Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Sveikatos apsaugos reformos konstitucija

Oct/10

27

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. IV dalis

IV

Dabartinei vykdomai reformai tinkamai nepasiruošta, todėl jau dabar verda aistros – kas bus toliau?

Kas nutiks, jei sumažinsime ligoninių skaičių, kartu  nereformuodami ligoninių priėmimo skyrių pagal naujovišką tvarką?

Jau dabar priėmimo skyriuose kunkuliuoja nepasitenkinimo aistros, bręsta  nesusipratimai.

Jei nieko nebus keičiama priėmimo skyriuose, garsiai nuskambėjusią Artūro Laurinavičiaus  istoriją girdėsime mažiausiai vieną kartą per dieną.

Tačiau pats svarbiausias ir labiausiai įkaitęs nesantaikos židinys yra gydytojo darbo sąlygos.

Gydytojų darbo trukmės klausimas viešojoje erdvėje “kabo”  nuo birželio mėnesio.

Gydytojų organizacijos rengia piketus, grasina streikais, premjeras A. Kubilius kategoriškai atsisako bet kokių derybų.

Sovietmečiu buvo tam tikrų sričių, į kurias to meto sveikatos apsaugos sistemos vadovams sunkiai sekėsi pritraukti specialistų.

Dėl to radiologams, laboratorinės medicinos specialistams  sudarytos palankesnės darbo sąlygos siekiant  pritraukti naujų specialistų į šias darbo vietas.

Tokia buvo laikmečio politika, padėjusi spręsti kai kurias opias problemas.

Sukurta “specialių sąlygų” teorija, pagal kurią kai kuriems specialistams  net nemokamai dalintas pienas.

Ši tradicija nutrūko tik pirmaisiais nepriklausomybės metais.

____

PrintFriendly

· ·

Oct/10

25

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. III dalis

III

5R3R2V reformos principai yra naujoviškas senųjų mąstymo stereotipų įsikūnijimas.

5R principas – tai yra tiesiog administacinio mąstymo pritaikymas medicinai.

Pagal administracinį padalijimą Lietuvoje yra  5 regionai: Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Todėl nuspręsta turėti ir penkis medicininius regionus, sudarytus pagal tą patį  principą.

Vadinasi, administracinis principas tiesiog mechaniškai perkeliamas į mediciną. Kodėl? Ar tai veiksminga? Kokia nauda bus pacientui, gydytojui, slaugytojai?

Argumentas, kad taip istoriškai susiklostė neveiksmingas, nes tai yra netiesa.

Kai skirstomi pinigai,  kažkodėl Lietuva padalijama į Rytų Lietuvą, kuriai, atseit, priklausąs ir Panevėžys  bei  į Vidurio Lietuvą, kurios sudėtyje esanti ir Vakarų Lietuva.

Taigi, kai reikia, toks principas yra pripažįstamas, o kai nereikia  -  jis užmirštamas.

3 R principas yra sovietinis principas, atgimęs naujomis salygomis.Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo logiškai.

Yra respublikinės, regioninės ir rajoninės ligoninės. Kiekvienoje ligoninėje gali gydytis tik pacientai, sergantys  tam tikromis  ligomis, kiekvienoje ligoninėje ir išlaidų apmokėjimas  skirtingas. Tam reikės šūsnies bereikalingų direktyvų, paslaugų aprašymų, instrukcijų, kokios ligoninės ką turi daryti ir ko nedaryti. Bus eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai, gaišinamas gydytojų ir ligoninių  administratorių laikas.

2V principas paprasčiausiai yra nauja universiteto ligoninių pastanga įteisinti savo perdėtą dominavimą  ir už tai dar  gauti gerokai daugiau pinigų.  Vilniaus ir Kauno universiteto ligoninės nuo pat nepriklausomybės laikų pradžios  buvo finansuojamos neproporcingai.

2V schema buvo kuriama nuo pat nepriklausomybės laikų pradžios, tik šiandien ji įgavo konkrečią ir aiškią formą, pavadintą valstybiniu finansavimu.

Kokį finansavimą gaus kitos ligoninės- nevalstybinį? Nejaugi jos valstybinio nenusipelnė?

Universiteto ligoninėse sąlygos yra daug geresnės nei kitose.

