Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Rita Banevičienė

Po lapkričio 20 dieną skelbto įrašo “Žmogus, kuris patikėjo reforma” Dr. Rita Banevičienė Facebook’o diskusijoje pateikė įdomų klausimą.

***

Rita Banevičienė ….  Man tik viena neaišku: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?

***

Pasižadėjau Ritai atsakyti į šį klausimą.

****

Gyvenant Australijoje, neįmanoma nepastebėti eukaliptų. Tai unikalus medis ne tik dėl to, kad tik eukaliptų lapais misdamos išgyvena koalos.

Skaitydamas australų romanus apie tenykštį gyvenimą daug giliau susipažinau, ką reiškia eukaliptas australams ir aborigenams, kaip jie moka valdyti gaisrus ir ką reiškia gaisras europiečiui ir aborigenui.

Tarkime, europiečiai gaisrą priima kaip stichinę nelaimę. O aborigenai mano, kad gaisras – tai galimybė atsinaujinti, galimybė viską pradėti iš naujo. Jie taip pat žiūri į gaisrus, kaip į galimybę pagerinti aplinkos produktyvumą.

Besigilindamas toliau, sužinojau, kad yra trys eukaliptų dauginimosi būdai. Itin įdomus man pasirodė trečiasias. Australijoje yra apie 700  skirtingų eukaliptų rūšių. Nedidelė dalis iš jų atsinaujina itin unikaliu būdu: jų atsinaujinimui gaisras yra būtinynė. Tai yra, jei nebūtų gaisrų, ši rūšis apskritai negalėtų egzistuoti.

Kilusio gaisro metu eukalipto sėkla nukrenta į karštą dirvą. Ir ta sėkla gali atsidaryti tik karštoje dirvoje.  Portalas  “Australian plants online’ apie eukaliptus rašo: ¨Eukalipto žūtis paskatina sėklos atsidarymą … Turbūt paradoksalus yra faktas, kad eukaliptų regeneracija yra labai menka ar net neįmanoma be gaisrų.”

Rengdamasis Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos konferencijai, kuri įvyko 2009 m. vasario 21 d. ir kurios preliudas aprašytas mano straipsnyje “Žmogus, kuris patikėjo reforma”, parengiau pranešimą “Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?”.

Šios pranešimo simboliu pasirinkau eukalipto medį ir gaisrą.  Ir eukaliptas, ir gaisras, ir aborigenų požiūris į gaisrus turbūt geriausiai apibūdina reformos/pokyčių metu vykstančius procesus.

Pranešime išdėsčiau sveikatos apsaugos reformos planą, kuris per tą laiką, aišku, šiek tiek pasikeitė.

Tačiau galima drąsiai teigti, kad tas planas yra šiandien Klaipėdoje vykstančių pokyčių pagrindu.

Visą  pranešimą galima peržiūrėti čia.

Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali egzistuoti be gaisrų? (2009 m. Vilnius)

Apie tai taip rašė ir lrytas.lt svetainė  lrytas.lt svetainė

PrintFriendly

· ·

Oct/10

12

Yra tokia problema, kaip ją sprendžiame?

Ačiū, Rita,

Malonu buvo gauti laiškelį iš Jūsų. Dėl vyr. gydytojų – tai pasirašau šimtu procentų. Apie tai aš jau esu rašęs gana daug.

Jūs teigiate : “Kaip pastebėjote, medikai yra apatiški ir nelinkę diskutuoti apie pertvarkas, nebent asmeniškai juos tai liestų. Jautriais klausimais puikiai manipuliuoja vadovai.

O taip pat: “Bet manau, kad demokratijos, ypač dabartinėmis chaoso sąlygomis reikia mažiau. Todėl problemų sprendimas asociacijose, nemanau, kad duotų laukiamų rezultatų. Būtų vėlgi žiūrima savo interesų.

Tada Jūs siūlote: “Koncepcija turi būti sukurta specialistų, pagrįsta tvirtais argumentais apie esamą padėtį, sergamumą, realų paslaugų apmokėjimą, papildomą apmokėjimą ir alternatyviais pasiūlymais dėl naujų darbo vietų kūrimo ir t.t”

O tuomet konstatuojate: “Deja reformas vykdo politikai, kurie gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Įdomu, ką veikia Nacionalinė sveikatos taryba?”

Visa tai, ką Jūs parašėte, yra paprasčiausiai hierarchinio modelio, kuris egzistuoja itin stipria forma Lietuvoje, pavyzdys. Ir Jūs jučia nejučia esate įtraukta į tą logiką/mąstymą.

