Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Sveikatos apsaugos vady

Jan/11

30

Sėkmingų kompanijų koncepcijos: orientacija į veiksmą. II dalis

3.     Pigus mokymasis. Dauguma kompanijų naudoja eksperimentavimą kaip pigaus mokymosi formą, kuri yra daug pigesnė ir naudingesnė, negu sudėtingas rinkos tyrimas ar nuodugnus centralizuotas planavimas.

“Prieš leisdami idėjai išsisemti ir kokiam nors griežtai racionaliam idėjos įvertinimui įtikinti mus, kad ji nebus veiksminga, mes užduodame sau kitą klausimą. Ar yra koks nors būdas, kaip mes galėtumėme pigiai paeksperimentuoti su šia idėja?”

Eksperimentas yra galingiausia priemonė naujovei įdiegti ir galbūt nėra taip plačiai, kaip reikėtų, taikoma. Tradicija nuslėpti truputį pinigų, šiek tiek darbo jėgos ir užsiimti kažkuo, kas nesutampa su pagrindine kompanijos specializacija, yra laiko patikrinta. Praktiškai kiekvienas svarbus “GE” laimėjimas per pastaruosius porą dešimtmečių kilo iš kokios nors “nuslėpimo” formos. Pavyzdinės kompanijos daugiausia eksperimentuoja kartu su pagrindiniu vartotoju.

4.     Eksperimentavimo aplinka. Difuzijos proceso esmė yra tai, kaip pradedama. Pradžia – tai toks trapus momentas. Jūs pradedate nuo paprastos medžiagos, nuo dalykų, kuriuos lengva pakeisti, ir ten, kur jūsų atramos pagrindas kompanijoje aiškus. “Viskas buvo blogai,- kalbėjo jis.- Aš nežinojau, nuo ko pradėti. Todėl aš pradėjau nuo administracinio-ūkinio darbo. Tai buvo vienintelis dalykas dėl kurio visi sutarė, ir todėl jį lengva buvo sutvarkyti.

Pradedant įgyvendinti darbo gerinimo priemones, labai svarbu tuoj pat susitelkti ties apčiuopiamais rezultatais.

Užuot dėję pastangas nukreiptas nugalėti pasipriešinimą, ko žmonės nėra pasiruošę daryti, išsiaiškinkite, ką jie yra pasiruošę daryti.

Beveik neišvengiamai, kai vadybininkai sėkmingai užbaigia projektą, jie turi daugybę idėjų, kaip organizuoti tolesnius žingsnius.

5.     Supaprastintos sistemos. Padalinio prezidentas gavo pasiūlymus, kaip pasiruošti interviu su klientu. Trumpiausias buvo išdėstytas 57 puslapiuose. “P&G” veiksmų kalba – sistemų kalba – yra legendiniai vieno puslapio raštai “Aš ką tik pateikiau keletą rekomendacijų, kaip pakeisti kai ką mano skyriaus strategijoje. Jos užėmė puslapį su ketvirčiu ir buvo grąžintos. Raštas buvo per ilgas.”

Deupree labai nemėgo kokių nors memorandumų, viršijančių vieną mašinraščio puslapį. Jis dažnai grąžindavo ilgą raštą su rezoliucija: “sutrumpinkite iki to, ką aš galiu suprasti”. “Aš nesuprantu sudėtingų problemų. Aš suprantu tik paprastas problemas”. Iš dalies mano darbas yra išmokyti žmones suskaidyti sudėtingus klausimus į daug paprastų dalykų. Tada mes visi galime veikti protingai”.

Vieno puslapio atmintinė labai naudinga. “Aš galiu priversti skyriaus valdytoją parašyti 70 puslapių pasiūlymą per vieną naktį. Ko aš, atrodo, negaliu padaryti, tai gauti vieno puslapio analizę, sakykim grafiką, kuris parodo tendenciją ir prognozę, ir po to praneša: “Štai trys priežastys, kurios gali pagerinti rezultatą; o štai kitos trys, kurios gali jį pabloginti”.

