Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Rimantas Taraškevičius

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius: “Ar yra sprendimas, kuris tenkintų visus?”

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius: “Klaipėdos ligoninių jungimas irgi problematiškas, bet manau, kad sprendimas bus rastas. Nuoširdžiai tikiu, jog tas sprendimas yra – 3-iasis mokslo ir gydymo centras. Jei visi tam pritaria, belieka kalbėti apie įgyvendinimą ir interesų suderinimą.”

PrintFriendly

· · · ·

2010 m. lapkričio 26 dieną Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus iniciatyva įvyko forumas-diskusija “Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas Klaipėdoje: ar yra sprendimas, kuris tenkintų visus?. Buvo diskutuojama dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Šiandien skelbiame video  filmukus, sukurtus pagal  Dr. A. Šimaičio pranešimą  “Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija”.

Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija – I dalis

Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija – II dalis

Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija – III dalis

****

Kiti forumo pranešimai bei pasisakymai bus skelbiami šios savaitės laikotarpiu.

PrintFriendly

· · · · ·

Dec/10

4

Spalio mėnesio skaitomiausi įrašai

Klaipėdos forumas: pasisako pacientų atstovė p. A. Petrauskienė

Spalio mėnesio pirmieji keturi skaitomiausi įrašai buvo apie Klaipėdą:)

1. Žinia iš sveikatos apsaugos ministerijos

Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą … Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija …Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.

2.  Piramidinio mąstymo per trumpą laiką nepakeisi ?

Šiuo momentu svarbu nesubyrėti, priimti iššūkius, vis pasidairant į šviesą tunelio gale, tikintis kitokios ateities savo vaikams … Mūsų piramidė turi būti tvirta, gerai subalansuota, gyvybinga, išdidžiai stovinti šalia kitų. Jei ne – tada tampame didžiųjų piramidžių pamatų plytomis, arba išvis subyram į pakelės dulkes …intelektuali piramidė turi būti tarp struktūrų. Tokiu atveju – taip, apatinės struktūros sudaro organinį pagrindą aukštesnėms struktūroms. Problema Lietuvoje yra kita. Kad žmonės dirbantys aukštesnėse struktūrose pradeda galvoti, kad jie yra ‘aukštesni’ už tuos, kurie dirba žemiau esančiose struktūrose …

3. Atviras laiškas Klaipėdos merui p. R. Taraškevičiui

Iki šiol spaudoje buvo girdėti tik įvairių suinteresuotų pusių įvairūs pareiškimai su dar įvairesnėmis nuomonėmis. Tačiau visos šios pusės nėra nė karto susitikę konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai. Todėl kitas racionalus žingsnis turėtų būti ne svarstymas Seime, bet tokios diskusijos organizavimas. Šioje diskusijoje visos suinteresuotos pusės galės išsakyti savo pasiūlymus bei viziją, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

4. Mūšis dėl Klaipėdos prasideda

Todėl 2010 sausio 15 dieną atsiminsime kaip nedidelę, bet labai svarbią pergalę kare dėl mūsų medicinos Vakarų Lietuvoje. Tą dieną mes parodėme, kad galime būti vieningi ir galime rasti kelią į priekį

Tačiau karas tęsiasi. Mūšis dėl Klaipėdos dar nėra laimėtas. Prieš beveik devyniasdešimt metų Klaipėda buvo išvaduota iš vokiečių okupacijos ir prijungta prie Lietuvos.

Ar sugebės Klaipėda ir šį kartą išsivaduoti iš kelių žmonių, kuriems valdžia apsuko galvą ir jie pradėjo jaustis padėties viešpačiais, gudriai paspęstų pinklių?

5.  Ramūno Liko vadybos pradžiamokslis. Strateginis valdymas

Kognityvinis disonansas. L. Festingerio „Kognityvinio disonanso teorija“ … Taigi kognityvinio disonanso esmė, kad tarp tokių esminių žmogaus sričių kaip elgesys, mąstymas ir jausmai turi būti harmonija. Jeigu kurioje nors iš šių sferų atsiranda komponentas prieštaraujantis visumai ar viena sfera pasikeičia kitų dviejų atžvilgiu – atsiranda prieštaravimas (disonansas), kuris sukelia diskomfortą, kurio pasekoje individas imasi priemonių, kurios leistų atstatyti pusiausvyrą.

