Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Reforma

Jan/11

11

Vytautas Valevičius. Reikia ieškoti kitų variantų

Po vakarykščio įrašo apie didžiųjų ligoninių vyr. gydytojus Facebook’o diskusijoje Vytautas Valevičius, Klaipėdoje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas, teigė:

” Tai labai senos idėjos. Jos geros, tačiau nelabai gyvybingos.
Realiame gyvenime valdžia turi būti autoritetas. Vadybininkas retai būna tokiu.
Vadinasi, reikia ieškoti ir kitų variantų.”

Vytautas siūlo vadovautis tokiais principais:

“Sveikatos reforma turi turėti savo principus. Tik tuomet gali rastis kryptis.

Šiaip šokinėjimas nuo temos prie temos geru keliu neveda. Ne mažiau abejotinas smulkių SAM veiksmų kritika, nors ji atrodo veiksminga.

Reformos principus siūlau šiuos:

pirma, sveikatos paslaugos finansuojamos pagal regionus,t.y. pagal gyventojų kiekį ir amžių.

Antra, už sveikatos paslaugų kontrolę atsako pačių gyventojų renkamos organizacijos.

Trečia, vietos  sveikatos įstaigų biudžetas tvirtinimas medicinos įstaigų medikų organizacijų ir gyventojų organizacijų, atsakingų už sveikatos paslaugų kokybę bendru protokolu.

Ketvirta, SAM atsakinga už: a. medicinos išsilavinimą, t.y. kiekybę ir kokybę, b. vaistų kainų kontrolę, c. išlyginamąsias lėšas specialioms medicinos įstaigoms, t.y. mokslinės, klinikinės įstaigos gali gauti savo lėšas gyventojų sveikatos priežiūros  organizacijų pritarimu.

Aišku, kad tai ne viskas. Bet kaip principai atrodo akivaizdūs.”

PrintFriendly

·

Vienas chirurgas iš  …   atsiuntė tokį komentarą į sveikatos apsaugos eksministro A. Čapliko atsakymą

***

Dalis teiginiu susijusių su rajoninėmis ligoninėmis dalinai teisingi, bet pamiršta, kad rajoninėse ligoninėse vietoj naikinamų įvairių profilių dažnai atsiranda slaugos skyriai. Spaudoje teigiama, kad slaugos padalinių Lietuvoje trūksta, o realiai pinigų naujoms slaugos lovų kvotoms jau dabar per mažai ir jau egzistuojančios slaugą vykdančios įstaigos tų pinigų nepasidalija.

Su dienos chirurgijos paslauga irgi nelabai pavyko. Pradinė idėja buvo, kad dienos chirurgija yra stacionarinė paslauga: į gydymo įstaigą atvyksta pacientas X su problema Y. Gydymo įstaiga, vadovaudamasi tyrimų rezultatais, nusprendžia, ar tam ligoniui suteikti dienos chirurgijos paslaugą, ar guldyti į normalų stacionarą.

O dabar dienos chirurgijos centrų pridygo prie poliklinikų – tai tikrai nėra gerai. Poliklinikiniai centrai pasiima mažiausiai rizikingas ir brangiausias paslaugas, diskriminuojamos ligoninės. O kur dar antro lygio diagnostikos centrai prie poliklinikų?

Visi santariškių jungimai kol kas susiveda į kai kurių laboratorijų centralizaciją, o realiai yra tik biznis vizitinių kortelių ir antspaudų gamintojams, nes visos ligoninės (išskyrus onkologinį) prisijungs kaip atskiri juridiniai vienetai su atskiromis administracijomis, viešaisiais pirkimais ir pan. Beveik niekas nepasikeis.

Taigi už gražaus A. Čapliko atsakymo plyti nyki tikrovė…

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Prieš kelias dienas gavau laišką iš gydytojo, kuris dirba vienoje iš didžiausių Lietuvos ligoninių

****

Skaičiau Jūsų paskutinius straipsnius. Man labai patiko.

Labai nusivyliau, kad medicininei visuomenei aktualius klausimus svarsto ne visuomenė, o grupė suinteresuotų, o gal nesuinteresuotų asmenų.

Turiu kai kurių pastabų apie vykstančią reformą. Ką ji duoda dirbančiam stacionare gydytojui?

Pradedant reformą,  buvo kalbėta apie tai, kad sumažinus darbo krūvius ir paslaugų apmokėjimą rajonų ligoninėse, pasikeis apmokėjimas už atliktą darbą daugiau dirbančioms ligoninėms.

Kas pasikeitė,- krūviai padidėjo 20-30%, rajonų gydytojai net nebando gydyti ligonių (ką sėkmingai darydavo iki „reformos“).

Vienintelis jų tikslas kuo greičiau „ištysinti”  sunkesnį ligonį centro link. Krūviai žymiai padidėjo, o apmokėjimas už darbą išlieka toks, koks buvo.

Juk ligoninėse niekas neleidžia taikyti  ūkiskaitinio atsiskaitymo už atliktą darbą. Visi pinigai suplakami į krūvą ir skirstomi ne pagal atliktą darbą, o už lojalumą administracijos politikai.

Nežinau, ar tai ilgai tęsis, kantrybė senka. Apklausus kolegas kitose ….  rajono ligoninėse, niekas nebenori reformų, nes jos vyksta ne ta linkme.

Kas pasikeis pakeitus kelis administratorius? Gal ir bus sutaupyti keli litai, bet ar pagerės pacientų aptarnavimas, apmokėjimas už atliktą darbą medikams?

Abejoju tokios reformos tikslingumu.  Sėkmės Jums, kovojant už mūsų interesus! Bijau, kad neprarastumėt  iniciatyvos.

Aš jau ją po truputį prarandu …

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

Po lapkričio 20 dieną skelbto įrašo “Žmogus, kuris patikėjo reforma” Dr. Rita Banevičienė Facebook’o diskusijoje pateikė įdomų klausimą.