Lietuvoje regionuose specialistų trūksta, nes universiteto ligoninės per dvidešimt metų savo ligoninėse sukūrė tokias darbo sąlygas, kad niekas kitur važiuoti nenori.

Įgyvendinus 2V principą bus pažeista viena iš pagrindinių Europos Sąjungos puoselėjamų  vertybių – solidarumas.

Pagrindinis reformos tikslas yra padėti pacientui- sukurti tokią sistemą, kurioje kiekvienas Lietuvos gyventojas įgytų galimybę gauti vienodai  kokybiškas medicinos paslaugas.

Tokį principą Europos Sąjungos direktyvos medicininėms paslaugoms įvardija kaip lygybę.

Pagal kuriamą 5R3R2V schemą šio principo įgyvendinti bus neįmanoma  dėl to, kad sukuriamos iš esmės dvi skirtingo lygio zonos. 3 zonos su 3R principu (Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių) ir dvi zonos su 3R2V principu (Vilniaus ir Kauno).

3R zonos pacientams gauti tokio pat lygio pagalbą kaip 3R2V pacientams bus neįmanoma.

3R zonoje gyvena 60 procentų Lietuvos gyventojų.

Vadinasi, ši  gyventojų dalis neturės tokių sąlygų, kokias turės žmonės, gyvenantys 3R2V zonoje.

Taip  vėl sukuriamas amžinai rusenantis nepasitikėjimo  ir nelygybės židinys.

PrintFriendly

· ·

Oct/10

23

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. II dalis

II

Tik puoselėdami esamas vertybes, tokias kaip vienybė, solidarumas, lygybė, bendradarbiavimas, atviras ir pastovus dialogas, mediko* – paciento partnerystė, arba kurdami jas iš naujo, galime tikėtis reformos sėkmės.

Tie principai turi būti įgyvendinami nuosekliai, palaipsniui, moksliškai pagrįstais metodais, taip pat greitai ir efektyviai.

Tik tokiu atveju reforma gali būti sėkminga  ir rezultatyvi.

Tam, kad įgyvendintumėme  vertybėmis pagrįstą reformą, negalime vadovautis senojo mąstymo principais bei stereotipais.

Prieš aptardami naujosios siūlomos reformos principus ir  planą, aptarkime kai kuriuos esamos reformos principus ir jų įgyvendinimo būdus.

Ar įgyvendintas viešumo principas? Reformos metmenys ir jos principai buvo paskelbti gegužės mėnesį. Ministras teigia, kad ši reforma prasidėjo dėl to, jog Pasaulinis bankas išplatino naują ataskaitą, kurioje rekomendavo mažinti ligoninių skaičių. Tačiau kodėl jis nepaskelbė šios Pasaulinio banko ataskaitos, nors žadėjo tai dar balandžio mėnesį?

Rugsėjo 8 dieną paskelbta ligoninių sujungimo schema.  Ligoninėms duota   savaitė laiko svarstymams. Visa medicinos bendruomenė reformos laukė 19 metų ir 7 mėnesius (1019 savaičių). Ir staiga, prasidėjus reformai, nustatomas terminas – 1 savaitė. Po beveik  20 metų laukimo ir bergždžių vilčių, nepasitenkinimo ir nusivylimų – 7 dienos naujam reformos planui apsvarstyti.

Svarbiausia  tai, kad po plano paskelbimo niekas nepasikeitė. Galima manyti, kad nebuvo jokių pasiūlymų, kadangi  medicinos bendruomenė yra abejinga ir apatiška. Bet  pasiūlymų tikrai buvo, vadinasi,  į juos  neatsižvelgta.

Tai reiškia, jog, kas ir kaip vykdys reformą,  žinota iš anksto. Akivaizdu, kad ši reforma – klasikinis reformos “iš viršaus” variantas.

Tokių reformų laikai jau praėjo.

Žmonės pasikeitė: visi nori tapti pokyčių dalyviais- ir jų jausmų, norų, pageidavimų  ignoruoti negalima.

—-

* Medikas – slaugytojas arba gydytojas

PrintFriendly

· ·

I

Medicinos bendruomenė verda ir kunkuliuoja  būsimosios reformos nuotaikomis. Nuomonės apie reformą prieštaringos.

Vieni sako, kad reformuoti būtina, kiti teigia, kad reforma neapgalvota, jai tinkamai nepasirengta.

