Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Urs Bruderer

Nov/10

6

Labiausiai skaitomi įrašai – rugsėjis

1. Kristina Andrėkutė. Rimčiausi dalykai gyvenime nutinka spontaniškai

Neretai rimčiausi dalykai gyvenime nutinka gana spontaniškai. Man taip buvo su sprendimu emigruoti…Truputį daugiau laiko pamąstymui apie ateities perspektyvas ir emigracijos pliusus bei minusus atsirado mėnesiui išvykus praktikai į Vokietiją …

… Vokietijoje į skyrių guldomas pacientas iš karto priskiriamas vienam ar kitam jaunajam gydytojui, kuris jį apžiūri, paskiria tyrimus ir gydymą. Nereikia eiti susikibus su vyresniuoju kolega prisistatyti. Nereikia tartis dėl kiekvieno punkto paskyrimuose. Daugiau atsakomybės, bet daug daugiau pasitikėjimo bei motyvacijos tobulėti …

… Ir visas puikiai paruošto lietuviško gydytojo darbas lieka tik rašyti receptus ir traktatus ligos istorijose. Vokietijoje banalius paciento statusus ir skundus kompetentingos surašyti ir slaugytojos …

…Tiesa, kalbant apie gydytojų pajamas, sunku nepaminėti kyšių.  Dėl to, kad Vokietijoje pacientas tau nesumąstys atnešt voko su pinigais, tiesiog ramiau dirbti…

…Ir tas mokslas čia labiau mokslinis, niekas nesigina disertacijų iš retrospektyviai surūšiuotų ligos istorijų…

…Ir visos Lietuvos labui visgi norėtųsi tikėti tuo populiariu šiuo metu teiginiu, kad „geriausi specialistai neemigruoja“.  Kaip ir tuo, kad Lietuva pagaliau pradės rūpintis, kaip tiems likusiems geriausiems specialistams suteikti visas sąlygas dirbti ir tobulėti…

2. Šveicarijos radijas DRS apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje

… Dvi skirtingos Lietuvoje vykdomos sveikatos politikos vietos, Vilniaus universitetinė ligoninė ir ambulatorija Kačerginėje. Ligoninė gauna milijonus eurų, ambulatorija tik keletą centų …

… Aišku tik tiek, kad, palyginus su kitomis ligoninėmis, Vilniaus universitetinė ligoninė surijo nemažai pinigų …

… Situaciją dar labiau pasunkina korupcija. Užsienio ekspertai spėja, kad 25 procentai ES lėšų, skirtų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nutekėjo į asmenines kišenes. „Kai kurie ligoninių direktoriai pasistatė didžiulius pastatus su privačiais kabinetais. Kyla klausimas – kaip jie gali sau tai leisti?“ …

… Kuo daugiau valdžios turi ligoninių vadovai, tuo didesnės korupcijos apimtys…

… Genovaitė ambulatorijoje uždirba labai mažai: dirbdama puse etato, teuždirba 400 litų. Pavertus Šveicarijos frankais tai net nesiektų 50. Tai yra pats žemiausias atlyginimas dirbantiems Lietuvos sveikatos apsaugos srityje…

3.   Birutė Jankuvienė. Keturiolika bučinių į galvytę

… Porą mėnesių rytais pakostintį vyrą vos ne jėga priverčiau atlikti tyrimus. Kraujo tyrimas mus pribloškė. Tą pačią dieną hematologai patvirtino lėtinės mieloleukemijos diagnozę …

… “Gyvensi penkis metus”, – drėbtelėjo pagyvenusi hematologė, duodama suprasti, kad dar kokius du, tris metus pridėjo…

… Kaip baisu yra žinoti, jog yra galimybė padėti mano brangiausiam žmogui, bet ji nepasiekiama. Mes nekalti, kad mūsų tokie žeminančiai maži atlyginimai, jog negalime leisti sau tinkamai gydytis …