***

Rita Banevičienė ….  Man tik viena neaišku: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?

***

Pasižadėjau Ritai atsakyti į šį klausimą.

****

Gyvenant Australijoje, neįmanoma nepastebėti eukaliptų. Tai unikalus medis ne tik dėl to, kad tik eukaliptų lapais misdamos išgyvena koalos.

Skaitydamas australų romanus apie tenykštį gyvenimą daug giliau susipažinau, ką reiškia eukaliptas australams ir aborigenams, kaip jie moka valdyti gaisrus ir ką reiškia gaisras europiečiui ir aborigenui.

Tarkime, europiečiai gaisrą priima kaip stichinę nelaimę. O aborigenai mano, kad gaisras – tai galimybė atsinaujinti, galimybė viską pradėti iš naujo. Jie taip pat žiūri į gaisrus, kaip į galimybę pagerinti aplinkos produktyvumą.

Besigilindamas toliau, sužinojau, kad yra trys eukaliptų dauginimosi būdai. Itin įdomus man pasirodė trečiasias. Australijoje yra apie 700  skirtingų eukaliptų rūšių. Nedidelė dalis iš jų atsinaujina itin unikaliu būdu: jų atsinaujinimui gaisras yra būtinynė. Tai yra, jei nebūtų gaisrų, ši rūšis apskritai negalėtų egzistuoti.

Kilusio gaisro metu eukalipto sėkla nukrenta į karštą dirvą. Ir ta sėkla gali atsidaryti tik karštoje dirvoje.  Portalas  “Australian plants online’ apie eukaliptus rašo: ¨Eukalipto žūtis paskatina sėklos atsidarymą … Turbūt paradoksalus yra faktas, kad eukaliptų regeneracija yra labai menka ar net neįmanoma be gaisrų.”

Rengdamasis Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos konferencijai, kuri įvyko 2009 m. vasario 21 d. ir kurios preliudas aprašytas mano straipsnyje “Žmogus, kuris patikėjo reforma”, parengiau pranešimą “Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali gyventi be gaisrų?”.

Šios pranešimo simboliu pasirinkau eukalipto medį ir gaisrą.  Ir eukaliptas, ir gaisras, ir aborigenų požiūris į gaisrus turbūt geriausiai apibūdina reformos/pokyčių metu vykstančius procesus.

Pranešime išdėsčiau sveikatos apsaugos reformos planą, kuris per tą laiką, aišku, šiek tiek pasikeitė.

Tačiau galima drąsiai teigti, kad tas planas yra šiandien Klaipėdoje vykstančių pokyčių pagrindu.

Visą  pranešimą galima peržiūrėti čia.

Sveikatos apsaugos reforma: kodėl eukaliptai negali egzistuoti be gaisrų? (2009 m. Vilnius)

Apie tai taip rašė ir lrytas.lt svetainė  lrytas.lt svetainė

PrintFriendly

· ·

Pacituosiu savo kolegės žodžius “gėda prisipažinti, kad dirbu medicinoje”  ir iš tiesų tuose žodžiuose yra tiesos. Ir ne tik dėl to, kad nebepasitikime vieni kitais ir kad numojome ranka į žmogiškumą ar praradome profesijos prestižą, mumis nebepasitiki ir visuomenė. Visur klesti korupcija, savanaudiškumas. Gydome ir slaugome tik ligą, bet toli gražu ne žmogų.

Kas liečia mane asmeniškai, tai visiems sakau o ir pati taip galvoju, kad tikriausiai gimiau po laiminga žvaigžde arba turiu sugebėjimą save pateikti taip, kad nebūčiau žeminama nei kolegų nei gydytojų, kuriuos taip pat turėčiau laikyti savo kolegomis.

Slaugytojų požiūris į pačias save yra labai keistas mano požiūriu. Dauguma jų save  ir supranta vykdytojo vaidmenyje, būtent todėl nesigirdi jų balso. Kai kas negirdi, o kai kas ir nenori girdėti.

Lietuvoje sveikatos reforma yra būtina, tik neaišku kaip ji bus įvykdyta ir kam nuo to bus geriau. Šioje situacijoje aiškiai sakoma, kad geriau bus pirmiausia pacientui, tačiau praktika rodo visai ką kita.

Reformos eigoje, bent jau mano pastebėjimu, šiuo metu stengiamasi išsaugoti postą, tam ieškoma įvairių kelių, pasitelkiamos pažintys, nes kaip mes visi žinome “Lietuva- švogerių žemė”. Išdrįsome garsiai diskutuoti, bet baimė gauti “peilį į pašonę” vis dėl to lieka.

Gydytojui paprasčiau, jų visada trūksta, tad jie savo profesija gali manipuliuoti. Slaugytoja čia susiduria su kitokia situacija, nors mes ir gerai žinome, kad slaugytojų nėra per daug ( kadangi esu Lietuvos Slaugos Specialistų Organizacijos Klaipėdos krašto direktorė, žinau situaciją) jai dažniausiai pasakoma, kad tokių kaip tu yra apstu.

Taip… yra… bet patikėkite, greitai prašysime tos profesijos imigracijos iš kitur, nes vidutinis slaugytojo praktiko amžius apie 40-45 metus. Tokių dauguma, o kur jaunimas? Pastaruoju metu pastebėjau tendenciją, kad slaugytojo profesiją renkasi tie, kurie neįstoja kitur arba finansinės galimybės neleidžia rinktis kitos profesijos. Tai ką mes turime, “profesionalų” komandą, kurie visiškai nenusiteikę būti profesionalais, nes jiems tai neįdomu. Niekam nesuprantamas slaugytojos noras siekti aukštojo mokslo, kai darbas ir kompetencija lieka tie patys.

Kame reikalas? Niekaip nerandu atsakymo? Tiksliau šviesą tunelio gale matau, bet ar sulauksiu, kol ji priartės.

