Šimaitis.lt | Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis

TAG | Vertybėmis pagrįsta reforma

Nov/10

5

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. VIII dalis

VIII

Kuo remiantis būtų galima padalinti medicininį Lietuvos žemėlapį?

Mechaninis padalijimas, kaip rašyta aukščiau, problemų neišsprendžia.

Pabandykime atsigręžti į vertybes ir pagalvoti, kokia yra pamatinė sveikatos apsaugos vertybė, be kurios sistema negalėtų egzistuoti?

Turbūt tai galėtų būti nuolatinis sistemos sugebėjimas atsinaujinti ir atstatyti jėgas, prisitaikyti prie vis kintančių sąlygų.

Tai įmanoma įgyvendinti tik per šiuolaikinį podiplominį gydytojų rengimą.

Iš esmės Lietuvoje medikus (gydytojus arba medicinos seseles) rengia 3 miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Kodėl gi Lietuvos nepadalijus į tris lygiaverčius regionus pagal universitetinį principą su tikslu per 3-4 metus prie Klaipėdos universiteto įsteigti podiplominį gydytojų rengimo skyrių?

Tuomet visi Lietuvos gyventojai turėtų vienodą galimybę patekti į universiteto gydymo įstaigas ir klausimas apie 2V ligoninių valstybinį finansavimą taptų nebeaktualus.

Visi regionai gautų vieną valstybinį finansavimą.

Visi gydytojai turėtų vienodas galimybes tobulėti kiekviename iš regionų ir būtų įgyvendintas solidarumo principas.

Pats svarbiausias dalykas būtų, kad visi Lietuvos pacientai galėtų būti gydomi vienodai ir būtų įgyvendintas lygybės principas.

PrintFriendly

· ·

ATVIRAS LAIŠKAS

2010 m. spalio 29 d.

Klaipėdos ligoninės Gydymo tarybai

Algirdas Liutkus, Kristina Paulienė, Romualdas Jurgutis, Artūras Razbadauskas, Almina Kasiliauskienė, Viktoras Štombergas, Gediminas Kundrotas, Rimvydas Gutauskas, Virginijus Diržauskas, Bronė Laurinėnienė, Nerijus Klimas, Dalia Jarašūnienė, Valentinas Jokšas, Giedrė Kviecinskienė, Giedrius Šimulionis, Remigijus Kirstukas, Marina Ivanina, Jonas Sąlyga*

Gerbiami Gydymo tarybos nariai,

Šiuo laišku kreipiuosi į Jus norėdamas pasiūlyti Klaipėdos ligoninės Gydymo tarybai pristatyti savo mintis ir idėjas dėl sveikatos apsaugos reformos Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje.

Su dauguma iš  Jūsų buvome kolegomis, kai dirbau Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Į Klaipėdą su šeima atvykome 1995 metais. Tais pačiais metais pradėjau dirbti Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Drauge su kitais kolegomis kardiologais kūrėme ir vystėme kardiologijos tarnybą.

2004 metais išvykau į Australiją, o 2005 metais su šeima persikėlėme gyventi į Jungtinę Karalystę. Per visus tuos metus ne tik įgijau neįkainojamos patirties, kurią galima būtų sėkmingai pritaikyti Lietuvoje, bet ir atidžiai stebėjau bei dalyvavau Lietuvos medicinos gyvenime.

Vienu iš didžiausių savo pasiekimų laikau faktą, kad drauge su jaunaisiais gydytojais mums pavyko sustabdyti Seimo sveikatos reikalų komiteto inicijuotą gydytojų rengimo įstatymą, kuris Lietuvai būtų padaręs didelę ilgalaikę žalą. Vėliau Seimo sveikatos reikalų komitetas patvirtino gerą, šiuolaikinį gydytojų rengimo įstatymą, kuris sudaro tinkamą pagrindą tolimesniam rezidentūros vystymui.

2009 metais sukūriau sveikatos apsaugos pertvarkos koncepciją „Vertybėmis pagrįsta reforma“, kurią 2009 metų lapkričio – 2010 metų vasario mėnesiais pristačiau Sveikatos apsaugos ministerijoje, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei taip pat keliose konferencijose, ligoninėse bei kitose organizacijose.