… Tada prasidėjo grumtynės su didžiuliu biurokratijos kalnu Lietuvoje. Po ilgai trukusių įvairaus lygmens atsirašinėjimų, įtikinėjimo, netgi grasinimų. Buvau pasiryžusi su visais vaikais badauti prie Seimo, paskelbusi visam pasauliui, kaip Lietuvoje pasmerkiamas mirčiai gydytojas, atidavęs medicinai gražiausių dvidešimt savo gyvenimo metų, keturių nepilnamečių vaikų tėvas…

P.S. Netyčia iš pradžių buvome paskelbę juodraštinį variantą, todėl kompjuteris rodo kaip du skirtingus įrašus. Iš viso – 242.

4.  Dvidešimt devyni klausimai ministrui Raimondui Šukiui

… Vienas iš reformos tikslų buvo paslaugų optimizavimas ir sudėtingų operacijų bei procedūrų telkimas dideliuose centruose. Dėl to mažesnėse Lietuvos ligoninėse buvo uždaromi ištisi skyriai. Lietuvoje egzistuoja du organų transplantacijos centrai: Vilniuje ir Kaune. Abu šie centrai atlieka labai nedidelį operacijų skaičių. Šios operacijos yra pačios brangiausios sveikatos apsaugos intervencijos, reikalaujančios didelio ir ilgalaikio įdirbio bei pastangų. Niekur pasaulyje nėra taip, kad du transplantacijos centrai būtų išsidėstę 100 km spinduliu 3 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje. Kodėl reformoje nėra numatyta turėti tik vieną tokį centrą siekiant optimizuoti ir taip negausias šalies finansines galimybes? Ar nepažeistas socialinio nešališkumo ir  bendruomeninio teisingumo principas, kai nebuvo apskritai kalbama šiuo klausimu ir nedaroma jokių žingsnių sprendžiant šią įsisenėjusią problemą? …

____

Nuotraukos autorė Rūta Jasaitytė

PrintFriendly

· · · · · ·

Oct/10

15

Mūšis dėl Klaipėdos tęsiasi

Rugsėjo viduryje Lietuvos radijas transliavo laidą apie sveikatos sistemos pertvarką Klaipėdoje. Ją parengė LR žurnalistė Audra Čepkauskaitė. Simaitis.lt skaitytojams siūlome šios laidos stenogramą.

****

LIETUVOS RADIJO LAIDA “RYTO GARSAI”

A. MATUSAS. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, pradedama naują sveikatos politikos atskaitos etapą, deklaravo, kad bus įsiklausoma į pasiūlymus iš suinteresuotų visuomenės grupių, o sprendimai bus paremti kaštų ir naudos analizėmis. Tačiau sveikatos reforma Lietuvoje vykstanti bene porą dešimtmečių, vertinama kritiškai, tiek vietinių, tiek tarptautinių ekspertų, o gyventojų pasitenkinimas gydymo sistema vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

A. BAJORŪNAITĖ. Tuo tarpu šveicarai, kurie praktikuoja tiesioginę demokratiją, prieš priimdami įstatymus ir savivaldos lygio politinius sprendimus, rengia nacionalinius ir dar daugiau vietos lygmens referendumų, o jiems rengiantis ir problemos, ir pasiūlymai yra išnarstomi žiniasklaidoje. Išklausyti visus ir derinti interesus, šveicarai sako yra brangu, bet apsimoka, nes taip priimti sprendimai ilgalaikiai.

A. MATUSAS.  Ką apie sprendimų priėmimą ir politinę kultūrą Lietuvoje sako užstrigęs ligoninių jungimas Klaipėdoje. Pirmiausia, išklausykime Audros Čepkauskaitės parengto pasakojimo, o po to tęsime temą su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku A. Matulu.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Jeigu gyventumėte Šveicarijoje, gali būti, kad dabar, kaip tik ruoštumėtės referendumui. Vien federalinių jų vyksta kas metus trys ar keturi, o be jo dar yra ir regionų ir savivaldybių referendumai.

