystyti Lietuvos gydytojų rengimo koncepciją. Ši istorija yra vienas iš retų pilietinės iniciatyvos pavyzdžių Lietuvos istorijoje.  Šios akcijos metu puikiai persipynė tiek asmeninės ir kolektyvinės iniciatyvos, tiek masinių informacijos priemonių palaikymas bei operatyvus  informacijos paskleidimas, tiek išeivijos lietuvių neabejingumas bei jaunųjų gydytojų noras gyventi ir dirbti kitaip.Žemiau skelbiame Jungtinės Karalystės lietuvių gydytojų atvirą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Sveikatos apsaugos ministerijai.

*******

2007 birželio 3 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministerijai

ATVIRAS JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ GYDYTOJŲ LAIŠKAS

Pastaruoju metu aktyviai stebime, kaip Lietuvoje sprendžiamas gydytojų rezidentų statuso klausimas. Esame labai susirūpinę dėl kai kurių institucijų išsakytų pasiūlymų ir norėtume šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę.

Šiuo metu Seime aktyviai svarstomas pasiūlymas palikti tik nedidelę dalį valstybės išlaikomų rezidentūros vietų, o didžiąją dalį rezidentų priversti mokėti už studijas, suteikiant jiems „lengvatines paskolas“. Pasirinkus tokį kelią, būtų sukurtas beveik niekur neegzistuojantis gydytojų specialistų ugdymo modelis, pagal kurį valstybė stengtųsi kuo mažiau investuoti į specialistų rengimą, be to, jaunas žmogus būtų susaistytas finansinių įsipareigojimų.

Manome, kad tokia sistema būtų ydinga dėl kelių priežasčių:

• Pirma, toks modelis iš esmės prieštarautų geriausią specialistų rengimo patirtį įtvirtinančioms Europos medicinos specialistų sąjungos rekomendacijoms*, kurias rengė ir tvirtino visų Europos Sąjungos šalių, išskyrus Lietuvą, atstovai.

• Rezidentai jau yra gydytojai, baigę net 7-erių metų trukmės medicinos studijų ir gydomojo darbo praktikos programą. Tokios trukmės studijos ir taip yra žymiai ilgesnės nei kitų sričių specialistų, tačiau apie tai neretai pamirštama.

• Gydytojai rezidentai toliau gilina žinias ir tobulina įgūdžius, dirbdami universiteto ligoninėse. Jie atlieka realų darbą sveikatos apsaugos sistemoje – gydytojams rezidentams tenka didžiulis kasdieninio ir naktinio darbo krūvis, į kurį neatsižvelgiama ir neapmokama iš sveikatos apsaugos biudžeto.

• Žvelgiant vien iš švietimo sistemos pozicijų atrodo, kad valstybė išleidžia nemažai lėšų kvalifikuotiems specialistams rengti. Tuo tarpu jų darbu sukurta milžiniška ekonominė vertė sveikatos apsaugos sistemoje lieka sąmoningai nepastebėta ir apie tai nutylima. Vakarų Europos valstybėse, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitur neabejojama, kad gydytojų rezidentų darbu sukurta ekonominė vertė yra nepalyginamai didesnė nei tuo pat metu vykstančio mokymo proceso išlaidos, tad reikalavimas mokėti už rezidentūrą šiuo atveju būtų tiesiog negirdėtas akibrokštas. Negana to, tokia situacija prieštarautų Europos bendrijų tarybos direktyvai 93/16/EEB, kurioje dieninės medicinos specialistų studijos prilygintos darbui, už kurį turi būti mokamas atitinkamas atlygis.

Lietuvoje patvirtinus tokį gydytojų rezidentų ugdymo modelį gydytojų emigracija dar labiau padidės ir bus pasiekta atvirkštinių rezultatų. Dėl padidėjusios finansinės naštos sveikatos apsaugos sistema neteks jaunų, gabių žmonių, kuriems bus parankiau rinktis kitas specialybes. Medicinos studentai mieliau rinksis rezidentūros programas užsienio valstybėse, kur gaus normalų atlygį ir jiems nereikės mokėti už mokslą. Tie, kas prisiims tokią finansinę naštą ir baigs rezidentūros programą Lietuvoje, taip pat bus suinteresuoti dirbti ten, kur mokamas didesnis atlygis, nes taip galės žymiai greičiau grąžinti studijų kreditus.