Pirmas žingsnis į romano parašymą – tai parašyti vieno puslapio tikslų išdėstymą. Jeigu jums nesiseka aiškiai išdėstyti savo mintis viename puslapyje, vargu ar jūs toli pažengsite su savo romanu. Tai gana banali tiesa literatūroje, tačiau nežinoma daugeliui biznierių. Todėl nėra keista, kad pagrindinės prielaidos pasimeta 100 puslapių investavimo pasiūlymuose.

Dauguma valdymo pagal tikslus sistemų, su kuriomis teko susipažinti, apima iki 30 metinių tikslų vienam vadybininkui. Aišku, kad niekas negali įvykdyti daugiau negu keletą veiksmų per kelis mėnesius. “TT” atvirai pripažysta faktą: “Mes visa tai jau praėjome. Kiekvienas vadybininkas turėdavo visą pluoštą tikslų. Bet laipsniškai mes karpėme, karpėme ir karpėme. Dabar kiekvienas vadybininkas turi vieną svarbų tikslą per metų ketvirtį. Galima tikėtis – ir tai daroma – kad darbuotojas atliks tą užduotį.

“Trys – penki tikslai per metus – tai maksimumas (“Monsanto”).

“HP” antrina šiai nuomonei: “Mūsų strateginiuose planuose pagrindinis punktas yra padalinio vadovo trys – penki tikslai metams. Mums praktiškai nereikia finansinių rodiklių. Vienintelė priežastis, kodėl aš jais naudojuosi, tai noras padaryti laimingus skyrių valdytojus. Jeigu jie sieks šių tikslų, finansiniai rodikliai pagerės savaime.

6.     Arčiau vartotojo. Geriausios kompanijos realiai yra arti vartotojų. “Mes susipažinome su daugybe mikroekonomikos teorijų, ir atrodo, kad vienintelis dalykas, kurį ekonomistai suvokė per keletą šimtmečių darbo, yra tai, kad kviečių augintojai, tobulos konkurencijos sąlygomis negali gauti didelio papildomo pelno.

Bulvių traškučiai gali būti klasikinis vienarūšės produkcijos pavyzdys. Kaip ir fermeriai, bulvių traškučių gamintojai neturėtų gauti didelio pelno ir išsiskirti iš kitų tokios produkcijos įmonių. Tačiau “Frito – Lay” kasmet parduoda bulvių traškučių daugiau kaip už du milijardus dolerių, beveik visos šalies rinkoje turi dalį, siekiančią 60 – 70 procentų ir gauna pelną, kurio pavydi visos maisto pramonės įmonės.

Kodėl? Labiausiai stebina jos 99,5 proc. Aptarnavimo lygis. Ką tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad “Frito” daro tai, kas iš pirmo žvilgsnio ekonomiškai nepateisinama. Kompanija gali išleisti keletą šimtų dolerių, kad pasiūstų sunkvežimį su pora 30 dolerių vertės dėžių bulvių traškučių, siekdama papildyti kokios nors parduotuvės atsargas. Atrodytų, kad taip nesusikrausi pelno.

Tačiau kompanijoje paplitę pasakojimai apie prekybos atstovus, kurie net blogiausiu oru atveš traškučių dėžę ar padės sutvarkyti parduotuvę po uragano ar kokio nors nelaimingo atsitikimo. Beveik visada galima truputį sutaupyti, sumažinti išlaidas 1-2 proc. Tačiau “Frito”” vadovybė, kurią domina dalis rinkoje ir pelnas, pati negesins savo prekybinio įkarščio.

Tie, kurie patys nepardavinėja, gyvena vadovaudamiesi paprasta taisykle: “Tarnauti pardavimui”. Nors gamybos valdytojas, vertindamas pagal tradicinius kriterijus, ar nepažeidžia jis išlaidų biudžeto, bet, neabejotina, jei prekyba kliba dėl prekių stokos, jis nesvyruodamas vers gamybos personalą dirbti viršvalandžius, kad tik prekybininkai gautų visa, ko jiems reikia. Jei jis taip nedarys, jam bus primenama iš visų pašalių.

PrintFriendly

·

Theme Design by devolux.nh2.me