URS BRUDERER (Šveicarijos radijo DRS žurnalistas, vasarą viešėjęs Lietuvoje ir paruošęs reportažą  Šveicarijos radijas apie korupciją ir kyšininkavimą Lietuvos medicinoje). Pagrindinės diskusijos dėl referendumuose keliamų klausimų vyksta žiniasklaidoje, gal tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šveicarai vis dar skaito laikraščius…

A. ČEPKAUSKAITĖ. Prieš 16 metų Šveicarijoje pakeista sveikatos draudimo tvarka, vertinama skirtingai, bet faktas, kad prieš priimant įstatymą, apie siūlomą sveikatos politikos pasikeitimą ir argumentus už ir prieš, Šveicarijos piliečiai daug skyrė savo laikraščiuose, diskutavo šeimose su draugias ir kolegomis, ir po ilgų diskusijų pritarė pertvarkai nacionaliniame referendume.

URS BRUDERER. Yra klausimai, dėl kurių referendumą rengti privaloma, o taip pat referendumą reikia surengti, jeigu žmonės pageidauja, kai svarstomas koks nors įstatymas ir jam prieštaraujantis žmonės surenka 100 tūkst. parašų per pusantrų metų, tai Šveicarija ir balsuoja.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Lietuvos žiniasklaidoje sveikatos politikos siūlymų ir reformos analizės nedaug, viena iš pasikartojančių frazių, kad trūkta informacijos apie tai kas vykta ir paaiškinimų, kodėl nevyksta tai kas planuota. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad nėra galutinio plano, koks po pertraukos bus ligoninių tinklas ir kaip pasikeis paslaugų teikimas. Klaipėda yra vienas iš pavyzdžių, kai numatytos pertraukos ženklų nesimato, nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos etapas turėjo baigtas liepą.

A. ŠIMAITIS. Faktiškai Klaipėdoje reforma nevyksta, nes iki reformos paskelbimo Klaipėdoje buvo trys ligoninės ir planas buvo sumažinti ligoninių skaičių, apjungiant tik dvi ligoninines, tiksliau, Klaipėdos universitetine ir Klaipėdos jūrininkų ligonine, tačiau to neįvyko ir Klaipėdoje ir toliau yra trys ligoninės.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Kardiologas Audrius Šimatis, šiuo metu dirbantis Didžiojoje Britanijoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, rašantis straipsnius ir tinklaraštį sveikatos politikos temomis.

A. ŠIMAITIS. Sausio 15 d. įvyko Vakarų Lietuvos gydytųjų organizacijų slaugytojų ir pacientų organizacijų konferencija, kuri rekomendavo, jog Vakarų Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje būtų įkurtas trečias universiteto lygio centras, į kurį buvo apjungtos visos trys Klaipėdos ligoninės ir tokiu būdu žengti reformos keliu į priekį, pertvarkant darbo organizavimą, paslaugų teikimo principus Klaipėdos regione ir Vakarų Lietuvoje. Tiek ministerija, tiek savivaldybė, tiek visuomeninės organizacijos skelbia iš esmės siekiančios to paties, sujungti uostamiesčio ligonines į trečiąją universitetinį centrą, skirtumas tik požiūryje, kam jis turėtų būti pavaldus, savivaldybei ar ministerijai ir su kokiu universitetu susijęs. Klaipėdos savivaldybė gegužės mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo sutinkama jungti Klaipėdos ligonine su Klaipėdos universitetine ligonine, neperleidžiant steigėjų teisių Sveikatos apsaugos ministerijai. Savivaldybės pareigūnų teigimu, oficialios ministerijos reakcijos į tai iki šiol nėra.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Rugpjūčio pabaigoje Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė, sveikatos apsaugos reformai remti, paskelbė dar vieną kreipimąsi, raginantį ministeriją ir savivaldybę surengti viešą forumą ir kartu su visuomenininkais apsvarstyti, kaip sujungti ligonines. Audriaus Šimaičio teigimu, sausio mėnesio rezoliucija su pasiūlymais ministerijai išsiųsta, tačiau oficialios reakcijos iki šiol nesulaukta.