Jau anksčiau finansai patenkantys į gydymo įstaigas buvo neracionaliai naudojami. Pastebėjau, kad įstaigos prestižas kiekvieno tos įstaigos vadovo reikalas ir nesvarbu, kad įranga ta pati ir kitoje ligoninėje, kuri matosi per langą.

Vietoje to, kad vadovai susitartų vienas su kitu dėl racionalaus įrangos panaudojimo, kad ji atsipirktų ir neštų naudą, jie ją perka ir didžiuojasi, kad turi. Juk įrangos atnaujinimas labai brangiai kainuoja ir kai ji nėra naudojama apskritą parą ar ji naudinga ir reikalinga?

Gal geriau tuos pinigus investuoti į personalo kvalifikaciją ir atitinkamą atlygį. Na nesu to lygio protas, bet manau, kad kažkuom esu teisi.

Beje, gydytojas visada suras būdą kaip vienoje ar kitoje situacijoje apsiginti. Vargšas slaugytojas šiuo atžvilgiu, juk jis atsakingas beveik už viską.

O kai esi atsakingas už viską, praktika rodo, kad esi atsakingas už nieką. Nuleidi galvą ir priimi tai ką sako.

PrintFriendly

· ·

Pirmiausia noriu padėkoti klausimų autoriui už konstruktyvią kritiką, išsakytą tuomet, kai dirbau sveikatos apsaugos ministru, taip pat už sveikatos apsaugos reformos palaikymą ir už patarimus, į kuriuos pertvarkymų metu atsižvelgėme. Kaip ir jūs, gerbiamas daktare, šiandien matau poreikį viešai diskusijai ir atsakymo į esminį klausimą – ar pradėta sveikatos apsaugos sistemos reforma duoda konkrečių rezultatų? Jaučiu atsakomybę už Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pradėtą reformą, taigi pabandysiu atsakyti į jūsų viešai užduotus klausimus.

Reformos efektyvumo įvertinimas

Prieš pradedant reformą buvo nustatyti ir Vyriausybės patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama reformos eiga ir efektyvumas. Brangindamas laiką ir vietą kriterijų nevardinsiu, jie surašyti 2009 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1654. Tik pažymėsiu, kad numatyta vertinti ir jūsų įvardytus kriterijus: pacientų ir medicinos darbuotojų paslaugų kokybės ir darbo vertinimo pokyčius, pirminės grandies, ambulatorinių paslaugų efektyvumą ir pan.

Ligoninės buvo suskirstytos į rajonines, regionines ir respublikines, taip siekiant kiekvienai jų atrasti vietą. Reforma tarp medikų greit buvo pakrikštyta „3R“, bet esmė yra ne pavadinimas, o turinys. Vyriausybės nutarime aiškiai nurodyta, kuri ligoninė kokio lygmens paslaugas gali teikti.

Jūs savo pasisakymuose labai dažnai kalbate apie ekonominį reformos vertinimą. Žinoma, vienas iš reformos siekių – taupyti, užkertant kelią neracionaliam lėšų panaudojimui. Tačiau pats svarbiausias reformos tikslas – paciento saugumas. Diagnostinės ir gydymo klaidos labiau tikėtinos tose ligoninėse, kurių personalas retai susiduria su sudėtingais pacientais. Ar gali būti saugu pacientui atlikti operaciją ligoninėje, kurioje per metus vyksta tik 150 – 200 operacijų dieną ir 20 – 30 operacijų nakties metu, t.y. pagrindinis chirurgas operuoja tik kas antrą dieną, o budintis chirurgas tik kas dvi savaitės? Tokių pavyzdžių iki pertvarkos buvo ir nemažai.

Apie taupymą

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad dėl ekonominio sunkmečio 2009 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas buvo sumažintas apie 300 milijonų litų, 2010 metais – dar 383 mln. litų, ir tik, mano manymu, reformos (greitai pasiekto efektyvaus lėšų naudojimo) dėka sveikatos sistema nebankrutavo, nežlugo, ir saugios bei kokybiškos paslaugos toliau teikiamos.

Iš sveikatos apsaugos sistemos išgyvendinome atvejus, kuomet rajono ligoninė pirkdavo medicinos įrangą, nors paslaugų, kurioms ši įranga reikalinga, neteikė. Ar normalu, kad Lietuva, toli gražu nebūdama turtingiausia Europos Sąjungos šalis, turi daugiausia magnetinio rezonanso aparatų ir kompiuterinių tomografų skaičiuojant tūkstančiui gyventojų? O juk kiekvieno tokio „aparačiuko“ kaina – keli milijonai litų, kurie imami iš to paties negausaus sveikatos biudžeto.

Maksimaliam lėšų naudojimo efektyvumui pasiekti vykdomas sveikatos priežiūros tinklo ir paslaugų restruktūrizavimas. Sudėtingesnės, modernesnių technologijų ir specialių personalo įgūdžių reikalaujančios paslaugos koncentruojamos aukštesnio lygmens ligoninėse. Be to, ligoninės, kur akušerijos ir chirurgijos skyriai dirba su pertrūkiais, t. y. kai gimdymas priimamas kas antrą ar trečią dieną ir per parą atliekama vos pora operacijų, infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius naudoja neefektyviai.

Dar didesnis ekonominis efektas bus pasiektas optimizuojant ligoninių tinklą. Tikrai nėra efektyvu, kuomet toje pačioje teritorijoje ar abipus gatvės esančios dvi ar trys ligoninės steigia ir išlaiko atskiras laboratorijas, įvairias kitas diagnostines bei gydymo tarnybas, kurios reikalauja ypatingai brangių technologijų.

