Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | sveikatos apsaugos ministerija

Oct/10

19

Žinia iš Sveikatos apsaugos ministerijos

Atsakymas p. A. Šimaičiui

Dėkojame už Jūsų domėjimąsi Klaipėdos regiono ligoninių pertvarka bei teikiamus pasiūlymus.

Norime  informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pritaria Jūsų iniciatyvai surengti viešą forumą.

Labai svarbu, kad Jūsų siūlomam Klaipėdos universiteto ligoninės steigimui pritartų Klaipėdos miesto gyventojai, ligoninių administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama strateginių trečiojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslų, planuoja ir toliau diskutuoti dėl Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo įgyvendinimo, ir tikisi bendromis pastangomis rasti geriausią sprendimą.

Manome, kad viešą diskusiją dėl universitetinės ligoninės įkūrimo Klaipėdoje galimybių turėtų inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mielai dalyvaus tokiame susitikime.

Sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis

***
Laiškas gautas el. paštu  spalio 18, 14:55 (Anglijos laiku)

***

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · ·

Aug/10

26

Kodėl buvo įžeista Marijampolė? II dalis

http://dryicons.com/

VAKARŲ LIETUVOS PACIENTŲ, VISUOMENĖS IR MEDIKŲ INICIATYVINĖ GRUPĖ SVEIKATOS APSAUGOS REFORMAI REMTI

Sveikatos sistemos pertvarkos Klaipėdoje nematyti

Pranešimas žiniasklaidai

2010-08-27

Nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas turėjo būti įgyvendintas iki liepos, šiandien uostamiestyje nėra jokių numatytos pertvarkos ženklų.

Sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija “Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos”. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų organizacijų atstovai. Priimta rezoliucija, kuria buvo siūloma Klaipėdoje įkurti trečią šalyje universiteto gydymo ir diagnostikos centrą, apjungiant visas didžiąsias Klaipėdos ligonines į vieną struktūrą – Klaipėdos ligoninių asociaciją. Jai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba, kurią sudarytų Vakarų Lietuvos specialistai, bendrosios praktikos gydytojai, administratoriai, slaugytojų atstovai. Taryba būtų atsakinga už regiono sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.

Rezoliucija išsiųsta Prezidentei, Seimo pirmininkei, Sveikatos apsaugos ministerijai. Įvyko grupės atstovų susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuri palaikė trečiojo universiteto centro idėją. Susitikimo metu gimė siūlymas organizuoti atvirą forumą šioms idėjoms viešai ir atvirai aptarti.

Iniciatyvos organizuoti tokį forumą ėmėsi parlamentarė Agnė Bilotaitė, kuri su keliais kitais Seimo nariais kreipėsi į Klaipėdos miesto merą bei į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

Tačiau iki šiol forumas neįvyko, nes nei ministerija, nei Savivaldybė nesiėmė rengti viešos diskusijos.

Ministerija, ignoruodama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vakarų Lietuvos medikų nuomonę, užsispyrusi bandė įgyvendinti savo planą. Formaliai ministerija pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimui, tačiau tik pagal Vilniaus ir Kauno įtakingų veikėjų siūlomą modelį. Pagal jį trečiasis centras būtų turėjęs tapti Vilniaus ar Kauno universitetų filialu.

Savivaldybė sutiko, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (buvusi Jūrininkų ligoninė) būtų jungiamos, tačiau nesutiko KUL dalininko teisių perduoti ministerijai.

Tarybos posėdžio, kurio metu ir buvo pritarta ligoninių jungimui, išvakarėse į Klaipėdą atvyko sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kuris Savivaldybės tarybai pareiškė, jog jeigu ši nevykdys SAM nutarimų, Klaipėdoje liks dvi Marijampolės lygio ligoninės.

Ministerijos pozicija, o ypač viceministro retorika kelia klausimą – ar tikrai ministerijai pirmiausiai rūpi pacientai?

