Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Rimvydas Valatka

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė metė didelį iššūkį visų valstybių finansų politikai, biudžeto formavimo principams. Esant tokioms sąlygoms, dauguma Europos valstybių taiko socialinio teisingumo principą ir aiškių valstybės prioritetų išskyrimą. Karpant biudžetą valstybės finansuojamoms sritims, nemažinama toms sritims, kurios yra gyvybiškai būtinos arba tos, kurios yra itin svarbios ilgalaikei šalies ateičiai. Taip pat yra stengiamasi kuo mažiau sumažinti socialiai pažeidžiamoms žmonių ir piliečių grupėms.

Jungtinėje Karalystėje į valdžią atėjus konservatorių ir liberaldemokratų koalicijai, vienas iš pirmųjų jos žingsnių buvo koalicijos pareiškimas, kad finansavimas sveikatos apsaugai ir švietimui nebus mažinamas.

Pašaliečiams gali kilti klausimas, kodėl sveikatos apsaugai ir kodėl švietimui? Niekas nesiginčija, kad švietimas yra ilgalaikė šalies investicija ir kad bet kokie rimti finansavimo mažinimai gali atsiliepti tolimesnei šalies perspektyvai ir taip kasdien vis labiau konkuruojančioje terpėje.

Savo ruožtu, tarptautiniai tyrimai ir studijos rodo, kad iš visų valstybinių investicijų, labiausiai atsiperkanti ir duodanti daugiausiai naudos valstybei, yra investicija į sveikatos apsaugą. Vienintelė sąlyga – lėšos turi būti panaudojamos tikslingai ir efektyviai.

Jaunieji gydytojai (rezidentai) yra unikali socialinė žmonių grupė. Jie ne tik atlieka gydytojų darbą, bet kartu ir tobulėja, mokosi. Lietuvoje susiklostė toks modelis, kad jaunieji gydytojai finansavimą gauna iš dviejų šaltinių. Vienas – atlyginimas iš ligoninių. Antras – Švietimo ministerijos mokoma stipendija, kurios dydis šiuo metu yra 1200 litų. Jaunųjų gydytojų socialinė grupė pagal Vakarų Europoje nustatytus standartus atitinka mažiausiai du išskirtinumo kriterijus.

Taigi jaunieji gydytojai yra unikali šalies investicija – tai yra žmonės, kurie gerai įvaldę gydytojišką meną, ateities Lietuvai kurs pačią didžiausią šalies investiciją. Būtent jie turės atstatyti mūsų šalies gyventojų darbingumą ir užtikrinti, kad jie galėtų likti darbingi iki vis ilgėjančio pensinio amžiaus.

2007 metais jaunieji gydytojai Lietuvoje buvo turbūt vienintelė grupė, kuri neturėjo nei socialinių, nei materialinių, nei ekonominių garantijų. Būdami gydytojais, jie net neturėjo teisės apžiūrėti ligonio be jo sutikimo, jie nebuvo įdarbinami ligoninėse. Į juos nebuvo kreipiama jokio dėmesio, o jų interesai ignoruojami. Situacija pasiekė apogėjų, kai 2007 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo nutarta, kad rezidentams nereikia paskutinės užuovėjos – mažo, drėgno persirengimo kambarėlio pusrūsyje. Tame mažame kambarėlyje jaunieji gydytojai ne tik persirenginėdavo, bet rinkdavosi kartu aptarti bendrus reikalus, pasišnekučiuoti. Rezidentams buvo pasiūlyta persirenginėti drabužinėje.

Dar daugiau – Seimo sveikatos reikalų komitete (SSRK) buvo kurpiamas įstatymas, pagal kurį rezidentams būtų  tekę susimokėti už rezidentūrą. Nors visame pasaulyje šie gydytojai yra pati svarbiausia universiteto ir regioninių  ligoninių darbo jėga ir jiems mokami geri atlyginimai.

Grasinimas atimti kambarėlį buvo paskutinis kantrybės lašas. Jauni gydytojai ėmėsi veikti. Visose masinės informacijos priemonėse pasirodė daugybė pranešimų apie varganą rezidentų padėtį, tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto (pirmininkas A. Matulas) naujo gydytojų rengimo įstatymo buldozeris pirmyn judėjo nesustodamas. Buvo ruošiamas įstatymas, kurio esmė buvo labai paprasta: valstybė jums duos darbo, o jūs gausite lengvatines paskolas, kuriomis galėsite susimokėti už tai, kad gaunate darbo.

Rezidentai svarstė, tarėsi, galvojo. 2007 metų gegužės 5 dieną jie surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvavo apie dvidešimt rezidentų. Tarp kviestinių svečių buvo ir šių eilučių autorius. Pradėjome veikti drauge. Buvo akivaizdu, kad be geranoriškos žiniasklaidos atstovų pagalbos tolimesnės pastangos skęs ministerijos, SSRK ir akademinės visuomenės įmantriai paspęstuose biurokratiniuose spąstuose.

Važiuodamas į  pirmąjį susitikimą su rezidentais, sugalvojau, kad reikia tiesiog susitikti su interneto naujienų portalo „Lrytas“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka, trumpai išdėstyti problemas ir paprašyti, kad atspausdintų jau paruoštą straipsnį. Rimvydo iki tol niekada nebuvau matęs ir niekada nepažinojau. Pokalbis buvo trumpas ir konkretus. Po dviejų savaičių „Lietuvos ryte“ pasirodė publikacija  „Laikas imtis tikros medicinos reformos“.