Kad būtų aiškiau, paimkime praktinius pavyzdžius iš gyvenimo. Pavyzdžiui žmogelis buvo išrinktas į Seimą (ar šiaip į valdžią pateko). Praeina kiek laiko ir jis pasikeitė – pasikeitė jo apsirengimo stilius, pasikeitė ir laikysena, pasikeitė ir kalbėjimo maniera bei savęs vertinimas bei kitų vertinimas. Ar vaizdas matytas?

****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · · ·

VIDEO REPORTAŽAS  IŠ KLAIPĖDOS FORUMO

Dr. A. Šimaitis: norėčiau padėkoti Klaipėdos savivaldybei ir Klaipėdos merui R. Taraškevičiui.

Klaipėdos meras R. Taraškevičius: skandinavų studijos, padarytos 2002 metais, pasiūlymas buvo steigti trečią universiteto centrą Klaipėdoje.

KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas doc. A. Razbadauskas: iš viso Klaipėdos ligoninėse dirba net 51 mokslo daktaras – jie  galėtų būti gerais rezidentų mokytojais.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas M. Marcinkevičius: forumą vertinu labai teigiamai .. laukia nelengvas kelias, kurį reikės nueiti visiems kartu, nes ministerija viena negali įsteigti trečiojo centro … Tik bendro sutarimo ir bendro darbo pasekoje tas gali būti.

Artimiausiom dienom  skelbsime kitus du Klaipėdos forumo įrašus: visas forumo įrašas bei Dr. A. Šimaičio pranešimas “Sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija”

****

Nuotraukos autorė Rūta Jasaitytė

PrintFriendly

· · · · · ·

Lapkričio 26 d. Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus iniciatyva įvyko forumas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos medicinos ateities. Didžiausias šio forumo paradoksas buvo tai, kad dauguma suinteresuotų pusių tokio forumo nepageidavo.

Klaipėdos ligonines ištiko ekspertų aprašoma valios paralyžiaus situacija. Tai yra tokia situacija, kai dėl grupinių, asmeninių interesų vežimas yra traukiamas į visas puses ir skirtingoms grupėms pasiekus jėgų pusiausvyrą, vežimas, kuriame šiuo atveju sėdi Klaipėdos pacientai, gydytojai ir visuomenė, negali pajudėti iš vietos. Negali pajudėti iš vietos, nes tie, kurie traukia vežimą, iš savo žodyno yra išbraukę visuomeninio intereso sąvoką.

Vienintelis vaistas iš tokios susidariusios situacijos yra viešas forumas, į kurį susirenka visos polemizuojančios pusės ir bando ieškoti bendro sprendimo. Atrodo, kad Klaipėdos savivaldybė šį valios paralyžiaus gydymo būdą pritaikė sėkmingai ir paskyrė pirmąjį gydymo kursą.

Visi forumo dalyviai pritarė, kad pirmasis gydymo kursas – tai kreipimasis į ministeriją bei Seimą dėl pataisos, kuri sudarytų sąlygas Klaipėdoje steigti universiteto ligoninę. Anot forume dalyvavusio ministro patarėjo M. Marcinkevičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija „nuoširdžiai pritaria, kad Klaipėdoje būtų kuriama Klaipėdos universiteto ligoninė“.

Tai viena iš nedaugelio taip reikalingų Lietuvai teigiamų naujienų. Gaila, kad to reikėjo laukti nuo 2002 metų, kai švedų ekspertų atliktoje studijoje buvo teigiama: „…svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms.“

Kad ir kiek besidžiaugtumėme ne tik pasikeitusia ministerijos pozicija, kuri atspindi norą bendradarbiauti ir konstruktyviai ieškoti išeities iš aklavietės, nė kiek ne mažiau svarbu yra tai, kad išlieka visos prielaidos, dėl ko buvo patekta į valios paralyžių.

Itin nerimą keliantis faktas tas, kad forume nedalyvavo net du iš keturių pagrindinių Klaipėdos ligoninių vyr. gydytojų. Tai yra ne tik nemandagus žestas Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus atžvilgiu, bet taip pat ir akivaizdus ignoravimo pozicijos demonstravimas. Forume buvo svarstoma ne tik Klaipėdos, bet ir Vakarų Lietuvos pacientų ateitis. Nejaugi šie du vyr. gydytojai neturėjo ką pasakyti?

