Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | universiteto centras

Konferencijos „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“

R E ZO L I U C I J A

LR Prezidentei D. Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei

LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui

SAM Ministrui A. Čaplikui

2010 m. sausio 15 dieną vyko Klaipėdos universiteto ir Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti* (toliau – VL iniciatyvinė grupė) organizuota konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos?“. Konferencijoje dalyvavo visuomeninių ir pacientų organizacijų atstovai, Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. V. Žulkus, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. A. Razbadauskas ir fakulteto dėstytojai, gydytojų specialistų  organizacijų atstovai, gydytojai,  slaugytojai  ir visų pagrindinių Klaipėdos ligoninių vadovai.

Konferencijoje konstatuota, kad Lietuvos sveikatos sistemoje pokyčiai yra būtini. Sveikintina Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro A.Čapliko iniciatyva reformuoti sveikatos sistemą. Tačiau Vakarų Lietuvos pacientams ir gydytojams didelį susirūpinimą kelia ministerijos ketinimai dirbtinai apriboti sudėtingesnes paslaugas, operacijas ir procedūras Klaipėdos ligoninėse. Tokiu būdu būtų išardytos daugelį metų kurtos struktūros, o blogiausia šio apribojimo pasekmė – sumažėtų aukštos kokybės paslaugų prieinamumas Vakarų Lietuvos gyventojams. Toks prieinamumo ribojimas prieštarauja ir Europos Sąjungos direktyvoms.

2002 m. švedų ekspertai LR Sveikatos ministerijos užsakymu atliko studiją „Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas Lietuvoje“. Kaip vieną iš keturių pagrindinių sąlygų reformai įgyvendinti jie siūlė Vakarų Lietuvoje steigti universiteto ligoninę su atskira moksline baze. Išsamioje 60 psl. analizėje jie teigė: „<…> yra svarbu, kad Klaipėdoje būtų įkurta trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Svarbu sukurti pusiausvyrą Kauno ir Vilniaus universitetinėms ligoninėms. (Reikia) įkurti tinkamą tretinio lygmens sveikatos priežiūros įstaigą Klaipėdoje, taip pat apjungiant netoliese esančias ligonines.“ Tiek šioje studijoje,  tiek 2009 metų Pasaulio banko ataskaitose kaip viena iš svarbiausių reformos krypčių minimas vadybos įgūdžių ir sveikatos apsaugos paslaugų administravimo  gerinimas. Vien tik mažinant ligoninių skaičių ir lygiagrečiai nereformuojant šios srities, sunku pasiekti pagrindinį reformos tikslą – geras, savalaikes ir saugias paslaugas pacientui.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus ir išanalizavus sveikatos apsaugos problematiką Vakarų Lietuvoje, konferencijoje buvo priimta ši rezoliucija:

  1. Pagal gyventojų skaičių Vakarų Lietuva atitinka šiuolaikinius standartus, keliamus universiteto lygio medicinos  paslaugoms teikti.
  2. Šiam tikslui įgyvendinti siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją (KLA), susidedančią iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių,  KLA suteikti universiteto ligoninės statusą.
  3. KLA turėtų vadovauti KLA taryba, kurią sudarytų  visų asociacijos ligoninių vadovai, Vakarų Lietuvos gydytojai ir slaugos specialistai, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovai.
  4. KLA veikla būtų grindžiama naujais vadybos ir darbo organizavimo principais, kurie vėliau galėtų būti taikomi ir kituose Lietuvos regionuose.
  5. Į sveikatos priežiūros valdymą būtina įtraukti pacientus, – tai leistų įgyvendinti vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos rekomenduojamų vertybių – paciento ir gydytojo partnerystę.
  6. Klaipėdos universitete tikslinga įkurti podiplominio gydytojų  rengimo struktūrinį padalinį.
  7. Rekomenduojama Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete intensyviau vystyti biomedicinos mokslinius tyrimus, siekti glaudesnio bendradarbiavimo  su klinikinėmis bazėmis bei mokslinių tyrimų taikymo medicinos praktikoje.
  8. Klaipėdos ligoninėse turi būti teikiamos aukščiausio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos,  vykti universiteto lygio pedagoginis darbas ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Siektina medicinos praktikos ir mokslo vienovės, kuri turėtų didelės reikšmės Vakarų Lietuvos regiono socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.

Siūlomas veiksmų  planas pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų  prieinamumą, savalaikiškumą, saugumą  ir kokybę Vakarų Lietuvos  žmonėms.

