Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Raimondas Šukys


Sveikatos apsaugos ministrui R. Šukiui

2010.10.26

Šiandien A. Šimaitis Jums išsiuntė laiško kopiją, adresuotą man.

Atsakydamas į A. Šimaičio laiške išsakytas mintis, pareiškiu, kad jokie postai Klaipedos ligoninėje A. Šimaičiui nebuvo siūlomi (žiūr. vakarykščią įrašą – A.Š.).

Jam buvo siūloma susitikti ne dėl sveikatos sistemos reformos eigos Vakarų Lietuvoje, o dėl žiniasklaidoje išsakytų minčių, kurios tiesiogiai palietė mano asmenį ir Klaipėdos ligoninę.

Pagarbiai,

Jonas Sąlyga

****

Šimaitis.lt: Keista, kai žmogus siūlo susitikti ir per tarpininkus, ir siųsdamas SMS žinutes, o kai jam pasiūloma susitikti, staiga dingsta kaip į vandenį. Tad vis dėl to – koks galėjo būti galimo susitikimo tikslas?

PrintFriendly

· ·

Lapkričio 26 d. Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus iniciatyva įvyko forumas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos medicinos ateities. Didžiausias šio forumo paradoksas buvo tai, kad dauguma suinteresuotų pusių tokio forumo nepageidavo.

Klaipėdos ligonines ištiko ekspertų aprašoma valios paralyžiaus situacija. Tai yra tokia situacija, kai dėl grupinių, asmeninių interesų vežimas yra traukiamas į visas puses ir skirtingoms grupėms pasiekus jėgų pusiausvyrą, vežimas, kuriame šiuo atveju sėdi Klaipėdos pacientai, gydytojai ir visuomenė, negali pajudėti iš vietos. Negali pajudėti iš vietos, nes tie, kurie traukia vežimą, iš savo žodyno yra išbraukę visuomeninio intereso sąvoką.

Vienintelis vaistas iš tokios susidariusios situacijos yra viešas forumas, į kurį susirenka visos polemizuojančios pusės ir bando ieškoti bendro sprendimo. Atrodo, kad Klaipėdos savivaldybė šį valios paralyžiaus gydymo būdą pritaikė sėkmingai ir paskyrė pirmąjį gydymo kursą.

Visi forumo dalyviai pritarė, kad pirmasis gydymo kursas – tai kreipimasis į ministeriją bei Seimą dėl pataisos, kuri sudarytų sąlygas Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę. Anot forume dalyvavusio ministro patarėjo M. Marcinkevičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija „nuoširdžiai pritaria, kad Klaipėdoje būtų kuriama Klaipėdos universiteto ligoninė“.

Tai viena iš nedaugelio taip reikalingų Lietuvai teigiamų naujienų. Gaila, kad to reikėjo laukti nuo 2002 metų, kai švedų ekspertų atliktoje studijoje buvo teigiama: „…svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms.“

Kad ir kiek besidžiaugtumėme ne tik pasikeitusia ministerijos pozicija, kuri atspindi norą bendradarbiauti ir konstruktyviai ieškoti išeities iš aklavietės, nė kiek ne mažiau svarbu yra tai, kad išlieka visos prielaidos, dėl ko buvo patekta į valios paralyžių.

Itin nerimą keliantis faktas tas, kad forume nedalyvavo net du iš keturių pagrindinių Klaipėdos ligoninių vyr. gydytojų. Tai yra ne tik nemandagus žestas Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus atžvilgiu, bet taip pat ir akivaizdus ignoravimo pozicijos demonstravimas. Forume buvo svarstoma ne tik Klaipėdos, bet ir Vakarų Lietuvos pacientų ateitis. Nejaugi šie du vyr. gydytojai neturėjo ką pasakyti?

Vienas iš šių vyr. gydytojų aktyviam Vakarų Lietuvos pacientų ir medikų grupės dalyviui prof. A. Kirkučiui uždraudė atvykti į forumą, motyvuodamas tuo, kad neleido sveikatos apsaugos ministras. Klaipėdos merui išvakarėse teko skambinti bendrapartiečiui ir tikslinti situaciją. Šis klausimas ministrui sukėlė juoką. Tai forumo dalyviams pasakojo Klaipėdos meras.

