Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | sveikatos reforma

SVEIKATOS REFORMA, KLAIPĖDA

Vienas iš sudėtingiausių sveikatos pertvarkos uždavinių yra esamų resursų pritaikymas dabarties sąlygoms. Turime ekonomikos degradacijos situaciją, senąją, resursų netausojančią sistemą, turime ir naujus iššūkius.

Aplinkinių valstybių, turiu galvoje Angliją, Norvegiją, Vokietiją, gydymo darbuotojų atlyginimai gerokai geresni už lietuviškuosius. Todėl reikia spręsti iš karto kelis uždavinius: pertvarkyti esamą atlyginimų sistemą ir valdymą. Tiesa, atlyginimų sistema per paskutinius dvidešimt metų palaipsniui pakito.

Negalima teigti, kad jie itin maži, nors palyginus su labiau pažengusiomis šalis jie beviltiški. Ar galima juos pertvarkyti geriau? Žinoma. Tačiau tai gana skausmingas ir ilgalaikis procesas. Jame būtinas darbuotojų spaudimas darbdaviams, tiek valdiškiems, tiek privatiems. Nežinau, ar pavyktų išsiversti be streikų, bet esant darbuotojų pertekliui aktyvių veiksmų išvengti tikriausiai nepavyktų.

Dabar grįžkim prie Klaipėdos triligoninės. Nors viena kolegė rašė, kad gerai, jog yra ligoninių konkurencija, tačiau realiai gyvenimiška konkurencija gali būti tik tarp privataus, valstybinio ir nevyriausybinių sektorių. Rimtos vidinės konkurencijos nėra, nes pinigai iš ligonių kasų yra riboti ir reikia jų išpešti, kiek galima daugiai savo įstaigai. Čia ne konkurencija, o visai kitas procesas.

Vadinasi, jį reikia keisti nuo prieštaravimo prie bendradarbiavimo. Pradėsiu nuo to, kad visos trys ligoninės dirba gana sėkmingai. Turi savo pacientus, teikia paslaugas ir t.t. Todėl iš anksto kritikuoti lyg ir nėra už ką. Tiesa, jos atsako už skirtingus „plotus“ . viena yra tarsi specializuota, kita regioninė, trečia tik miesto. Kita tiesa yra ta, jog jose gali gydytis visokie pacientai, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos, jei jie drausti. Ligoninė vis tiek pinigus gaus.

Vadinasi galima manyti, kad trijų ligoninių junginio pradžia gali būti paslaugų koordinavimas ir didesnė specializacija. Kas turėtų tą daryti? Šiuo metu – trys struktūros: Ministerija, Savivaldybė, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Deja, kai atsakingi trys, darbas stovi.

Vadinasi turėtų rasti iniciatyvi bendruomenė, kuriai sveikatos reikalai yra svarbesni už „asmeninius“ įstaigos interesus. Kol kas nematau tokios bendruomenės, tik atskiros asmenybės, kurios nepalieka klausimo ramybėje.

Tikiuosi, kad jos labiau vienysis ir tokią struktūrą padės sukurti.

****
Vytautas Valevičius yra Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistas. Šis straipsnelis yra ankstesnių Vytauto idėjų ir minčių tęsinys.

Vytautas Valevičius. Sveikatos pertvarka: teritorinis planavimas

Vytautas. Valevičius. Žmonės yra pagrindinis visuomenės resursas

Vytautas Valevičius. Reikia ieškoti kitų variantų

PrintFriendly

·

Vakar Anglijos sveikatos apsaugos ministras Andrew Lansley paskelbė dokumentą  “Health and Social care Bill” (Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos įstatymas), kuris atveria vartus vienai iš esminų sveikatos apsaugos reformų nuo pat NHS sistemos įkūrimo prieš daugiau kaip 60 metų.

Naujas NHS pertvarkos idėjas Andrew Lansley brandino daugiau kaip kaip šešis metus, nuolat ir intensyviai domėdamasis sveikatos apsauga ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje.

A. Lansley mintys ir idėjos yra sudėtinė konservatorių programos dalis. Dabartinio premjero D. Cameron pasiūlyta visuomenės pertvarkos programa vadinasi “Didžioji visuomenė”. Jos esmė – kuo daugiau valdžios, įtakos ir valdymo svertų perduoti bendruomenėms, institucijoms ar organizacijoms.

Sveikatos apsaugos reformos esmę būtų galima nusakyti vienu sakiniu. Valdymas, finansinių srautų kontrolė, paslaugų pirkimas išimtinai perduodama į gydytojų rankas.

