Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | LJGA

Jan/10

12

Dr. Jonas Korsakas: vienas tikslas – atskiri keliai

Kol Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikoje brendo maištingos nuotaikos ir vyko nuotykių kupinos intensyvios derybos, šiek tiek pakoregavusios rezidento „statusą“ bent jau vyresnių kolegų gydytojų akyse, kitos rezidentūros bazėse taip pat turėjo savo problemų ir žmonių, kurie tas problemas norėjo kelti ir spręsti.

2006 m. lapkričio mėnesį Martynas Andrijevskis tuo metu nelabai populiarioje gydytojų rezidentų elektroninio pašto grupėje parašė: „Pasiskaičiau paskutinį Veido žurnalą apie socialines padugnes ir kažkaip negaliu negalvoti, kad rašo ne apie mus – niekieno neatstovaujamus rezidentus. Manau kvaila būtų toliau tikėtis, kad kas nors kitas, o ne mes patys imsime savimi rūpintis. Kiek žinau dabar oficialiai yra štilis, jokių bangų, dėl to labiausiai ir apmaudu…“ Po šio įrašo užsivedus diskusijai apie gydytojo rezidento statusą, atlygį už darbą ir paruošimo kokybę, po kurio laiko subrendo susitikimas. Inesa Žeimė, Martynas Andrijevskis, Jonė Žilinskaitė, Dainius Daunoravičius, Tomas Baltrūnas – šie žmonės jau tuo metu kalbėjo apie tas pačias problemas, kurias mes sprendėme Santariškėse. Jau per pirmajį susitikimą šie žmonės iškėlė diskusijai pačias svarbiausias problemas: gydytojo rezidento-studento statusą, socialines garantijas, atlyginimą už darbą ir gydytojo paruošimo kokybę. Šie kertiniai pumktai, tarsi pamato akmenys visą laiką buvo ir tebelieka mūsų veiklos pagrindiniai tikslai ir šiandien. Po pirmojo susitikimo 2007 m. sausio 17 dieną gimė rezidentų internetinis forumas, nauja grupė susirašinėjimui kodiniu pavadinimu „org-komas“. Ši iniciatyvių žmonių grupė ėmė periodiškai susitikinėti ir ruoštis tolesnei veiklai. Buvo kuriama rezidento ir rezidentūros vizija, kalbama apie rezidentų organizacijos steigimo galimybę, vertinant tuometinę Lietuvos ekonominę padėtį diskutuojama dėl tikslingo gydytojo rezidento atlyginimo dydžio.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokie nuolatiniai susitikimai, kuriuose vis kalbama apie tą patį, mažai ką duoda, jų vertė labai didelė. Kiekvieną kartą diskutuojant apie rezidento statusą, analizuojant problemas, jas išdėstant kita kryptimi ar kitu kampu, šie žmonės tobulėjo ir savo ruožtu tobulino idėjas ir vizijas.

Mūsų keliai, kuriais atėjome  ir veiklos stilius buvo skirtingas – mes, Santariškių klinikų aktyvistų grupelė, matydami gyvenimiškas ir realias ligoninės problemas ėmėmės jų sprendimo būdų ir palaispniui įsisotinome suvokimu, jog norint įgyvendinti bet kokus esminius pakeitimus, nepakanka to siekti vienoje gydymo įstaigoje. Mūsų darbai nenuėjo veltui, mes pasiekėme realių mažų laimėjimų, tačiau norėdami didesnių rezultatų, atsimušėme į sieną, vadinamą sistema. Tai sienai pajudinti reikėjo išeiti už ligoninės ribų ir mąstyti sistemiškai. Suvokdami, jog situacija palanki – valstybėje ekonominis pakilimas, prasidedanti švietimo sistemos reforma, susikaupusi kritinė nepatenkintų gydytojų rezidentų masė, valstybės institucijos jautriai gaudo signalus iš ES – mes visgi patys nesiryžome keisti sistemos in corpore, manydami, jog imsime viską reformuoti ir tobulinti mažais gabalėliais, po kiekvieno gabalėlio žiūrėdami, „kas čia vyksta“.

Inesa, Martynas ir Co mąstė sistemiškai ir konceptualiai. Kalbėdami apie problemas, jie ieškojo jų esmės ir priežastingumo. Mano nuomone, jiems trūko realios veiklos ir žingsnių paverčiant savo siūlymus rezultatais. Tas idėjų sėklas reikėjo pasėti, atsiradusius daigus laistyti ir negailėti trašų, kadangi oras ir dirva buvo kaip reta palankūs.

Ir tada mūsų keliai susitiko…

PrintFriendly

· ·

Dec/09

31

Dr. Jono Korsako atsiminimai

Vilniaus Universiteto MF dekanei Z. A. Kučinskienei

Vilniaus Universiteto MF doktorantūros ir rezidentūros skyriui

Vilniaus Universiteto Ligoninės Santariškių Klinikų gen. direktoriui A. Laucevičiui

PRAŠYMAS

Dėl VU rezidentūros organizavimo, rezidentų problemų ir jų sprendimo būdų

2006 m. gegužės 9 d.

Vilnius

1. Rezidentų statuso pakeitimas, perskirstant dalį lėšų tiesiogiai rezidentūros bazėms nėra pakankamai pagrįstas ir nebus veiksmingas, skatinant rezidentų mokymąsi ir darbą, kadangi: Visų rezidentų priėmimas į gydytojų – asistentų pareigas Universitetinėse ligoninėse nėra tikslingas – dalis rezidentų dirba kitose gydymo įstaigose panašiose pareigose. Finansavimo problema nėra esminė kliūtis priimant rezidentus į asistentų pareigas, kadangi šiuo metu motyvuoti rezidentai sėkmingai dirba gydytojais asistentais VUL SK, netgi neįvedus tokio reguliavimo. Gydytojai rezidentai šiandien pastatyti į keblią padėtį: jie jau turi medicinos gydytojo licenziją, tačiau studijų metu rezidentūros bazėse negali dirbti visiškai savarankiškai. Socialines problemas rezidentai išsprendžia įsidarbindami kitur, dažniausiai ne Universiteto ligonininėse, poliklinikose, greitosios medicinos pagalbos stotyse, kur jų darbas yra apmokamas. Šitaip iš dalies sprendžiama ir gydytojų trūkumo problema. Didelę dalį gydytojo darbui reikalingų žinių ir patirties rezidentai gali gauti ir dirbdami kitose gydymo įstaigose, todėl Universiteto ligoninės šiandien turėtų būti tos bazės, kuriose gydytojai rezidentai gauna tai, ko negali gauti kitur: galimybę tobulėti ir atlikti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, naudotis naujausiomis diagnostinėmis galimybėmis, instrumentiniais tyrimų metodais, aukščiausio lygio specialistų konsultacijomis ir patarimais. Reali situacija visiškai kitokia: Universiteto ligoninėse rezidentai atlieka didelę dalį mažai kvalifikacijos reikalaujančio darbo, todėl jie renkasi tokį patį, tačiau papildomai apmokamą darbą kitose gydymo įstaigose. Priverstinai priėmus rezidentus į asistentų pareigas, Universiteto ligoninės taptų pagrindinėmis rezidentų darbo bazėmis, tačiau tai sukeltų daug socialinių-ekonominių problemų ir nepagerintų rezidentūros studijų kokybės. (more…)

PrintFriendly

·

Theme Design by devolux.nh2.me