Turbūt neatsitiktinai ši istorija nutiko ligoninėje, kuri jau kelintą kartą patenka į kontraversiškų istorijų sūkurį. Apie tai diskutuoti nebuvo forumo tikslas, tačiau Seimo narys E. Jurkevičius diskusijos dalyviams priminė naujausią istoriją, susijusią su Klaipėdos jūrininkų ligonine.

Dėl tokių bei panašių istorijų Klaipėda ir atsidūrė valios paralyžiaus būklėje, todėl šios situacijos bendrųjų principų suvokimas yra labai svarbus, nes nuo to gali priklausyti Klaipėdos situacijos pagerėjimas.

2010 metų gegužės 27 dieną Klaipėdos savivaldybėje turėjo įvykti posėdis dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Likus kelioms dienoms iki posėdžio, atvyko buvęs viceministras G. Valiukonis ir arogantišku, įsakmiu tonu savivaldybės nariams pareiškė: „Jei nesutiksite su ministerijos pozicija (sujungti, o ne prijungti), turėsite dvi Marijampolės lygio ligonines.“

Tą arogancijos akimirką jis tiesiog užmiršo, kad Lietuvoje dar egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, pagal kurią Vyriausybės sprendimai negalioja savivaldybėms, ir kad savivaldybės nuomonė yra ne mažiau svari nei ministerijos.

Šiuo nepagarbos pacientams virusu G. Valiukonis sugebėjo užkrėsti ir ministrą R. Šukį, kuris, nesugebėdamas atskirti politikos ir medicinos, rugpjūčio mėnesio „Veido“ numeryje nesėkmingai ironizavo: „Galbūt tai lemia artėjantys savivaldybių rinkimai, tačiau savivaldybė priėmė sprendimą ir prisiėmė finansinę atsakomybę, ir tai sveikintina“.

Ministras R. Šukys ištesėjo savo žodį ir spalio 11 dieną atsiuntė sveikinimą ne tik Klaipėdos, bet ir visiems Vakarų Lietuvos pacientams. Ministerija nutarė traumų centrą steigti Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Šioje ligoninėje nėra ir niekada nebuvo jokios infrastruktūros traumoms gydyti. Tokios struktūros jau seniai egzistuoja kitose dviejose Klaipėdos ligoninėse.

Parlamentaras E. Jurkevičius teigia, kad tokį sprendimą ministerija priėmė todėl, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė projektą pasiūlė tik už 10 milijonų litų.

Seimo narys turi mąstyti valstybiškai. Ar Lietuvoje atsirastų bent vienas ūkininkas, kuris priimtų sprendimą kurti dar trečią tokią struktūrą Klaipėdoje? Todėl klausti reikėtų ne apie tai, kodėl valstybiškai nemąsto E. Jurkevičius, bet klausti reikėtų, kodėl jis gina šį absurdišką sprendimą.

2007 metais Sveikatos apsaugos ministerija, naudodamasi ES lėšomis, nusprendė steigti ar plėtoti dešimt traumos centrų Lietuvoje. Devyni iš jų gavo visas, dar 2007 metais patvirtintas lėšas, išskyrus Klaipėdos universitetinei ligoninei numatytą 19 milijonų sumą.

Jei ministerija vykdė taupymo programą, tai pirmas klausimas galėtų būti toks: kodėl kituose Lietuvos miestuose nebuvo ieškoma alternatyvių paslaugų teikėjų? Arba, jei ministerijai kilo abejonių dėl pradinės kainos, kodėl ji net nebandė derėtis su kitomis dviejomis Klaipėdos ligoninėmis tam, kad jos atliktų darbus už mažesnes kainas?

Pasitelkus logikos mokslų taisykles, galima labai lengvai suvokti šio sprendimo absurdiškumą. Vienas iš logikos dėsnių teigia, jog pabandžius pratęsti esamo sprendimo įsivaizduojamą tęstinumą, susidaro daug aiškesnis vaizdas.