2009 metų gruodžio mėnesį „Vertybėmis pagrįstą reformą“ pristačiau Klaipėdos merui R. Taraškevičiui, taip  pat jos pagrindus aptarėme su  Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytoju R. Sakalausku bei jo pavaduotoju M. Kundrotu. Tą pačią dieną šią koncepciją pristačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės bei Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto kolektyvams.

Šiuo laišku kreipiuosi į Klaipėdos ligoninės Gydymo tarybą bei jos narius, prašydamas sudaryti galimybę pristatyti savo mintis ir idėjas dėl sveikatos apsaugos pertvarkos Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje.

Klaipėdoje planuoju būti lapkričio 19 dieną.

Maloniai lauksiu Jūsų atsakymo.

Pagarbiai,

Dr. Audrius Šimaitis

****

*Šis laiškas buvo išsiųstas ir pristatytas  DHL kurjeriniu paštu atskirai kiekvienam iš nurodytų tarybos narių. Kopijos DHL kurjeriu taip pat pristatytos sveikatos apsaugos ministrui R. Šukiui, viceministrėms N. Ribokienei, J. Kumpienei, viceministrui G. Valiukoniui bei parlamentarui A. Čaplikui.

Paveiksliukas iš http://dryicons.com/

PrintFriendly

· · ·

VII

Kitas opiausiai ir daugiausiai aistrų keliantis klausimas yra ligoninių sujungimas.

Pabandykime pagalvoti kūrybiškai. Ką galima padaryti, kad visiems išeitų gerai?

Kiekvienam iš mūsų reikia atsisakyti kažkokios mažos dalelės dabartinės  situacijos tam, kad sukurtume naują vertybę – bendradarbiavimą arba nuolat vykstantį ligoninių direktorių ir specialistų dialogą.

Užuot iš trijų laimingų du padarę nelaimingus, iš esmės padarytume 3 laimingus ir patenkintus bei visi pajustume, kad dalyvaujame, vystome ir dirbame drauge.

Toks sprendimas galėtų būti asociacijų įsteigimas.

Kiekviename regione galima būtų įkurti asociaciją, kurią sudarytų pagrindinės regiono ligoninės. Į Asociacijai vadovaujančią tarybą galėtų įeiti visi į asociaciją įtrauktų ligoninių direktoriai.

Daugumą šioje taryboje turėtų sudaryti specialistai bei regiono šeimos gydytojai. Taip pat turėtų įeiti slaugytojų atstovai, visuomenės, pacientų atstovai.

Per daugybę metų sprendžiant administracinius klausimus Lietuvoje pernelyg vyravo direktorių nuomonės, todėl jei jie šiek atsitrauktų ir suteiktų daugiau laisvės specialistams bei šeimos gydytojams, galėtume ir toliau žengti progreso keliu.

Asociacijai galėtų vadovauti vienas iš ligoninės direktorių – jie gali rotuoti, kad nebūtų aiškaus vieno vyraujančio asmens. Asociacijos pirmininkas turėtų atstovauti tik asociacijos tarybos, o ne asmeniniams sprendimams.

Asociacija būtų atsakinga už paslaugų vystymą regione ir ji pati nuspręstų, kokias ligonines rekia uždaryti, kur sumažinti lovų skaičių.

Taigi ministerija galėtų nurodyti tik bendrą principą – reikia mažinti lovų skaičių, o sprendimas būtų įgyvendinamas  lokaliai.

Tokiu būdu ministerijos išvengtų milžiniško pasipriešinimo ir spaudimo, kurį patiria iš regionų, o asociacija, gerai žinodama regiono ypatumus, sėkmingai galėtų įgyvendinti tokius sprendimus.

Taip sukurtume šiuo metu itin vertinamą ir puoselėjamą vertybę: vertikalaus (centralizuoto) ir horizontalaus (lokalaus) sprendimų priėmimo harmoniją.

Asociacija taip pat būtų atsakinga ir už podiplominį gydytojų rengimą ir gydytojų rengimo stebėseną.

PrintFriendly

· · · · ·

Oct/10

31

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. VI dalis

VI

Toks atsakymas galėtų būti tiesiog naujas požiūris į gydytojo darbą.

Iš ko gi susideda gydytojo darbas?

Ar tai  vien tik buvimas prie paciento lovos arba vien tik poliklinikoje priiminėjant pacientus?