Tretieji  pasiruošę išvesti gydytojus ir kitus  medicinos darbuotojus į gatves, nes nepatenkinti darbo sąlygomis bei ministro sprendimu paskelbti negaliojančiu įstatymą dėl trumpesnės darbo dienos ir kitų privilegijų tam tikrų specialybių medikams.

Kodėl taip atsitiko ir kodėl jau  balandžio mėnesį paskelbtos reformos įgyvendinimas stringa? Pagrindinė priežastis  ta, kad rengiant reformą stokota ir tebestokojama kūrybingumo.

Jei į vieną ar kitą situaciją, šiuo atveju, į reformą  būtų žvelgiama kūrybiškai, tai iš esmės išspręstų  egzistuojančias problemas arba labai palengvintų jų sprendimą, tai pateiktų atsakymus į rūpimus klausimus ir skatintų sistemos dalyvių  norą prisidėti prie reformos.

Būtina  kūrybiško požiūrio į situaciją sąlyga yra viešumas ir atvirumas, taip pat reiktų  pakankamai laiko skirti  svarstymams ir apmąstymams. Galimybė svarstyti ir pateikti pasiūlymus turi būti duota visiems.

Neįgyvendinus šių principų bet kokia reforma iš anksto  pasmerkiama. Diegiant   reformą tik “iš viršaus” sukuriama daugybė nepasitenkinimo bei  nesutarimo židinių.

Tarkime, trijų vyr. gydytojų vietoje  palikus vieną,  sistemoje dešimtmečiams užkoduojami rusenantys nepasitenkinimo bei  prieštaravimo   židiniai, kurie geriausiu  atveju virs apatija, nebyliu priešiškumu, netikėjimu teigiamais pokyčiais, o blogiausiu atveju – atviru pasipriešinimu.

Reformos  metmenų pirmosios užuomazgos pasirodė balandžio mėnesį. Nuo to laiko taip ir neišgirdome jokio ministerijos atstovų paaiškinimo: koks gi likimas laukia mažesniųjų ligoninių gydytojų?

Toks pat klausimas kyla ir dėl medicinos slaugytojų. Kodėl mes tiek mažai girdime jų balsų per šią reformą? Ar ne todėl, kad dešimtmečius nesugebėjome  slaugytojų padaryti gydytojų partneriais – tebuvo paklusnios sesutės, privalančios besąlygiškai vykdyti nutarimus ir nurodymus.

Nuo senų senovės ligoninės slaugytojos neturėjo rimto balso, į jų nuomonę nebuvo įsiklausoma, nes gydytojai visada į slaugytojas žiūrėjo iš stipriųjų pozicijos. Per dešimtmečius sukūrėme slaugytojų kartą, kuri tapo besąlygiška mūsų įstatymų vykdytoja.

Turime sukurti tokį reformos modelį, kurio dėka slaugytojos taptų pilnavertėmis gydytojų partnerėmis, o ne paklusniomis kiekvieno gydytojo žodžio vykdytojomis.Atsakymas į šį klausimą yra tarsi raktas į visos reformos sėkmę.

Svarbu šį klausimą išspręsti ne tik dėl pačių slaugytojų,  bet ir dėl to, kad tinkamo sprendimo dėka sukurtume naujos elgsenos modelį, naujus santykius ir tik tada galėtume teigti, kad reforma prasidėjo.

PrintFriendly

· · ·

Oct/10

20

Lietuvai – sveikatos apsaugos reformos konstitucija

Lietuvai - sveikatos apsaugos reformos konstitucija nuotrauka, foto

2009 metų lapkričio 12-oji  buvo ypatinga diena. Jau keli mėnesiai iki to man sukosi mintis, kad reiktų parašyti sveikatos apsaugos reformos konstituciją, tačiau niekaip nerasdavau to siūlo galo, nuo kurio kamuoliukas imtų ir pradėtų vyniotis.

Minčių, straipsnių užuomazgų, apmąstymų galvoje buvo daugybė. Tačiau lapkričio 12 dieną tas kamuoliukas ėmė ir atsirišo … nesustodamas rašiau 16  valandų. Taip gimė dokumentas “Vertybėmis pagrįsta reforma: sveikatos apsaugos reformos konstitucija”. Lapričio 14 dieną šį dokumentą paskelbė “Vakarų ekspresas”. Vėliau skelbė dar du portalai (“Lietuvos sveikata”, “Bernardinai”). Konstitucija skaityta LR radijo laidoje “Radijo paskaita” (laidos vedėja Regina Germanavičiūtė).