Šiandien tereikia vieno sprendimo – jauni specialistai turi būti prilyginti pilnateisiams sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Taip bus pripažintas ir įvertintas jų atliekamas darbas, išnyks klaidinga nuostata, esą rezidentūros studijos finansuojamos iš valstybės malonės.

Tobulinant medicinos specialistų rengimą reikia žvelgti ne į šiandienos politinę ar ekonominę situaciją, bet lygiuotis į geriausią medicinos specialistų rengimo patirtį. Tinkamas kvalifikuotų sveikatos apsaugos specialistų ugdymas yra ilgalaikė šalies investicija. Tuo tarpu trumparegiški ir nepamatuoti sprendimai ateityje labai skaudžiai atsilieps mums ir mūsų vaikams.

Pagarbiai,

Laura Andrulionytė

Vytautas Blažys

Giedrė Danytė

Kristina Gintalaitė

Silvija Janavičienė

Jolita Jarutienė

Modestas Jarutis

Tomas Jovaiša

Tadas Kananavičius

Vytauras Kuzinkovas

Skirmantė Povilėnaitė

Roberta Orton

Inga Skiotienė

Janina Steponavičiūtė

Saulius Šatas

Audrius Šimaitis

Eduardas Šubkovas

Gytis Šustickas

Ugnius Šukys

Rokas Tamošauskas

Vilma Užkalnienė

Aleksandras Užkalnis

Vytautas Žilinskas

PrintFriendly

· · ·

“Išeivijos idėjų centras” bei šios organizacijos atstovė   Ilona Stankevičienė parengė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.  Šis kreipimasis Prezidentūrai buvo įteiktas susitikimo metu, kurio metu buvo pristatyta  “Vertybėmis pagrįsta reforma” . Susitikimas įvyko 2010 metų vasario 5-ą dieną. Dalyvavo Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, Respublikos Prezidentės patarėjos Aira Mečėjienė ir Ramunė Guobaitė-Kirslienė . Iš mūsų pusės dalyvavo Ilona Stankevičienė,    Žilvinas Beliauskas, Nomeda Repšytė, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos Prezidentas dr.  Jonas Korsakas, buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Leonas Narbutis bei dr. Audrius Šimaitis.
Žemiau pateikiame kreipimosi tekstą. Kitame įraše po kelių dienų skelbsime Prezidentūros atsakymą.
*********

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

KREIPIMASIS

„Dėl alternatyvios sveikatos apsaugos sistemos reformos pristatymo“

Vilnius, 2010 m. vasario 5 d.

Išeivijos idėjų centras – tai viešoji įstaiga, kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus ir vykdyti visuomenei naudingą veiklą, apjungiant ir vienijant pasaulio lietuvius. Įstaigos darbuotojai skatina diskusiją ir palaiko dialogą, generuoja idėjas ir įgyvendina iniciatyvas bei tikisi, kad Išeivijos idėjų centras bus ta pasaulio lietuvių bendravimo ir keitimosi informacija erdvė, kurioje gimusios mintys ir sukaupta patirtis taps reikšmingais laimėjimais mums visiems.

Šiuo laišku mes kreipiamės siekdami pristatyti dr. Audriaus Šimaičio, kardiologo konsultanto, šiuo metu dirbančio Jungtinėje Karalystėje, veiklą ir jo alternatyvią sveikatos apsaugos sistemos reformos koncepciją „Vertybėmis pagrįsta reforma“.