Vienas iš šių vyr. gydytojų aktyviam Vakarų Lietuvos pacientų ir medikų grupės dalyviui prof. A. Kirkučiui uždraudė atvykti į forumą, motyvuodamas tuo, kad neleido sveikatos apsaugos ministras. Klaipėdos merui išvakarėse teko skambinti bendrapartiečiui ir tikslinti situaciją. Šis klausimas ministrui sukėlė juoką. Tai forumo dalyviams pasakojo Klaipėdos meras.

Turbūt neatsitiktinai ši istorija nutiko ligoninėje, kuri jau kelintą kartą patenka į kontraversiškų istorijų sūkurį. Apie tai diskutuoti nebuvo forumo tikslas, tačiau Seimo narys E. Jurkevičius diskusijos dalyviams priminė naujausią istoriją, susijusią su Klaipėdos jūrininkų ligonine.

Dėl tokių bei panašių istorijų Klaipėda ir atsidūrė valios paralyžiaus būklėje, todėl šios situacijos bendrųjų principų suvokimas yra labai svarbus, nes nuo to gali priklausyti Klaipėdos situacijos pagerėjimas.

2010 metų gegužės 27 dieną Klaipėdos savivaldybėje turėjo įvykti posėdis dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Likus kelioms dienoms iki posėdžio, atvyko buvęs viceministras G. Valiukonis ir arogantišku, įsakmiu tonu savivaldybės nariams pareiškė: „Jei nesutiksite su ministerijos pozicija (sujungti, o ne prijungti), turėsite dvi Marijampolės lygio ligonines.“

Tą arogancijos akimirką jis tiesiog užmiršo, kad Lietuvoje dar egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, pagal kurią Vyriausybės sprendimai negalioja savivaldybėms, ir kad savivaldybės nuomonė yra ne mažiau svari nei ministerijos.

Šiuo nepagarbos pacientams virusu G. Valiukonis sugebėjo užkrėsti ir ministrą R. Šukį, kuris, nesugebėdamas atskirti politikos ir medicinos, rugpjūčio mėnesio „Veido“ numeryje nesėkmingai ironizavo: „Galbūt tai lemia artėjantys savivaldybių rinkimai, tačiau savivaldybė priėmė sprendimą ir prisiėmė finansinę atsakomybę, ir tai sveikintina“.

Ministras R. Šukys ištesėjo savo žodį ir spalio 11 dieną atsiuntė sveikinimą ne tik Klaipėdos, bet ir visiems Vakarų Lietuvos pacientams. Ministerija nutarė traumų centrą steigti Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Šioje ligoninėje nėra ir niekada nebuvo jokios infrastruktūros traumoms gydyti. Tokios struktūros jau seniai egzistuoja kitose dviejose Klaipėdos ligoninėse.

Parlamentaras E. Jurkevičius teigia, kad tokį sprendimą ministerija priėmė todėl, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė projektą pasiūlė tik už 10 milijonų litų.

Seimo narys turi mąstyti valstybiškai. Ar Lietuvoje atsirastų bent vienas ūkininkas, kuris priimtų sprendimą kurti dar trečią tokią struktūrą Klaipėdoje? Todėl klausti reikėtų ne apie tai, kodėl valstybiškai nemąsto E. Jurkevičius, bet klausti reikėtų, kodėl jis gina šį absurdišką sprendimą.

2007 metais Sveikatos apsaugos ministerija, naudodamasi ES lėšomis, nusprendė steigti ar plėtoti dešimt traumos centrų Lietuvoje. Devyni iš jų gavo visas, dar 2007 metais patvirtintas lėšas, išskyrus Klaipėdos universitetinei ligoninei numatytą 19 milijonų sumą.

Jei ministerija vykdė taupymo programą, tai pirmas klausimas galėtų būti toks: kodėl kituose Lietuvos miestuose nebuvo ieškoma alternatyvių paslaugų teikėjų? Arba, jei ministerijai kilo abejonių dėl pradinės kainos, kodėl ji net nebandė derėtis su kitomis dviejomis Klaipėdos ligoninėmis tam, kad jos atliktų darbus už mažesnes kainas?