Klaipėdoje kaip buvo, taip ir tebėra trys didžiosios ligoninės. Statistika byloja, kad Vakarų Lietuva – labiausiai problemiškas regionas šalyje. Visos trys Klaipėdos ligoninės turi po kardiologijos, neurologijos, ginekologijos ir bendrosios chirurgijos skyrius bei intensyviosios medicinos, radiologijos, laboratorinės medicinos ir radiologijos tarnybas. Taip pat turi savo administraciją, buhalteriją.

Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę, kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Kaip įvertinti tokius ketinimus, kai ministerija, kuri skyrė lėšų didžiosioms šalies ligoninėms III lygio traumų centrams įkurti, tokiam centrui Klaipėdos universitetinei ligoninei pinigų pritrūko? Ši įstaiga atitinka visus reikalavimus ir teikia visų reikalingų profilių paslaugas.

Tad ar tai nėra akivaizdus ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas? O gal bandymas nubausti už iniciatyvą ir diskusiją dėl reformos įgyvendinimo priemonių?

Mechaninis lovų mažinimas neįdiegiant naujų darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodų teigiamų rezultatų neduos. Todėl sausio 15 dienos konferencijoje ir buvo siūloma, kad viena iš Klaipėdos ligoninių asociacijos ir Vakarų Lietuvos medikų tarybos darbo krypčių būtų racionalus esamų išteklių panaudojimas, taikant naujus vadybos metodus. Palaipsninis perėjimas prie jų įgalintų gerokai sumažinti lovų ir aukščiau nurodytų tarnybų skaičių, išsaugant darbo vietas ir racionaliai jas paskirstant regione.

Kita būtina sėkmingai veikiančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sąlyga – geras ir regionais paremtas šiuolaikinis gydytojų rengimas. Sunkiai suvokiamas SAM, Vilniaus ir Kauno centrų noras rezidentų rengimą išlaikyti tik savo rankose. Jaunųjų gydytojų rengimas turėtų tapti vienu iš pirmųjų siūlomos Asociacijos uždavinių. Tai patvirtina ir neseniai atlikta Kauno rezidentų apklausa, kurioje net 50 proc. rezidentų nurodė, jog rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines. Klaipėdos universitetas ėmėsi iniciatyvos rengti podiplominio gydytojų tobulinimosi kursus, tačiau ir šiai iniciatyvai SAM užkirto kelią.

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti kviečia ministeriją, didžiąsias Klaipėdos ligonines ir Klaipėdos miesto savivaldybę bei kitas suinteresuotas puses surengti viešą forumą, kuriame būtų apsvarstyta, kokiu būdu įkurti trečią universiteto centrą Lietuvoje. To gyvybiškai reikia visai Lietuvos medicinai ir ypač siekiant pagrindinio visų reformų tikslo – gerovės Lietuvos žmonėms ir Vakarų Lietuvos pacientams.

Kontaktiniai asmenys:

Docentas Artūras Razbadauskas

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai narys

Tel.: +360 698 01423

Dr. Audrius Šimaitis

Karališkoji Kornvalio ligoninė, kardiologas – konsultantas

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai narys

El.p. nemanius99@gmail.com, www.simaitis.lt

PrintFriendly

· ·

http://dryicons.com

Amerikos sveikatos apsaugos sistema įgyvendina didžiausią pastarųjų dešimtmečių reformą.

Pagrindinis reformos JAV stimulas yra tai, kad išlaidos sveikatos apsaugai auga labai sparčiai. 1998 metais jos sudarė 13 BVP procentų, o 2008 metais šis skaičius  buvo 17 proc.

Lietuva sveikatos apsaugai skiria 4 proc. Šis skaičius nesikeičia nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Nors JAV skiria didžiules lėšas sveikatos apsaugai ir taiko pažangiausias pasaulyje technologijas, net 48 mln. amerikiečių neturi medicininio draudimo – tai pats blogiausias rodiklis tarp išsivysčiusių valstybių. Amerikoje, neturėdamas medicininio draudimo, negali kreiptis į gydytoją.

