Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Liutauras Labanauskas

Nov/10

20

Žmogus, kuris patikėjo reforma

Mąsčiau, galvojau apie tą žmogų ir jo poelgius. Po to vėl mąsčiau, galvojau. Neturėjau jokio pykčio, nors dauguma pasakytų – tu turi labai pykti. Vėl galvojau, mąsčiau. Po to visai negalvojau, vėliau jį visai užmiršau. Kiti pasakytų -  jis yra tavo priešas. Vėl pradėjau galvoti. Jeigu jis yra mano priešas, tai kodėl nejaučiu jokios neapykantos?

Ne, jis negali būti priešas, nes  širdyje nėra nė vieno neapykantos krislelio. Tai gal jis tiesiog yra niekas. Taip negali būti. Jis negali būti niekas. Juk yra Profesorius,  dirba prestižinėje universiteto ligoninėje, taip pat  jis yra įvairių organizacijų vadovas.  Ir ne tik. Jis buvo vienos iš Lietuvos partijų kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą.

Šis žmogus turi didelę valdžią, jis gerai žino ministerijos koridorius ir dažnai jais šmirinėja. Ten jį visi pagarbiai sutinka, nes su juo pyktis neverta. Gali turėti nemalonumų. Jis kartas nuo karto surengia BNS preskonferencijas ir pasisako svarbiais gydytojų gyvenimo klausimais. Tūlam piliečiui gali pasirodyti, kad šis žmogus labai svarbus.

O kas jis man? Vis užduodavau šį klausimą ir niekaip nerasdavau atsakymo. Atsakymo bandau ieškoti draugų, bendraminčių ištartuose žodžiuose, pasakymuose. Tačiau jų mintys man taip pat nepateikia jokio atsakymo į šį klausimą. Kas yra man šis žmogus?

Bandau atgaminti įvykių seką ir  atsakyti į kitą klausimą. Kaip tai atsitiko? Tada atsimenu vieno iš pažįstamų psichiatrų ištartą frazę, kuria jis apibūdino patį svarbiausią sovietinio mąstymo bruožą. Už iniciatyvą yra baudžiama.

Taip iš tikro, 2007 metais parodžiau iniciatyvą įsteigti Nacionalinę medicinos specialistų asociaciją. Už tai buvau viešai nubaustas – “Gydytojų žinios” atspausdino  opusą, kuriame purvo ir neteisybės tiek daug, kad, net jei tai būtų tiesa, niekas nepatikėtų. Tikrai buvau ne pirmas, kuriam buvo išrašytas baudos bilietas už iniciatyvą. Prieš 8 metus buvo bandoma steigti Gydytojų rūmus – iniciatoriai buvo nubausti. Doc. Pūras bandė daryti reformas. Jis taip pat  buvo nubaustas. Skamba įtikinamai, tačiau vis dėlto atsakymo į klausimą nerandu.

Vėl klaidžioju asmeniniais minčių labirintais. O kas jis man? Iniciatyva. Taip. Ir vėl.  Štai tas žodis, kuris tarsi siūlo galą patraukus, kamuoliukas iš lėto pradeda išsivyti. Taip – iniciatyva. Atsimenu dar vieną savo iniciatyvą. Iniciatyva, kuri yra Lietuvos sveikatos apsaugos reforma.

2009 metų sausio mėnesį Klaipėdos jūrininkų ligoninei pasiūliau sukurti pavyzdinį kardiologijos skyriaus departamentą, suorganizuotą pagal Vakaruose pripažintus paslaugų teikimo ir darbo organizavimo principus. Taip, iniciatyva. Tos iniciatyvos dalimi turėjo būti tų metų vasario mėnesio gale mano skaitomas pranešimas  Jaunųjų gydytojų asociacijos organizuotoje konferencijoje, į kurią pavyko prisikviesti ir Londono podiplominių studijų dekaną.

Kuo daugiau iniciatyvos, tuo labiau baudžiamas.  Šį kartą ‘Gydytojų žiniose’ pasirodė dar vienas purvo šedevras. Tačiau to neužteko. Šis žmogus, išgirdęs apie konferenciją, lakstė po Sveikatos apsaugos ministeriją, susitiko su Prezidento Adamkaus patarėja medicinai, šmirinėjo po Seimo koridorius  ir … jūs turbūt pagalvosite, kad visus kvietė į konferenciją, kur turėjo būti svarstoma viena iš pamatinių sveikatos apsaugos vertybių – gydytojų rengimas. Arba ruošė pranešimą ir rinko informaciją iš valstybinių institucijų.