Pavyzdžiui, vienos Santariškių klinikos laboratorijos pajėgumų užtektų bene visoms Vilniaus gydymo įstaigoms. Be abejo, vežti tyrimams mėginius iš Antakalnio ar Lazdynų nėra tikslinga, tačiau tame pačiame Santariškių miestelyje išlaikyti dar dvi galingas, keletą milijonų kainuojančias laboratorijas (VU Vaikų ligoninėje ir Onkologijos institute) tikrai neekonomiška.

Karas dėl atlyginimų

Tenka pripažinti, kad siekis efektyviai naudoti lėšas sulaukė kai kurių ligoninių vadovybės pasipiktinimo. Dalis gydytojų ir šiandien nenori suprasti, kodėl jiems apkarpytas finansavimas. Norima tokio paties finansavimo, koks buvo pernai, nors buvo iš anksto įspėta, kad chirurgijos, akušerijos ir reanimacijos skyriai nebebus finansuojami, o biudžetas atitinkamai peržiūrimas.

Deja dalis vyriausiųjų gydytojų toliau nori gyventi taip, kaip buvo pripratę, gauti tuos pačius pinigus, nors dalies paslaugų jau nebeteikia. Kaip nusikalstamą pacientų atžvilgiu pateiksiu Ignalinos atvejį – ligoninės vadovė švelniai tariant atitrūkusi nuo realybės, o merui rūpi tik statybos. Pacientai iš Ignalinos jau seniai važiuoja į Visaginą, Uteną, Vilnių ir kitas ligonines, kur gaus saugias ir kokybiškas paslaugas. Bet merui tai nė motais… Taigi nenorėčiau sutikti, kad kaltę dėl Ignalinos problemų turėtų prisiimti ministras arba viceministras – dėl problemų kalta ydinga valdymo sistema, savivaldybės tarybos ir mero neatsakingas požiūris.

Galbūt vertėjo pasielgti radikaliau, kaip tai padarė Latvija, ir minėtą bei dar penkiolika ligoninių išvis uždaryti, bet tuomet būtume sukūrę socialinę problemą. Pateiksiu du pavyzdžius: Jurbarke vietos valdžia suprato reformos būtinumą, pakeitė ligoninės vadovą ir vadybininkus, ir šiandien neturi jokių nusiskundimų. Tuo tarpu Ignalinos ligoninė, kur chirurgai suvažiuodavo iš Visagino ir Švenčionių, tačiau paslaugų jau neteikė, o algą ėmė,  šiandien skęsta skolose, nėra net traumatologo – tai kam tokia ligoninė gyventojams reikalinga?

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad sveikatos reformą vykdo ne tik ministerija ir gydytojų bendruomenė, yra ir trečias dalyvis – savivaldybių tarybos. Jei viskas priklausytų tik nuo ministerijos – būtų paprasta, tačiau tenka pripažinti, kad į reformos eigą įsikiša ir vietos politikai, kurie turi savo matymą ir supratimą.

Taigi, šioje situacijoje nelengva rasti sutarimą su politiškai labai marga vietos  valdžia ir Suderinti interesus. Svarstėme ir tokį variantą – ministerijai be jokių politikavimų sutvarkyti tinklą pagal nustatytus kriterijus ir grąžinti ligonines toms pačioms savivaldybėms, bet nesulaukėme Seime palaikymo. Ateityje teks pripažinti, kad dešimtis ligoninių, kurios jau nebeturi chirurgijos, akušerijos ir reanimacijos skyrių, yra ne ligoninės, o terapinio profilio ir slaugos įstaigos.

Noriu pabrėžti, kad atlyginimus ministerijai pavaldžių ligoninių vadovams, tiek aš, tiek ministras Raimondas Šukys, mažinome vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu ligoninių, kurių steigėjos – tarybos ir apskritys, gydytojų, slaugytojų ir administratorių algos dydį nustato ligoninės vadovai, o pastarųjų algas – savivaldybių tarybos, taigi ministras čia nieko negali padaryti. Didžiosios dalies ligoninių darbuotojų algas nustato savivaldybių tarybos.

Jaunųjų gydytojų (rezidentų) gaunamos pajamos 2010 metais lyginant su 2008 metais sumažėjo 7,5 proc., vyresniųjų gydytojų pajamos – 8,3 proc. Rezidentų pajamas sudaro bazinė pareiginė alga ir valstybės parama (vadinama stipendija). Parama yra 1224 Lt ir ji nuo 2008 metų nekito. Beje, susumavus stipendiją ir pareiginę algą dažnai rezidento pajamos viršija nuolat dirbančio gydytojo atlyginimą.

Struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai, padaryti didžiosiose ligoninėse siekiant efektyviai susitvarkyti su padidėjusiu pacientų srautu

Noriu pažymėti, kad ypatingų problemų dėl to, kad didžiosiose ligoninėse padidėjo pacientų srautas kol kas nekilo. Keletas nusiskundimų sulaukta iš pacientų pusės, tačiau, kaip informavo SAM pareigūnai, kruopščiai ištyrus atvejus, kuomet ligonis nebuvo  priimtas, paaiškėjo, kad liga buvo lėtinė, todėl medikai stacionariam gydymui nematė pagrindo. Be abejo, negalime tikėtis, kad šis procesas nuo pat pradžių bus sklandus, negalime kaip socialistinėje santvarkoje duoti pacientui komandą ir nurodyti, į kurią ligoninę jis turi kreiptis. Manau, kad per metus-pusantrų bus aišku, kurias ligonines pacientai pasirinko, kur jiems gydytis patogiau, arčiau, priimtiniau.