Tiek populiariojoje, tiek medicininėje JAV spaudoje vyksta itin intensyvios diskusijos, kokiu būdu reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, kad medicinos paslaugos būtų prieinamos visiems, tuo pat metu išsaugant pranašumus, kuriais žavisi visas pasaulis – lankstumą, sugebėjimą operatyviai pritaikyti mokslo pasiekimus, pasirinkimo laisvę, kūrybingą ir darbingą atmosferą.

Be to, vyksta ir keli bandomieji (pilotiniai) tyrimai, skirti įvairiems sveikatos apsaugos reformos aspektams įvertinti. Vienas iš jų vadinamas Prometėjo modeliu. Iki šiol JAV buvo paprastas mokėjimo principas – tiesiog mokestis už atliktą paslaugą. Toks mokestis neskatino paslaugų kokybės. Gydytojai buvo labiau suinteresuoti ne kokybe, bet kiekybe. Prometėjo modelis apima tris pagrindinius komponentus: mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstą gydymą, atsižvelgimą į įvairius sudėtingus ligų ypatumus ir priedus už tai, kad buvo išvengta tų komplikacijų, kurių galima išvengti. Jis taip pat skatina kooperaciją tarp skirtingų specialistų ir net ligoninių.

Tačiau turbūt įdomiausia ne tai, kaip bus įvertintas Prometėjo modelis, bet tai, kokiu būdu ši idėja testuojama, bandoma, įgyvendinama, tiriama. Vienu metu vyksta keletas bandomųjųprojektų, per kuriuos bandomi įvairūs Prometėjo modelio aspektai, tikrinama, kaip jie veikia praktiškai. Amerikiečiai objektyviai tiria, bando, ieško. Tai atitinka XXI amžiaus dvasią, kai visi valstybiniai sprendimai turi būti pagrįsti ir įgyvendinami pagal mokslinius principus.

O kaip vyksta sveikatos apsaugos sistemos reforma Lietuvoje? Ar užtenka kelių žmonių paruošto 20 skaidrių pristatymo ir kelių kartais net vienas kitam prieštaraujančių ministro pareiškimų? Kodėl iki šiol nėra paskelbti sveikatos apsaugos sistemos reformos principai, naujai kuriamų vertybių aprašymas, praeities klaidos, įvairių regionų ypatybės? Tame dokumente taip pat turėtų būti išdėstytos siūlomos naujovės ir aprašyta, kaip jos bus įgyvendinamos. Tada tai derėtų pateikti Lietuvos visuomenei, medicinos bendruomenei ir specialistų organizacijų visuotiniam svarstymui.

Visų reformos principų ir naujovių neįmanoma realizuoti iš karto. Dėl to įvairiose šalyse, kur anksčiau buvo vykdoma reforma ir įgyvendinami pokyčiai, labai dažnai naujoms idėjoms išbandyti taikytas metodas, pagal kurį naujas būdas, gydymo metodas ir organizacinė naujovė iš pradžių išbandomi nedidelės ligoninės, netgi departamento ar regiono mastu. Vėliau įvertinama, kaip tas metodas veikia ir apskritai ar jis vertingas. Tik taip įvertinus naująjį metodą, pamatoma, kaip jis veikia praktiškai, išryškinamos teigiamos ir neigiamos metodo pusės, tolesnio pritaikymo galimybės.

Kiek bandomųjų tyrimų šiuo metu vykdo Sveikatos apsaugos ministerija? Kiek idėjų jie šiuo metu tikrina praktiškai? Kokioje ligoninėje yra bandomi nauji darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodai?

Gal čia sustokime ir daugiau neklauskime, nes norint į šiuos klausimus atsakyti, visų pirma reikia sugalvoti Prometėjo modelį.

**********

Skelbta

“Vakarų eksprese” 2009-11-03

PrintFriendly

· ·

Jun/10

10

Teikime pasiūlymus ir idėjas dėl sveikatos apsaugos

Viena iš mano pažįstamų internete užrodė labai įdomią internetinę svetainę  ManoTaip.lt

Labai įdomi idėja. Čia galima išsakyti savo mintis ir pasiūlymus. Pavartęs ‘kontaktų’ skyrelį, supratau, kad tai yra Lietuvos liberalų sąjūdžio idėja.