Anaiptol, ne – jis agitavo prieš konferenciją, pateikdamas vieną vienintelį motyvą- į konferenciją skaityti pranešimo atvyks Dr. Audrius Šimaitis. Pranešimo pavadinimas “Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?” Pranešimo turinys – sveikatos apsaugos reformos plano pasiūlymas. Visą pranešimą ir šiandien galima pažiūrėti internertiniu adresu www.rezidenturaklaipedoje.com .

Medicinos frontuose antiagitacija iki šiol buvo negirdėtas reiškinys – tai buvo neabejotina naujovė ir visiškai naujas reiškinys. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas kviečia visus neatvykti į konferenciją!

O gal tai sapnas, fantazija, miražas? Žmogus laksto po beveik visas valstybines institucijas ir agituoja prieš konferenciją. Taip, tai turbūt  sapnas.

Tame sapne aš susitinku su Šerloku Holmsu. Šalia  manęs stovi ne tik jis, bet ir mano kolega daktaras Vatsonas. Šerlokas Holmsas gudriai šypsosi ir tyli, o mano kolega daktaras Vatsonas tyliai į ausį kužda: jūs klausėte , kas jis toks.

Šerlokas Holmsas mano, kad jis yra pirmas žmogus, patikėjęs reforma.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Rugsėjo mėnesio IQ. The Economist žurnale skelbiamas mūsų straipsnis “Ligos kaina, arba kaip įsigyti “Mini Cooper”? Apie tai, kodėl šis straipnis yra mūsų, jau rašiau rugpjūčio 30 dienos įraše.

********

Prieš kelias savaites gavau laišką iš draugo, gyvenančio Lietuvoje. Jis rašė: „Brolis susirgo lėtine leukemija (piktybinė kraujo kūnelių liga). Gydytoja rekomenduoja vaistą pavadinimu „Imatinib“. Imatinibas labai efektyvus leukemijos atveju, nes sustabdo piktybinių ląstelių vystymąsi. Vaisto kaina pritrenkianti – gydymo kursas mėnesiui 14 tūkstančių litų.

Kreipiuosi į vieną iš ligoninės hematologų norėdamas sužinoti, kiek kainuoja imatinibas Anglijoje. Po kelių dienų gaunu elektroninį laišką: „Valstybiniame Anglijos vaistų žinyne nurodyta kaina yra 1.604 svarų (6.300 litų). Ligoninė nemoka PVM, nes vaistai gaminami Anglijoje. Panašu į tai, kad lietuviai prašo gerokai didesnės kainos, nebent į tuos 4.000 eurų įeina išpūsti atlyginimai farmacininkams ir gydytojams“.

Jungtinėje Karalystėje taikomas 17,5 proc. PVM mokestis. Su PVM „Imatinib“ kaina būtų 7402 litai. Lietuviai už itin svarbų vaistą moka du kartus brangiau nei anglai. Nejaugi Lietuva turi tiek daug pinigų? Visos Lietuvos metinis biudžetas sveikatos apsaugai yra 3,8 milijardo litų. Anglijos metinis sveikatos apsaugos biudžetas apie 320 milijardų litų (50 milijonų gyventojų). Vadinasi, anglai sveikatos apsaugai vienam gyventojui skiria beveik 6 kartus daugiau lėšų nei lietuviai. Tačiau lietuviai moka už gyvybiškai svarbius vaistus 2 kartus daugiau nei anglai.

Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvumas – vos 60 procentų

Tarptautiniai ekspertai teigia, kad vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos ekonomiško panaudojimo aspektų yra valstybės sugebėjimas kontroliuoti ir daryti įtaką medikamentų kainoms bei vykdyti išmintingą vaistų pirkimo bei paskirstymo politiką. Tai ypač aktualu toms šalims, kurių sveikatos apsaugos biudžetas yra nedidelis. Lietuva sveikatos apsaugai Europos Sąjungoje skiria mažiausiai lėšų, todėl skaidraus, efektyvaus, lankstaus ir prie rinkos greitai prisitaikančio mechanizmo sukūrimas turėtų tapti viena iš svarbiausių priemonių, suteikiančių galimybę kuo geriau panaudoti ir taip nedideles Lietuvos finansines pajėgas žmonių labui.

