Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | “Vakarų ekspresas”

Su įdomumu skaitau Tavo straipsnelius  „Vakarų eksprese“.

Dėkoju Tau už tiesų ir atvirą žodį, ypač buvau sužavėta šios dienos pastebėjimais.

Nenurimk, Tu kol kas vienintelis taip atvirai sakantis tiesą.

Gal tai pradžia ir žmonės praregės, ar bent jau išdrįs sakyti teisybę.

Žinoma tai labai sunku, nes tokie reiškiniai klesti visoje Lietuvoje, ne tik medicinoje.

Ne visi mūsų aplinkoje yra susirgę  “Stokholmo sindromu” , o tai teikia šiek tiek vilties. Su įdomumu seksiu Tavo pastebėjimus ir ateityje.

Visada Tave palaikanti  …..

****

Eglės Petkutės nuotrauka

P.S. Šį laišką gavau  2009 m. lapkričio  mėn. iš buvusios Klaipėdos jūrininkų ligoninės kolegės (spausdinama su jos leidimu).

PrintFriendly

·

Nov/10

12

3R – o gal 5R?

Neseniai sveikatos apsaugos ministras pranešė ilgai lauktą žinią – prasidėjo sveikatos apsaugos sistemos reforma. Paskelbtos reformos metmenų užuomazgos.

Reformos esmė – penkios zonos. Kiekvienoje zonoje bus respublikinė, regioninė ir rajoninė ligoninės (RRR). Pradžia gera, pati koncepcijos užuomazga nebloga. Bet kas toliau? Štai spaudoje pasirodė informacija, kad šios reformos dėka bus sutaupyta 200 mln. litų. Ką tai reiškia – daug ar mažai?

Sunkmečiu didelis pavojus yra tai, kad reforma gali būti sutapatinta su taupymu. Taupymas pavadinamas reforma, sujungiamos kelios ligoninės, patenkinamos senos ambicijos, įgyvendinami ankstesni siekiai, pakeičiami ligoninių pavadinimai. Reforma tuo gali ir pasibaigti.

Kad taip neatsitiktų, Sveikatos sistemos reformų biuras turėtų viešai paskelbti reformos viziją, kurioje būtų išanalizuotos ankstesnių reformų, pokyčių klaidos, aprašytos ne tik pagrindinės nuostatos, kuriomis bus vadovaujamasi vykdant reformą, bet ir vertybės, kurių bus siekiama vykdant reformą ir kurios bus sukurtos pertvarkos dėka.

Kaip bus sprendžiamas specialistų trūkumo periferijoje klausimas? Reformos metmenų užuomazgos į šį klausimą atsakymo nepateikia. Vienas iš galimų variantų galėtų būti regioninio (R) kontrakto įvedimas bei rezidentūros (R) trukmės pailginimas. Tada reforma galėtų vadintis ne RRR, o RRRRR.

Neįkainojamas resursas šiame procese galėtų būti rezidentūros trukmės pailginimas pagal Europos Sąjungos rekomenduojamus standartus. Daugeliu atvejų rezidentūra ilgėtų dvejais metais ir tai įgalintų kompensuoti laisvas darbo valandas, atsiradusias dėl gydytojų darbo laiko sutrumpinimo. Rezidentūros trukmės pailginimas padėtų reformuoti universiteto ir būsimųjų respublikinių ligoninių personalą.

Tokiose ligoninėse Vakaruose paprastai didesniąją darbuotojų dalį sudaro jaunesnieji ir vyresnieji rezidentai. Jaunesnieji rezidentai daug mokosi ir atlieka “paprastesnius” darbus, tokius kaip ligos istorijų rašymas, receptų rašymas, tyrimų organizavimas. Vyresnysis rezidentas yra jaunesniojo rezidento tiesioginis viršininkas, taip pat jis yra specialisto, dirbančio universiteto (respublikinėje) ligoninėje, dešinioji ranka.

Vyresnysis rezidentas taip pat palaipsniui mokosi įvairių sudėtingesnių procedūrų, operacijų, gilina žinias ir tobulina klinikinius įgūdžius. Visavertiškai atlikti visų šių funkcijų rezidentai Lietuvoje negali dėl paprasčiausios priežasties – jų vietos jau užimtos specialistų, kurie atlieka šiuos darbus. Tačiau ką daryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir ėriukas saugus?

Optimali išeitis – regioninio kontrakto įvedimas. Kodėl neįvedus regioninio kontrakto principo, pagal kurį specialisto darbo vieta yra ne konkreti ligoninė, bet regionas? Tada nemažos dalies universiteto (respublikinių) ligoninių specialistų darbo krūvius būtų galima sumažinti iki 20 darbo valandų per savaitę. Likusį laiką jie galėtų konsultuoti mažesniųjų miestelių pacientus. Taip būtų galima gerokai pasistūmėti į priekį sprendžiant specialistų klausimą periferijoje. Antra vertus, neturėtų likti tokių specialistų, kurie dirba tik poliklinikoje arba tik mažoje miestelio ligoninėje. Jie visi tam tikrą laiko dalį turėtų dirbti universiteto arba respublikinėje ligoninėje. Taip jie sugebėtų išlaikyti savo kvalifikaciją. O regionai gautų gerą ir šiuolaikinę pagalbą.

Taigi įvedus dar dvi R, laimėtų visi. Ir pats svarbiausias aspektas sunkmečio metu – ši reforma ne tik nieko nekainuotų, bet jos dėka būtų dar ir sutaupyta, nes rezidentams mokamas atlyginimas yra mažesnis nei specialistams. Tuos pinigus galima panaudoti kitose sveikatos apsaugos sistemos reformos srityse. Gal tuomet R atsirastų dar daugiau.