Tarkim, šiame konkurse būtų dalyvavusi dar viena iš Žemaitijos ligoninių, išsidėsčiusių pačiame Vakarų Lietuvos viduryje, ir pateikusi paraišką teikti tokias paslaugas už 5 milijonus litų. Valstybė tuomet sutaupytų ne 9 milijonus, bet visus 14 milijonų litų. Ir ne tik. Kiekvienais metais Greitosios pagalbos automobiliai dėl benzino sąskaitos sutaupytų valstybei dar po vieną milijoną litų. Tad kodėl gi nesustabdžius, anot E. Jurkevičiaus, jau dalies “įsisavintų” lėšų, ir tokio centro neįsteigus pačioje Žemaitijos širdyje?

Tokius veiksmus tarptautinės organizacijos vadina didžiąja korupcija. Medicininė korupcija pagal apibrėžimą gali būti mažoji (papildomi mokėjimai) ir didžioji. Didžioji korupcija yra ne tik tuomet, kai finansiniais instrumentais yra nuolat paperkami pareigūnai, bet ir tada, kai priimami sprendimai, dėl kurių visuomenė patiria iš pradžių nematomų nuostolių. Tai yra tada, kai akivaizdu, kad priimtas sprendimas pažeidžia visuomeninį interesą. Už tokio intereso pažeidimą ilgainiui visuomenė mokesčių forma sumokės ne 9 ir ne 14 milijonų litų, o gerokai daugiau.

Gal net ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad ir toliau didinamas nepasitikėjimas valstybe, valstybinėmis institucijomis, valdžia. Tik dar labiau auga žmonių noras tarsi žiurkėms bėgti iš skęstančio (o gal net jau paskendusio) valstybinio mąstymo laivo.

O tie, kurie išvykę, matydami tokius sprendimus, su dideliu palengvėjimu gali atsidusti: „Ačiū, Dievui, kad manęs ten nėra.“

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Nov/10

6

Labiausiai skaitomi įrašai – rugsėjis

1. Kristina Andrėkutė. Rimčiausi dalykai gyvenime nutinka spontaniškai

Neretai rimčiausi dalykai gyvenime nutinka gana spontaniškai. Man taip buvo su sprendimu emigruoti…Truputį daugiau laiko pamąstymui apie ateities perspektyvas ir emigracijos pliusus bei minusus atsirado mėnesiui išvykus praktikai į Vokietiją …

… Vokietijoje į skyrių guldomas pacientas iš karto priskiriamas vienam ar kitam jaunajam gydytojui, kuris jį apžiūri, paskiria tyrimus ir gydymą. Nereikia eiti susikibus su vyresniuoju kolega prisistatyti. Nereikia tartis dėl kiekvieno punkto paskyrimuose. Daugiau atsakomybės, bet daug daugiau pasitikėjimo bei motyvacijos tobulėti …

… Ir visas puikiai paruošto lietuviško gydytojo darbas lieka tik rašyti receptus ir traktatus ligos istorijose. Vokietijoje banalius paciento statusus ir skundus kompetentingos surašyti ir slaugytojos …

…Tiesa, kalbant apie gydytojų pajamas, sunku nepaminėti kyšių.  Dėl to, kad Vokietijoje pacientas tau nesumąstys atnešt voko su pinigais, tiesiog ramiau dirbti…

…Ir tas mokslas čia labiau mokslinis, niekas nesigina disertacijų iš retrospektyviai surūšiuotų ligos istorijų…

…Ir visos Lietuvos labui visgi norėtųsi tikėti tuo populiariu šiuo metu teiginiu, kad „geriausi specialistai neemigruoja“.  Kaip ir tuo, kad Lietuva pagaliau pradės rūpintis, kaip tiems likusiems geriausiems specialistams suteikti visas sąlygas dirbti ir tobulėti…

2. Šveicarijos radijas DRS apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje

… Dvi skirtingos Lietuvoje vykdomos sveikatos politikos vietos, Vilniaus universitetinė ligoninė ir ambulatorija Kačerginėje. Ligoninė gauna milijonus eurų, ambulatorija tik keletą centų …

… Aišku tik tiek, kad, palyginus su kitomis ligoninėmis, Vilniaus universitetinė ligoninė surijo nemažai pinigų …

… Situaciją dar labiau pasunkina korupcija. Užsienio ekspertai spėja, kad 25 procentai ES lėšų, skirtų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nutekėjo į asmenines kišenes. „Kai kurie ligoninių direktoriai pasistatė didžiulius pastatus su privačiais kabinetais. Kyla klausimas – kaip jie gali sau tai leisti?“ …