Apie tai, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai yra panaudojami neefektyviai, kalba seniai ne tik vietiniai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Dauguma iš jų remdavosi subjektyvia nuomone arba netiesioginiais išvestiniais rodikliais. Iki šiol rimtų analitinių darbų šia tema nebuvo. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventės Neringos Jasaitytės magistro darbas „Sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir efektyvumas Lietuvoje“ (2010 m.) yra vienas pirmųjų lietuvių autorių darbų, kuriame moksliškai įrodyta tai, apie ką kalbama du dešimtmečius.

Neringa Jasaitytė, pritaikiusi pasaulinėje praktikoje pripažintas formules, palygino 20-ies Europos šalių sveikatos apsaugos finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo efektyvumą. Lietuvos sveikatos apsaugos lėšų panaudojimo efektyvumas yra tik 60 procentų. Paskutinė vieta Europos Sąjungoje. Efektyviausiai lėšas panaudoja Prancūzija, Austrija, Švedija, Danija, Portugalija, Graikija ir Lenkija, kurių sąlyginis sveikatos apsaugos lėšų panaudojimo koeficientas – 100 procentų.

Šie skaičiai reiškia, kad net beveik per pusę sumažinę Lietuvos sveikatos apsaugos biudžetą ir dirbdami taip efektyviai kaip prancūzai, švedai ar lenkai, vis tiek turėtume tuos pačius sveikatos rodiklius, kuriuos turime šiandien. Kadangi Lietuvos sveikatos apsaugos lėšų mažinti jau nebėra kur, nes juk jau esame paskutiniai Europoje, vadinasi, su turimomis lėšomis sveikatos apsaugos rodiklius galėtume pagerinti beveik pusantro karto.

Nacionaliniai medikamentų ypatumai

2010 m. gegužės mėnesio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio pasirašytas įsakymas, pagal kurį  gydytojas, skirdamas vaistus, gali rašyti tik bendrinį veikliosios medžiagos pavadinimą, yra labai svarbus žingsnis ekonomiškai panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Jau šeštus metus dirbu Karališkoje Kornvalio ligoninėje Jungtinėje Karalystėje. Tiek paskyrimuose, tiek receptuose galiu nurodyti tik bendrinį vaisto pavadinimą. Net jei nurodau firminį vaisto pavadinimą ir nenurodau aiškios priežasties, kodėl pageidauju skirti brangesnį vaistą, vaistininkas neišduos vaisto firminiu pavadinimu.

Ministro R. Šukio įstatymas susilaukė nemažo pasipriešinimo. Visai neseniai Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas gąsdino ir taip ilgametės valstybinės politikos į kampą įspęstus pacientus: „Ministras, pasitikėdamas įsakymo rengėjų kompetencija ir pasirašydamas šį dokumentą, galima sakyti, žaidžia žmonių gyvybėmis. Net tos pačios sudėties generinių vaistų kontraindikacijos yra skirtingos, pavyzdžiui, vienas vaistas gali būti vartojamas laukiantis, kitas – ne, ir šių niuansų nepaisymas gali turėti skaudžių padarinių, net sukelti paciento mirtį“.

Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė taip pat neatsiliko nuo L. Labanausko. Ji paskelbė straipsnį ne mažiau šiurpinančiu pavadinimu „Drebėk, paciente, valdžia vykdo žiaurią akciją“. Įdomi šio straipsnio detalė yra ne tik jo pavadinimas. Atrodo, kad pati ekonomistė susipainiojo bendrinių ir firminių medikamentų pavadinimų sąvokose ir straipsnyje vieną iš kraujospūdžiui gydyti vaistų nurodė firminiu pavadinimu. Daugumoje Europos valstybių tai būtų priimta kaip netiesioginė vaisto reklama.

