Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Lietuvos radijas

Audra Čepkauskaitė, Lietuvos radijo žurnalistė,  spalio pradžioje LR laidai “Ryto garsai” parengė dar vieną reportažą apie Klaipėdos ligoninių situaciją. Laidoje dalyvavo ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, kuris teigė: ” Palaikau  daktaro A. Šimaičio pasiūlymą ir aš tą būtinai padarysiu.

****

Žemiau – “Ryto garsų” laidos stenograma.

A. BAJORŪNAITĖ. Gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema Lietuvoje vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Nors dabartinė Vyriausybė pradėdama naują sveikatos politikos kaitos etapą deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, Klaipėdos ligoninių jungimo pavyzdys rodo priešingai. Klausimas lieka neišspręstas, kol nebus priimtas naujas įstatymas. Ką apie sveikatos politiką ir sako Klaipėdos atvejis, ir kaip derinami skirtingų valdžios lygių siūlomi sprendimai, domėjosi Audra Čepkauskaitė.

G. VALIUKONIS. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Taip prieš mėnesį Lietuvos radijui sakė sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kalbėdamas apie situaciją, susidariusią Klaipėdoje. Viena iš visuomeninių organizacijų – Vakarų Lietuvos pacientų visuomenės ir medikų grupės, sveikatos apsaugos reformai remti. Jos atstovas, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis, grupės pasiūlymus ministerijai siuntė du kartus.

A. ŠIMAITIS. Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant dvi ligonines. Tiksliau Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligoninę, tačiau to neįvyko ir sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytojų organizacijų, slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį būtų apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligoninę su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjo teisių Sveikatos apsaugos ministerijai.

A. ŠIMAITIS. Jie tiesiog manė, kad turi būti jungiama viena ligoninė prie kitos, o ne taip kaip ministerija mano. Ir ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tiek ministerija, tiek savivaldybės, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą. Skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Visus pasiūlymus žinant, lieka klausimas, kodėl iškilus nesutarimams tarp savivaldybės ir ministerijos, ištisus mėnesius neprasideda atvira diskusija, kurioje galėtų dalyvauti visos suinteresuoto šalys, ne tik valdininkai ir politikai, bet ir medikai, pacientai, universitetų atstovai. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė ir keletas jos kolegų.

A. BILOTAITĖ. Pati buvau organizavus susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė iš tikrųjų, kad reikalingas toks forumas. Buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į patį merą, dabar mes laukiame jau iš jų kažkokių žingsnių. Pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą, būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia. O tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visuomenę, pacientus, gydytojus, ir apskritai visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Šis pasakojimas ne apie gydymo kokybę Klaipėdoje, ir ne apie tai, kaip turėtų būti jungiamos uostamiesčio ligoninės, bet apie politinę kultūrą, apie tai, kaip demokratinėje valstybėje priimami sprendimai tuo atveju, kai savivalda ir nacionalinė valdžia dėl jų nesutaria. Nesutarti šiuo atveju reiškia nesitarti, ministerija, rengia įstatymą, perduodamos teisės spręsti parlamentui. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Klaipėdos miestas nori valdyti ligoninę, bet kad pinigais, investicijomis pasirūpintų ministerija, todėl visas nesusipratimas ir yra. Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninėms bus Klaipėdos universitetas. Deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų, įstatymu nurodyta, kad turi rengti nuo A iki Z, gydytojus tas universitetas, kurio klinikos būtų tokia problema.

A. RAZBADAUSKAS … Tai kas čia nusprendžia tuos nepakankamumus?

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.