… Kuo daugiau valdžios turi ligoninių vadovai, tuo didesnės korupcijos apimtys…

… Genovaitė ambulatorijoje uždirba labai mažai: dirbdama puse etato, teuždirba 400 litų. Pavertus Šveicarijos frankais tai net nesiektų 50. Tai yra pats žemiausias atlyginimas dirbantiems Lietuvos sveikatos apsaugos srityje…

3.   Birutė Jankuvienė. Keturiolika bučinių į galvytę

… Porą mėnesių rytais pakostintį vyrą vos ne jėga priverčiau atlikti tyrimus. Kraujo tyrimas mus pribloškė. Tą pačią dieną hematologai patvirtino lėtinės mieloleukemijos diagnozę …

… “Gyvensi penkis metus”, – drėbtelėjo pagyvenusi hematologė, duodama suprasti, kad dar kokius du, tris metus pridėjo…

… Kaip baisu yra žinoti, jog yra galimybė padėti mano brangiausiam žmogui, bet ji nepasiekiama. Mes nekalti, kad mūsų tokie žeminančiai maži atlyginimai, jog negalime leisti sau tinkamai gydytis …

… Tada prasidėjo grumtynės su didžiuliu biurokratijos kalnu Lietuvoje. Po ilgai trukusių įvairaus lygmens atsirašinėjimų, įtikinėjimo, netgi grasinimų. Buvau pasiryžusi su visais vaikais badauti prie Seimo, paskelbusi visam pasauliui, kaip Lietuvoje pasmerkiamas mirčiai gydytojas, atidavęs medicinai gražiausių dvidešimt savo gyvenimo metų, keturių nepilnamečių vaikų tėvas…

P.S. Netyčia iš pradžių buvome paskelbę juodraštinį variantą, todėl kompjuteris rodo kaip du skirtingus įrašus. Iš viso – 242.

4.  Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

… Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą? …

____

Nuotraukos autorė Rūta Jasaitytė

PrintFriendly

· · · · · ·

Sep/10

28

Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

1. Ar prieš pradedant sveikatos apsaugos reformą buvo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama reformos eiga, sėkmė ir efektyvumas? Jei tokie kriterijai buvo nustatyti, gal galėtumėte juos pateikti ir atskleisti kaip jie kito reformos metu?

2. 2009 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras p. A. Čaplikas tvirtino, kad reformos efektyvumas pagal pesimistinį scenarijų bus 369,9 mln. litų, o pagal optimistinį –  443 mln.? Gal galėtumėte pakomentuoti, ar buvo pasiektas šis rezultatas? Jei šis rezultatas nebuvo pasiektas, kodėl? Pastaruoju metu du kartus buvo didinamas apmokėjimo už paslaugas balas. Ar tai reiškia, kad nebuvo pasiekti A. Čapliko prognozuoti efektyvumo kriterijai ir iš anksto numatyti reformos tikslai?

3. Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą?

4. Š.m. rugpjūčio mėn. „Veido“  publikacijoje „Sveikatos reforma galingiems negalioja“ skelbiama informacija, kad vienas iš pagrindinių reformą vykdančių pareigūnų viceministras Martynas  Marcinkevičius tuo pačiu metu eina ir vyr. gydytojo pareigas Vilniaus klinikinėje Vasaros ligoninėje. Ar reformos vykdymo prasme tai nėra akivaizdus interesų konfliktas, diskredituojantis reformos vykdymo metodus?

5. Kokie struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai buvo padaryti didžiosiose ligoninėse, kad jos efektyviai susidorotų su padidėjusiu pacientų srautu?

6. Kaip buvo vykdoma stebėsena bei kontroliuojama ir užtikrinama, kad nesumažėtų paslaugų kokybė, nemažą dalį paslaugų perkeliant į didesnes ligonines? Kokiu būdu didžiosios (respublikinės, universiteto) ligoninės pasiruošė padidėjusiam pacientų srautui? Ar yra žinoma, kiek pacientų laiku negavo pagalbos didžiosiose ligoninėse, nes dėl organizacinių priežasčių jie atvyko pavėluotai arba dėl lovų trūkumo didžiosiose ligoninėse?