Vykdant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, siekiant užtikrinti pasiektos asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūros stabilumą, siekiant nepabloginti paslaugų prieinamumo ir kokybės, pagal galimybes maksimaliai sušvelninti galimą neigiamą finansinį reformos poveikį įstaigoms, SAM ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM (toliau – VLK) specialistai skubos tvarka parengė kelis teisės aktus, kurie įgalino tas pačias restruktūrizuojamas ligonines paslaugų teikimą organizuoti ne stacionaro, o kitomis, pacientui priimtinesnėmis, ekonomiškai efektyviomis paslaugų teikimo formomis. Dalis pacientų ir toliau gydomi tose pačiose ligoninėse ir tik dalis, ypatingai sudėtingi pacientai, gydomi didžiosiose ligoninėse. Pirmiausiai iš PSDF biudžeto pradėtos apmokėti naujos – dienos stacionaro terapijos paslaugos išlaidos. Siekiama trečiojo restruktūrizacijos etapo eigoje, nutraukus specializuotų stacionarinių paslaugų teikimą rajonų ligoninėse, nepabloginti terapijos paslaugų prieinamumo. Terapijos paslaugos teikiamos ekonomiškai priimtinesne dienos stacionaro forma, pacientai minimaliai atitraukiami nuo jiems įprastos socialinės aplinkos, jiems galima išrašyti kompensuojamuosius vaistus gydymo dienos stacionare laikotarpiu. Taip pat buvo parengtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo praplėstas dienos chirurgijos paslaugų sąrašas.

Dar vienas iš svarbių pacientų srautus reguliuojančių teisės aktų buvo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo patvirtinta pacientų siuntimo gydytis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) tvarka ir siekiama užtikrinti pacientų srautų nukreipimą į atitinkamo lygmens ASPĮ stacionarinėms paslaugoms gauti (vadinamieji žalieji koridoriai). Ši sistema užtikrins, kad pacientas atsižvelgus į jo būklės sunkumą nedelsiant būtų vežamas būtent į tą gydymo įstaigą, kurioje gautų visą reikiamą pagalbą, o ne būtų guldomas į vieną įstaigą, po kelių dienų perkeliamas į kitą, ir galiausiai būklei blogėjant ir jau vystantis komplikacijoms perkeliamas į aukščiausio lygio ligoninę, kaip dažnai pasitaikydavo iki šiol.

Kaip ir numatyta Vyriausybės nutarime SAM, nuolat kontroliuoja ir užtikrina, kad nesumažėtų pacientams teikiamų paslaugų kokybė, kruopščiai tiria visus gautus nusiskundimus.

Padidintas apmokėjimo už paslaugas balas – stabilumo rodiklis

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės padidinimas negali būti siejamas sveikatos priežiūros reforma, juo labiau su prognozuojamais efektyvumo kriterijais. Kadangi  siekiant subalansuoti biudžetą pirmiausiai buvo paisoma pacientų interesų laiku gauti kokybišką paslaugą  ir pilna apimtimi pasirinktas balo mažinimo mechanizmas, tačiau ne sutartinių sumų su ASPĮ mažinimas. Tai ir natūralu, kad pastebėjus pirmuosius finansinės būklės šalyje stabilizavimo požymius, SAM pasiūlė padidinti balo vertę, tai ir yra – kuo greičiau atkurti balo vertę iki 1 lito ir tokiu būdu užtikrinti sveikatos sistemos stabilumą. Be to, negalima paneigti fakto, kad bazinių kainų balo vertės didinimas turi nemažą įtaką siekiant sklandžiai įgyvendinti Sveikatos priežiūros  įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą.

Vien finansavimo didinimas nesprendžia problemų

Negaliu nepritarti tiek daktarui A. Šimaičiui, tiek tarptautiniams ekspertams, kurie prognozuoja, kad artimiausius penkerius metus Vakarų Europos valstybės neturės galimybių apčiuopiamai padidinti sveikatos apsaugos biudžetą ir rekomenduoja dėmesį sutelkti sistemos efektyvumo gerinimui. Kaip rodo praktika,  vien finansavimo didinimas problemų neišsprendžia, nes skirtais pinigais tiesiog užlopomos skylės. Sumažinus finansavimą dėl krizės sistemos ydingumas tik išryškėjo, tuo tarpu reformos tikslas ir buvo pasiekti, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, kaip jau minėta, kad ligoninės nebeinvestuotų į įrangą, patalpas ir personalą, jei tam reikalingų paslaugų neteikia.

Visa reformos eiga detaliai surašyta mano jau minėtame Vyriausybės nutarime.

Ambulatorinė grandis

Noriu pabrėžti, kad mažinant išlaidas, mažiausiai palietėme būtent ambulatorinę grandį. Pirminės sveikatos priežiūros grandis turi būti plečiama, nes situacija, kuomet ambulatorinės paslaugos teikiamos yra stacionarinėse ligoninėse yra nenormali. Imkime tą patį Ignalinos pavyzdį – ligoninė buvo statyta 60-čiai tūkstančių gyventojų. Nors iš jų teliko 19 tūkstančių, savivaldybės taryba ir administracija lovų skaičių nori išlaikyti nepakitusį, toliau pirkti techniką ir vykdyti statybas. Ar tai nėra lėšų švaistymas?.. Taigi, jei gražiuoju nepavyksta įkalbėti, belieka mechaniškai sumažinti lovų skaičių, tuomet atsiras vietos ir ambulatorinei grandžiai

Restruktūrizacija

Noriu pabrėžti, kad jokia mokslinė analizė, o tik gyvenimiškoji praktika parodo, kurios ligoninės konkurencingos ir sukelia žmonių pasitikėjimą, o kurios – ne.  Valstybinės ligonių kasos sistemoje „SVEIDRA“ puikiai matome, kur ir kada kiekvienas Lietuvos gyventojas gydėsi, kokius tyrimus atliko, kokias paslaugas gavo.

Atsižvelgiant į tai, kad ši pertvarkos programa bus baigta įgyvendinti tik 2011 metais, bendras šios programos ekonominis efektas bus įvertintas tik įgyvendinus Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimo priemonių planą bei atlikus galutinę (ne anksčiau, kaip 2012 metais) šios programos įgyvendinimo rezultatų analizę. Taip pat siekiant įvertinti šios programos efektyvumą, numatoma atlikti tarpinę (ne anksčiau, kaip 2011 metais) šios programos įgyvendinimo rezultatų analizę.