Daugelį metų Lietuvoje gyvenęs ir dirbęs dr. Audrius Šimaitis pažymi, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistema yra ydinga ir neatitinka 2006 m. Europos Taryboje priimtų nuostatų, pagal kurias pagrindinėmis Europos Sąjungos šalių sveikatos apsaugos sistemos vertybėmis turi būti geros kokybės paslaugų prieinamumas, lygybė ir solidarumas. Medikas neapsiriboja vien Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos kritika, bet siekia prisidėti konstruktyviai – pateikia sistemos reformos koncepciją, kurioje atsispindi jo ilgametės stebėsenos rezultatai ir kitų šalių sveikatos apsaugos sistemų analizė bei asmeninė profesinė patirtis, įgyta Lietuvoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Autoriaus siūloma koncepcija ne tik išpildo kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo, lygybės ir solidarumo principus bei atitinka visuomenines vertybes, bet ir pateikia gerokai platesnį supratimą apie reformą, jos mastus bei įgyvendinimo būdus, į procesą įtraukiant medikų ir akademinės bendruomenės bei sveikatos apsaugos paslaugų gavėjų – pacientų – atstovus. Dr. Audrius Šimaitis, mano, kad pirmiausia turime susitarti dėl vertybinių dalykų sveikatos apsaugos sistemoje, kuri remtųsi strateginiu požiūriu bei siektų ilgalaikės ir visapusiškos naudos tikslų. Sistemoje turi atsirasti mąstymo pokytis ir jo sąlygotos naujosios vertybės, kurias kūrybiškai pavertę veiksmingu sprendimu optimaliai patenkinsime visų – medikų, pacientų ir valstybės – poreikius bei lūkesčius.

Dr. A. Šimaičio idėjos dėl sveikatos apsaugos sistemos reformavimo Lietuvoje skleidžiamos nuo 2009 metų pradžios – rengiami susitikimai ir konferencijos, publikuojama spaudoje („Vakarų Ekspresas“, „Bernardinai“, „Lietuvos sveikata“ ir kt.), transliuojama per Lietuvos radiją bei skelbiama kitomis priemonėmis. Ypač džiugina pastaruoju metu Vakarų Lietuvoje vykstantys procesai: Vakarų Lietuvos iniciatyvinės grupės suformavimas, konferencijos surengimas ir konferencijos rezoliucijos parengimas, kuri yra apie šimto konferencijos dalyvių, atstovaujančių gydytojus, gydytojų draugijas, slaugytojus, pacientus ir visuomenę, valios išraiška.

LR Seimo narės V.M. Čigriejienės iniciatyva, buvo sutarta, kad dr. A. Šimaitis pristatys alternatyvią sveikatos apsaugos sistemos reformą Seimo sveikatos reikalų komitete, tačiau prieš pat posėdį pristatymas buvo atšauktas. VšĮ Išeivijos idėjų centras neatstovauja ir nėra finansuojama jokios politinės partijos ir mes manome, kad pažangi idėja, galinti prisidėti prie visuomenės gerovės, turi būti išgirsta, todėl prašome sudaryti sąlygas dr. Audriui Šimaičiui pristatyti „Vertybėmis pagristą reformą“, kurioje išdėstyti esminiai pasiūlymai yra šie:

1. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reforma be abejonės reikalinga, tačiau siekiant esminių pokyčių reikalingas kompleksiškas sistemos matymas ir kūrybinis požiūris į reformą, viešumas, atvirumas bei reformos principų ir veiksmų visuotinis suderinimas. Turėtų būti sudarytos sąlygos tiek sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams bei akademikams, tiek sveikatos apsaugos paslaugų gavėjams svarstyti bei pateikti siūlymus valdžios atstovams dėl reformos krypčių. Diegiant reformą tik „iš viršaus“ atsiranda daugybė nepasitenkinimo ir nesutarimo židinių, kurie vėliau nulems dalyvaujančių reformoje apatiją, tylų priešiškumą, nenorą tikėti teigiamais pokyčiais, ar, kraštutiniu atveju, pavirs atviru pasipriešinimu.

2. Sveikintina Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva mažinti ligoninių (lovų) skaičių, tačiau vien tik tokia priemonė visavertei reformai yra akivaizdžiai nepakankama. Šios minties įgyvendinimas turėtų tapti procesu, į kurį įtraukiami visų pirma medikų bendruomenės atstovai. Vien mechaninis mažinimas, atsižvelgiant į administracinius ar pavaldumo kriterijus bei valstybės išlaidų mažinimo tikslus, jau sukėlė tiek sveikatos apsaugos paslaugų teikėjų, tiek gavėjų nepasitenkinimą. Ypač nerimą kelia faktas, kad sumažėjus ligoninių vadovų skaičiui ir kartu neįgyvendinus kitų kompleksinių pokyčių, korupcija ir neskaidrumas sveikatos apsaugos sistemoje gali tik sustiprėti, nes dar labiau susiaurėtų sprendimus priimančių žmonių ratas. Dėl šios priežasties valdžia būtų koncentruota siauriems interesams tenkinti, o daugumos medicinos darbuotojų ir paslaugų gavėjų (pacientų) interesai nukentėtų.