7. Kaip su padidėjusiais krūviais susidorojo didžiųjų ligoninių gydytojai? Kokiu būdu tai yra vertinama?

8. Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad dabartiniais laikais neįmanoma reformų įgyvendinti „iš viršaus“. Lygiai taip pat jie teigia, kad reformos negali įvykti vien tik „iš apačios“. Reikalingas abiejų pusių bendradarbiavimas, ieškant bendrų sprendimų ir į reformos rėmėjus įtraukiant vis platesnį medicinos darbuotojų ratą. Gal galėtumėte pateikti tokius pavyzdžius iš Lietuvos sveikatos apsaugos reformos?

9. Pasaulyje slaugytojų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje yra labiau vertinamas ir skatinamas, jos atlieka daug įvairiapusiškesnes funkcijas tiek stacionaruose, tiek bendruomenėje. Sveikatos apsaugos ministerija tai pripažįsta, reformos metmenų pristatyme teigiama: „Daugiau atsakomybės bei funkcijų perduoti slaugos personalui“. Kokių konkrečių priemonių imamasi, kad Lietuvoje prasidėtų šis procesas?

10. Tarptautiniai ekspertai prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus dauguma Vakarų Europos valstybių neturės galimybių padidinti finansinių lėšų apimties sveikatos apsaugai ir rekomenduoja pagrindinį dėmesį sutelkti sveikatos apsaugos efektyvumui gerinti. Lietuvos sveikatos apsaugos efektyvumas yra vienas žemiausių Europoje. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija taip pat teigia: „Buvęs kasmet didėjantis finansavimas nebepajėgė pagerinti situacijos; šiuo metu nebedidėjantis, o netgi mažėjantis finansavimas sukėlė visišką sumaištį sistemoje ir apnuogino jos neefektyvumą“. Gal galite pateikti sąrašą priemonių, kurių imasi ministerija, kad pagerintų sveikatos lėšų panaudojimo efektyvumą?

11. Viena iš  pagrindinių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos  neefektyvumo priežasčių yra labai silpnai ir mažai plėtojama ambulatorinė grandis. Sveikatos sistemos metmenų pertvarkos pristatyme ministerija teigia, jog reikalinga ambulatorinės pagalbos ir slaugos plėtra. Prieš prasidedant reformai, buvo teigiama, kad pinigai, sutaupyti iš stacionarinės medicinos, bus skiriami  pirminės priežiūros grandžiai. Gal galite pateikti tokiu būdu sutaupytų finansinių lėšų sumą ir kiek iš tos sumos buvo skirta pirminei ambulatorinei grandžiai? Kokie kiti konkretūs žingsniai buvo žengti, stiprinant ambulatorinę grandį?

12. Pristatant reformą, SAM teigė, kad rajoninėse ligoninėse trūksta specialistų. Taip pat buvo teigiama, kad reikėtų sveikatos priežiūros specialistus nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį. Gal galite pateikti konkrečius skaičius, kiek tokių specialistų buvo nukreipta į ambulatorinę grandį ir kokiais metodais bus (ar jau yra) įgyvendinamas šis procesas?

13. Didžiosiose Lietuvos ligoninėse yra specialistų perteklius. Dėl to kenčia Lietuvos jaunųjų gydytojų rengimas, nes jie negali gauti pakankamai klinikinio darbo patirties. Kokių priemonių ministerija imasi, kad būtų sprendžiamas šis klausimas?

14. Kokiu procentiniu dydžiu buvo sumažinti gydytojų, slaugytojų ir ligoninių administratorių atlyginimai? Ar mažinant šioms medicinos darbuotojų grupėms atlyginimus buvo išlaikytas socialinio teisingumo principas?

15. Kodėl atsitiko taip, kad jaunųjų  gydytojų (rezidentų) algos mažėjo labiausiai (25 proc.) iš visų medicinos darbutotojų tarpo? SAM duomenimis  vyresniųjų gydytojų algos mažėjo 13,6 proc.