A. ŠIMAITIS. Įsiklausymo jokio nebuvo, nes po to nesekė jokių veiksmų, ir taip pat ministerija nekontaktavo su Vakarų Lietuvos grupės iniciatoriais ir bandė tiesiog prastumti savo planą, kur jie buvo sugalvoję iš naujo, ministerija kategoriškai atmetė ir Klaipėdos savivaldybės visus pasiūlymus, ir vėliau, prieš pat Klaipėdos savivaldybės posėdį, atsiuntė viceministrą G. Valiukonį*, kurio apskritai retorika kelia daug klausimų. Tarkime, jis pasakė, kad jeigu Klaipėdos  savivaldybė neįvykdys ministerijos siūlomo plano, tai tuomet Klaipėda bus Marijampolės lygio ligoninės. Visų pirma tai ne tik įžeidimas pačiai Marijampolei, bet tokia jėgos retorika atspindi tą mentalitetą. Sunku pasakyti, ar čia viceministro ar čia visos ministerijos.

* Sveikatos apsaugos viceministras

G. VALIUKONIS Aš norėjau pasakyti, labai čia laki frazė, norėjau pasakyti, kad dabar yra bereikalingas lėšų pajėgų, gydytojų suskirstymas, dirbtinis į kelis stalčiukus, kuris neleidžia smarkiau, greičiau vystytis į tą vadinkime trečią centrą. Aš tik tai norėjau pasakyti. Galbūt nevertėjo naudoti kito miesto pavadinimo.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, sako, pasigendantis visuomenės iniciatyvų ir negirdėjo apie sausį vykusią Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų organizacijų konferenciją.

G. VALIUKONIS. Jūs minėjote, kad ten 100 dalyvių konferencijoje priėmė, tai gerai, bet aš asmeniškai nemačiau to sprendimo. Apjungimas ir dabar yra apjungti abi ligonines, tik viskas vyksta dėl detalių. Klaipėdos miestas  nori valdyti ligoninę, bet kad pinigus, investicijas, pasirūpintų ministerija. Dėl to visas nesusipratimas ir yra.  Pasiūlymas yra labai gražus, bet pasiūlyme yra akcentuojama, kad universiteto ligoninė bus Klaipėdos universiteto, deja, Klaipėdos universitetas neruošia pilnai gydytojų. Antra problema, dalininkų, įstatyme parašyta, kad gali būti universiteto klinikos, kurių dalininkai būtų universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, kad jeigu jau dabar nepritaria, kad dalininko teisės perduotos ministerijai, tai ir svarstant tą klausimą, dėl naujo medicinos centro kūrimo, irgi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turėtų kitokią nuomonę.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Nors viceministras teigia numanantis, koks galėtų būti savivaldybės sprendimas, lieka klausimas, kodėl demokratinėje valstybėje, kai susikerta skirtingų valdžios lygių požiūriai, jie ištisus mėnesius nesikalba vieni su kitais, neišdėsto savo argumentų, bei viešai neparemia savo siūlymų, kaštų ir naudos analizės ir neįtraukia į diskusiją visuomenės. Inicijuoti viešą diskusiją bandė parlamentarė iš Klaipėdos, konservatorė Agnė Bilotaitė.