Iki šiol Anglijoje valdymo prasme egzistavo tokia hierarchija. Ministerija ir  jai pavaldžios 15 Strateginių sveikatos apsaugos agentūrų (Strategic Health authorities) valdė 15 regionų. Agentūros valdė apie 150 Pirminės priežiūros trestų (Primary Care Trusts). Tiek agentūrose, tiek trestuose  dirbo sveikatos apsaugos vadybininkai. Sprendimus jie priimdavo pasitardami su šeimos gydytojais.

A. Lansley reformos idėja – naikinamos šios abi institucijos (agentūros bei trestai). Kuriami konsorciumai. Konsorciumus kurs regionų šeimos gydytojai. Būtent šeimos gydytojų įkurti konsorciumai bus atsakingi už sveikatos apsaugos valdymą, finansinių srautų kontrolę bei paslaugų pirkimą regione.

Konsorciumai yra labai panaši į mūsų “Vertybėmis pagrįstoje reformoje” keliamą idėją kurti ligoninių Asociacijas, kurias valdytų Asociacijos taryba. Šios Asociacijos turėtų būti valstybės institucijos, kurioms būtų suteikti aiškūs juridiniai įgaliojimai. Asociacijos būtų atsakingos ne tik tik už sveikatos apsaugos valdymą regione, bet ir ir bendardarbiaudamos su ligonių kasa spręstų apie įvairių paslaugų reikalingumą atskirose ligoninėse, tuo pačiu užtikrindamos efektyvų mokesčių mokėtojų panaudojimą. Jos taip pat būtų atsakingos už efektyvų ir ekonomišką turimos aparatūros panaudojimą bei naujos aparatūros įsigijimą, kad būtų užkirstas kelias dabartiniam besaikiui pirkimui.

Parlamentarė A. Bilotaitė teigia, kad aparatūros pirkimo kaina valstybiniame sektoriuje yra pusantro karto didesnė nei privačiame. Padarykime paprastą artimetinį veiksmą – atimtį, ir gausime skaičių, kiek pinigų yra pagrobiama iš valstybės.

Aparatūros pirkimas, sutarčių pasirašymas su ligonių kasomis, statybos darbų kontraktai tapo pagrindiniu ligoninių administratorių pasipelnymo šaltiniu, todėl Asociacijos galėtų tapti vienu iš būdų bei įrankių užkertant kelią  korupcijai šioje srityje.

Žodis Asociacija Lietuvoje visų pirma primena visuomeninę organizaciją – asociaciją, kuri neturi jokių galių. Mes siūlome valstybinę instituciją, turinčią aiškiai apibrėžtas juridines  galias. Klaipėdos forumo metu vyko ilga ir įdomi diskusija šiuo klausimu. Artimiausiu metu paskelbsime video įrašą. Jo metu taip pat buvo diskutuojamas pavadinimo klausimas. Tam, kad  žodis “asociacija’ nesukeltų panašumo su visuomeninėmis organizacijoms buvo siūloma naudoti žodį konsorciumas. Nebloga mintis. O gal yra ir kitų galimų variantų. Pavyzdžiui unija?

Lietuvos atveju asociacijos/konsorciumai/unijos (?) skirtųsi nuo angliškųjų tuo, kad lietuviškoje taryboje būtų tiek ligoninių administratoriai, tiek ligoninių specialistų atstovai, regiono šeimos gydytojų atstovai, slaugytojų atstovai, visuomenės bei pacientų atstovai. Anglų atvejų konsorciumus kurtų šeimos gydytojai. Tai yra didelis privalumas, nes šeimos gydytojas yra arčiausiai paslaugos vartotojo – paciento, ir jis geriausiai žino jo reikmes.

Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir būtų logiškesnis kelias. Tačiau Anglijoje šeimos gydytojo institucija yra labai toli pažengusi lyginant su Lietuvos, jie turi daugiametę ir įvairiapusišką patirtį, ko pasekoje Jungtinės Karalystės šeimos gydytojų institucija yra laikoma viena geriausių pasaulyje.

Iš kitos pusės, mūsų pasiūlymas atitinka lietuviškus ypatumus ir siūlo lietuvišką kelią. Mūsų siūlomo modelio privalumas yra tai, kad taryboje būtų atstovaujama visoms suinteresuotoms pusėms, tame tarpe  ir pacientus – paslaugos vartotojus.

***

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Sep/10

30

Ar įvyko suokalbis prieš mus visus?

Vakarykščiame alfa.lt straipsnyje žurnalistė Saulė Pauliuvienė iškelia hipotezę, kad dabartinė ant fiasko ribos atsidūrusi reforma yra didžiųjų Lietuvos ligoninių vyr. gydytojų suokalbis prieš visą likusią medicinos visuomenę. Žinant daugybę neatsakytų klausimų, reformos vykdomus metodus, nacionalinius elgsenos ir veikimo metodų ypatumus, atrodo, kad ši versija pateikia patį išsamiausią atsakymą į klausimą, kodėl prasidėjo reforma ir kas ją vykdo.