Lietuvos gydytojų sąjungai nepasiekiant savo tikslų, į pagalbą nutarta pasitelkti politikus. Pastaruoju metu pasirodė bendras LGS ir opozicinės Socialdemokratų partijos kreipimasis atšaukti šią vasarą įsigaliojusią naują receptų išdavimo tvarką. Nėra keista, kad opozicinė partija oponuoja – toks yra opozicijos darbas. Bet keisčiausia, kad visai šiai pasipriešinimo kampanijai vadovauja gydytojų organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti ekonominis ir efektyvus sveikatos išteklių panaudojimas.

Pasaulinė  bendrinių vaistų praktika

Tiek Lietuvos gydytojų sąjungos, tiek ekonomikos ekspertų, tiek ir kai kurių politikų viešai reiškiamos nuostatos gana aiškiai prasilenkia su pasaulyje priimta praktika. Pažvelkime, kokią svarbą bendriniai vaistai turi didžiausioje pasaulio vaistų rinkoje – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasauliniai ekspertai ir tarptautinių farmacinių kompanijų atstovai vieningai sutinka, kad autoritetingiausia vaistų srities organizacija yra JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration, FDA). Tarptautinės farmacijos kompanijos gerai žino: siekiant komercinės sėkmės, yra didelis pasiekimas, jei vaistą rekomenduoja ar į sąrašus įtraukia FDA. FDA standartai ir reikalavimai yra labai griežti, nemažai daliai farmacinių kompanijų sunkiai sekasi įrodyti siūlomų naujų vaistų saugumą, efektyvumą ir patikimumą.

Apie bendrinius vaistus FDA teigia: „Bendrinis vaistas yra identiškas arba bioekvivalentiškas firminiam vaistui savo doze, forma, saugumu, skyrimo būdu, kokybės rezultatais bei vartojimo tikslais. Nors bendriniai vaistai chemine prasme yra identiški firminiams vaistams, dažniausiai jie yra parduodami daug pigiau nei firminiai vaistai. Pagal Kongreso (JAV- A.Š.) biudžeto duomenis bendrinių vaistų naudojimas kasmet JAV biudžetui sutaupo nuo 8 iki 10 milijardų. Dar daugiau sutaupo ligoninės, skiriančios bendrinius vaistus ligoninėse gydomiems pacientams.“

JAV ilgą laiką firminių vaistų kompanijos dėjo milžiniškas pastangas, kad į rinką nebūtų įleisti bendrinių vaistų gamintojai. Kovojama buvo nuo 1960 metų ir tik 1984 metais patvirtintas įstatymas, žinomas kaip Hatcho-Waxmano įstatymas, leido prekiauti bendriniais medikamentais. Šiuo metu JAV bendriniai vaistai sudaro 69 proc. visų paskyrimų, jų apyvarta yra 63 milijardai JAV dolerių.

Dviejų  tipų farmacinės kompanijos

Farmacinės kompanijos gali būti dviejų pobūdžių. Vienos kuria naujus vaistus ir jie vadinami firminiais vaistais. Nuo vaisto formulės užregistravimo farmacinė kompanija turi 20 metų naujojo vaisto vystymui ir įtraukimui į klinikinę praktiką. Tai ilgas ir itin kruopštus darbas, po laboratorinių ir eksperimentų su gyvūnais pereinantis keturias klinikinių tyrimų fazes. Bet kuriame iš šių etapų gali pasirodyti, kad naujai kuriamas vaistas yra arba neefektyvus, arba turintis reikšmingų šalutinių poveikių. Tada vaisto vystymas gali nutrūkti ir visos finansinės investicijos nueina veltui. Nuo naujo vaisto molekulės registravimo iki tol, kol vaistas pasieka pacientą, praeina apie 10 metų. Per tą laiką dauguma farmacinių kompanijų investuoja apie 100-200 milijonų dolerių. Taigi farmacinė kompanija turi 10 metų iki licencijos galiojimo pabaigos tam, kad susigrąžintų investuotus pinigus. Didžioji dauguma grįžtančių pinigų vėl reinvestuojami naujų vaistų ir naujų technologijų kūrimui.

Praėjus dvidešimt metų, patento galiojimo laikas baigiasi ir anksčiau patentuotą vaistą gali pradėti gaminti kitos kompanijos. Tokios kompanijos vadinamos bendrinius vaistus gaminančiomis kompanijomis. Jos neinvestuoja į mokslą, naujų technologijų ir naujų vaistų vystymą. Jų tikslas yra patikimai atgaminti anksčiau patentuotą vaistą ir sėkmingai parduoti jį rinkoje, todėl tokių firmų siūlomi vaistai yra gerokai pigesni.