Mane sudomino sveikatos apsaugos pasiūlymai.

Nors  šis puslapis jau egzituoja jau keli mėnesiai, komentarų labai mažai.

Mes visi dejuojame, nepatenkinti egzistuojančia sveikatos apsauga. O kaip mes ją pakeisime, jei neišsakysime savo pasiūlymų atvirai?

Žemiau pateikiu tame puslapyje išsakytus pasiūlymus bei savo komentarus apie šiuos pasiūlymus.

Paveiksliukas iš     http://dryicons.com

*********

Privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms leisime ne darbo metu naudotis savivaldybės sveikatos įstaigų įranga.

Skatinsime aktyvų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjomis dažnai yra rajonų savivaldybės, bendradarbiavimą su privačiomis tokio pobūdžio įstaigomis, tam, kad pagerintume pacientų gydymo kokybę bei dar labiau suvienodintume konkurencijos sąlygas valstybinėse ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Siūlysime atlikti išsamią valstybinių gydymo įstaigų turimos diagnostinės bei medicininių tyrimų infrastruktūros analizę, siekdami nustatyti turimos įrangos bei kitų materialiųjų resursų naudojimo efektyvumo rodiklius. Tuomet, remdamiesi šalyje galiojančiais teisės aktais, siūlysime privačioms gydymo įstaigoms rinkos kainomis nuomotis nepakankamai efektyviai naudojamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų diagnostinę ir tyrimų įrangą bei kitą infrastruktūrą.


  1. Pati mintis  yra nebloga ir įdomi. Tačiau trūksta konkretumo. Kokiu būdu bus nustatinėjamas efektyvumas? Kad Lietuvos sveikatos sistema yra neefektyvi, apie tai jau seniai kalba visi ekspertai. Iki šiol lietuviškų darbų šia tema praktiškai nebuvo. Pirmasis rimtas darbas – tai Neringos Jasaitytės magistrinis darbas, parodęs, kad su turimais resursais būtų galima 40 proc. pagerinti efektyvumą.
  2. Esminis klausimas šiuo atveju – ar privačioms įstaigoms bus galima dirbti valstybinio darbo metu? Jei taip – tai tuomet labai išsitrina riba tarp valstybinės ir privačios medicinos. Gali būti šių dviejų skirtingų sektorių akivaizdus interesų konfliktas. Net jei ir valstybinė įmonė savo darbo organizuoja neefektyviai, tiesiog reiktų organizuoti efektyviai ir gerinti produktyvumą.
  3. Siūlau, kad privačiam sektoriui būtų leista nuomuoti aparatūrą ne valstybinio darbo metu. Tarkime įvesti valstybinio darbo sąvoką – laikas nuo 9 ryto iki 17 valandos darbo dienomis. Visu kitu laiku gali darbuotis privatininkai. Tuomet viskas labai aišku ir konkretu.
  4. Labai svarbu skaidrus  punkto  Nr. 3 įgyvendindinimas. Kad neatsitiktų taip, jog konkursus laimi tos pačios gydymo įstaigos įsteigta vyr. gydytojo įmonė. Apskritai vyr. gydytojams Lietuvoje turėtų būti uždrausta būti privačių medicinos įmonių savininkais arba akcininkais. Šiuo metu Lietuvoje tokia praktika yra gana paplitusi. Tai akivaizdus privačių ir vakstybinių interesų konfliktas.Telieka tik stebėtis, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nesiėmė jokių priemonių šiai problemai spręsti.
  5. Nebūtinai tai turi būti privačios įstaigos. Tokias paslaugas galėtų teikti patys gydytojai, tiesiog įregistravę  savo privačią veiklą.  Tokiu būdu pacientai turėtų civilizuotą galimybę oriai ir oficialiai susimokėti už be eilės ir greitai atliktą procedūrą, gydytojai mokės mokesčius.  Vienas iš svarbiausių niuansų, apie kuriuos niekas nekalba – tai, kad galimybę papildomai turės užsidirbti ir slaugytojos ir kitas pagalbinis personalas.  Dabar, kai mokama gydytojui į kišenę,  naudą gauna tik gydytojas. Tokiu būdu gydytojai žengtų svarbų žingsnį gilesnio bendruomeniškumo principo suvokimo  ir jo įgyvendinimo linkme.
  6. Kad tiek 3-ias, tiek 4-as punktas  efektyviai veiktų,   reikalingas skaidrus ir atviras bei pastoviai audituojamas laukimo eilių organizavimas.  Tą turėtų daryti sveikatos apsaugos vadybininkai.  Jei šis proceso dalis nebus tinkamai užtikrinta, bet kokios pastangos skatinti efektyvų privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą žlugs.  Iš ekonominės pusės  papildomi mokėjimai yra tiesiog nelegali gydytojų privati praktika valstybinio darbo metu. Nebandant  to išgydendinti , lygiagrečiai siūlant gydytojams alternatyvas, apie tolimesnį progresą kalbėti bus sunku. Ne tik  dėl šių pasiūlumų, bet ir dėl  sveikatos apsaugos sistemos Lietuvoje apskritai.
Įvesime kadencijas konkurso tvarka renkamiems sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Siūlysime visų lygių gydymo įstaigų vadovus rinkti viešojo konkurso būdu terminuotam laikotarpiui. Vienos kadencijos trukmė neturėtų būti ilgesnė kaip 4 metai, o kadencijų skaičius turėtų būti ne daugiau dvi kadencijos iš eilės. Įgyvendinus šiuos siūlymus savivaldos lygmeniu, padidėtų tiek gydymo įstaigų tarpusavio konkurencija, tiek konkurencija pačių gydymo įstaigų viduje.Taip pat savivaldybių tarybos galėtų inicijuoti nacionalines konkursines taisykles gydymo įstaigų vadovams. Pagrindą siūlymo įgyvendinimui  sudaro tai, jog dauguma šalies gydymo įstaigos yra viešosios įstaigos, o jų steigėjos dažniausiai yra to miesto ar rajono savivaldybėsTurbūt, kad tai yra vienas iš svarbiausių šiame puslapyje išsakytų pasiūlymų.