3. Kita vertus, nėra tokios struktūros, kuri užtikrintų visišką sveikatos apsaugos sistemos skaidrumą be sistemos dalyvių motyvacijos ir aukštų moralės principų, bet į sprendimų priėmimo procesą ir sistemos valdymą įtraukus daugiau žmonių, korupcijos tikimybė sumažėtų. Taip pat būtina pasitelkti šiuolaikinius sistemos vadybos pasiekimus ir pasinaudoti tarptautine patirtimi. Tiek Švedijos ekspertų (2002 m.)[1], tiek Pasaulio Banko (2009 m.) ekspertų išvadose kalbama apie faktiškai neegzistuojančią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos kokybės kontrolę ir pabrėžiama būtinybė sistemoje įgyvendinti profesionalios vadybos principus, tačiau dabar įgyvendinamoje reformoje nėra numatytos jokios tokio pobūdžio priemonės.

4. Vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos reformos tikslų, be kurio įgyvendinimo nebus pasiekta ilgalaikė reformos sėkmė, yra sistemos gyvybingumas, kuris užtikrinamas kasmet į sistemą ateinant naujiems specialistams, todėl būtina kreipti didesnį dėmesį į ruošiamus gydytojus. Šiuolaikinė gero gydytojo sąvoka – geras klinicistas, dalyvauja paslaugos vystyme, dalyvauja sveikatos apsaugos sistemos valdyme. Tam reikalinga pusiausvyra tarp laiko, kurį gydytojas skiria praktikai, kvalifikacijos kėlimui bei akademiniam gyvenimui, tačiau pastaruoju metu gydytojų darbo sąlygos blogėja, reglamentuojamas darbo laikas apima tik praktiką. Turi būti keičiamas ne tik požiūris į medicinos darbuotojų darbo laiką ir sąlygas, bet ir įgyvendinamas naujas elgsenos ir profesinių santykių modelis, kuris grindžiamas vertybėmis: vienybė, solidarumas, lygybė, bendradarbiavimas, atviras ir pastovus profesinis dialogas, gydytojo-rezidento ir gydytojo-slaugytojo partnerystė. Šis santykių modelis, medicinos darbuotojų teisės ir pareigos bei atsakomybės turi būti apibrėžtos naujoje darbo sutartyje, kuri pakeistų dabartinę – nemotyvuojančią ir neatitinkančią aktualijų – darbo sutartį. Būtina užtikrinti sveikatos apsaugos sistemos reformą iš pagrindų, kad visi medicinos darbuotojai turėtų galimybę dirbti geroje sistemoje, o ne dabartinėje, kuri juos demoralizuoja ir šitaip pati save palaiko.

5. Reformuojant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą pamirštamas svarbiausias šios sistemos dalyvis ir tikslas – paslaugų gavėjas (pacientas) ir jo poreikių tenkinimas. Bet kokie planai keisti sistemą nematant dabartinės paciento situacijos, nesuprantant jo poreikių, nesirūpinant, kad sistema visų pirma dirbtų jo labui, yra beverčiai ir netikslingi. Dabartinėje sistemoje niekas neatstovauja paciento ir negina jo interesų, todėl būtina sukurti tokį sistemos vadybos modelį, kuriame atsirastų dialogas ir partnerystė su pacientu.

6. Siekiant mažinti valdžios koncentraciją sveikatos apsaugos sistemoje ir sprendimų priėmimą paversti skaidriu procesu, kuriame atstovaujama tiek medikų, tiek pacientų interesams, siūloma regioniniu mastu steigti Asociacijas (Tarybas), kuriose demokratiniu būdu išrinkti gydytojų, slaugytojų ir pacientų atstovai rūpinsis regiono sveikatos apsaugos vadyba. Šių struktūrų kompetencijoje (regioniniu mastu) turėtų būti:

- materialinės bazės (medicinos aparatūros, medikamentų ir pan.) įsigijimai ir atsakomybė už tikslingą bei efektyvų esamos materialinės bazės panaudojimą;

- medicinos personalo vadyba bei sveikatos paslaugų optimizavimas regione.