Vadyboje šis mąstymas vadinasi transakcinis vadovavimo būdas. Jo esmė – viską valdo, visus sprendimus priima ir kontroliuoja vadovas. Pavaldiniams reikia vykdyti. Sistema gali veikti tol, kol yra vadovas ir kol jis yra darbo vietoje. Kita šios sistemos veikimo prielaida yra skaidrumas – nes sąmoningai/nesąmoningai pavaldiniai deleguoja visą pasitikėjimą sistemos/įmonės rezultatais vadovui.

Tada visi žino, ką daryti – nes jiems yra pasakoma. Bet vos tik vadovo nėra (arba jam nesinori galvoti) nors vienai dienai, sistema yra paražiuota. Dar labiau ji tampa paralyžiuota, kai vadovai yra korumpuoti. Tuomet sistemos dalyviai pasijaučia bejėgiais. Nes, pirma, jie pasijaučia apgauti – tai yra, juos apgavo tie, kuriems buvo deleguota atsakomybė už sistemos/institucijos veiklą.

Antra, per daugybę metų jie įprato negalvoti bendruomeniškai, visuomeniškai – jie nemoka, nežino, ką daryti. Tada jie gali tik lieti apmaudą, skųstis ir keikti sistemą … arba aklai ją ginti ir fanatiškai sekti savo lyderiais. Tada dar atsiranda keli tokie, kurie nepriklauso nei vienai, nei antrai pusei- jie tiesiog trina rankas, manipuliuoja žmonėmis ir bando sau išpešti naudos – tai pilkieji kardinolai, karjeristai. Atsiranda puiki terpė Parkinsono ligai, kurią taip gražiai aprašė Ramūnas Likas  rugpjūčio 19 dienos įraše Ramūno Liko vadybos pradžiamokslis. Parkinsono liga.

Žvelgiant iš šio taško, suprantama, kodėl Jūs rašote: “Kaip pastebėjote, medikai yra apatiški ir nelinkę diskutuoti apie pertvarkas, nebent asmeniškai juos tai liestų. Jautriais klausimais puikiai manipuliuoja vadovai.”

Kitas vadovavimo mechanizmas yra transformacinis. Tai yra toks, kai dauguma sprendimų deleguojama į žemesnius padalinius, jiems suteikiama daug autonomijos. Žmonės, pavaldiniai jaučiasi sistemos dalimi, jie aktyviai dalyvauja sistemos/įstaigos gyvenime, žino, kad bus išklausyti arba kad į jų nuomonę bus atsižvelgta. Taip pat jie jaučiasi tikri savo padalinio/dalies šeimininkais.

Mano požiūriu Lietuvos medicinoje yra išimtinai transakcinis sprendimų priėmimo ir funkcionavimo metodas. Iš to išplaukia visos dabartinės bėdos, apie kurias Jūs šiek tiek minėjote.

Problema yra ta, anot vadybos žinovų, kad kai įpratini žmones, jog vadovauji transakciniu metodu, pereiti į transformacinį vienu ypu ir iš karto neįmanoma. Tai yra dar vienas iš daugelio transakcinio metodų minusas. Ta prasme iš dalies sutinku su Jūsų teiginiu “Todėl problemų sprendimas asociacijose nemanau, kad duotų laukiamų rezultatų. Būtų vėlgi žiūrima savo interesų.“

Jei nepasikeitus mąstymui, iš karto vienu metu Lietuvoje įsteigti asociacijas, tai atsitiktų iš tikro taip, kaip Jūs sakote.

Tačiau. Visų dabartinių problemų ir fakto, kad neįvyko pokyčiai, esmė yra tame, kad būtent nieko nebuvo daroma pakeisti mąstymą ir pereiti į transformacinį valdymo mechanizmą. Dėl to Jūsų siūlomi pokyčiai “Koncepcija turi būti sukurta specialistų, pagrįsta tvirtais argumentais apie esamą padėtį, sergamumą, realų paslaugų apmokėjimą, papildomą apmokėjimą ir alternatyviais pasiūlymais dėl naujų darbo vietų kūrimo ir t.t“ – taip pat neatneš tikėtinų rezultatų.

Jūs teigiate, kad demokratijos, ypač dabartinėmis chaoso sąlygomis reikia mažiau. Man šioje frazėje atrodo, jog yra „kietos rankos“ problemų sprendėjo laukimas. Tačiau būtent tokia logika atvedė į esamas problemas, todėl gal idealiu atveju tokios asmens ar grupės žmonių (kietos rankos skaidrus, sąžiningas angelas/ai) vadovavimas gal ir atneštų trumpalaikę naudą, bet ilgalaikėje plotmėje grįžtume ten, kur buvome.