16. 2009 metų Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Kaip jau minėjome, korupcija yra akivaizdi problema. Daugelis sveikatos priežiūros pareigūnų taip pat įsitikinę, kad būtina stiprinti ligoninių vadybos sugebėjimus ir profesionalumą. Jie mano, kad ligoninės (kaip spaudimą daranti grupė) daro pernelyg didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai bei valdymui vietos ir respublikiniu lygiu. Esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas“. Šį faktą pripažįsta ir pati ministerija reformos metmenyse pažymėdama, kad Lietuvoje yra „neefektyvus valdymas visuose lygmenyse“.  Kas yra atlikta per pastaruosius  metus tam, kad situacija keistųsi?

17. SAM praėjusiais metais teigė, kad bus atlikta mokslinė analizė, kiek ir kokių paslaugų artimiausiais metais reikės kiekviename regione. Gal galite pateikti šios analizės rezultatus?

18. Ar Lietuvoje yra fiksuojamas išvengiamų mirčių rodiklis, kuris laikomas vienu geriausiu rodiklių vertinant sveikatos apsaugos efektyvumą? Jei taip, kaip jis pakito nuo reformos vykdymo pradžios?

19. 2009 m. Pasaulio banko ataskaitoje teigiama: „Nėra sukurtos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos, kuri užtikrintų, kad sprendimai investuoti priimami atsižvelgiant į poreikius (įskaitant fizinį prieinamumą) ir ekonomiškumą, arba leistų stebėti brangios įrangos saugumą ir tinkamą naudojimą.“ Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu taip pat buvo parodyti iškalbingi skaičiai apie neefektyvų aparatūros panaudojimą ir neekonomišką aparatūros pirkimą. Ar sukurta Pasaulio banko minima technologijų vertinimo sistema?

20. Pasaulio banko ekspertai teigia: „Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia įstatymus, kuriuose aprašomi paslaugų standartai ir vaistų skyrimo gairės, o Valstybinė ligonių kasa atlieka auditą ir stebi, kaip laikomasi standartų, tačiau nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje.“ Kokių žingsnių ministerija ėmėsi, kad pagerintų paslaugų kokybės stebėseną ir diegtų kokybės užtikrinimo kultūrą?

21. SAM reformos metmenų pristatyme buvo teigiama: „Įdiegus ligoninių valdybų ar kitą kolektyvinio valdymo modelį, kuris kontroliuotų  ligoninių vadovų vienasmeninius sprendimus, prisidėtų prie efektyvesnio įstaigų valdymo“. Kokie kolektyvinio valdymo modeliai įdiegti arba kokius modelius ruošiamasi įdiegti artimiausiu metu?

22. Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu buvo teigiama, jog yra netikslinga finansuoti visos eilės atskirų ligoninių. Citata iš A. Čapliko pristatymo: „Valstybės investicijų 2010-2012 metų programai pateiktų paraiškų (nuo 18,8 mln. Lt. iki 38,3 mln. Lt.). Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities ligoninės projekto Onkologinių susirgimų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos gerinimas ir gydymo užtikrinimas lėšų poreikis – 8 mln. Lt. Netikslinga pradėti šio naujo projekto įgyvendinimo, nes šio tipo paslaugos plėtojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“ Ar tai buvo įgyvendinta?

23. Eksministro p. A. Čapliko pristatymo Seime metu buvo teigiama, kad sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus, nebebus tikslinga pradėti kai kurių naujų objektų (nuo 24,6 mln. Lt. iki 34,6 mln. Lt.). Citata iš A. Čapliko pristatymo: „Pavyzdžiui, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatų atnaujinimas ir medicinos paslaugų plėtra bei energetinio ūkio rekonstravimas –  8,8 mln. Lt.“ Ar tai buvo įgyvendinta?

24. Kuo baigėsi istorija dėl pozitronų emisijos tomografo? A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Vien ketinimas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms ir Vilniaus universiteto onkologijos institutui įsigyti po pozitronų emisijos tomografą sutaupo ne mažiau nei 17 mln. litų.“

25. A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Sujungus VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (VULSK) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutu (VUOI), tikslinga svarstyti pagal tą pačią priemonę numatomų įsigyti 2 SPECT/CT poreikio pagrįstumą (po vieną VULSK ir VUOI); magnetinio rezonanso įsigijimo pagrįstumą VUOI, kadangi VULSK turimi magnetinio rezonanso aparatai nėra galutinai užimti (pagal VULSK atstovo informaciją); kompiuterinio tomografo pritaikyto spindulinės terapijos planavimui poreikio pagrįstumą. Galima sutaupymų suma – apie 13 mln. Lt.“ Šios įstaigos nebuvo sujungtos. Tačiau net jei jos nėra sujungtos juridine prasme, ar nebūtų galima tos aparatūros panaudoti ekonomiškai bet kuriuo atveju? Ar nebuvo per tą laiką nupirkta visa minėta aparatūra ir tokiu būdu iššvaistyta milijonai valstybės lėšų?