Paminėtina, kad šios programos įgyvendinimo stebėsena atliekama nuolat:

1. Įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimą, šiai dienai iš 81 asmens sveikatos priežiūros įstaigos liko 70, t. y. 11 įstaigų prijungta/sujungta:

§  VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, VšĮ Kauno V. Tumėnienės vaikų reabilitacijos centras, VšĮ Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“, VšĮ Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė prijungti prie VšĮ Kauno apskrities ligoninės.

§  VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninė prijungta prie VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės.

§  VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė sujungta su VšĮ Klaipėdos apskrities ligonine.

§  VšĮ Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninė ir VšĮ Šaukėnų psichiatrijos ligoninė sujungtos su VšĮ Šiaulių apskrities ligonine.

§  VšĮ Panevėžio infekcinė ligoninė ir VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninė sujungtos su VšĮ Panevėžio apskrities ligonine.

2. Įgyvendinant sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimą, šiai dienai:

- asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose TLK nebeperka akušerijos paslaugų:

VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Anykščių raj. savivaldybės ligoninė, VšĮ Joniškio ligoninė, VšĮ Jurbarko ligoninė, VšĮ Biržų ligoninė, VšĮ Kelmės ligoninė, VšĮ Kaišiadorių ligoninė, VšĮ Plungės raj. savivaldybės ligoninė, VšĮ Prienų ligoninė, VšĮ Šilalės raj. ligoninė, VšĮ Varėnos ligoninė, VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė, VšĮ Pakruojo ligoninė, VšĮ Kuršėnų ligoninė;

- asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose TLK nebeperka chirurgijos paslaugų:

VšĮ Prienų ligoninė, VšĮ Kaišiadorių ligoninė, VšĮ Gargždų ligoninė, VšĮ Šilalės rajono ligoninė, VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė, VšĮ Pakruojo ligoninė, VšĮ Ignalinos raj. ligoninė, VšĮ Molėtų ligoninė, Zarasų raj. sav. VšĮ Zarasų ligoninė, VšĮ Širvintų ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Panevėžio ligoninė, VšĮ Kupiškio ligoninė, VšĮ Kuršėnų ligoninė.

Planas – sujungus ligonines sutaupyti – įstrigo teismuose

Buvo planuojama, sujungus kai kurias ligonines (Vilniuje, Klaipėdoje) į stambesnius juridinius vienetus nebeskirti lėšų netikslingai renovacijai ar statyboms. Tačiau atsakyti, kiek tokiu būdu sutaupyta, negaliu, nes šis procesas įstrigo – įstaigos kreipėsi į teismus. Gyvename teisinėje valstybėje, palaukime, kol teismai baigsis.

Pozitronų emisijos tomografų ir kompiuterinių tomografų dalybos

Dėl mano jau minėtų teismų ir ligoninių vadovybės bei vietos politikų nesugebėjimo susitarti ir sklandžiai įvykdyti ligoninių susijungimą, kilo klausimų ir dėl to, kaip paskirstyti planuojamus įsigyti pozitronų emisijos tomografus (PET). Į juos pretendavo Kauno medicinos universiteto klinikos ir dvi besijungiančios ligoninės Vilniuje (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas). Nuspręsta vieną PET skirti Kaunui ir vieną Vilniaus Santariškių klinikoms. Kaune PET įsigijimui jau atliktos viešųjų pirkimų procedūros, Vilniuje planuojamas projektas, kurio vertė 12,5 mln. Litų.

Pagal pasirašytas finansavimo ir administravimo sutartis, finansuojamas 2007–2013 m. ES lėšomis, tiek Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, tiek Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – VUOI) numatę įsigyti po kompiuterinį tomografą (SPECT / CT). Manome, kad įsigyti du tomografus yra tikslinga, nes Vilniuje aptarnaujami patys didžiausi Lietuvos onkologinių pacientų srautai. Minėti įrenginiai, kurių bendra vertė 6 mln. Litų, jau yra įsigyti. Dėl magnetinio rezonanso VUOI įsigijimo pagrįstumo šiuo metu yra atliekamas papildomas vertinimas (vertė apie 7 mln. Lt), įranga dar neįsigyta. Kompiuterinis tomografas VUOI, pritaikytas spindulinės terapijos planavimui, numatytas įsigyti iš projekto lėšų taip pat kol kas dar neįsigytas.

Medicinos įrangos įsigijimo racionalumas ir saugumo kontrolė

Atsakant į jūsų klausimą apie sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistemą, kuri užtikrintų, kad sprendimai investuoti priimami atsižvelgiant į poreikius ir leistų stebėti brangios įrangos saugumą, valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM 2010 metų liepos 1 d.  pradėjo rinkti duomenis apie aktyviuosius neimplantuojamuosius medicinos prietaisus, naudojamus ambulatorinėse ir stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat man dirbant ministru 2009 metais SAM pirmą kartą surinko visus duomenis apie visų Lietuvos gydymo įstaigų turimą medicinos aparatūrą ir į šiuos duomenis atsižvelgia skiriant lėšas, vertinant investicinius projektus.

Yra parengtas Medicinos prietaisų įstatymo projektas, kuris užtikrintų sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos prietaisais, vertinimą įstatyminiu lygmeniu.

2011 metais Lietuvoje planuojama pradėti įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą

„Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo ir sveikatos priežiūros technologijų vertinimo“ projektą. Numatomų suma projekto veikloms įgyvendinti – 2.365.000 litų.