1. Turbūt, kad tai yra vienas iš svarbiausių šiame puslapyje išsakytų pasiūlymų. 

2. Švedai 2002 metai apie vyr. gydytojus rašė: “Būtina pakeisti bendras vadybos sistemas. Apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose metu mes daugeliu aspektų susidūrėme su senamadiško vadovavimo stiliaus suvokimu. Santykiuose su darbuotojais bei kolegomis vadovai dažniau demonstravo pasenusį “boso”, o ne modernesnį “lyderio/trenerio” vadovavimo stilių.

3. Pasaulinio banko ekspertai savo 2009 metų ataskaitoje apie Lietuvos sveikatos apsaugos vadybą teigė, kad ji yra neprofesionali. Taip pat jie rašė “Daugelis sveikatos priežiūros pareigūnų taip pat įsitikinę, kad būtina stiprinti ligoninių vadybos gebėjimus ir profesionalumą“ .

4. Vyr. gydytojai kaip socialinė grupė, pasinaudodama valstybinių institucijų silpnumu bei savo perdėta įtaka, Lietuvoje sugebėjo prastumti vieną iš unikaliausių  sistemos perliukų: pagal įstatymus vyr. gydytojų pensijinis amžius yra neribojamas. Kai pieš kelis metus tas įstatymas buvo patvirtintas,  spaudos apžvalginkai šį įstatymą vadino” popiežine indulgencija.” Šis fenomenas turbūt yra unikalus  ne tik Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, bet  ir visame pasaulyje (na, gal išskyrus tik Šiaurės Koreją). Siūlyčiau, kad šio įstatymo panaikinimas būtų visų  partijų sveikatos programų dalimi. Tai yra labai svarbu visai Lietuvos sveikatos sistemos pažangai, nes tokio pobūdžio įstatymai yra vienas iš pagrindinių progreso  trukdžių.