****

2009 m. lapkričio 14 dieną “Vakarų eksprese” taip pat pasirodė Genovaitės Privedienės straipsnis “Lietuvai – sveikatos apsaugos reformos konstitucija”.

****

“Vakarų ekspreso” internetinėje svetainėje nuo vakar skelbiama dr. Audriaus Šimaičio sukurta sveikatos apsaugos reformos konstitucija.

Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas, skaitytojams jau pažįstamas kaip rubrikos “Rentgenas” autorius, šią konstituciją, pavadintą “Vertybėmis pagrįsta reforma”, aukščiausio lygio Lietuvos pareigūnams, sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei kitiems suinteresuotiems asmenims žada pristatyti lapkričio 27 dieną organizuojamoje konferencijoje-diskusijoje.

“Mąstydamas apie Lietuvą, jos mediciną, supratau, kad vienas iš svarbiausių dalykų, ko pasigendama mūsų medicinoje, yra savo veiksmų, tų veiksmų priežasčių apmąstymo ir apskritai gilesnės analizės, kodėl sveikatos apsaugoje per 20 metų mes pasiekėme labai mažai, nebuvimas”, – pasakojo A. Šimaitis, pateikiantis savo viziją, kokiomis vertybėmis reikia remtis vykdant reformą.

1990 metais A. Šimaitis baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1994 metais – kardiologijos rezidentūrą.

“Buvau pirmosios kartos rezidentas. Iki tol žmonės, baigę medicinos fakultetą, po vienerių metų internatūros būdavo tiesiai įmetami į praktiką. Kai buvo įvesta rezidentūra, tikėjausi, kad ji bus įgyvendinta pagal vakarietiškus standartus. Deja, ji tiesiog buvo įskiepyta į sovietinio tipo struktūrą ir mūsų karta bei visos tolesnės rezidentų kartos turėjo nemažai problemų. 2004 metais išvykau į Australiją, o nuo 2005 metų dirbu kardiologu konsultantu Anglijoje. Būdamas užsienyje, supratau, kaip Lietuvos medicina yra atsilikusi, ir ypač gydytojų rengimo srityje. Dėl to nuo 2005 metų pradėjau rašyti apie tai į Lietuvos spaudą.

Visuose straipsniuose rašiau apie tai, kad reikia gerinti gydytojų rengimą, kaip pamatinę sveikatos sistemos vertybę. Tuo pačiu metu kilo ir rezidentų judėjimas, nes naujoji karta buvo nepatenkinta esamomis sąlygomis ir parengimu. O sąlygos buvo tokios, kad rezidentams net nebuvo mokamas atlyginimas, tik stipendija. Tuo metu Seimas rengė įstatymą, pagal kurį rezidentus ruošėsi padaryti trečios pakopos studentais. Tai būtų reiškę vieną dalyką – jiems būtų tekę susimokėti už rezidentūrą.

Lietuvos gydytojų rengimo sistemos laukė neregėtos pasaulyje žemumos. Kadangi aš rašiau apie rezidentus, o jie apie tai skaitė, mes netrukus susitikome ir svarstėme, ką daryti toliau. Bendrų mūsų pastangų dėka pavyko nutraukti šią Seimo inicijuotą reformą. Po to Seimas parengė jau visai kitą įstatymą, suskirstydamas rezidentus į jaunuosius ir vyresniuosius. Ir svarbiausia – rezidentai gauna Lietuvos sąlygomis jau visai neblogus atlyginimus.

Tačiau aišku, kad tobulintinų dalykų dar yra labai daug”, – “Vakarų ekspresui” pasakojo A. Šimaitis, Lietuvos medicinos bendruomenei pasiūlęs ir kitą projektą – pažangaus sveikatos apsaugos vadybos ir paslaugų teikimo modelio įdiegimą Vakarų Lietuvoje.

****

Šį straipsnį taip pat galima rasti
“Vakarų ekspreso” svetainėje

****

Audrius Šimaitis: nuoširdžiai dėkoju “Vakarų ekspresui” už leidimą skelbti šį straipsnį.

PrintFriendly

· · · ·

<< Latest posts

Theme Design by devolux.nh2.me