Išvengiamų mirčių rodiklis – kaip sveikatos apsaugos efektyvumo įvertinimas. Lietuvoje fiksuojami visi išvengiamų mirčių rodikliai: mirties priežastys, išvengiamos tinkamai organizavus prevencines priemones (sveikatos politikos rodiklis) ir  mirties priežastys nuo išgydomų ligų (sveikatos priežiūros efektyvumo rodiklis). Lietuvos medikai buvo pirmieji Rytų ir Centrinėje Europoje publikavę darbus apie išvengiamų mirčių problemą, jos tendencijas ir svarbą. Tai įvyko prieš 15 metų. Mirtingumo tendencijų monitoringas atliekamas nuolat pagal Lietuvos sveikatos programą.

Tikiuosi, kad mano atsakymai padės susidaryti bendrą įspūdį apie SAM vykdomą sveikatos apsaugos sistemos reformą ir įvertinti faktorius, dėl kurių kai kuriuose miestuose mūsų pastangos ir planai šiek tiek stringa. Linkiu jums kuo geriausios kloties ir  tikiuosi tolesnio bendradarbiavimo.

PrintFriendly

· ·

Oct/10

15

Mūšis dėl Klaipėdos tęsiasi

Rugsėjo viduryje Lietuvos radijas transliavo laidą apie sveikatos sistemos pertvarką Klaipėdoje. Ją parengė LR žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Simaitis.lt skaitytojams siūlome šios laidos stenogramą.

****

LIETUVOS RADIJO LAIDA “RYTO GARSAI”

A. MATUSAS. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, pradedama naują sveikatos politikos atskaitos etapą, deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, o sprendimai bus paremti kaštų ir naudos analizėmis. Tačiau sveikatos reforma Lietuvoje vykstanti bene porą dešimtmečių, vertinama kritiškai, tiek vietinių, tiek tarptautinių ekspertų, o gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

A. BAJORŪNAITĖ. Tuo tarpu šveicarai, kurie praktikuoja tiesioginę demokratiją, prieš priimdami įstatymus ir savivaldos lygio politinius sprendimus, rengia nacionalinius ir dar daugiau vietos lygmens referendumų, o jiems rengiantis ir problemos, ir pasiūlymai yra išnarstomi žiniasklaidoje. Išklausyti visus ir derinti interesus, šveicarai sako yra brangu, bet apsimoka, nes taip priimti sprendimai ilgalaikiai.

A. MATUSAS.  Ką apie sprendimų priėmimą ir politinę kultūrą Lietuvoje sako užstrigęs ligoninių jungimas Klaipėdoje. Pirmiausia, išklausykime Audros Čepkauskaitės parengto pasakojimo, o po to tęsime temą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku A. Matulu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Jeigu gyventumėte Šveicarijoje, gali būti, kad dabar, kaip tik ruoštumėtės referendumui. Vien federalinių jų vyksta kas metus trys ar keturi, o be jo dar yra ir regionų ir savivaldybių referendumai.

URS BRUDERER (Šveicarijos radijo DRS žurnalistas, vasarą viešėjęs Lietuvoje ir paruošęs reportažą  Šveicarijos radijas apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje). Pagrindinės diskusijos dėl referendumuose keliamų klausimų vyksta žiniasklaidoje, gal tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šveicarai vis dar skaito laikraščius…

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš 16 metų Šveicarijoje pakeista sveikatos draudimo tvarka, vertinama skirtingai, bet faktas, kad prieš priimant įstatymą, apie siūlomą sveikatos politikos pasikeitimą ir argumentus už ir prieš, Šveicarijos piliečiai daug skyrė savo laikraščiuose, diskutavo šeimose su draugias ir kolegomis, ir po ilgų diskusijų pritarė pertvarkai nacionaliniame referendume.

URS BRUDERER. Yra klausimai, dėl kurių referendumą rengti privaloma, o taip pat referendumą reikia surengti, jeigu žmonės pageidauja, kai svarstomas koks nors įstatymas ir jam prieštaraujantis žmonės surenka 100 tūkst. parašų per pusantrų metų, tai Šveicarija ir balsuoja.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Lietuvos žiniasklaidoje sveikatos politikos siūlymų ir reformos analizės nedaug, viena iš pasikartojančių frazių, kad trūkta informacijos apie tai kas vykta ir paaiškinimų, kodėl nevyksta tai kas planuota. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis paslaugų teikimas. Klaipėda yra vienas iš pavyzdžių, kai numatytos pertraukos ženklų nesimato, nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos etapas turėjo baigtas liepą.

A. ŠIMAITIS. Faktiškai Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant tik dvi ligoninines, tiksliau, Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligonine, tačiau to neįvyko ir Klaipėdoje ir toliau yra trys ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kardiologas Audrius Šimatis, šiuo metu dirbantis Didžiojoje Britanijoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, rašantis straipsnius ir tinklaraštį sveikatos politikos temomis.

A. ŠIMAITIS. Sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytųjų organizacijų slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį buvo apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės ir tokiu būdu žengti reformos keliu į priekį, pertvarkant darbo organizavimą, paslaugų teikimo principus Klaipėdos regione ir Vakarų Lietuvoje. Tiek ministerija, tiek savivaldybė, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą, skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligonine su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjų teisių Sveikatos apsaugos ministerijai. Savivaldybės pareigūnų teigimu, oficialios ministerijos reakcijos į tai iki šiol nėra.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Rugpjūčio pabaigoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė, sveikatos apsaugos reformai remti, paskelbė dar vieną kreipimąsi, raginantį ministeriją ir savivaldybę surengti viešą forumą ir kartu su visuomenininkais apsvarstyti, kaip sujungti ligonines. Audriaus Šimaičio teigimu, sausio mėnesio rezoliucija su pasiūlymais ministerijai išsiųsta, tačiau oficialios reakcijos iki šiol nesulaukta.