Pasitelkus logikos mokslų taisykles, galima labai lengvai suvokti šio sprendimo absurdiškumą. Vienas iš logikos dėsnių teigia, jog pabandžius pratęsti esamo sprendimo įsivaizduojamą tęstinumą, susidaro daug aiškesnis vaizdas.

Tarkim, šiame konkurse būtų dalyvavusi dar viena iš Žemaitijos ligoninių, išsidėsčiusių pačiame Vakarų Lietuvos viduryje, ir pateikusi paraišką teikti tokias paslaugas už 5 milijonus litų. Valstybė tuomet sutaupytų ne 9 milijonus, bet visus 14 milijonų litų. Ir ne tik. Kiekvienais metais Greitosios pagalbos automobiliai dėl benzino sąskaitos sutaupytų valstybei dar po vieną milijoną litų. Tad kodėl gi nesustabdžius, anot E. Jurkevičiaus, jau dalies “įsisavintų” lėšų, ir tokio centro neįsteigus pačioje Žemaitijos širdyje?

Tokius veiksmus tarptautinės organizacijos vadina didžiąja korupcija. Medicininė korupcija pagal apibrėžimą gali būti mažoji (papildomi mokėjimai) ir didžioji. Didžioji korupcija yra ne tik tuomet, kai finansiniais instrumentais yra nuolat paperkami pareigūnai, bet ir tada, kai priimami sprendimai, dėl kurių visuomenė patiria iš pradžių nematomų nuostolių. Tai yra tada, kai akivaizdu, kad priimtas sprendimas pažeidžia visuomeninį interesą. Už tokio intereso pažeidimą ilgainiui visuomenė mokesčių forma sumokės ne 9 ir ne 14 milijonų litų, o gerokai daugiau.

Gal net ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad ir toliau didinamas nepasitikėjimas valstybe, valstybinėmis institucijomis, valdžia. Tik dar labiau auga žmonių noras tarsi žiurkėms bėgti iš skęstančio (o gal net jau paskendusio) valstybinio mąstymo laivo.

O tie, kurie išvykę, matydami tokius sprendimus, su dideliu palengvėjimu gali atsidusti: „Ačiū, Dievui, kad manęs ten nėra.“

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Ištrauka iš Genovaitės Privedienės (“Vakarų ekspresas”) reportažo

****

Forumo dalyviai pritarė Jungtinėje Karalystėje dirbančio dr. Audriaus Šimaičio idėjai, užuot ligonines sujungus mechaniškai, kurti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuri koordinuotų trijų Klaipėdos suaugusiųjų ligoninių veiklą: priiminėtų bendro pobūdžio sprendimus, kuriuos įgyvendintų ligoninės, būtų atsakinga už gydytojų rengimą, vykdytų rezidentūros stebėsenos funkciją regione, užtikrintų efektyvų resursų panaudojimą ir kt.

Tik atsisakant vienasmenio valdymo modelio, anot A. Šimaičio, būtų galima pažaboti korupciją, padidinti medicinos paslaugų efektyvumą, sutaupyti lėšų.

Tačiau kad tokia asociacija galėtų būti juridiškai įkurta ir veikti, – pabrėžė SAM atstovas M. Marcinkevičius, – reikėtų pakoreguoti teisinę bazę. Arba ji turėtų veikti “geranoriškumo principu”.

Tačiau ar yra galimybė jai susikurti “geranoriškais” pagrindais, forumo dalyviai suabejojo. Mat dviejų uostamiesčio ligoninių, kurių steigėjas yra SAM, – Jūrininkų bei Respublikinės Klaipėdos ligoninių – vadovai nuomonės neišreiškė, nes į forumą jie neatvyko.

Anot mero, jam paskambinęs vienos šių ligoninių gydytojas teigė norįs dalyvauti forume, bet ligoninės vadovas pasakęs, kad tai daryti uždraudė SAM. Tiesa, M. Marcinkevičius paneigė, kad SAM davusi tokį nurodymą.

KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis iniciatyvai steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją sakė neprieštaraująs.

Visas reportažas – “Vakarų ekpreso” svetainėje

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Nov/10

25

Apie sprendimų priėmimo kultūrą

Lapkričio 26 dieną įvyks Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus inicijuojamas forumas, kuriame bus diskutuojama apie Klaipėdos ligoninių ateitį. Apie Klaipėdos situaciją viešojoje erdvėje buvo daug informacijos.