Iš kitos pusės, jei sistema yra veikianti pagal transformacinį mechanizmą, chaoso, krizės atveju labai lengva trumpam periodui pereiti prie transakcinio metodo – visi krizės akivaizdoje supras, kodėl to reikia ir kodėl tai vyksta. Tačiau tai gali būti tik trumpą periodą, kol viskas grįš į įprastines vėžes.

Perėjimas nuo transakcinio link transformacinio sistemos/padalinio/įstaigos funkcionavimo stiliaus yra sudėtingas ir pačioje pradžioje lėtas dalykas. Kaip ilgą laiką badavusiam negalima iš karto gausiai valgyti –  jis viską atmes ir apsirgs. Pradiniame etape žmonėms reikės daug geranoriškos pagalbos, buvimo kartu, drauge, reikės laiko ir daug pastangų, kol jie patikės, jog naujas metodas veikia.

Tačiau paragavę jo vaisių ir pradėję matyti pirmuosius to rezultatus, jie negalės sustoti. Jie norės ją vystyti, jie pasakos kitiems ir džiaugsis. Ir kiti matys tą naują sistemą. Todėl pradėti reikia nuo nedidelio pilotinio projekto. Parodyti rezultatus, dalintis patirtimi, ir tokiu keliu eiti į priekį.

Sistemai įsisiūbavus vargu ar galės būti taip, kaip yra dabar ir apie ką Jūs rašote: “Deja reformas vykdo politikai, kurie gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Įdomu, ką veikia Nacionalinė sveikatos taryba?”

Tada žmonės sakys: yra tokia problema, kaip ją sprendžiame?

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · ·

Po lryte skelbto mūsų dienoraščio įrašo Dvidešimt devyni klausimai sveikatos apsaugos ministrui R.Šukiui gavau laišką iš Dr. Ritos Banevičienės, dirbančios gydytoja akušere – ginekologe Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje. Ji taip pat  dešimt metų dirbo ir administracinį darbą – pavaduotoja akušerijai ginekologijai, pavaduotoja medicinai.

Sveiki, Audriau,

Geri klausimai sveikatos apsaugos ministrui. Viskas logiška. Na ir ką? Ar buvo bent kokia reakcija? Kaip pastebėjote, medikai yra apatiški ir nelinkę diskutuoti apie pertvarkas, nebent asmeniškai juos tai liestų. Jautriais klausimais puikiai manipuliuoja vadovai.

Todėl manau, kad vis dėlto pradėti pertvarkas reikia nuo vadovų. Gerai nuteikia nauja Prezidentės iniciatyva dėl vadovų rotacijos, o ir pasisakymai apie tai vienareikšmiški – tai būtina ir ne tik sveikatos apsaugoje.  Pasidomėjau nauja sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakcija, kuri grąžinta iš naujo ruošti Sveikatos apsaugos ministerijai. Po to jis vėl griš į Seimą svarstymui. Naujoje redakcijoje, manau, šis klausimas apdairiai nutylimas. O reikėtų realios ir dalykiškos diskusijos.

Baisiausia tai, kad Lietuvoje apčiuopiamos sveikatos apsaugos  reformos koncepcijos nėra, nes niekas nežino , kaip ji turi atrodyti galutiniame rezultate. Neskaitant žinoma kompensuojamų vaistų ir ligoninių skaičiaus mažinimo. Ypač skausmingi klausimai būtinoji pagalba, postacionarinė priežiūra, medikų kvalifikacija, darbo sąlygos.

Todėl labai sutinku su Jūsų mintimis apie etatus, priėmimo skyrių pertvarką, rezidentų ruošimą. Ir žinoma viešumą. Bet manau, kad demokratijos ypač dabartinėmis chaoso sąlygomis reikia mažiau.

Problemų sprendimas asociacijose * nemanau, kad duotų laukiamų rezultatų. Būtų vėlgi žiūrima savo interesų. Koncepcija turi būti sukurta specialistų, pagrista tvirtais argumentais apie esamą padėtį, sergamumą, realų paslaugų apmokėjimą, papildomą apmokėjimą ir alternatyviais pasiūlymais dėl naujų darbo vietų kūrimo ir t.t.

Deja reformas vykdo politikai, kurie gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Įdomu, ką veikia Nacionalinė sveikatos taryba?

* Asociacijų steigimas yra viena iš kertinių mūsų siūlomos “Vertybėmis pagrįstos reformos” koncepcijos sudedamųjų dalių (A.Š.)

Atsakymas Ritai – sekančiame  šimaitis.lt įraše

PrintFriendly

· · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me