26. A. Čaplikas 2009 metais Seime teigė: „Vilniaus miesto savivaldybės ligoninę sujungus su VšĮ Vilniaus miesto universiteto (VMUL) ir Vilniaus universiteto Antakalnio (VUAL) ligoninėmis, būtų galima svarstyti galimybę dienos chirurgijos paslaugų teikimą koncentruoti kurioje nors vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, taip siekiant efektyviau naudoti lėšas: VMUL medicininės įrangos įsigijimui ir dienos chirurgijos operacinių patalpų rekonstrukcijai planuojama skirti iki 1,919 mln. Lt; VUAL dienos chirurgijos skyriaus įrangai įsigyti skirta – iki 0,56 mln. Lt.“ Kokia pažanga šia linkme?

27. Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė), kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Ar tai nėra akivaizdus Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų neefektyvus panaudojimas ir švaistymas? Įdomiausia tai, kad šis klausimas svarstomas tuo metu, kai vyksta teismo procesas dėl galimos didelio masto korupcijos Klaipėdos ligoninėje (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Įtariama, kad Klaipėdos ligoninės juristė Raminta Petkutė dalyvavo korupciniuose sandoriuose, kurių vertė galėjo siekti iki pusės milijono litų. Ar planuojami 12 milijonų litų nėra prizas šiai ligoninei už galimai įvykdytus ankstesnius sandėrius?

28. Pagal Lietuvoje egzistuojančią tvarką, kuri  ypač gaji sveikatos apsaugos sistemoje, visiems yra žinoma, kad ligoninėse ir plaukas nuo galvos nenukris be vyr. gydytojo žinios. Todėl net ir visiškai naiviam pašaliečiui yra aišku, kad galimi Ramintos Petkutės veiksmai buvo derinami su ligoninės administracija. Kokių priemonių Sveikatos apsaugos ministerija bei joje egzistuojantis Kovos su korupcija skyrius imasi, kad būtų tinkamai įvertinta Klaipėdos ligoninėje susiklosčiusi situacija? Šios ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga jau kelintą kartą įsipainioja į itin neaiškias istorijas, kurioms tik prasidėjus, jos stebuklingu būdu pasibaigia. 1999 m. Valstybės kontrolė nustatė galimus didelius pažeidimus, susijusius su laivuose dirbančių gydytojų finansavimu. 2004 metais Jonas Sąlyga kartu su eksministru Konstantinu Dobrovolskiu įsipainiojo į angiografo istoriją. Abi šios istorijos užgeso. Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Daug kalbame apie korupciją. Piktinamės, analizuojame šaknis, prognozuojame pasekmes. Tačiau pernai už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Teismą pasiekė vos kas antra byla. Laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas. Už kyšininkavimą – nė vienas.“ Ar Jono Sąlygos atvejis nėra vienas iš jų? Nejaugi Ramintos Petkutės ir Klaipėdos ligoninės (buvusi Klaipėdos jūrininkų ligoninė) byla taps dar viena iš tokių?

29. Gerai ir tinkamai ištyrus šią bylą, nustačius visą suinteresuotų ir susijusių asmenų voratinklį bei išmokus šios bylos pamokas, jos išvadas būtų galima pritaikyti ir kitoms Lietuvos ligoninėms. Siūlau Ramintai Petkutei iš anksto suteikti pilną indulgenciją su sąlyga, kad ji išsamiai atskleis visas šios aferos aplinkybes. Argi to nereikia mums visiems ir Lietuvai?

*******

Šis tekstas taip pat skelbiamas  svetainėje “lrytas.lt”

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Theme Design by devolux.nh2.me