Saulė Pauliuvienė rašo :

Tačiau yra ir kita versija, kuri, anksčiau skambėjusi neįtikinamai, dabar atrodo vis realesnė. Būtent didžiųjų Lietuvos ligoninių – Santariškių universitetinės, Kauno klinikų, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos universitetinės bei Klaipėdos – vyriausieji gydytojai ar direktoriai pritarė reformai. Su sąlyga – jie liks vadovauti ligoninėms kaip iki šiol. Nepaisant visko.

Visas  alfa.lt straipsnis   “Sveikatos reforma: medikai pasiskirstė įtaką”

*****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· ·

Konferencijos „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“

R E ZO L I U C I J A

LR Prezidentei D. Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei

LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui

SAM Ministrui A. Čaplikui

2010 m. sausio 15 dieną vyko Klaipėdos universiteto ir Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti* (toliau – VL iniciatyvinė grupė) organizuota konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“. Konferencijoje dalyvavo visuomeninių ir pacientų organizacijų atstovai, Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. V. Žulkus, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. A. Razbadauskas ir fakulteto dėstytojai, gydytojų specialistų  organizacijų atstovai, gydytojai,  slaugytojai  ir visų pagrindinių Klaipėdos ligoninių vadovai.

Konferencijoje konstatuota, kad Lietuvos sveikatos sistemoje pokyčiai yra būtini. Sveikintina Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro A.Čapliko iniciatyva reformuoti sveikatos sistemą. Tačiau Vakarų Lietuvos pacientams ir gydytojams didelį susirūpinimą kelia ministerijos ketinimai dirbtinai apriboti sudėtingesnes paslaugas, operacijas ir procedūras Klaipėdos ligoninėse. Tokiu būdu būtų išardytos daugelį metų kurtos struktūros, o blogiausia šio apribojimo pasekmė – sumažėtų aukštos kokybės paslaugų prieinamumas Vakarų Lietuvos gyventojams. Toks prieinamumo ribojimas prieštarauja ir Europos Sąjungos direktyvoms.

2002 m. švedų ekspertai LR Sveikatos ministerijos užsakymu atliko studiją „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas Lietuvoje“. Kaip vieną iš keturių pagrindinių sąlygų reformai įgyvendinti jie siūlė Vakarų Lietuvoje steigti universiteto ligoninę su atskira moksline baze. Išsamioje 60 psl. analizėje jie teigė: „<…> yra svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms. (Reikia) įkurti tinkamą tretinio lygmens sveikatos priežiūros įstaigą Klaipėdoje, taip pat apjungiant netoliese esančias ligonines.“ Tiek šioje studijoje,  tiek 2009 metų Pasaulio banko ataskaitose kaip viena iš svarbiausių reformos krypčių minimas vadybos įgūdžių ir sveikatos apsaugos paslaugų administravimo  gerinimas. Vien tik mažinant ligoninių skaičių ir lygiagrečiai nereformuojant šios srities, sunku pasiekti pagrindinį reformos tikslą – geras, savalaikes ir saugias paslaugas pacientui.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir išanalizavus sveikatos apsaugos problematiką Vakarų Lietuvoje, konferencijoje buvo priimta ši rezoliucija:

  1. Pagal gyventojų skaičių Vakarų Lietuva atitinka šiuolaikinius standartus, keliamus universiteto lygio medicinos  paslaugoms teikti.
  2. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją (KLA), susidedančią iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių,  KLA suteikti universiteto ligoninės statusą.
  3. KLA turėtų vadovauti KLA taryba, kurią sudarytų  visų asociacijos ligoninių vadovai, Vakarų Lietuvos gydytojai ir slaugos specialistai, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovai.
  4. KLA veikla būtų grindžiama naujais vadybos ir darbo organizavimo principais, kurie vėliau galėtų būti taikomi ir kituose Lietuvos regionuose.
  5. Į sveikatos priežiūros valdymą būtina įtraukti pacientus, – tai leistų įgyvendinti vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos rekomenduojamų vertybių – paciento ir gydytojo partnerystę.
  6. Klaipėdos universitete tikslinga įkurti podiplominio gydytojų  rengimo struktūrinį padalinį.
  7. Rekomenduojama Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete intensyviau vystyti biomedicinos mokslinius tyrimus, siekti glaudesnio bendradarbiavimo  su klinikinėmis bazėmis bei mokslinių tyrimų taikymo medicinos praktikoje.
  8. Klaipėdos ligoninėse turi būti teikiamos aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos,  vykti universiteto lygio pedagoginis darbas ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Siektina medicinos praktikos ir mokslo vienovės, kuri turėtų didelės reikšmės Vakarų Lietuvos regiono socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.