5. Apie tokia perdeta vyr. gydytojų rolę rašė ir Pasaulinis bankas: “Ligoninės (kaip spaudimą daranti grupė) daro (per) didelę įtaką sveikatos priežiūros sistemos plėtros krypčiai ir valdymui vietos ir respublikiniu lygiu esant tokioms aplinkybėms, labai sunku siekti reformų ir net ekonomiškai naudingai valdyti investicijas į brangias technologijas.“

6. Šis klausimas ypač aktualus turint omenyje dabartinę Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą reformą. Nekeičiant vadybos ir vadovavimo principų, po šios  reformos vyr. gydytojų skaičius sumažės.  Korupcine prasme sistema taps dar labiau pažeidžiama.

Geriausia išsivysčiusių užsienio valstybių patirtis rodo, jog sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas didina gydymo įstaigų konkurencingumą, taip pagerindamas šių įstaigų teikiamų paslaugų kokybę.
Sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas reikšmingas dėl to, jog leidžia pacientams, remiantis objektyviais kriterijais, patiems nuspręsti, kokią sveikatos priežiūros įstaigą pasirinkti.
Reitinguojamos bus tik to paties profilio sveikatos priežiūros įstaigos: pavyzdžiui, Respublikinės svarbos ligoninė negalės būti lyginama su ligonine atokiame Lietuvos rajone.
Toks reitingavimas vers pasitempti reitingo apačioje atsidūrusias šalies gydymo įstaigas.

Siūlomos dvejopos pradinio gydymo įstaigų reitingo kriterijų grupės – kokybiniai kriterijai ir pacientų atsiliepimų vertinimai.
Pradinį kokybinių kriterijų sąrašą sudarys svarbių susirgimų, tokių kaip širdies smūgio, įvairių traumų, plaučių uždegimo, apsinuodijimo ir kt. gydymo eiga, taikomos gydymo priemonės, operatyvumas ir t.t.
Pradinį pacientų atsiliepimų sąrašą sudarys tokie klausimai:

  • Kaip dažnai su jumis kalbėjosi medicinos sesuo, gydantis gydytojas?
  • Kaip greitai sulaukėte pagalbos?
  • Ar buvote informuoti apie jums skiriamus vaistus ir taikomą gydymą?
  • Ar buvo informuoti, kaip gydytis parvykus į namus?
  • Ar jus tenkino ligoninės aplinka – priimamasis, palatos, tualetai, procedūrų kambariai ir kt.?
  • Ar rekomenduotumėte šią gydymo įstaigą savo šeimos nariams? Kodėl?

Kokį balą dešimtbalėje skalėje suteiktumėte šiai gydymo įstaigai?


Iš tiesų pati mintis yra labai gera. Tačiau anglai sako: blogis slypi detalėse. Kaip tai bus įgyvendinama?  Kaip skaidriai tai bus įgyvendinta? Kas įgyvendins? Ir kaip, tie , kurie įgyvendins, sugebės  atsispirti bet kokiam išoriniam spaudimui?