******Pasirašo:

Vakarų Lietuvos visuomenės, pacientų ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti*

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius

Klaipėdos universiteto Rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus

Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Jonas Korsakas

Šilutės rajono moterų,sergančių onkologinėmis ligomis draugija “Viva femina”  draugijos pirmininkė Dana Butkienė

Bechteriovo liga sergančiųjų ligonių draugijos “Judesys” pirmininkas Gintautas Paltanavičius

Retomis onkologinėmis ligomis sergančiųjų ligonių draugijos “Rolld” pirmininkė Kristina Andrėkutė

Všį „Išeivijos idėjų centras“ vadovas Rimantas Dailidonis

* R. Taraškevičius (grupės pirmininkas),  Klaipėdos  miesto meras;  J. Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, V. Sutkus, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos Prezidentas, doc. E. Acienė, Sveikatos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė; doc. A. Razbadauskas Klaipėdos Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas; Prof. Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas; R. Sakalauskas Klaipėdos apskrities ligoninės vyr. gydytojas;  dr. M. Kundrotas,  Klaipėdos apskrities vyr. gydytojo  pavaduotojas; Prof. A. Kirkutis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų klinikos vadovas; Dr. G. Kundrotas, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kardiochirurgijos skyriaus vedėjas; Dr. Audrius Šimaitis, Karališkoji Kornvalio ligoninė (Jungtinė Karalystė), Kardiologas konsultantas; Dr. Jonas Korsakas, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

*****

Plačiau apie konferenciją galima paskaityti “Vakarų Ekspreso” žurnalistės Genovaitės Privedienės reportažuose

Klaipėdos ligoninės priešinasi Vilniui

Klaipėdiečiai už universitetinį medicinos centrą

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

Visa ši problema dėl Klaipėdos regiono centro sukūrimo velkasi nuo sovietinių laikų sveikatos sistemos. Juk viskas kas geriausia buvo sukoncentruota Vilniuje ir Kaune-vietoje gydytojų ruošimo centrai, čia pat po ranka gydymo įstaigos, leidžiančios profesoriams ir docentams papildomai uždarbiauti ir, ne paslaptis, gerokai pasipelnyti, įmant iš ligonių papildomus nemažus užmokesčius, t.y.kyšius.

O kaip žmogelis neduos-juk tai Lietuvos medicinos elitas. Tvyravo toks nusistatymas-kad čia ta provincija Klaipėda, geresnių už mus vis tiek ten nėra. Tačiau juk visi puikiai žinome, kad į Klaipėdos ligonines per pastaruosius dešimtmečius dirbti atvyko nemažai aukštos kvalifikacijos medikų iš Vilniaus ir Kauno klinikų, ne vienas turintis mokslinį laipsnį ir vardą. Atvyko, nes Klaipėdoje įžvelgė dideles perspektyvas ir potencialą.

Kai kurie pabėgo nuo “nepakeičiamųjų” sovietinio raugo arba “naujalietuvių” profesorių administratorių arogancijos, pasipūtimo ir savivaliavimo…O kur dar SAM “šiltas sparnelis” su pinigais ir užtarimu, iškilus problemoms ar net apsikiaulinus…Visiems seniai yra aišku, kad visos Vilniaus ir Kauno klinikos, ir SAM -yra tvirtas ir nedalomas trikampis,kurį jau seniai riebiomis linijomis nusibrėžė Lietuvos medicinos “viešpačiai”, tiksliau-klanas. Ne vienas ministerijos šulų vieną koją laiko ministerijos kabinetuose, o kita trina klinikų ar mokymo įstaigų grindis. Aišku, ne už dyką.

O kas sudaro pagrindinį SAM klerkų branduolį? O gi tų pačių klinikų profesorių ir docentų giminės, artimieji ir geri draugai. Juk Lietuva -  dėdžių, švogerių, sūnėnų ir dukterėčių kraštas. Labai abejoju ar bent trečdalis tų ministerijos “specialistų” turi medicininį išsilavinimą, ar nors bent įsigilina į eilinių gydytojų (neretai labai talentingų, gabių,perspektyviųir pasiaukojusių savo kilniai misijai) ir ligonių problemas. Aišku,kad ne.

Kaip gi galima dalintis savo prioritetais ir leisti tobulėti kažkokiai Klaipėdai, kad ji pasijustų lygiaverte su išgarbintomis Vilniaus ir Kauno klinikomis? Jokiu būdu-kiek gi “honoraro”neteksim iš Žemaitijos ligonių-niekas  į Vilnių nebevažiuos. Iškėlėm tiems klaipėdiečiams savo sąlygas, sudarėm dirbtinų problemų-tegu jie jose ir murdosi. Ir dar mat prisigalvojo rezidentus globoti ir tobulinti. Nesvarbu, kad to rezidento šeima su dviem mažais vaikais Klaipėdoje, Gargžduose ar Kretingoje gyvena, nesvarbu, kad Klaipėdos ligoninėse yra daug puikių specialistų, galinčių toliau tobulinti jauną mediką. Ne, ir dar kartą, ne. Juk netekus dalies jų-algelės Vilniaus ir Kauno profesoriams apmažėtų.

Taip kad,mieli žemiečiai klaipėdiečiai daktarai, prieš visagalę SAM ir jos parankinių klaną sunku, kaip ir prieš vėją,papūsti. Bet visiems vieningai įkvėpus-galima. Nenuleiskit rankų! Mes juk žemaičiai-kieti ir užsispyrę padarai.

****

Šis komentaras skelbtas    “Vakarų eksprese” ties straipsniu “Sveikatos sistemos pertvarkos nematyti”. Komentaro autorius – Gydytojas.

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

·

Theme Design by devolux.nh2.me