Siūlomas veiksmų  planas pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų  prieinamumą, savalaikiškumą, saugumą  ir kokybę Vakarų Lietuvos  žmonėms.

******Pasirašo:

Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti*

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius

Klaipėdos universiteto Rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Jonas Korsakas

Šilutės rajono moterų,sergančių onkologinėmis ligomis draugija “Viva femina”  draugijos pirmininkė Dana Butkienė

Bechteriovo liga sergančiųjų ligonių draugijos “Judesys” pirmininkas Gintautas Paltanavičius

Retomis onkologinėmis ligomis sergančiųjų ligonių draugijos “Rolld” pirmininkė Kristina Andrėkutė

Všį „Išeivijos idėjų centras“ vadovas Rimantas Dailidonis

* R. Taraškevičius (grupės pirmininkas),  Klaipėdos  miesto meras;  J. Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, V. Sutkus, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos Prezidentas, doc. E. Acienė, Sveikatos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė; doc. A. Razbadauskas Klaipėdos Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas; Prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas; R. Sakalauskas Klaipėdos apskrities ligoninės vyr. gydytojas;  dr. M. Kundrotas,  Klaipėdos apskrities vyr. gydytojo  pavaduotojas; Prof. A. Kirkutis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų klinikos vadovas; Dr. G. Kundrotas, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kardiochirurgijos skyriaus vedėjas; Dr. Audrius Šimaitis, Karališkoji Kornvalio ligoninė (Jungtinė Karalystė), Kardiologas konsultantas; Dr. Jonas Korsakas, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

*****

Plačiau apie konferenciją galima paskaityti “Vakarų Ekspreso” žurnalistės Genovaitės Privedienės reportažuose

Klaipėdos ligoninės priešinasi Vilniui

Klaipėdiečiai už universitetinį medicinos centrą

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Sep/10

15

Laiškai iš dvasinio pogrindžio. Ministerijos pareigūnas

http://dryicons.com/

Teisingumo ir lygiateisiškumo principo sveikatos sistemoje įdiegimas.

Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbu keli metai, prieš tai dirbau ligoninėje … Patiko “Vertybėmis pagrįstos reformoje” išdėstyti principai …. Visgi norėčiau Jums pasiūlyti dar vieną vertybę – teisingumo ir lygiateisiškumo principą sveikatos apsaugos sistemoje.

Šis dalykas nereikalauja jokių finansinių investicijų ar darbo jėgos sąnaudų, bet gali būti labai palankiai priimtas mūsų piliečių daugumos, kurie jau pavargo gyventi dvigubų standartų visuomenėje. Tiesiog pirmieji asmenys, atsakingi už sveikatos apsaugą, turi viešai pareikšti, kad nuo šiol naikinama „telefono teisė“, naikinamos „nematomos“ privilegijos daliai visuomenės per pažintis ar su valdžios vyrų tarpininkavimu gauti išimtines sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto.

SAM, VLK ir kt. vadovai turi pripažinti, kad tokie dalykai anksčiau vyko ir asmeniškai pasižadėti, kad dės pastangas ir kontroliuos savo pavaldinius, kad to nevyktų jų institucijose. Tam reikia tik drąsos. Šis principas, manau, yra pagrindinis  visoje socialinėje sistemoje.  Jeigu jo nėra visuomenėje kyla įtampa, atsiranda nepasitikėjimas valdžia ir šalies ateitimi.

Tada jau niekas ne tik nebetiki, bet ir nesiklauso „pasakėlių“ apie vykdomą ar planuojamą vykdyti naują sveikatos reformą. Apie šią problemą kalba daug kas, bet tik ne valdžios vyrai.  Atvirkščiai, slaptų privilegijų sistema, tai yra gelbėjimosi ratas ant kurio savo postuose laikosi atsakomybės, talento ir sąžiningumo stokojantys vadovai.  Jie savo energiją investuoja į santykius, užsitikrindami kitų įtakingų žmonių palankumą.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl sveikatos sistemos valdyme yra stagnacija.  Šio principo įgyvendinimas, beje, padėtų racionaliau, taupiau naudoti ir PSDF lėšas, tada pasiturintys piliečiai išimtines sveikatos paslaugas galėtų gauti tik išleidę asmenines lėšas ar papildomai apsidraudę savanorišku draudimu.

******

Skyrelio “Pogrindis” (meniu viršuje) publikacija.

PrintFriendly

· ·

Theme Design by devolux.nh2.me