Tiek firminius, tiek bendrinius vaistus gaminančios farmacinės kompanijos yra labai reikalingos. Jei būtų vien tik firminius vaistus gaminančios kompanijos, turėtume labai brangius vaistus. Būtų sunku užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas gautų tinkamą šiuolaikinį gydymą. Jei būtų vien tik bendrinius vaistus gaminančios farmacinės kompanijos, sustotų progresas, neturėtume naujų vaistų, kuriais galėtų būti gydomos ligos, anksčiau buvusios nepagydomomis.

Vykdant valstybinę medikamentų politiką, reikėtų išlaikyti tinkamą balansą tarp šių dviejų skirtingų farmacinių kompanijų siūlomų vaistų. Tokį balansą galima pasiekti tik vykdant politiką, kurioje vyrauja paciento ir valstybės interesas. Valstybė taip pat turi užtikrinti, kad būtų sudaryta sąžininga ir garbinga konkurencija tarp bendrinius ir firminius vaistus gaminančių firmų.

Pastarasis klausimas tapo ypač aktualus, Lietuvoje įsigaliojus naujai vaistų išrašymo tvarkai. Efektyviam mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimui būtina, kad pacientai būtų gydomi patikimais bendriniais vaistais. Kita vertus, valstybės pareiga yra užtikrinti, kad parduodami bendriniai vaistai būtų pagaminti firmų, gerbiančių tarptautinės teisės normas, nebandančių jų apeiti.

Pasaulyje yra bendrinių vaistų farmacinių firmų, kurios dar nepasikeitus registruoto naujo vaisto patento galiojimui, pakeičia mažą vaisto komponentą, pavadina jį kitokiu pavadinimu ir bando prilyginti tą vaistą firminiam. Tokių firmų yra daug Rytų Europoje, Azijoje, jos aktyviai veikia ir Lietuvoje. Firminių vaistų kompanijos yra daugybę kartų dalyvavę teismuose dėl tokių įvykių, tačiau įrodyti, jog toks elgesys neatitinka etinių ir garbingo verslo standartų, joms sekdavosi sunkiai dėl esančių įstatymų spragų. Tokios firmos neturėtų turėti vietos Lietuvoje ir tą užtikrinti gali tik valstybė. Tam reikia, kad mes galėtume oriai ir garbingai bendrauti su firminių vaistų gamintojais, be kurių būtų neįsivaizduojama pažanga ieškant ir kuriant naujus vaistus šiuo metu dar nepagydomoms ar sunkiai gydomoms ligoms.

Ar dėl egzistuojančios korupcijos kalti vaistininkai?

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė  straipsnių ir pranešimų apie tai, kad korupcija ir papirkinėjimas iš gydytojų sektoriaus tiesiog persikėlė į vaistininkų sektorių. Tai tarsi tampa vienu iš motyvų  atšaukti egzistuojančią tvarką arba norima parodyti, kad tokie sprendimai korupcijai įtakos neturėjo.

Šiuose teiginiuose teisybės yra daug ir tokia praktika egzistuoja. Tą iš dalies skatina faktas, kad tiek firminių, tiek bendrinių vaistų kompanijos Lietuvoje elgiasi itin agresyviai ir bando visomis išgalėmis išsikovoti kuo šiltesnę vietą po saule. Anglijoje farmacinės kompanijos atstovybėje paprastai dirba apie 10 atstovų visai šaliai. Lietuvoje  apie 10-20 atstovų. Vadinasi, Lietuvoje santykinai dirba apie 15-30 kartų daugiau atstovų nei Anglijoje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vaistų kainos Lietuvoje yra didelės.

Anglijoje reglamentuota farmacinių kompanijų atstovų veikla, santykiai su gydytojais, ligoninėmis, numatyta, kaip, kokiu būdu farmacinės kompanijos gali remti gydytojus. Lietuvoje tokios tvarkos nėra. Taigi Sveikatos apsaugos ministerija turėtų žengti tolimesnius ryžtingus žingsnius, įgalinančius kurti skaidresnę aplinką.