  1. Šis punktas apskritai iškelia kitą itin skaudžią ir opią problemą – kokybės kontrolę ir kokybės auditą.  Tokia sistema Lietuvoje egzistuoja tik ant popieriaus.  Pasaulio banko ekspertai rašė: „Kokybės valdymas ir kontrolė yra silpna… agentūra veikia jau 10 metų, bet teisinė bazė arba procesai iki šiol nesukurti …informacija teikiama fragmentiškai ir netiksliai  …nėra aišku, ar šių auditų mastas ir dažnumas tikrai padeda kurti kokybės užtikrinimo kultūrą sistemoje… nėra sukurta sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemos…“
  2. Esminis žodis „kultūra“. Tai yra tokios atsmosferos sukūrimas,  kurioje nėra bijoma kalbėti apie  klaidas ir netikslumus,  nėra bijoma atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti. Tik tokia atmosfera gali padėti sukurti sistemą, kurioje klaidų bus padaroma mažiau. Vienas  iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių  šių procesų rezultatą yra išvengiamų mirčių rodiklis. Tai yra tokių mirčių, kurios įvyko dėl medikų ir dėl sistemos klaidų.  Lietuva tokio skaičiaus pateikti negali – šis faktas yra savaiminis liudijimas, kad sistemoje yra  netvarka.
Pas gydytoją internetu bus galima užsiregistruoti kiekvienoje Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Visoje Lietuvoje pacientai galės užsiregistruoti pas gydytoją internetu. Taipogi bus sudaryta galimybė internetu pasikonsultuoti su gydytoju – galbūt vizitas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra būtinas.Elektroniniai duomenų mainai tarp skirtingų šalies sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų išspręs problemą, su kuria vis dar susiduria dalis pacientų, kai vienoje gydymo įstaigoje atlikti diagnostiniai tyrimai kitoje įstaigoje nėra pripažįstami. Be to, tokiu būdu bus užtikrinamas kokybiškesnis gydymas tų pacientų, kurie turi būti gydomi skirtingose šalies gydymo įstaigose.
Elektroninės pacientų kortelės bus lengvai prieinamos ir patiems pacientams, norintiems turėti kuo išsamesnę informaciją apie savo sveikatos būklę.


  1. Idėja skamba gerai, bet visi gerai žinome, kuo baigėsi pradinės pastangos įdiegti elektroninę sistemą. Ji nebuvo įdiegta, išvaistyta apie  20 mnl litų. Ir kaltų nerasta.
  2. Kol kas Lietuvoje vyrauja mąstymas, kad įvedus tokią sistemą darbo sumažės. Anaiptol, darbo ir tos sistemos valdymo gerokai padaugėja. Tam reikia turėti ir papildomu resursų ir turėtų būti keičiamas gydytojų darbo organizavimas iš esmės. Prie krūvos popierių, kuriuos darbe pildo gydytojas, pridėjus kompjuterines sistemas,  darbo tik padaugės. Dauguma gydytojų tokių sistemų purtysis. Jos neveiks. Tai yra viena iš prežasčių, kodėl jos ir nebuvo   įdiegtos iki šiol. Kol kas vyrauja per daug supaprastintas šio proceso suvokimas. Kol toks suvokimas bus, jokios elektroninės sistemos neveiks.
PrintFriendly

· ·

Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių manau, kad esminis dalykas sveikatos apsaugos sistemoje yra pereiti prie regioninio valdymo. Čia nėra nieko naujo, nes kiek esu žiūrėjęs visose Europos šalyse taip ir yra (Vokietija, Skandinavijos šalys, Anglija). Šiais metais ruošiamasi sustambinti apskritis ir padaryti 4-5 regionus. Aš asmeniškai pasisakau už 4, nes padaryti penkis panašaus pajėgumo beveik neįmanoma, o Šiaukiai su Panevėžiu pradėję vystyti bipolio idėją greičiausiai aplenktų Vilnių su Kaunu, nes jiems tai būtų daug labiau gyvybiškai svarbu.. Taigi šiemet yra puiki galimybė pereiti prie kitos valdymo koncepcijos tik neaišku ar tuo bus pasinaudota.

Mano manymu tik tai gali atverti duris į tikrus pokyčius visoje šalyje ir ne tik medicinoje, o ypač ekonomikoje.. Jeigu būtų suformuoti tokių regionų mąstu valdymo organai ( o juos tikrai galima būtų sukurti pakankamai kompetetingus) tai atsivertų galimybės pertvarkoms. Kiekvieno regiono organai turėtų turėti tiek pakankamus įgaliojimus tiek ir apibrėžtą atsakomybę. Jie ir turėtų spręsti kaip optimizuoti ligoninių tinklą ir kaip užtikrinti visų grandžių sąveiką ir t.t. Jie galėtų pasirašyti sutartis su universitetais, kuriose būtų aiškiai išdėstyti bendradarbiavimo principai ir tai būtų pagrindas sujungti teoriją su praktika.