A. RAZBADAUSKAS. Visą laiką konkuruojantys universitetai, kurie iš tikrųjų turi gydomosios medicinos studijas, jie apie tai kalba, bet iš esmės visame pasaulyje ir Europoje taip nėra. Rezidentai yra ruošiami ne tiktai tuose universitetuose, kur yra nuo pradžių, nuo bakalauro studijų, nuo medicinos magistro. Rezidentai ir šiuo metu Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad jie nori tobulinti tolesnes studijas, tas vadinamas podiplomines tęsti tokiuose miestuose, kaip Klaipėda, Vakarų Lietuvos regionuose. Kol kas mes ir susiduriame su ta problema, kad jie ne visi gali atvažiuoti, nes universitetai neišleidžia. Tai ir Klaipėdos universitetas gali aktyviai dalyvauti kuriant tokį centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Negali, nei ministerija, nei Vyriausybė savo nutarimais nurodinėti savivaldai, todėl galvojam inicijuoti ir gana platų svarstymą, inicijuoti įstatymo projekto rengimą, dėl trečiojo medicinos, mokslo ir gydymo centro Vakarų Lietuvoje, kūrimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš mėnesį, kai „Ryto garsuose“ buvo kalbama apie Klaipėdos ligoninių jungimą, buvo planuojamas sveikatos ministro Raimundo Šukio, Liberalų ir centro sąjungos nario, ir tai pačia partijai priklausančio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus susitikimas. Tačiau jis taip ir neįvyko. Sveikatos ministro patarėjo ryšiams su visuomenę Remigijaus Bielinsko teigimu, priežastys darbinės. Klaipėdos mero teigimu, susitikimas neįvyko, susitarimus jį atidėti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Buvo pakalbėta, buvo pasiūlyta palaukti menamo įstatymo projekto.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip ministras vertina padėtį Klaipėdoje, ir kodėl imamasi įstatymo rengimo, užuot skyrus laiko sprendimo paieškoms kartu su Vakarų Lietuvos medikais, politikais, pacientų organizacijomis ir bendruomene, sužinoti nepavyko. Ministro patarėjo teigimu, padėtį geriausiai žino viceministras Gintaras Valiukonis.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau sprendimas Seimo, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja. Vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kas ten turėtų valdyti, kas turėtų įeiti į tą centrą.

A. ČEPKAUSKAITĖ. „Ryto garsuose“ kalbėjęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas teigė, jog diskusijų apie Klaipėdą pakanka.

A. MATULAS. Žinokite diskusija vyksta apie tai, pasitarimai ištisai vyksta  ir parlamente ir ministerijų… Mano manymu, tas Vyriausybės patvirtintas planas yra visiškai neblogas, tiesiog tik reikia susitarti, ir dabar bus parengtas atskiras įstatymas, jeigu parlamentas pritars, o manau, kad turėtų pritarti, nes kitokiu atveju Šiaulių krašto žmonėms, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus, pagaliau Kauno ir Vilniaus, sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda turi 130 lovų, kada Lietuvos vidurkis mažesnėse savivaldybėse 50, o vidurkis 80 Lietuvoje lovų tūkstančiui gyventojų. Tikrai sunku paaiškinti, kodėl Klaipėda įsivaizduoja, kad yra išimtinė ir gali egzistuoti. Klaipėdoje keturi brangiausi aparatai, tomografai, brangiausios laboratorijos, kada visos dirba nepilnu krūviu.

R. TARAŠKEVIČIUS. Man regis, stengiamasi paimti tam tikrus jėgos metodus, prieš nepaklusnius, nenorinčius girdėti ar klausyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

R. TARAŠKEVIČIUS. Nors atvirkščiai, mes ir girdime, ir suprantame, ir manome, kad pokyčius reikia realizuoti ir reikia daryti tuos dalykus, ir tam mūsų taryba ir neprieštaravo. Pritarėme miesto ligoninių jungimui, su tam tikra išlyga, norint tam tikrame etape likti savo ligoninės dalininkais.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Klaipėdos mero teigimu, ministerijos planai imti ligonines būtent taip, kaip ji nori, nėra paremti sąnaudų ir naudos analizę.

R. TARAŠKEVIČIUS. Jokių sąnaudų ir naudos analizės niekas niekada nepateikė, nors prieš ruošiantis Klaipėdos tarybos posėdžiui, kuriuose dalyvavo ir ministerijos atstovai ir tarybos, (taryba-A.Š.) kėlė šitą klausimą ir prašė, gal jūs galite bent kažką mums pateikti, skaičius ir panašiai. Mes jokio atsakymo ir pagrindimo negavome.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, reforma Klaipėdoje stringa dėl vyriausiųjų gydytojų įtakos.