Pagal dabartinę numatytą 38 valandų  darbo trukmę ministerija ar gydymo įstaiga tikisi, kad gydytojas prie ligonio lovos arba poliklinikos priimamajame praleis 38 valandas.

Tai ir yra senas požiūris, neatitinkantis šių dienų realijų.

Gydytojo darbas šiandien susideda (arba turėtų susidėti) iš kelių itin svarbių  dalių: klinikinio darbo, darbo su dokumentacija, organizacinio darbo, dalyvavimo ivairių organizacijų veikloje, mokomojo darbo, akademinio darbo.

Priklausomai nuo to, kokią poziciją ar postą gydytojas užima, šių sudedamųjų dalių gali būti daugiau arba mažiau.Esmė yra tai, kad reikalinga  pusiausvyra tarp visų šių dalių.

Jei gydytojas dirbs tik klinikinį darbą, bus užmirštos visos kitos sritys. Jis negalvos apie organizacinį darbo aspektą, jam nerūpės sistemos efektyvumas, galų gale tai neigiamai paveiks pačią sistemą, nes ji tamps neefektyvi, vangi ir nenorinti įgyvendinti naujų pokyčių.

Kita vertus, jei bus akcentuojama tik akademinė pusė, bus užmirštami praktiniai įgūdžiai, klinikinis darbas.

Lietuvos atveju tai labiausiai atsispindi dar iš sovietinių laikų paveldėtoje tradicijoje, kad profesoriai nedalyvauja budėjimų grafikuose. Pasaulyje taip yra tik keliose valstybėse.

Nejaugi profesoriams nereikia nuolat tobulėti?

Tiesiog užmirškime tą senąją sovietinį žodį – etatą.

Atsisėskime prie stalo visi ir sukurkime pavyzdinį gydytojo kontraktą, kuriame atsispindėtų šiuolaikiniai gydytojo darbo principai, jo dabartinės darbo ypatybės ir dabartiniai poreikiai. Tai galima padaryti ministerijos lygmeniu.

Sukūrę bendrąjį pavyzdinį kontraktą ir bendruosius principus, paskirkime kiekvienai specialistų draugijai sukurti jų specialybės kontraktą.

Vėliau kiekviena ligoninė, įdarbindama gydytoją, pagal pavyzdinį ir pagal specialybės draugijos rekomenduojamą kontraktą kiekvienam besidarbinančiam gydytojui indivualiai paruoštų jo sąlygas atitinkantį kontraktą.

Tokiu būdu sprendžiant problemą dalyvautų visos suinteresuotos pusės: valstybė (ministerija ir vyriausybė), gydytojų organizacijos, profsąjunginės organizacijos, specialistų draugijos, ligoninės ir pats gydytojas. Tokiu būdu būtų pasiektas visuotinis susitarimas.

Atrišus šį Gordijaus mazgą, bus galima pradėti galvoti, ką daryti toliau ir koks opiausias kitas mūsų klausimas.

PrintFriendly

· ·

Oct/10

29

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. V dalis

V

Tad koks galėtų būti atsakymas?

Koks galėtų būti naujasis požiūris į šį  Gordijaus mazgą,  padėsiantis išpainioti  giliai susipainiojusias emocijas bei išgyvenimus ir patenkintų visų interesus.

Reikia sukurti naujas vertybes.

Kas tai yra nauja vertybė?

Nauja vertybė  tai,  kad nebesielgiama taip, kaip buvo elgiamasi vakar, kadangi vakarykščiai problemų sprendimo būdai šiandien nėra veiksmingi.

Nauja vertybė tai gebėjimas nebekartoti praeities klaidų.

Nauja vertybė  tai naujas mąstymo būdas, kada  pasiūlomas veiksmingas sprendimas, kurio dėka nugalima problema, net ir tokia, kuri atrodo sunkiai įveikiama, pavyzdžiui, kilusi dėl ekonominės krizės.

Naujas mąstymo būdas ir naujai sukurtos vertybės sukuria  naują požiūrį, kurio dėka gimsta naujos struktūros.

Susikūrus naujoms struktūroms, kitaip sakant, sistemai pradėjus naują gyvenimą, visada iškils naujų iššūkių ir pats svarbiausias dalykas yra tai, kad sukūrę naujas struktūras negalvotume, jog problemos išsisprendė.