Nesu įsitikinęs, kad grynai universitetinės ligoninės yra iš viso kam nors reikalingos. Kam universitetams reikalingos grynai ūkinės funkcijos -  papildomas galvos skausmas? Manau, kad universitetai turėtų parengti savo reikalavimus dėl sąlygų, o tokie trestai (ar kaip čia juos pavadinti) savo reikalavimus universitetams. Tos ligoninės ar ligoninių skyriai, kurie atitiktų reikalavimus ir sudarytų sutartis su universitetais gautų papildomą finansavimą reikalingą mokymosi procesui užtikrinti (ir tos lėšos turėtų būti naudojamos tik tam). Žinoma sutartyje turėtų būti svarstomas ir klausimas kaip sudaryti sąlygas visiems gydytojams dalyvauti moksliniame – tiriamajame drbe, o tai reiškia, kad gydytojai turėtų būti supažindinti su tyrimo metodikomis ir jomis aprūpinti.

Reikia pastebėti, kad tik 2 procentai mokslininkų pasako kažką nauja. Didžioji didertacijų dalis iš esmės tarnauja tam, kad apibendrinti tuo momentu esančius pasiekimus tam tikroje srityje ir kaupti mokslinę bazę. Medicinoje net ir bet kurio vaisto pašalinių efektų tyrimas kurioje nors apibrėžtoje teritorijoje ar efektyvumo vertinimas jau ir yra mokslinis darbas jau nekalbant apie epidemiologiją ir panašiai. Ligoninei tai būtų prestižo reikalas ir motyvacija darbuotojams, o universitetai turėtų mokslinę bazę ir jiems nereiktų rūpintis grynai ūkiniais reikalais.

Ministerijai liktų labiau politinio vadovavimo funkcijos (standartų nustatymas ir kontrolė). Ministerija žinoma turėtų reformuoti ligonių kasas ir medicininio audito tarnybą taip, kad galėtų efektyviai vykdyti kontrolę. Tokiu būdu kiekviena gydymo įstaiga būtų kontroliuojama dviem kanalais. Regioniniai valdymo organai kontroliuotų savo kanalais ir būtų tiesiogiai atsakingi už paslaugų kokybę, o ministerija dubliuotų kontrolę vertindama kiekvieną įstaigą per savo mechanizmus ( gal tikslinga būtų sujungti medicininį auditą su ligonių kasomis, kad sukurti kompetetingą kontrolės įstaigą pavaldžią ministerijai).

Dar reiktų atkreipti dėmesį, kad yra gana neblogai parengti dokumentai dėl medicinos įstaigų kokybės sistemos įdiegimo ir vidinio audito tik bėda, jog tai funkcionuoja gana formaliai (gal kai kuriose įstaigose ir geriau). Tačiau iš išorės niekas nekontroliuoja, kaip funkcionuoja kokybės sistema. Medicinos auditas reaguoja tik į skundus (bėga paskui nuvažiuojantį traukinį). Manau, kad ministerijos kontrolės organas turėtų vertinti tiek paslaugų kokybę, tiek ir įstaigos kokybės sistemą. Vėlgi kontrolė turėtų būti pirmiausia nukreipta, kad padėti įstaigai geriau susitvarkyti, o ne bausti formaliai kabinėjantis prie visokių smulkmenų. Kaip nebūtų paradoksalu, dabartiniu metu kiekviena sveikatos apsaugos įstaiga turi pati pasirengti ir pasitvirtinti procedūras. Manau, kad tai yra visiškas nonsensas ir visiškas sveikatos apsaugos ministerijos atsisakymas vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Būtent ministerija turėtų būti atsakinga už pagrindinių gydymo procedūrų parengimą ir išaiškinimą, kaip jos turi būti įgyvendintos.

Įgyvendinus tokius pokyčius sumažėtų ir korupcijos galimybės, ir lengviau būtų dirbti specialiosioms tarnyboms.

PrintFriendly

·

Theme Design by devolux.nh2.me