A. ŠIMAITIS. Įsiklausymo jokio nebuvo, nes po to nesekė jokių veiksmų, ir taip pat ministerija nekontaktavo su Vakarų Lietuvos grupės iniciatoriais ir bandė tiesiog prastumti savo planą, kur jie buvo sugalvoję iš naujo, ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus, ir vėliau, prieš pat Klaipėdos savivaldybės posėdį, atsiuntė viceministrą G. Valiukonį*, kurio apskritai retorika kelia daug klausimų. Tarkime, jis pasakė, kad jeigu Klaipėdos  savivaldybė neįvykdys ministerijos siūlomo plano, tai tuomet Klaipėda bus Marijampolės lygio ligoninės. Visų pirma tai ne tik įžeidimas pačiai Marijampolei, bet tokia jėgos retorika atspindi tą mentalitetą. Sunku pasakyti, ar čia viceministro ar čia visos ministerijos.

* Sveikatos apsaugos viceministras

G. VALIUKONIS Aš norėjau pasakyti, labai čia laki frazė, norėjau pasakyti, kad dabar yra bereikalingas lėšų pajėgų, gydytojų suskirstymas, dirbtinis į kelis stalčiukus, kuris neleidžia smarkiau, greičiau vystytis į tą vadinkime trečią centrą. Aš tik tai norėjau pasakyti. Galbūt nevertėjo naudoti kito miesto pavadinimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, sako, pasigendantis visuomenės iniciatyvų ir negirdėjo apie sausį vykusią Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijų konferenciją.

G. VALIUKONIS. Jūs minėjote, kad ten 100 dalyvių konferencijoje priėmė, tai gerai, bet aš asmeniškai nemačiau to sprendimo. Apjungimas ir dabar yra apjungti abi ligonines, tik viskas vyksta dėl detalių. Klaipėdos miestas  nori valdyti ligoninę, bet kad pinigus, investicijas, pasirūpintų ministerija. Dėl to visas nesusipratimas ir yra.  Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninė bus Klaipėdos universiteto, deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų. Antra problema, dalininkų, įstatyme parašyta, kad gali būti universiteto klinikos, kurių dalininkai būtų universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad jeigu jau dabar nepritaria, kad dalininko teisės perduotos ministerijai, tai ir svarstant tą klausimą, dėl naujo medicinos centro kūrimo, irgi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų kitokią nuomonę.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Nors viceministras teigia numanantis, koks galėtų būti savivaldybės sprendimas, lieka klausimas, kodėl demokratinėje valstybėje, kai susikerta skirtingų valdžios lygių požiūriai, jie ištisus mėnesius nesikalba vieni su kitais, neišdėsto savo argumentų, bei viešai neparemia savo siūlymų, kaštų ir naudos analizės ir neįtraukia į diskusiją visuomenės. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ. Buvau suorganizavusi susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė, kad reikalingas toks forumas, buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, į patį merą, dabar mes iš tikrųjų laukiame iš jų kažkokių žingsnių, pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą ir būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia, o tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos viceministro Gintaro Valiukonio teigimu, ministerija parengs Klaipėdai įstatymą, dėl kurio balsuos Seimas.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau Seimo sprendimas, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja, vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kad turėtų valdyti, kad turėtų įeiti į tą centrą.

A. BILOTAITĖ.  Man susidaro tokia nuomonė, kad nenorima prisiimti atsakomybės, nes iš tikrųjų yra tikrai sudėtinga situacija, daug interesų, bandoma kažkaip permesti tą atsakomybę kitur, bet mano nuomonę, iš tikrųjų turi būti atsižvelgta būtent į toje vietoje dirbančių specialistų požiūrį į pacientų, gyvenančių tame regione poreikius, nes šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad kažkieno interesai yra svarbiau, negu pacientų ir visuomenės interesai. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

G. VALIUKONIS. Gali nebūtinai jie būti kokio nors forumo arba … prasme, gali būti raštus įvesti, tai faktai, mes būtinai į tai atsakysime, atsižvelgsime, tikrai gal pakviesime čia pas mus, ar mes atvažiuosime. Bet mums reikia žinoti konkrečius jų pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą tuos pačius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai siunčiantis, Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, daktaras Audrius Šimaitis.

A. ŠIMAITIS. Mes tikimės, kad gal ministerija išgirs mūsų nuomonę, mes siūlome viešą forumą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos grupės, tai yra ministerija, trys pagrindinės Klaipėdos ligoninės, pacientų organizacijos, Klaipėdos universitetas, kuris taip pat siūlėsi aktyviai dalyvauti šitame procese ir ministerija nereagavo į Klaipėdos universiteto pasiūlymą, tiesiog susirinktų visos pusės, ir nuspręstų, koks yra geriausias kelias į priekį.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Tai būtų panašu į tai kas vyksta Šveicarijoje, rengiantis priimti įstatymą. Yra politikos analitikų teigiančių, kad šveicariški svarstymai, begaliniai pasiarimai ir kelių lygių referendumai vilkina politinį procesą ir kainuoja didelius pinigus.

URS BRUDERER. Priimti įstatymą Šveicarijoje, užtrunka daug laiko, bet jeigu jis jau priimamas, tai reiškia, kad didžioji dalis visuomenės jam pritaria. Mūsų reformos lėšos, bet jeigu reforma įvyksta tai ji yra gera ir tvari. Apie tai reikia galvoti ir kalbant apie išlaidas, nes turėti greitą sprendimų priėmimo sistemą, kuri beveik nieko nekainuoja, gali būti naudinga tiems, kurie valdžioje yra dabar, bet visuomenėje tai nebūtinai geriausias dalykas, nes tada jūs vykdote reformas, paskui reformų reformos, o paskui reformų reformų reformos, o tai irgi kainuoja.

A.BAJORŪNAITĖ.  Šį pasakojimą parengė Audra Čepkauskaitė. Dabar mūsų pašnekovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Labas rytas.

***

Rytoj simaitis.lt skelbs skelbs šio pokalbio su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu stenogramą.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me