Visų pirma Asociacijos (Tarybos) užtikrins, kad dėl ligoninių (lovų) skaičiaus mažinimo nenukentėtų gydytojų ir slaugytojų kvalifikacija bei sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas pacientams. Turi būti sudaroma medikų ir slaugytojų rotacija regiono mastu ligoninėse, taip pat plečiant dieninio stacionaro ir kuriant šiuolaikinio pobūdžio priėmimo skyrius, dalį gydytojų perkvalifikuojant į šeimos gydytojus ir kitomis priemonėmis priartinant paslaugos suteikimą prie paciento ir užtikrinant įvairiapusių sveikatos apsaugos paslaugų pasiūlą pacientams. Siekiant įgyvendinti tolygų (tiek kiekybine, tiek kokybine prasme) sveikatos apsaugos paslaugų teikimą bei užtikrinti aukštą medikų kvalifikacijos lygį bei motyvaciją, siūloma regione organizuoti atskirų specializacijų medikų tinklus.

7. Asociacija (Taryba) suprantama kaip valstybinė institucija, kuri nėra papildomai finansuojama. Gydytojų ir slaugytojų naujoje darbo sutartyje gali būti nurodoma, kiek darbo laiko jie skiria veiklai Asociacijoje (Taryboje), jei išrenkami (pvz., ne daugiau kaip 1/4). Per Asociacijų (Tarybų) veiklą užtikrinamas ir pacientų dalyvavimas sveikatos apsaugos sistemos sprendimų priėmimo procese. Pacientų atstovai į Asociacijas (Tarybas) išrenkami regiono bendruomenės. Skaidrumo ir demokratijos užtikrinimui reikalingas tam tikras pokytis ir ligoninių valdyme, peržiūrint ligoninių tarybos vaidmenį ir daugiau galių suteikiant regiono Asociacijoms (Taryboms) bei užtikrinant veiksmingesnę skyriaus vedėjo ir specialistų sąveiką, įvedant naujas medikų darbo sutartis (regionines), per kurias regiono Asociacija (Taryba) siekia nustatytų tikslų ir įgyvendina savo veiklą.

8. Siekiant reformą įgyvendinti laipsniškai, neskubant ir įsiklausant, siūloma pradėti nuo pilotinio tyrimo Vakarų Lietuvos regione, įgyvendinant naujus vadybos principus ir moksliškai pagrindžiant reformos eigą bei rezultatus:

- Vakarų Lietuvoje įkuriama Klaipėdos ligonių Asociacija (Taryba), į kurią išrenkami ligoninių gydytojai, šeimos gydytojai, slaugytojai bei pacientų organizacijų atstovai. Asociacijai (Tarybai) sutiekiami įgaliojimai;

- Asociacija (Taryba), atsižvelgdama į geros kokybės sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo, lygybės ir solidarumo kriterijus, parengia kompleksišką regiono ligoninių (lovų) mažinimo, medicinos darbuotojų integravimo į naują struktūrą bei perkvalifikavimo planą, taip pat sveikatos apsaugos paslaugų teikimo strategiją regione, atsižvelgiant į realią paslaugų paklausą ir pacientų poreikius;

- Vystomas pilotinis projektas Vakarų Lietuvos regione, vadovaujantis šiuolaikinės vadybos principais ir užsienio ekspertų rekomendacijomis bei paraleliai vykdant mokslinę veiklą ir įvedant mokslinį reformos vertinimo principą, kurio pagrindu apibendrinus kiekybinius ir anketinius duomenis bei atlikus išsamią analizę bus pateikti reformos rezultatai bei senosios ir naujosios sistemos skirtumai;

- Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reformos (pilotinio tyrimo) geroji patirtis perkeliama į Rytų Lietuvos ir Vidurio Lietuvos regionus.


[1] Ataskaitos tekstas: http://simaitis.lt/dviratis/


PrintFriendly

· · ·

Theme Design by devolux.nh2.me