Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | universiteto ligoninės

Šiandien skelbiame trečiąją 2007 metais “Lietuvos žiniose” pasirodžiusio  straipsnio “Nacionaliniai medicinos fenomenai” dalį.

****

Penktoji koja – arba kam trukdo rezidentai

Specialisto paruošimas yra medicinos ateities ir reformos pagrindas. Vien padidintu finansavimu ar aparatūros gausa neišspręsime opiausių mūsų medicinos problemų.

Jeigu tinkamai paruošime gerus specialistus, jie taps ne tik pačios reformos garantu, bet ir esminiu reformos varikliu.

Visame pasaulyje rezidentai yra viena svarbiausių ligoninių kasdieninio funkcionavimo dalių.

Yra susisklosčiusi aiški hierarchinė struktūra, tai yra labai aišku kas atsakingas už ką. Jaunesniesiems rezidentams  vadovauja vyresnieji (specialybės rezidentai), o vyresniajam rezidentui vadovauja gydytojas specialistas.

Pirmasis pacientą apžiūri jaunesnysis rezidentas, gydymo planą aptaria su specialybės rezidentu. Gydytojas specialistas savo pacientus apžiūri 2-3 kartus per savaitę.

Jeigu yra sudėtingas ar sunkus pacientas, tokiu atveju jį nedelsiant gali įvertinti ir specialistas. Tokiu būdu susiklosčiusi hierarchinė sistema padeda kiekvienai „grandžiai priiminėti” sprendimus, ir tai skatina rezidentų profesinį augimą ir tobulėjimą.

Lietuvoje universiteto ligoninėse šį darbą atlieka specialistai. Dėl to Lietuvos universiteto ligoninėse ir dirba tiek daug specialistų – didesnioji jų dalis tiesiog atlieka jaunesniųjų ir vyreniųjų rezidentų darbus.

Jie ir nenori kitaip. Jie nenori, kad pirmas prie paciento prieitų rezidentas, o po to dar ir vyresnysis rezidentas. Paprasčiausiai pacientui taps neaišku, kas yra jo svarbiausias gydytojas ir su kuo reikės atsiskaityti. Ir tai yra natūralu ir žmogiška, ir tol kol nebus  tinkamas, pagarbaus ir oraus finansavimo tikėtis esminių pokyčių bus sunku.

Lietuviams būdingas didelis kantrumas. Ir stebėtina, kad tik po 17 rezidentūros gyvavimo metų šis „pūlinys” pratrūko. Man pačiam teko būti pačios pirmos kartos rezidentu, ir dėl to itin gerai suvokiu rezidentų išreikštus rūpesčius.

Jaunesniojo rezidento atlyginimas turėtų būti  70 %, o specialybės rezidento 85 % specialisto atlyginimo. Tai ko jie reikalauja turėtų būti įgyvendinta nedelsiant – čia nereikia jokių diskusijų. Diskutuoti reiktų apie kitką.

Pagrindinis klausimas į kurį turėtų atsakyti universitetai ir Sveikatos apsaugos ministerija – ar iš tikro Lietuvos didžiosios universiteto ligoninės tinkamai atliko ar atlieka savo vaidmenį? Kodėl jos rezidentų klausimų nekėlė iki šiol? Kodėl reikėjo laukti, kol patys rezidentai pradės to reikalauti? Argi ne universiteto ligoninės ir neturėtų atlikti globėjo vaidmens?

Kitas esminis klausimas, kurį savikritiškai turėtų atsakyti universitetinės ligoninės.  Ar tinkamas rezidentų paruošimas?

Mano požiūriu jaunesniųjų rezidentų profesinis pasiruošimas gerokai atsilieka nuo Jungtinės Karalystės ar Australijos, o kardiologijos specialybės rezidentai Jungtinėje Karalystėje visa galva yra pranašesni už 85 % Lietuvos kardiologijos specialistų.

Dėl paprastų priežasčių: rezidentūros reikalavimai yra maži, norinčių sau užsiauginti „konkurentų” nėra, o kadangi rezidentai neturi konkrečios darbo vietos ligoninėje, savarankiškai kažką išmokti ir tobulėti yra įmanoma, bet labai sunku. Kaltų ir atsakingų kaip visada nėra.

JAV, Jungtinėje Karalystėje yra nepriklausomi rezidentų vertinimo komitetai, kurie kuria reikalavimus rezidentams, o vėliau vertina kiekvieno rezidento pažangą pagal tuos reikalavimus. Lietuvoje reikalavimus kuria pačios universiteto ligoninės, jos pačios kontroliuoja ir pačios įvertina. Ar gali tai būti objektyvu?

Kad visai tai įvyktų reikalinga rimta struktūrinė reforma, o ne kosmetiniai pokyčiai. Visa tai yra aukštesnių institucijų iniciatyvos ir noro daryti pokyčius klausimas.

PrintFriendly

· ·

Theme Design by devolux.nh2.me