Išeitis – naujoviškai organizuojama centralizuota tvarka

Tos naujos tvarkos dalimi galėtų būti ir nauji sprendimai kaip toliau kuo efektyviau panaudoti finansinius išteklius. Tokių pasiūlymų Lietuvoje jau būta, tačiau valstybinių institucijų sugebėjimas išnaudoti piliečių teikiamus siūlymus yra labai žemo lygio. Tokie pasiūlymai dažniausiai giliai nusėda biurokratų stalčiuose.

Vieną iš tokių pasiūlymų dar 2005 metais Prezidentūrai pateikė verslininkas Darius Radkevičius, naujovišką mąstymą vadyboje ir lyderystėje pristatančios knygos „Dievas, kvantinė fizika, organizacinė struktūra ir vadovavimo stilius“ bendraautoris. D. Radkevičius siūlė medicininių priemonių ir vaistų sandėliavimo bei paskirstymo sistemą, pavadintą centralizuoto atsargų vykdymo papildymu. Tam reikėtų sukurti vieną medikamentų saugojimo ir paskirstymo bazę. Taupiai ir racionaliai skirstant vaistus, anot D. Radkevičiaus, būtų sutaupoma apie 30-50% finansinių lėšų vaistams. Pagal D. Radkevičiaus pasiūlymą Lietuvoje galėtų būti sukurta viena bazė, operatyviai, taupiai ir efektyviai tiekianti vaistus visai Lietuvai.

Ši struktūra taip pat galėtų rūpintis vaistų užpirkimu. Tam tikras vaistas ar priemonė vieneriems metams galėtų būti perkamas visai šaliai. Atsirastų puiki galimybė gerokai sumažinti perkamų medikamentų ir medicinos priemonių kainas. Taip pat konkursus laimėjusios kompanijos gautų daug didesnius pelnus nei pagal esamą tvarką laimėjusios konkursus atskirose ligoninėse ir parduodamos vaistą už didesnę kainą. Laimėtojų šioje situacijoje būtų labai daug: valstybė ir pacientai mokėtų mažiau, dėl paskirstymo sistemos būtų sutaupoma dar papildomai pinigų. Sutaupyti pinigai galėtų atitekti kitoms medicinos sritims. Būtų visiškai eliminuota net ir teorinė vaistininkų korupcija, nes jie neturėtų jokios įtakos nei vaisto parinkimui, nei jo bazinei kainai. Vaistinės tarpusavyje galėtų konkuruoti antkainių dydžiais ir aptarnavimo kokybe.

Tokia praktika taikoma ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Jungtinėje Karalystėje panaši tarnyba vadinasi Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos Komercinių vaistų tarnyba (NHS Commercial Medicines Unit), kurios tikslas aprūpinti Anglijos ligonines vaistais, užtikrinant investuojamų pinigų efektyvumą. Kai kurios grafystės taip pat turi ir savo panašias tarnybas, aprūpinančias vaistais, kurių netiekia minėta tarnyba.

Jau dabar galima girdėti oponentų balsus, kad tada taps korumpuota pati ši struktūra. Viena vertus, joks įstatymas ir jokia struktūra negali visiškai užkirsti kelio korupciniams veiksmams, nes korupcija savo esme yra moralinio apsisprendimo reikalas. Kita vertus, tinkamai kontroliuojant vienos struktūros darbą ir veiklą, užkirsti kelią ar sumažinti korupcijos lygį būtų gerokai paprasčiau.

Visų pirma – skaidrumas. Šios struktūros sprendimai turi būti skelbiami viešai, taip pat turėtų būti skelbiami protokolai ir motyvai, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas farmacinis produktas. Struktūroje dirbantys žmonės neturėtų turėti jokios įtakos priimant sprendimus, o juos galėtų formuoti nuolat savo sudėtis esmiškai atnaujinančios ekspertų grupės. Rekomendacijas į ekspertų grupes galėtų teikti specialistų draugijos, bendrosios praktikos gydytojų atstovai ir pacientų grupės, farmacininkai, galima kviestis ir užsienio šalių kolegas. Tokiu būdu parenkant vaistą, sprendimą visų pirma lemtų specialistų nuomonė, tariantis su visomis suinteresuotomis grupėmis. Kiekvienais metais ekspertų grupių sudėtis turėtų būti skirtinga, ir dalyvaujantys asmenys turėtų deklaruoti visus interesus, kurie juos galėtų sieti su konkursų dalyviais.