Buvo akivaizdu, kad tokių veiksmų nepakaks. Atsiminiau, kad telefoninės teisės  įprotis Lietuvoje yra dar labai gajus. Pagalvojau: ,,Esu nepriklausomos Lietuvos pilietis, todėl nejaugi  neturiu teisės paskambinti SSRK pirmininkui p. A. Matului ir tiesiog su juo pasikalbėti?”

Tikėjausi produktyvios diskusijos, tačiau pokalbis buvo labai sunkus: išklausiau  monologą apie tai, kiek daug valstybė daro gydytojų labui, apie nuostabų rezidentūros projektą. Vėliau ši trumpa įžanga perėjo į esminę pokalbio fazę – patriotizmo pamoką. Mano pašnekovas, nepalikdamas pauzių įsiterpti, trumpai ir drūtai apibendrino diskusiją: reikia būti patriotu ir grižti į Lietuvą… Įdomus ir kiek netikėtas „diskusijos“ posūkis – tiesiai į moralines aukštumas. Atsakiau taip pat trumpai: „Jums tapti patriotu yra daug lengviau – tereikia nutraukti reformą, kurią pradėjote.“ Čia mūsų pokalbis ir baigėsi. Ragelyje nebeliko pašnekovo balso – tik įkyrus pypsėjimas.

Antano Matulo tonas bei įkarštis liudijo apie begalinį norą ir toliau vykdyti iš anksto suplanuotą planą ir teikti rezidentams „lengvatines“ paskolas. Ką daryti toliau? Tuomet kreipiausi į Jungtinėje karalystėje gyvenančių lietuvius gydytojus ir kartu paruošėme viešą laišką Prezidentui, Premjerui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo pirmininkui. Tą laišką komentavo dauguma nacionalinių ir regioninių masinės informacijos priemonių. Jis buvo paskelbtas likus vos dviems dienoms iki lemiamo SSRK posėdžio. Šiomis bendromis kolektyvinėmis pastangomis pavyko užkirsti kelią įstatymui, kuris Lietuvos gydytojų rengimo sistemą būtų nubloškęs į pasaulyje dar neregėtas žemumas.

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos nariai, vadovaujami asociacijos prezidento Jono Korsako, veikė toliau, atkakliai diena iš dienos mynė įvairių institucijų slenksčius, rašė ilgus laiškus. 2008 metais Seime buvo patvirtintas naujas šiuolaikinis gydytojų rengimo įstatymas, sudarantis gerą pagrindą Lietuvoje kurti šiuolaikinę gydytojų rengimo sistemą. Tokią, apie kurią prof. Vilius Grabauskas yra sakęs: „Kurkime sistemą, kurioje norėtų dirbti jaunieji gydytojai.“

2009 metais, pasinaudojusi finansų krize, SAM pradėjo kurpti planus, kaip mažinti rezidentų atlyginimus. SAM pareigūnas Bartlingas pareiškė, kad rezidentų atlyginimas nemažės daugiau nei kitų gydytojų grupių. Jis teigė: ,,Rezidentų atlyginimas priklauso nuo valstybės biudžeto tikslinio finansavimo. Dėl Vyriausybės sprendimo mažinti bazinę algą nuo rugsėjo 1 dienos jų atlyginimas sumažėjo 4,7 proc. – tiek pat, kiek ir kitų valstybės tarnautojų. Negaliu pasakyti, kad rezidentų algos mažėja labiau nei gydytojų. Tačiau ministerija neplanuoja šiemet dar daugiau mažinti rezidentų algų, neketinama keisti jų atlyginimo koeficiento. Bet jei Finansų ministerija neskirs kitiems metams tiek lėšų, kiek prašome, teks mažinti rezidentų atlyginimo koeficientą. SAM derėsis, kad to nereikėtų daryti.“

Atrodo, kad SAM pareigūnai yra prasti derybininkai, nes rezidentams atlyginimas buvo mažintas du kartus: buvo mažinama ir bazinis atlyginimas, ir koeficientas. Rezidentų alga sumažėjo 25 procentais. Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai informavo, kad, lyginant 2010 m. sausio vidutinį gydytojo atlyginimą su 2009 m. sausiu, jis sumažėjo 13,6 proc., arba 476 litais.

Statistikos departamento duomenimis, atlyginimas valstybės tarnyboje sumažėjo 7,9 proc., tuo tarpu visame ūkyje ir privačiame sektoriuje – 7,4 procentais, lyginant šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose per metus vidutinis darbo užmokestis mažėjo dar labiau – 18,1 proc., o atskirai skaičiuojant Ministro Pirmininko tarnybą ir ministerijas – mažėjimas siekė 21,2 proc.

Labai malonu, kad Lietuvos jaunieji gydytojai pateko tarp aukščiausias pareigas einančių politikų, teisėjų ir aukščiausių valstybės tarnautojų kategorijos. Vienintelė problema yra ta, kad šį kartą kalbama ne apie atlyginimų didinimą, bet apie mažinimą. Lietuvos jaunųjų gydytojų atlyginimas sumažėjo labiausiai – net 25 procentais.

Atrodo, kad tokia atlyginimų mažinimo politika galėtų tapti nauju socialinio teisingumo matu Lietuvoje. Tai būtų lietuviško teisingumo versija.

Kuo tavo ateities potencialas yra svarbesnis valstybei ir kuo tu gali ateityje įnešti didesnį indėlį į BVP, tuo daugiau reikia sumažinti atlyginimą šiandien.

***

P.S. Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui iki 2011 metų pabaigos pratęsti gydytojų rezidentų algų sumažinimą.

PrintFriendly

· · · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me