Atsiradus naujai struktūrai,  naujas mąstymo būdas jau tampa nebenauju ir reikia vėl  naujo mąstymo  ir naujų sprendimų.

Toks nuolatinis atsinaujinimas, nuolatinis galvojimas  ir ‘neužmigimas ant laurų’ vadinamas kūrybingumu.

Kūrybingumas -  tai  gebėjimas spręsti problemas naujoviškai, originaliai, netikėtai.

Kūrybiškas sprendimas pateikia atsakymus į daugumą klausimų, padeda išspręsti daugelį egzistuojančių problemų, nesukelia neigiamų pasekmių, nereikalauja didelių materialinių ar finansinių išteklių.

Tai tarsi Gordijaus mazgo išnarpliojimas  arba sniego pajudėjimas kalno viršūnėje, kuris papėdėje baigiasi  lavina.

Viena iš svarbiausių kūrybingo sprendimo sąlygų yra nestandartinis mąstymas, kuomet tarsi atsiribojama nuo visų egzistuojančių nuomonių, ekspertų patarimų, netgi moksliškai pagrįstų žinių ir bandoma į problemą pažvelgti iš šalies.

Tai įgalina pamatyti problemos esmę ir suformuluoti naujus sprendimo variantus.

Strateginio mąstymo specialistai teigia, kad prieš pradedant konkrečius reformos veiksmus, reikalingas platus ir išsamus naujojo strateginio plano aptarimas, visų sistemos narių principinis pritarimas, nes tik tada reforma bus efektyvi: duos naujų rezultatų ir sukurs naujas vertybes.

Tik tada sistemos sudedamosios dalys (ministerija, organizacijos, ligoninės, pacientai, visuomenė) jaus, kad vyksta pažanga.

Tik tada, kai  žmonės jaus, kad vyksta pažanga, jiems gims noras remti  pokyčius. Tik tada kiekvienas  suvoks, kad siekiant naujo reikia atsisakyti seno.

Tik atsisakę senų įpročių, senų mąstymo šablonų bei veikimo trafaretų galėsime sukurti ką nors naujo ir vertingo.

Todėl jokia pažanga, jokia reforma, kad ir kokia gera ji atrodo tiems, kurie ją sugalvojo,  neįmanoma be visų sistemos narių principinio pritarimo.

Tai galima pasiekti veikiant visiškai atvirai, skaidriai ir viešai.

Kalbant paprasčiau, žmonės  pavargo nuo melo, apgaulės, apsimetinėjimo, uždarumo.

Todėl strateginio planavimo specialistai ir teigia vieną labai paprastą pokyčių bei reformų principą: labai svarbu, kas daroma, bet dar svarbiau, kaip tai daroma.

PrintFriendly

· ·

Oct/10

28

Raktas į Lietuvos medicinos sėkmę

Nejučia imi ir pagalvoji: nejaugi mūsų slaugytojos ir jų vaidmuo šalies medicinoje yra dar viena Pelenės istorija? Diskusija Facebook’e

Vilija Biržinienė … Iš tiesų, atrodo, kad tie mažieji mūsų visuomenės sraigteliai tarsi visai nereikšmingi, nors be jų nesisuktų ir didysis ratas. Aš noriu tikėti laiminga Pelenės istorijos pabaiga. O kol ir mažieji sraigteliai sulauks tinkamo dėmesio ir pagarbos, linkiu šioms pelenėms išsaugoti pamatines žmogiškąsias vertybes – sąžiningumą, atjautą, geranoriškumą, kurio nenusipirksi nei už litus, nei už eurus. Ligos ir nelaimės prislėgtiems žmonėms to ypatingai reikia. Kaip, beje, ir sveikuoliams…:)

Nijole Paršeliūnienė Ačiū :) )

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Iš tiesų manau, kad raktas į Lietuvos medicinos sėkmę glūdi gydytojų požiūryje į slaugytojas ir į gydytojų rengimą. Pasikeitus šiam požiūriui gydytojai ne tik kitomis žiūrėtų į slaugytojas ir jaunuosius gydytojus, bet ir į visus kitus klausimus, kurie šiandien aštriai keliami. Tada jie ras būdų, kaip tas problemas spręsti, nes vertybėmis pagrįstoje sistemoje glūdi milžiniškas potencialas, apie kurį mes dar mažai net įsivaizduojame.