Plačiai aptarinėta tiek Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija (sujungti Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Klaipėdos ligoninę), tiek Klaipėdos savivaldybės pozicija (prijungti Klaipėdos ligoninę prie Klaipėdos universitetinės ligoninės). Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas viešojoje erdvėje net pradėjo diskutuoti apie galimas kandidatūras į naujojo junginio vadovus, teigdamas, kad už uždarų durų Klaipėdos savivaldybė sutiktų su ministerijos planais, jei būtų sutarta dėl vadovo kandidatūros (prof. V. Janušonis). Nors nei ministerija, nei A. Matulas atvirai neįvardija, tačiau jie savo kandidatą, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytoją Joną Sąlygą,  į šio galimo junginio vietą taip pat turi.

Klaipėdos situacija nėra išimtinė. Panašūs procesai, tik mums nematomi ir nežinomi, vyko ir vyksta kituose Lietuvos medicinos bastionuose.

Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas. Vyksta atskirų grupuočių, įtakingų asmenų ar kelių įtakingų grupių kova. Kam reikalinga ta kova? Ta kova yra reikalinga tik tiems, kurie kovoja. O visi kiti yra paklusnūs šios kovos stebėtojai. Tiesa, kai kuriais  atvejais jie taip pat įtraukiami į šią kovą ir yra priversti rinktis vieną arba kitą pusę. Kito pasirinkimo ar kitos alternatyvos dabartinėje situacijoje jiems nėra. Tie kiti – tai pacientai, slaugytojos, eiliniai gydytojai ir visa kita visuomenė.

Saugodami ir puoselėdami savo asmeninius interesus, šie „kovotojai” stumia mus visus į kovą, kurios mums kariauti nereikia. Todėl mums yra būtina suvokti, kaip tai atsitinka tam, kad mes galėtume rinktis ne kelių asmenų ar grupuočių asmenininius ar grupinius interesus, bet visuomeninį ir bendruomeninį interesą.

„Kovotojų” veikimo mechanizmas yra paprastas. Įvyksta užstalės, kabinetinis ar koridorinis susitarimas, kurio metu keli įtakingi ir svarbūs asmenys priima sprendimą, ko reikia avių bandai. Pasidalija postus, vėliau tai įvelkama į koncepciją ir parduodama „liaudžiai”. Naujoji grupuotė, kuriai atrodo, kad ji įgavo daugiau jėgos, „stumia“ naują projektą, o  senosios  jėgos priešinasi. Turime tokį rezultatą, koks šiuo metu yra Klaipėdoje – aklavietę. Suomijos edukologijos profesorius P. Izadi tokią visuomenėje susiklosčiusią situaciją vadina valios paralyžiumi. Tai yra tokia situacija, kai dėl vyraujančių materialinių, grupinių ir asmeninių interesų yra užmirštamas visuomeninis interesas, ir dėl atsiradusios atskirų grupių priešpriešos valstybinės institucijos tampa bejėgės priimti sprendimą, kuris labiausiai atspindėtų visuomenės interesą.

Nejaugi nėra būdo, kaip išsaugoti visuomeninį interesą, kurį įgyvendinus visiems būtų geriau?

Toks vaistas nuo užstalės sprendimų yra sprendimų priėmimo kultūra. Sprendimų priėmimo kultūra, o tiksliau – gebėjimas gerai išdiskutuoti problemą, įsigilinti į įvairius niuansus bei visas proceso sudedamąsias dalis, išklausyti visas suinteresuotas puses lemia būsimo sprendimo įgyvendinimo sėkmę bei to sprendimo rezultatus.

Jei vyksta tinkama atvira diskusija, labai dažnai atsiranda nemažas skirtumas tarp to, kas buvo siūloma diskusijos pradžioje arba atsiranda kitų, anksčiau nepasiūlytų įgyvendinimo būdų. Taip visos sistemos grandys pasijunta proceso dalyviais, ir kai yra priimamas sprendimas, jie supranta – tai buvo visų bendras, o ne kurios nors vienos šalies (grupės žmonių, ministerijos, atskirų asmenų) sprendimas.