****

Straipsnis skelbtas   “Vakarų eksprese” 2009 m. rugsėjo 29 d.

****

Nuotraukos autorė Eglė Petkutė

PrintFriendly

· · · · ·

Oct/10

20

Lietuvai – sveikatos apsaugos reformos konstitucija

Lietuvai - sveikatos apsaugos reformos konstitucija nuotrauka, foto

2009 metų lapkričio 12-oji  buvo ypatinga diena. Jau keli mėnesiai iki to man sukosi mintis, kad reiktų parašyti sveikatos apsaugos reformos konstituciją, tačiau niekaip nerasdavau to siūlo galo, nuo kurio kamuoliukas imtų ir pradėtų vyniotis.

Minčių, straipsnių užuomazgų, apmąstymų galvoje buvo daugybė. Tačiau lapkričio 12 dieną tas kamuoliukas ėmė ir atsirišo … nesustodamas rašiau 16  valandų. Taip gimė dokumentas “Vertybėmis pagrįsta reforma: sveikatos apsaugos reformos konstitucija”. Lapričio 14 dieną šį dokumentą paskelbė “Vakarų ekspresas”. Vėliau skelbė dar du portalai (“Lietuvos sveikata”, “Bernardinai”). Konstitucija skaityta LR radijo laidoje “Radijo paskaita” (laidos vedėja Regina Germanavičiūtė).

****

2009 m. lapkričio 14 dieną “Vakarų eksprese” taip pat pasirodė Genovaitės Privedienės straipsnis “Lietuvai – sveikatos apsaugos reformos konstitucija”.

****

“Vakarų ekspreso” internetinėje svetainėje nuo vakar skelbiama dr. Audriaus Šimaičio sukurta sveikatos apsaugos reformos konstitucija.

Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas, skaitytojams jau pažįstamas kaip rubrikos “Rentgenas” autorius, šią konstituciją, pavadintą “Vertybėmis pagrįsta reforma”, aukščiausio lygio Lietuvos pareigūnams, sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei kitiems suinteresuotiems asmenims žada pristatyti lapkričio 27 dieną organizuojamoje konferencijoje-diskusijoje.

“Mąstydamas apie Lietuvą, jos mediciną, supratau, kad vienas iš svarbiausių dalykų, ko pasigendama mūsų medicinoje, yra savo veiksmų, tų veiksmų priežasčių apmąstymo ir apskritai gilesnės analizės, kodėl sveikatos apsaugoje per 20 metų mes pasiekėme labai mažai, nebuvimas”, – pasakojo A. Šimaitis, pateikiantis savo viziją, kokiomis vertybėmis reikia remtis vykdant reformą.

1990 metais A. Šimaitis baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1994 metais – kardiologijos rezidentūrą.

“Buvau pirmosios kartos rezidentas. Iki tol žmonės, baigę medicinos fakultetą, po vienerių metų internatūros būdavo tiesiai įmetami į praktiką. Kai buvo įvesta rezidentūra, tikėjausi, kad ji bus įgyvendinta pagal vakarietiškus standartus. Deja, ji tiesiog buvo įskiepyta į sovietinio tipo struktūrą ir mūsų karta bei visos tolesnės rezidentų kartos turėjo nemažai problemų. 2004 metais išvykau į Australiją, o nuo 2005 metų dirbu kardiologu konsultantu Anglijoje. Būdamas užsienyje, supratau, kaip Lietuvos medicina yra atsilikusi, ir ypač gydytojų rengimo srityje. Dėl to nuo 2005 metų pradėjau rašyti apie tai į Lietuvos spaudą.

Visuose straipsniuose rašiau apie tai, kad reikia gerinti gydytojų rengimą, kaip pamatinę sveikatos sistemos vertybę. Tuo pačiu metu kilo ir rezidentų judėjimas, nes naujoji karta buvo nepatenkinta esamomis sąlygomis ir parengimu. O sąlygos buvo tokios, kad rezidentams net nebuvo mokamas atlyginimas, tik stipendija. Tuo metu Seimas rengė įstatymą, pagal kurį rezidentus ruošėsi padaryti trečios pakopos studentais. Tai būtų reiškę vieną dalyką – jiems būtų tekę susimokėti už rezidentūrą.

Lietuvos gydytojų rengimo sistemos laukė neregėtos pasaulyje žemumos. Kadangi aš rašiau apie rezidentus, o jie apie tai skaitė, mes netrukus susitikome ir svarstėme, ką daryti toliau. Bendrų mūsų pastangų dėka pavyko nutraukti šią Seimo inicijuotą reformą. Po to Seimas parengė jau visai kitą įstatymą, suskirstydamas rezidentus į jaunuosius ir vyresniuosius. Ir svarbiausia – rezidentai gauna Lietuvos sąlygomis jau visai neblogus atlyginimus.

Tačiau aišku, kad tobulintinų dalykų dar yra labai daug”, – “Vakarų ekspresui” pasakojo A. Šimaitis, Lietuvos medicinos bendruomenei pasiūlęs ir kitą projektą – pažangaus sveikatos apsaugos vadybos ir paslaugų teikimo modelio įdiegimą Vakarų Lietuvoje.

****

Šį straipsnį taip pat galima rasti
“Vakarų ekspreso” svetainėje

****

Audrius Šimaitis: nuoširdžiai dėkoju “Vakarų ekspresui” už leidimą skelbti šį straipsnį.

PrintFriendly

· · · ·

Theme Design by devolux.nh2.me