A. BILOTAITĖ. Buvau suorganizavusi susitikimą su Seimo Pirmininke. Seimo Pirmininkė pritarė, kad reikalingas toks forumas, buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, į patį merą, dabar mes iš tikrųjų laukiame iš jų kažkokių žingsnių, pirmiausia iš pačios ministerijos, ji turėtų pirmiausia parodyti didesnę iniciatyvą ir būti atviresnė, nes didžiausia problema yra ta, kad nėra atvirumo. Kai nėra atvirumo, tada kyla abejonės, kad kažkas susitaria, du ar trys ir nusprendžia, o tai yra labai blogai. Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama, įtraukiant visą Vakarų Lietuvos visuomenę, nes tai liečia jų visų interesus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Sveikatos viceministro Gintaro Valiukonio teigimu, ministerija parengs Klaipėdai įstatymą, dėl kurio balsuos Seimas.

G. VALIUKONIS. Tai turėtų būti jau Seimo sprendimas, kad nebūtų taip, kad čia vieni valdininkai vienaip galvoja, kiti kitaip galvoja, vis dėlto tautos išrinktieji turėtų apsispręsti dėl principų, kad turėtų valdyti, kad turėtų įeiti į tą centrą.

A. BILOTAITĖ.  Man susidaro tokia nuomonė, kad nenorima prisiimti atsakomybės, nes iš tikrųjų yra tikrai sudėtinga situacija, daug interesų, bandoma kažkaip permesti tą atsakomybę kitur, bet mano nuomonę, iš tikrųjų turi būti atsižvelgta būtent į toje vietoje dirbančių specialistų požiūrį į pacientų, gyvenančių tame regione poreikius, nes šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad kažkieno interesai yra svarbiau, negu pacientų ir visuomenės interesai. Norėtųsi iniciatyvos iš visuomeninių organizacijų.

G. VALIUKONIS. Gali nebūtinai jie būti kokio nors forumo arba … prasme, gali būti raštus įvesti, tai faktai, mes būtinai į tai atsakysime, atsižvelgsime, tikrai gal pakviesime čia pas mus, ar mes atvažiuosime. Bet mums reikia žinoti konkrečius jų pasiūlymus.

A. ČEPKAUSKAITĖ. Dar kartą tuos pačius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai siunčiantis, Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti narys, daktaras Audrius Šimaitis.

A. ŠIMAITIS. Mes tikimės, kad gal ministerija išgirs mūsų nuomonę, mes siūlome viešą forumą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos grupės, tai yra ministerija, trys pagrindinės Klaipėdos ligoninės, pacientų organizacijos, Klaipėdos universitetas, kuris taip pat siūlėsi aktyviai dalyvauti šitame procese ir ministerija nereagavo į Klaipėdos universiteto pasiūlymą, tiesiog susirinktų visos pusės, ir nuspręstų, koks yra geriausias kelias į priekį.

A. ČEPKAUSKAITĖ.  Tai būtų panašu į tai kas vyksta Šveicarijoje, rengiantis priimti įstatymą. Yra politikos analitikų teigiančių, kad šveicariški svarstymai, begaliniai pasiarimai ir kelių lygių referendumai vilkina politinį procesą ir kainuoja didelius pinigus.

URS BRUDERER. Priimti įstatymą Šveicarijoje, užtrunka daug laiko, bet jeigu jis jau priimamas, tai reiškia, kad didžioji dalis visuomenės jam pritaria. Mūsų reformos lėšos, bet jeigu reforma įvyksta tai ji yra gera ir tvari. Apie tai reikia galvoti ir kalbant apie išlaidas, nes turėti greitą sprendimų priėmimo sistemą, kuri beveik nieko nekainuoja, gali būti naudinga tiems, kurie valdžioje yra dabar, bet visuomenėje tai nebūtinai geriausias dalykas, nes tada jūs vykdote reformas, paskui reformų reformos, o paskui reformų reformų reformos, o tai irgi kainuoja.

A.BAJORŪNAITĖ.  Šį pasakojimą parengė Audra Čepkauskaitė. Dabar mūsų pašnekovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Labas rytas.

***

Rytoj simaitis.lt skelbs skelbs šio pokalbio su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu stenogramą.

****

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · · · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me