Vienas iš tokių būdų – viešas forumas. Klaipėdoje įvyksiantis forumas bus vienas iš pirmųjų tokių renginių. Nuo jo sėkmės ir eigos gali priklausyti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies pacientų bei medikų bendruomenės likimas.

Forumo idėjos gimimas ir laikotarpis iki jos įgyvendinimo atspindi sudėtingą, kliūčių kupiną kelią, kuriuo kartais turi prasibrauti naujos mintys ir idėjos. Tarkime, Danijoje ir Šveicarijoje atviri forumai ir diskusijos yra savaime suprantamas ir dažnas reiškinys, jie rengiami siekiant aptarti įvairius gyvenimo klausimus, rasti priimtinus sprendimus.

2009 metų lapkritį šių eilučių autorius Vilniuje surengė sveikatos apsaugos modelio „Vertybėmis pagrįsta reforma” pristatymą. Tarp dalyvių buvo Prezidentės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Aira Mečėjienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė, Vilniaus ir Kauno universitetų klinikų dėstytojai,  medicinos draugijų atstovai, gydytojai, išeivijos organizacijų atstovai,  jaunieji gydytojai, studentai.

Po pristatymo vyko ilga ir produktyvi diskusija, kurios metu tapo akivaizdu, kad yra daugybė skirtingų nuomonių ir pozicijų dėl tuometinio ministro A. Čapliko pasiūlyto reformos modelio. Tačiau visos skirtingos pusės nė karto nebuvo susitikusios atvirai, skaidriai ir viešai diskusijai. Šio susitikimo metu buvo nutarta siūlyti Prezidentūrai inicijuoti tokį forumą. Tačiau ministerijai intensyviai „stumiant“ reformą, neliko laiko ir erdvės tokiai idėjai įgyvendinti.

2010 metų vasario 5 dieną „Vertybėmis pagrįsta reforma” buvo pristatyta Prezidentūroje bei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Tuo metu Klaipėdos situacija jau buvo pasiekusi pradinę valios paralyžiaus fazę. Šių  diskusijų metu vėl gimė mintis organizuoti viešą forumą, šį sykį dėl Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Seimo Pirmininkė I.Degutienė pasiūlė surengti pasitarimą Klaipėdoje, kuriame dalyvautų SAM, savivaldybės, Klaipėdos universiteto, ligoninių atstovai, politikai, ir vietos lygmenyje priimti rezoliuciją, kuri galėtų tapti teisiniu pagrindu keisti reformos nuostatą, įkuriant universiteto ligoninę Klaipėdoje.

Šią iniciatyvą įgyvendinti ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną jie kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos miesto savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą. Tačiau nei ministerija, nei Klaipėdos miesto savivaldybė jokių konkrečių veiksmų tada nesiėmė.

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas  neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos miesto savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija  nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pavadinta Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu.

Taip situacija Klaipėdoje pasiekė galutinę valios paralyžiaus fazę – absoliutų paralyžių.

2010 metų spalio 5 dieną atviru laišku kreipiausi į Klaipėdos miesto merą R. Taraškevičių ir siūliau surengti atvirą forumą dėl Klaipėdos ligoninių ateities.

Klaipėdos meras pritarė šiai iniciatyvai ir lapkričio 26 dieną įvyks atviras forumas dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Lietuvos visuomeninėje kultūroje tai naujas ir pozityvus žingsnis, ir reiktų pasveikinti Klaipėdos merą R. Taraškevičių, kuris ėmėsi šio žingsnio.

Šiai iniciatyvai taip pat pritarė ir Sveikatos apsaugos ministerija, šių eilučių autoriui atsiuntusi laišką, kuriame teigiama:  „Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą. Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama strateginių trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslų, planuoja ir toliau diskutuoti dėl Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo įgyvendinimo, ir tikisi bendromis pastangomis rasti geriausią sprendimą. Manome, kad viešą diskusiją dėl universitetinės ligoninės įkūrimo Klaipėdoje galimybių turėtų inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybė. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.“

Klaipėdos savivaldybės inicijuotas forumas atveria naują galimybę mums visiems pakeisti seną „kabinetinę” sprendimų priėmimo kultūrą į naują – atvirą, skaidrią, matomą ir viešą. Ar sugebėsime pasinaudoti šia unikalia galimybe?

***
Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me