Sprendimų priėmimo metu būtina Europos šalių vaistų ir kitų priemonių kainų  analizė, kuri taip pat turėtų būti skelbiama viešai, kad neatsitiktų taip, kad gyvybiškai svarbus vaistas šalyje, kuri turi tikrai nedidelius finansinius išteklius, kainuoja du kartus brangiau nei šalyje, kurios finansiniai pajėgumai yra gerokai didesni.

Ministro R. Šukio pradėtas vaistų kainų reguliavimas yra tik mažas, tačiau labai svarbus bei pozityvus žingsnis kuriant efektyvią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Laukia ilgas ir kantrus darbas, tačiau kol kas neatsakytų klausimų yra kur kas daugiau nei atsakymų.

Ką  pasiūlyti draugui?

Tad ką man belieka atsakyti savo draugui? Sprendimą lemia aritmetika. Lėktuvo į Londoną bilieto kaina pirmyn-atgal apie 600 litų. Privati gydytojo konsultacija 800 litų. Pas gydytojus lankytis reikės tik 3 kartus per metus. Pakartotino vizito kaina yra 400 litų. Kelionės lėktuvu per metus kainuos 1. 800 litų, mokestis gydytojui 1.600 litų. 3 naktys gerame Londono viešbutyje dar 2.400 litų.  Vaisto kaina 88 824 litai. Iš viso 94.624 litų metams. Gydymasis Lietuvoje 168.000 litų metams vien tik už vaistą. Gydymo išlaidų Anglijoje ir Lietuvoje skirtumas – mažiausiai 73.000 litų.

Mano atsakymas draugui buvo toks: „Važiuokit gydytis į Angliją. Čia pigiau ir geriau. Be to, aptarnauja maloniai. Sutaupysite 73.000 litų – pasveikęs brolis galės nusipirkti „Mini Cooper“. „Mini Cooper“ man labai patinka. Stilinga mašina. Ja važinėja ponas Bynas.“

PrintFriendly

· · ·

Oct/10

1

Prezidentės antausis Labanausko-Matulo-Oleko trijulei

Vakar Prezidentūroje įvyko Prezidentės susitikimas su sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu ir su Seimo sveikatos reikalų komitetu. Po šio susitikimo R. Šukys teigė, kad vaistų kainos jau sumažėjo beveik 11 proc., tikimasi, kad iki metų pabaigos kainos sumažės bent iki 15 proc. To pasekoje pavyko sutaupyti 80 milijonų litų.

Valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys sakė: „Prezidentės iniciatyva jau yra procesas pajudėjęs, vaistų kainos pradėtos reguliuoti, pasikeitė vaistų išrašymo tvarka, šioks toks vaistų kainų sumažėjimas konstatuojamas. Tačiau Prezidentė ir susitikime pabrėžė, kad jis yra mažesnis, negu buvo tikėtasi“.

Ką reiškia šie du  susitikimai? Iš šalies tai galėtų atrodyti eiliniai situacijos aptarimai.

Tačiau nereikia užmiršti bendro įvykių konteksto. Gegužės mėnesį R. Šukys pavirtinino naują vaistų išrašymo tvarką, prieš kurią prasidėjo didelė ir plati agitacijos kampanija, vedama Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento L. Labanausko. Prie jo prisijungė ir buvęs sveikatos apsaugos ministas Juozas Olekas. Įvyko svarstymas Seimo sveikatos reikalų komitete, po kurios komiteto pirmininkas A. Matulas ne kartą sakė, kad tvarka bus keičiama. Jis teigė, kad šis klausimas bus svarstomas rudenį.

Atėjo ruduo …. Tačiau Prezidentė atrodo užbėgo Labanausko-Matulo-Oleko kompanijai už akių.  Susitikimas su Prezidente pasiuntė aiškų signalą šiai trijulei: nebandykite keisti gero įstatymo.

Ir jis iš tikro yra geras. To jau seniai reikėjo Lietuvos medicinai. Mintys apie tai – rytojaus įraše.

PrintFriendly

· · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me