Kristina Grybauskaitė-Rusakovienė. Tik klausimas, kada tai ivyks, nes tikrai ne maža dalis pačių slaugytojų priešinsis kažkokiam pokyčiui. Kiek pačiai teko kalbėti su slaugytojom, spjaudėsi per petį, kad mano mintys niekada netaptų tikrove (nes tad reiks dirbti labai labai)…. Nekalbu apie ligoninės slaugytojas (jos ir taip daug dirba, tik gydytojų požiūris į jas, kaip daktaras minėjo, lyg į pelenę, lyg į žemesnio sluoksnio), kalbu apie poliklinikines med.seseris (kol kas perspektyvių su teigiamu požiūriu į permainas ir geru potencialu sutikau tik kelias). Iš dalies joms patogu, jokių atsakomybių, jokių pareigų realių, daugiau formalumai. Sistema kalta, slaugytojų normos ir pareigybės yra labai apribotos.Gyd. Šimaitis labai taikliai ir labai aiškiai parašė šį straipsnį, tikiuosi daug slaugytojų ir gydytojų, daug valdininkų jį perskaitys. Iš šono, iš kitos šalies geriau matosi visi trūkumai, ne tik gimtinės pliusai. Nu nežinau, daktare, tiesiog žodis žodin, lyg savo pačios rašytas straipsnis, tik logiškiau, aiškiau sudėliotos mintys ir sakiniai :D . Ačiū

Audrius ŠimaitisAudrius Šimaitis Globaliai ir vienu metu – taip kaip daroma dabar Lietuvoje neįmanoma pakeisti. Net jei ir tai būtų bandoma -  būtų nesėkmė, Kristina, dėl tų priežasčių, kaip jūs rašėte. Todėl pokyčius reiktų pradėti nuo mažų pilotinių projektų ir su slaugytojomis turėtų dirbti tokie gydytojai, kurie tikrai jas vertina. Pradiniame etape joms reikės labai daug palaikymo … nes visos kitos slaugytojos, pacientai ir net nemaža dalis gydytojų iš pradžių į tai žiūrės kreivai. Tik tada, kai atsiras nedidelis ratas kitaip dirbančių slaugytojų, tokią patirtį galima bandyti vystyti toliau. Pačios imliausios slaugytojos padėtų naujoms – taip iš lėto ir metodiškai būtų galima atsiekti gerų rezultatų. Tik taip įsivaizduoju realų pokytį.

PrintFriendly

· · · ·

Oct/10

27

Sveikatos apsaugos reformos konstitucija. IV dalis

IV

Dabartinei vykdomai reformai tinkamai nepasiruošta, todėl jau dabar verda aistros – kas bus toliau?

Kas nutiks, jei sumažinsime ligoninių skaičių, kartu  nereformuodami ligoninių priėmimo skyrių pagal naujovišką tvarką?

Jau dabar priėmimo skyriuose kunkuliuoja nepasitenkinimo aistros, bręsta  nesusipratimai.

Jei nieko nebus keičiama priėmimo skyriuose, garsiai nuskambėjusią Artūro Laurinavičiaus  istoriją girdėsime mažiausiai vieną kartą per dieną.

Tačiau pats svarbiausias ir labiausiai įkaitęs nesantaikos židinys yra gydytojo darbo sąlygos.

Gydytojų darbo trukmės klausimas viešojoje erdvėje “kabo”  nuo birželio mėnesio.

Gydytojų organizacijos rengia piketus, grasina streikais, premjeras A. Kubilius kategoriškai atsisako bet kokių derybų.

Sovietmečiu buvo tam tikrų sričių, į kurias to meto sveikatos apsaugos sistemos vadovams sunkiai sekėsi pritraukti specialistų.

Dėl to radiologams, laboratorinės medicinos specialistams  sudarytos palankesnės darbo sąlygos siekiant  pritraukti naujų specialistų į šias darbo vietas.

Tokia buvo laikmečio politika, padėjusi spręsti kai kurias opias problemas.

Sukurta “specialių sąlygų” teorija, pagal kurią kai kuriems specialistams  net nemokamai dalintas pienas.

Ši tradicija nutrūko tik pirmaisiais nepriklausomybės metais.

____

PrintFriendly

· ·

<< Latest posts

Older posts >>

Theme Design by devolux.nh2.me