A. MATULAS. Aš irgi buvau pasikvietęs pas save, kaip komiteto pirmininkas, į Seimą ir Seimo Pirmininkės prašymu Klaipėdos merą, ir įstaigų vadovus, ir ministrą, yra labai tamprūs ryšiai, ypatingai vienos ligoninės vyriausiojo gydytojo, buvusio ministro ryšiai su meru, su tarybos nariais. Ir yra mums statoma sąlyga, kalbama viešai, sėdint prie apskrito stalo vienaip, o pasibaigus posėdžiui, keliama sąlyga. Jeigu jūs paliksite vadovą tokį tokį, mes sutinkame, mes tą sprendimą priimsime. Aišku, daromas begalinis spaudimas Klaipėdos politikams, Seimo nariams, politikams, ministrams ir man asmeniškai. Keliolika žmonių skambino, prašė. Vieni palaiko vieną pusę, kiti palaiko kitą pusę, o kenčia visuomenė, kenčia medikai, gydytojai, kurie yra klaidinami.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Skirtingų ligoninių medikų vienijančios Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas Artūras Razbadauskas nesutinka su bandymais visuomeninę Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyva nurašyti, kaip suklaidintų žmonių veiksmus.

A. RAZBADAUSKAS. Tą matome, dažnai tuos bandymus, ypač iš Seimo ir Sveikatos reikalų komiteto, kol kas mes tų realių žingsnių nematėme ir nematome ir labai tikimės, kad jie įvyks.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Docentas sako, laukiantis viešos diskusijos, į kurią būtų įtraukti ne tik politikai, bet ir bendruomenė.

A. RAZBADAUSKAS. Galime spręsti, sakysime ir tų pačių, kad nesidubliuotų paslaugos, reikėtų kalbėti apie tai, ligoninėse tie patys skyriai, nuo to gal prasidėti, jeigu nepavyksta aukštesniame lygmenį tai padaryti ir kažkaip koncentruoti paslaugas.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kaip beaiškintume sveikatos sistemos pertraukos duobes vyriausiųjų gydytojų konkurencija, vietos politikų savanaudiškumu ar didžiųjų ligoninių sąmokslais prieš mažąsias, Klaipėdos atvejis išsiskiria tuo, kad net jeigu tai būtų tik pagaliai, geranoriškai ministerijai į ratus, tai vieši pagaliai, apie kuriuos galima kalbėti. Tai reiškia, kad iš Lietuvoje įprasto privataus pasipriešinimo, kai reikalai tvarkomi įtakingų žmonių skambučiais politikams, diskusija dėl sveikatos politikos keliasi į viešąją erdvę. Daktaro A. Šimaičio tinklaraštyje internete, facebooką, naujai susikūrusios viešos Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijos pareiškimus, laikraščius ir radiją, kur galima kalbėtis vis atviriau.

A. MATULAS. Kiek girdėjau, ir kiti pašnekovai pasakė atvirai kai kurių minčių, kurių visuomenė galbūt nežinojo, na ir aš galbūt per daug atvirai pasakiau.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas žada išvažiuojamąjį posėdį.

A. MATULAS. Šiais metais sugebėsime surengti išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdą, ir pirmiausia be abejo susitiksime ne su tais pačiais vadovais, bet su visuomeninių organizacijų žmonėmis.

A. ČEPKAUSKAITĖ. O Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žada organizuoti atvirą forumą.

R. TARAŠKEVIČIUS. Palaikau daktaro A. Šimaičio siūlymą, aš tą būtinai padarysiu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Tačiau kol kas meras sako nežinantis, kada toks forumas galėtų įvykti.

R. TARAŠKEVIČIUS. Aš neskubinčiau šiandien, nenorėčiau skubinti įvykių.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Meras žada laukti, kol bus parengtas naujas įstatymas. O kol kas docento Artūro Razbadausko teigimu, Klaipėdiečiams lieka klaidžioti tarp pavadinimus keičiančių ligoninių.

A. RAZBADAUSKAS. Visos didžiosios gydymo įstaigos Klaipėdoje yra pakeitusios savo pavadinimus, išskyrus universitetinę ligoninę, tačiau tai tik sukelia dar didesnę pacientams nežinomybę, nes buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė, dabar tapo Klaipėdos ligonine. Kažkada Klaipėdos ligoninė buvo Klaipėdos universitetinė ligoninė. Ir žmonės kartais turėdami siuntimą, vaikšto… į kurią ligoninę, vėlgi dabar pasirodo žiniasklaidoje, kad vėl bus atkeičiami pavadinimai. Kiek tas kainuoja mokesčių mokėtojų pinigų? Ta reforma, ji kol kas tikrai nepavykusi, reikia pasakyti.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sako Klaipėdos universiteto docentas Artūras Razbadauskas. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis sveikatos paslaugų tiekimas.

… Situacija Klaipėdoje domėjosi Audra Čepkauskaitė.

PrintFriendly

· · · · · · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me